A. G. pagal BK 183 str. 2 d., 215 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-203-697/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06317-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistosios gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Gudžiūno kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu A. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 3 d.) – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, 183 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d.) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį (už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.) – laisvės atėmimu trims mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d.) – laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.) subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d.) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d.) subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. G. priteista Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai 175 461,60 Eur žalai atlyginti bei 6185,89 Eur už suteiktas advokato paslaugas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis pakeistas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. G. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai padarytą žalą.

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalis, kurioje nurodyta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeičiama į kardomąją priemonę – suėmimą.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. dirbdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (asociacijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhaltere, pagal Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 21 patvirtintus Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterio pareiginius nuostatus būdama atsakinga už išvardytų darbo funkcijų, sąjungos vadovybės užduočių ir nurodymų bei savo pareigų vykdymą, sąjungos finansų apskaitą ir pateikiamų duomenų teisingumą, einamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus asociacijos vardu atlikti mokėjimus ir savo žinioje turėdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorių bei būdama paskirta jo naudotoja, veikdama bendra tyčia ir turėdama bendrą nusikalstamą tikslą – pasisavinti savo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – „pagal prašymą atsiskaitytinai“, pervedė iš viso 383 602,30 Lt (111 098,90 Eur), iš kurių išleido (grąžino) 42 750,00 Lt (12 381,26 Eur) sumą, o 340 852,28 Lt (98 717,64 Eur) sumą, apskaitytą A. G. avanso apyskaitose ir registruotą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos registruose kaip atskaitingam asmeniui išduotos lėšos, naudojo asmeninėms reikmėms ir į Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos sąskaitą negrąžino, taip A. G. iš viso pasisavino jai einamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 340 852,28 Lt (98 717,64 Eur) vertės svetimą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turtą (lėšas) ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai padarė didelę – 340 852,28 Lt (98 717,64 Eur) turtinę žalą.

2. A. G. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 3 d. nesudariusi darbo sutarties su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga ir tvarkydama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą pagal žodinį susitarimą su Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentu S. G. ir jo sutikimu, turėdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos pirmiau minėtos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės kodų generatorių finansinėms operacijoms atlikti, kurio negrąžino 2013 m. lapkričio mėn. nutraukusi darbo sutartį, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 3 d. 27 kartus neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos minėtos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės kodų generatorių ir neteisėtai inicijavo 27 finansines operacijas, t. y. nuosprendyje nurodytomis datomis iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – „pagal prašymą atsiskaitytinai“, per 27 kartus pervedė atitinkamai 5000 Lt, 2000 Lt, 4000 Lt, 1000 Lt, 2000 Lt, 4000 Lt, 4000 Lt, 2000 Lt, 2000 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt, 500 Lt, 2000 Lt, 2000 Lt, 2000 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt, 500 Lt, 1000 Lt, 500 Lt, 1500 Lt, 1000 Lt, 1200 Lt, 2000 Lt, 1200 Lt.

3. A. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y., laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 3 d. nesudariusi darbo sutarties su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga ir tvarkydama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą, pagal žodinį susitarimą su Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentu S. G. ir jo sutikimu, turėdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos pirmiau minėtos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės kodų generatorių finansinėms operacijoms atlikti, kurio negrąžino 2013 m. lapkričio mėn. nutraukusi darbo sutartį, veikdama bendra tyčia ir turėdama bendrą nusikalstamą tikslą – apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 3 d. iš viso 27 kartus neteisėtai, panaudojusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorių bei neteisėtai inicijavusi 27 finansines operacijas, iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – „pagal prašymą atsiskaitytinai“, pervedė iš viso 47 400,00 Lt (13 727,99 Eur) sumą, kurią naudojo asmeninėms reikmėms ir į Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos sąskaitą negrąžino, taip A. G. apgaule savo naudai įgijo didelės – 47 400,00 Lt (13 727,99 Eur) vertės svetimą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turtą (lėšas), padarydama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai didelę turtinę žalą.

4. A. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d. dirbdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhaltere, pagal 2014 m. liepos 4 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama visiškai materialiai atsakinga už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jai patikėjo darbdavys (įskaitant pinigus), einamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus asociacijos vardu atlikti mokėjimus ir savo žinioje turėdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos pirmiau minėtos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės kodų generatorių bei būdama paskirta jo naudotoja, veikdama bendra tyčia ir turėdama bendrą nusikalstamą tikslą – pasisavinti savo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 7 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – „pagal prašymą atsiskaitytinai“, pervedė iš viso 59 413,84 Eur, iš kurių išleido (grąžino) 4842,75 Eur sumą, o 54 571,09 Eur sumą, apskaitytą A. G. avanso apyskaitose ir registruotą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos registruose kaip atskaitingam asmeniui išduotos lėšos, naudojo asmeninėms reikmėms ir į Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos sąskaitą negrąžino, taip A. G. iš viso pasisavino jai einamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 54 571,09 Eur vertės svetimą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turtą (lėšas), padarydama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai didelę turtinę žalą.

5. A. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. dirbdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už buhalterinių įrašų teisingumą „<...> Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, būdama atsakinga už Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. apgaulingai tvarkė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (iki 2012 m. gruodžio 1 d.), „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ (nuo 2013 m. sausio 1 d.), 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, A. G. išduota 340 852,28 Lt (98 717,64 Eur) suma apskaitoje įvertinta kaip atskaitingam asmeniui išduotos lėšos, kurios apskaitytos A. G. avanso apyskaitose ir registruotos Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos registruose, nors, pagal A. G. asmeninę AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, pervesta 340 852,28 Lt (98 717,64 Eur) suma buvo naudojama asmeninėms reikmėms, taip A. G. apgaulingai tvarkė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.

6. A. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d. dirbdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už buhalterinių įrašų teisingumą „<...> Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, būdama atsakinga už Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 7 d. apgaulingai tvarkė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą, t. y.: pažeidė pirmiau minėtas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, A. G. išduota 54 571,09 Eur suma apskaitoje įvertinta kaip atskaitingam asmeniui išduotos lėšos, kurios apskaitytos A. G. avanso apyskaitose ir registruotos Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos registruose, nors, pagal A. G. asmeninę AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, pervesta 54 571,09 Eur suma buvo naudojama asmeninėms reikmėms, taip A. G. apgaulingai tvarkė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 7 d.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį: vadovaudamasi BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, įpareigodama A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai padarytą žalą. Priimdamas tokį sprendimą teismas nurodė, kad A. G. padarytos nusikalstamos veikos ir jos asmenybė (nusikalto pirmą kartą, po to per gana ilgą laiką nepadarė naujų nusikaltimų, savo kaltę pripažino, jos nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo asmeniniai santykiai, ji turi aukštąjį išsilavinimą, sūnų, serga sunkiomis ligomis) atitinka visas būtinas BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) taikymo sąlygas, be to, teismas atsižvelgė į pakankamai ilgą šios baudžiamosios bylos procesą.

III. Kasacinio skundo argumentai

8. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas BK 75 straipsnio taikymo galimybę ir spręsdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nurodė, jog A. G. padarytos nusikalstamos veikos, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės ir galutinė bausmė, nuteistosios asmenybė atitinka visas būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, taip pat nurodė, kad pernelyg ilgas šios baudžiamosios bylos procesas laikytina viena iš priežasčių švelninti nuteistosios teisinę padėtį, atidedant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šie apeliacinės instancijos teismo argumentai prieštarauja bylos medžiagai, todėl kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu ir daro neigiamą įtaką formuojamai teismų praktikai. Apeliacinis teismas nedetalizavo bylos proceso trukmės, nepateikė jokių motyvų dėl tokio trukmės vertinimo, kai pagal bylos dokumentus matyti, jog procesas nėra užsitęsęs.

2.3. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. vasario 9 d. ir baigtas surašius kaltinamąjį aktą 2018 m. kovo 22 d. Taigi ikiteisminis tyrimas daugiaepizodėje sunkių (trys nusikalstamos veikos) ir apysunkių (trys veikos) nusikalstamų veikų byloje truko tik vienerius metus vieną mėnesį vienuolika dienų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 176 straipsnio nuostatas tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo turi būti atliktas per devynis mėnesius, bet dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių priežasčių gali būti pratęstas. Ši byla sudėtinga, joje buvo būtina atlikti ilgai trukusius proceso veiksmus – gauti specialisto išvadas, be kurių nebuvo galima įvertinti padarytos žalos masto bei pateikti tinkamo veikų juridinio vertinimo. Todėl pagal bendrą analogiškų tyrimų praktiką ikiteisminis tyrimas truko ganėtinai trumpai ir pagal įstatymo nustatytas ribas. Teismo procesas, skaičiuojant nuo bylos parengimo nagrinėti stadijos (teisėjui atiduota 2018 m. kovo 28 d., teismui perduota 2018 m. balandžio 18 d.) ir įvertinus nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme periodą, truko tik keturis mėnesius keturias dienas. Tai neprieštarauja BPK 240 ir 2421 straipsniuose įtvirtintiems bylos perdavimo nagrinėti ir nagrinėjimo teisme per kuo trumpesnį laiką reikalavimams. Taigi bendra proceso trukmė yra trumpesnė nei pusantrų metų, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad procesas užtruko pernelyg ilgai. Pagal bendrą bylų praktiką sunkių, ypač ekonominių finansinių, nusikaltimų bylose procesas nėra per ilgas, jei trunka net ketverius metus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-788/2019).

2.4. Tokio nemotyvuoto ir svariais teisiniais argumentais nepagrįsto sprendimo pagrindu formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, o ilgiau nei metus užtrunkančiuose finansiniuose tyrimuose pagal tokį pavyzdį gali būti inicijuojamas bylų nutraukimo procesas, konstatavus teisės į bylos išnagrinėjimo per kiek įmanoma trumpiausią laiką pažeidimą.

2.5. Be to, apeliacinis teismas neteisingai konstatavo, kad nusikalstamas veikas A. G. padarė 2013–2014 metais ir nuo veikų padarymo praėjo daug laiko. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes faktinė veikų pradžia laikytina 2011 m. vasario 1 d., o pabaiga – 2017 m. sausio 7 d., todėl nėra pagrindo prieštaringai teigti, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas, beveik penkerių metų, laiko tarpas ir per tą laiką A. G. nenusikalto. Kartu pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, vertinant nuteistosios asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamą veiką ji tęsė ilgai, net ir tam tikru metu nedirbdama bei tiesiogiai neatlikdama darbinių pareigų, per visą veikos laikotarpį bei per bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesą nedėjo jokių pastangų, kad grąžintų nors dalį neteisėtai užvaldytų pinigų ir bent iš dalies sumažintų padarytą didžiulę žalą ieškovui. Tai rodo veiksmų piktybinį pobūdį, visišką abejingumą sukeltoms pasekmėms, kartu ir nenorą laikytis įstatymo reikalavimų. Aplinkybė, kad po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo A. G. naujų nusikaltimų nepadarė, jos padėties nešvelnina, nes bet kokie tolesni neteisėti veiksmai buvo užkardyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų pritaikytomis priemonėmis, o nuo bylos perdavimo nagrinėti teisme iki teismo sprendimo priėmimo praėjo per trumpas laiko tarpas (keturi mėnesiai), kad būtų galima daryti tokią išvadą, kokią padarė apeliacinės instancijos teismas.

2.6. Nuteistosios sveikatos būklė taip pat negali būti lemiamas veiksnys atidėti bausmę, nes jos ligos neįeina į patvirtintą sąrašą ligų, dėl kurių negalima atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Tai, kad nuteistoji turi sūnų, nereiškia, jog jį išlaiko. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad sūnus savarankiškas, turi savo būstą ir net padeda A. G.. Galiausiai vien bausmės dydis nėra pakankama sąlyga jos vykdymą atidėti.

2.7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad nėra visų būtinų sąlygų atidėti bausmę. Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, privalo ne tik detaliai aptarti visas atidėjimui taikytinas sąlygas, tarp jų ir veikų pavojingumą, skaičių, tęstinumą ar pasikartojimą bei sukeltus padarinius, – šių kriterijų kolegija apskritai neanalizavo. Be to, teismas privalo tinkamai įvertinti asmenybę apibūdinančius duomenis ir tik tada nuspręsti, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šių reikalavimų apeliacinis teismas nesilaikė.

2.8. Apeliacinio teismo išvados dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, nusikalstamų veikų padarymo laiko ir periodo, asmenybę charakterizuojančių duomenų vertinimo ne tik neatitinka objektyvios tiesos, bet ir tinkamai nemotyvuotos – detaliai neaptartos, o teisiniai argumentai nepatvirtinti bylos medžiaga, todėl ginčijamas sprendimas prieštaringas ir neatitinka jo surašymui taikomų reikalavimų.

2.9. Apeliacinės instancijos teismas iškraipė faktinius duomenis apie proceso trukmę ir nusikalstamų veiksmų padarymo laiką bei trukmę, nesuformulavo svarių argumentų ir neginčijamų motyvų teismo išvadoms pagrįsti, netinkamai vertino asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarė skubotas išvadas išsamiai neištyręs ir neišanalizavęs bylos duomenų, tik formaliai konstatavo tariamai esant visas būtinas sąlygas taikyti BK 75 straipsnį, tačiau tokių sąlygų buvimo nepagrindė bylos medžiaga, todėl atidėdamas realios bausmės vykdymą netinkamai pritaikė BK 75 straipsnį. Kartu apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir savo sprendimą pagrįsdamas prieštaringais teiginiais, o teisinius argumentus nepatvirtindamas faktiniais bylos duomenimis, iš esmės pažeidė teismo priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus (BPK 305–307 straipsniai ir 331 straipsnis) ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Gudžiūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes.

11. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nurodytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>).

12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje nurodytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>). Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>).

13. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu A. G. nuteista subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme už apysunkius (pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už du epizodus – po tris mėnesius laisvės atėmimo) ir sunkius (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už du epizodus – po dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo) nusikaltimus, kuriuos ji padarė nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Nors nei nusikalstamų veikų padarymo, nei nuosprendžio priėmimo metu galiojęs BK 75 straipsnis nenumatė galimybės svarstyti už sunkius nusikaltimus paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai vadovavosi asmens teisinę padėtį lengvinančia tarpine BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. redakcija, nustačiusia galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Šio straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi A. G. padarytų nusikaltimų pobūdis, sunkumo laipsnis ir tiek už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių, tiek subendrintos galutinės bausmės dydis nesudarė kliūčių taikyti nuteistajai BK 75 straipsnio nuostatas.

14. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir A. G. asmenybę, ir socialinius ryšius (nusikalto pirmą kartą, turi aukštąjį išsilavinimą, sūnų), jos sveikatos būklę (serga sunkiomis ligomis), kitas aplinkybes (nusikalstamam jos elgesiui įtakos turėjo asmeniniai santykiai), tai, kad ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus. Teismas taip pat pažymėjo, kad realios laisvės atėmimo bausmės nepaskyrimas A. G. nepažeistų ir civilinės ieškovės Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos interesų, nes būdama laisvėje A. G. turėtų daugiau galimybių atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs tas pats prokuroras G. Gudžiūnas, nurodydamas tas pačias aplinkybes, kurių vertinimą ginčija savo kasaciniame skunde, prašė pritaikyti A. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ir baudžiamojo poveikio priemonę – per paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą. Prokuroras rungtyniškame procese iš esmės pritarė nuteistosios gynėjos pozicijai ir taip pat atkreipė dėmesį į nuteistosios sveikatos būklę, į tai, kad ji anksčiau neteista, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų jos socialinę padėtį ir sveikatos būklę, kad būtina kuo greičiau atlyginti civilinį ieškinį, dėl to yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant galutinės bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir pritaikė A. G. BK 75 straipsnio nuostatas.

15. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad nuteistosios sveikatos būklė negali lemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, nes A. G. ligos nepatenka į patvirtintą sąrašą ligų, dėl kurių negalima atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1V-456/V-752 neteko galios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 969/578 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 107 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“, kartu neteko galios ir 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintas Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašas. Šiam sąrašui netekus galios, teismui suteikta diskrecija pagal konkrečios bylos aplinkybes ir pateiktus duomenis spręsti apie sveikatos būklę vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl nuteistosios sveikatos būklės priėmė įvertinęs teismui pateiktą medicinos dokumentų išrašą. Šiuo dokumentu rėmėsi ir prokuroras baigiamojoje kalboje siūlydamas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje metu nepaaiškėjo naujų aplinkybių ar duomenų, kurie paneigtų aplinkybes, nustatytas apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo abejoti teismo išvada dėl šių duomenų teisingumo.

16. Kolegija daro išvadą, kad pirmiau minėtos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės – A. G. padarytų nusikaltimų pobūdis, sunkumo laipsnis, paskirtos bausmės trukmė, nuteistosios bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis atskleidžiant padarytus nusikaltimus, jos asmenybę, socialinius ryšius ir sveikatos būklę apibūdinantys faktai nustatyti tinkamai ir leidžia taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Duomenų, leidžiančių manyti, kad A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentavo perteklinį kriterijų, kuris nepasitvirtino, – pernelyg ilgą proceso trukmę.

17. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>, 2K-48-696/2017; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017).

18. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. vasario 8 d., baigtas surašant kaltinamąjį aktą 2018 m. kovo 22 d., Kauno apygardos teisme byla gauta 2018 m. kovo 28 d., teismo nuosprendis priimtas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Taigi ikiteisminis tyrimas truko vienerius metus vieną mėnesį keturiolika dienų, procesas pirmosios instancijos teisme – keturis mėnesius penkias dienas. Kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei teismų praktiką, kuriais atvejais pripažįstama pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, akivaizdu, jog tokia proceso trukmė tikrai nėra per ilga. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad pernelyg ilgas šios baudžiamosios bylos procesas laikytina viena iš priežasčių švelninti nuteistosios teisinę padėtį, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini kaip nepagrįsti.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas kitas apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kuriomis apeliacinės instancijos teismas rėmėsi taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, daro išvadą, kad nėra teisinių argumentų pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Gudžiūno kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alvydas Pikelis