Dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės draudimo sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, kai sutartis sudaroma su vartotoju, ir draudimo išmokos mažinimą dėl draudžiamojo įvykio, t. y. transporto priemonės vagystės, kai draudėjas nesilaikė draudimo taisyklėse nustatytos pareigos nepalikti transporto priemonėje jos registracijos liudijimo, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-221-403/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29724-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.39.2.5.5; 2.8.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei Estijos įmonei „ERGO Insurance SE“, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, draudimo sutarties sąlygų pripažinimo siurprizinėmis ir negaliojančiomis; trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės draudimo sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, kai sutartis sudaroma su vartotoju, ir draudimo išmokos mažinimą dėl draudžiamojo įvykio, t. y. transporto priemonės vagystės, kai draudėjas nesilaikė draudimo taisyklėse nustatytos pareigos nepalikti transporto priemonėje jos registracijos liudijimo, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas S. M. ieškiniu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo priteisti iš atsakovės Estijos įmonės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per Lietuvos filialą (toliau – „ERGO Insurance SE“), 6896,49 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pripažinti atsakovės transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau – ir Draudimo taisyklės) 4.2.3 punkto sąlygą (jei transporto priemonės vagystės atveju šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, draudimo išmoka mažinama 50 proc.) bei 7.1.9 f punkto sąlygą (įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmoka vieno įvykio atveju negali viršyti 150 Eur už transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimą, sunaikinimą ar netekimą) siurprizinėmis ir negaliojančiomis.

3. Ieškovas nurodė, kad, įvykus jam priklausančio atsakovės apdrausto automobilio „Nissan Qashqai“ vagystei, atsakovė apskaičiavo už automobilį 16 900 Eur ir už jame buvusią vaiko kėdutę 150 Eur draudimo išmoką ir šią sumažino 50 proc., remdamasi draudimo taisyklių 7 straipsnio 7.1.9 f punkto ir 4 straipsnio 4.2.3 punkto sąlygomis, ir ieškovui sumokėjo 8525 Eur. Atsakovė sumažino draudimo išmoką, nes vagystės metu jame buvo palikti dokumentai. Ieškovas nesutiko su sumažinimu, nes transporto priemonių draudimo liudijime jokių papildomų nuostatų dėl išskaitų vagystės atveju, išskyrus 10 proc. išskaitos vagystės ir plėšimo atveju, nenustatyta. Ieškovas su draudimo taisyklėmis ir draudimo sąlygomis, leidžiančiomis draudikei mažinti draudimo išmoką 50 proc., supažindintas nebuvo ir šių taisyklių kopija ieškovui nebuvo įteikta. Ieškovas neįžvelgė automobilio vagystės ir automobilyje paliktų dokumentų priežastinio ryšio. Ieškovas apibendrino, kad kadangi draudimo taisyklių 4.2.3 ir 7.1.9 f punktų jis nepatvirtino, šios sąlygos ieškovui nebuvo žinomos, jis negalėjo protingai tikėtis, kad atsakovė taikys tokias sąlygas, dėl kurių šalys nesitarė, todėl šios sąlygos ieškovui yra siurprizinės, ir prašė teismo jas pripažinti negaliojančiomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė faktines aplinkybes, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas ir atsakovė, tarpininkaujant draudimo brokerių įmonei UADBB „RDD“, sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 851-0502341 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu transporto priemonių kasko draudimu nuo visų rizikų buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Galiojant draudimo sutarčiai laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 9 d. 21.15 val. iki 2015 m. gruodžio 10 d. 07.40 val. ši transporto priemonė buvo pavogta su joje buvusiomis dviem vaikiškomis kėdutėmis ir transporto priemonės registracijos liudijimu. 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė pranešė ieškovui, kad draudimo išmoką mažina 50 proc., remdamasi draudimo taisyklių 4.2.3 ir 7.1.9 f punktais, ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. ieškovui išmokėjo 8525 Eur.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Tais atvejais, kai sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

7. Ieškovas kaip fizinis asmuo pasirašė draudimo sutartį, ją teismas kvalifikavo kaip vartojimo. Ieškovo ginčijamos draudimo sutarties sąlygos nebuvo individualiai su vartotoju aptartos ir šalių sulygtos, jos neįtrauktos į individualiai aptartų draudimo sutarties sąlygų sąrašą ir neišdėstytas jų turinys draudimo liudijime.

8. Remiantis CK 6.186 straipsniu, negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2008">3K-3-518/2008</a>; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016). Nesąžiningomis laikomos ne bet kokios vartojimo sutarčių sąlygos, o tos, kurios: 1) šalių nebuvo individualiai aptartos ir 2) kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis).

9. Ginčijama standartinė draudimo sutarties sąlyga – draudimo taisyklių 4.2.3 punktas – yra taisyklių 4 dalyje, reglamentuojančioje draudimo išmokų nemokėjimo priežastis. Taisyklių 4.2 punkte nustatyti atvejai, kai įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmoka mažinama arba apskritai nemokama. Ginčijamoje draudimo sutarties 4.2.3 punkto sąlygoje nustatyta, kad žalos dėl transporto priemonės vagystės atveju, kai šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, draudimo išmoka mažinama 50 proc. Kita ginčijama draudimo sutarties sąlyga – taisyklių 7.1.9 f punktas – yra draudimo taisyklių 7 dalyje, reglamentuojančioje draudimo išmokų apskaičiavimo tvarką. Taisyklių 7.1.9 f punkte nustatyti atvejai, kai įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmoka vieno įvykio metu yra ribojama. Ginčijamame 7.1.9 f punkte nustatyta, kad transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju draudimo išmoka ribojama 150 Eur dydžiu draudimo išmokos suma.

10. Šios standartinės draudimo sutarties sąlygos iš esmės riboja draudikės civilinę atsakomybę. Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas nurodė, kad taisyklių 4.2.3 punkto sąlyga yra pakankamai plačiai paplitusi draudimo rinkoje, ji išdėstyta aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai, ir nėra pagrindo teigti, kad ši sąlyga pažeistų draudėjo interesus, būtų nepagrįsta, netikėta ar siurprizinė. Lietuvos bankas taip pat pažymėjo, kad taisyklių 7.1.9 f punkto sąlygos formuluotė, taip pat jos vieta ir santykis kitų taisyklių sąlygų atžvilgiu yra aiški ir nedviprasmiškai suprantama, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši sąlyga pažeidžia draudėjo interesus, yra nepagrįsta, netikėta ar siurprizinė.

11. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius (CK 6.160 straipsnio 3 dalis). Dėl to viena iš privalomųjų ir pagrindinių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Atsižvelgdamas į prisiimamą draudimo riziką, draudikas ne tik nustato draudimo įmokos dydį, bet ir gali nustatyti papildomas sąlygas, mažinančias draudimo riziką. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.

12. Nors ginčijamos draudimo sutarties sąlygos individualiai ir neaptartos, jos suformuluotos pakankamai aiškiai ir suprantamai, nedviprasmiškai. Vartojimo sutarties sąlygų skaidrumo reikalavimo apimtis negali būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais. Priešingai, šis skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai. Siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo, vartotojui ypač svarbu prieš sudarant sutartį būti informuotam apie sutarties sąlygas ir jos sudarymo padarinius. Būtent remdamasis šia informacija jis nusprendžia, ar nori būti saistomas sąlygų, iš anksto suformuluotų profesionalaus prekybininko ar tiekėjo.

13. Transporto priemonės draudimo sutartis sudaryta kartu su kitomis ieškovo įmonės transporto priemonių draudimo sutartimis, tokio pobūdžio sutartis buvo sudaroma nebe pirmą kartą, draudimo liudijime yra ieškovo parašas ties įrašu „draudimo sutartį pasirašau ir patvirtinu, kad prieš sudarant šią sutartį su draudimo liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis buvau supažindintas ir jų kopiją gavau“. Taip pat liudijime, kuriame išdėstytos individualiai aptartos draudimo sutarties sąlygos, nurodyta, kad draudimo taisyklės yra skelbiamos draudimo internete (pateikiama internetinio puslapio nuoroda), prie eilutės „kitos informacija“ nurodomas draudimo taisyklių pavadinimas ir numeris.

14. Ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad prieš dvidešimt metų buvo draudimo brokerių įmonės akcininkas, savo įmonės automobilius draudė ne pirmą kartą, todėl teismas vertino, kad ieškovas supranta draudimo sutarčių sudarymo specifiką, tai patvirtino savo parašu, ir kad nesąžiningi ieškovo argumentai, jog jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kad draudimo sutartį sudaro ir draudimo taisyklės (standartinės draudimo sutarties sąlygos), ne tik transporto priemonių draudimo liudijimas (individualiai aptartos draudimo sutarties sąlygos). Vienas iš atvejų, kai pripažįstama, kad kitai šaliai buvo suteikta protinga galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, laikomas visų taisyklių draudėjui pateikimas susipažinti sutarties pasirašymo metu. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, tarpininkaudamas šalims sudarant draudimo sutartį, visas draudimo sutarties sąlygas su ieškovu aptarė, įteikė ieškovui dvi draudimo taisyklių kopijas – vieną kaip juridiniam asmeniui, kitą kaip fiziniam asmeniui, taip pat nurodė ieškovui, kad taisykles galima rasti internete adresu www.ergo.lt. Draudikė įrodė, kad tinkamai įvykdė jai tenkančią pareigą informuoti ieškovą, kaip vartotoją, apie draudimo sutarties sąlygas.

15. Teismas nenustatė, kad ginčijamos sąlygos atitiktų įstatyme įtvirtintas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygas (CK 6.2284 straipsnis). Draudimo išmokos mažinimo sąlyga, nustatyta standartinėse draudimo taisyklėse, nėra siurprizinė savo esme ir konkrečių jos nesąžiningumo aspektų ieškovė nenurodė ir neįrodė. Teisė mažinti mokėtiną draudimo išmoką nepaneigia draudimo sutarties esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, nes draudimo išmoka draudėjui vis dėlto išmokama ir atitinkama turtinių nuostolių dalis draudiko kompensuojama. Ieškovas neįrodė aiškaus neatitikimo tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai, nes iki sudarant draudimo sutartį buvo iš esmės tinkamai supažindintas su aiškiai apibrėžiančiomis ir apribojančiomis draudžiamąją riziką ir draudiko atsakomybę draudimo sutarties sąlygomis. Individualiai aptarta draudimo sutartyje 10 proc. išskaitos vagystės ir plėšimo atveju sąlyga nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes išskaitos iš mokėtinos draudimo išmokos susitarimas neteikia pagrindo vartotojui manyti, kad draudikas neturi teisės mažinti mokėtinos draudimo išmokos apskritai. Dėl to standartinėse draudimo sutarties sąlygose nustatyti draudimo išmokos nemokėjimo ar mažinimo (ribojimo) atvejai savaime netampa siurpriziniai ar kitaip nesąžiningi.

16. Iš ieškovo paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas transporto priemonėje paliko dvi vaikiškas kėdutes ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Tokiais veiksmais ieškovas pažeidė draudimo sutarties sąlygą elgtis apdairiai, atidžiai, nes automobilinių kėdučių palikimas transporto priemonėje sudaro papildomas sąlygas pavogti turtą ar jį sugadinti, o transporto priemonės dokumentų palikimas sudaro sąlygas lengviau automobilį realizuoti, t. y. turi įtakos vagystės padariniams, nes sunkiau surasti transporto priemonę, kartu – ir kaltus asmenis, draudikui pasinaudoti regreso teise. Automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje vertintinas kaip nepakankamai atsargus savininko elgesys ir tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas vertintinas kaip pagrindas sumažinti draudimo išmokos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180/2012">3K-3-180/2012</a>).

17. Teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovė turėjo teisę mažinti draudimo išmoką, o su draudimo taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai ir ginčijamos taisyklių sąlygos ieškovui nebuvo netikėtos ar nesąžiningos.

18. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.186 straipsnio 1, 2 dalis negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, kai, pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-1075/2018">3K-3-3-1075/2018</a>).

20. Ieškovas draudimo liudijime patvirtino, kad prieš sudarant šią sutartį su draudimo liudijime nustatytomis draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jas gavo. Draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo taisyklės paskelbtos internete, adresu www.ergo.lt. Taigi nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad jis negalėjo suprasti, jog kartu su šiuo liudijimu taikomos ir taisyklės. Be to, kad su taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas ir jų kopiją gavo, patvirtino ir liudytojas M. B., kuris, tarpininkaudamas šalims sudarant draudimo sutartį, visas draudimo sutarties sąlygas su ieškovu aptarė, įteikė jam dvi taisyklių kopijas – vieną kaip juridiniam asmeniui, kitą kaip fiziniam asmeniui, taip pat nurodė ieškovui, kad taisykles galima rasti internete adresu www.ergo.lt.

21. Taisyklių 4.2.3 punkte aiškiai nustatyta, kad žalos dėl transporto priemonės vagystės atveju, kai šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, draudimo išmoka mažinama 50 proc., o pagal Taisyklių 7.1.9 f punktą transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju draudimo išmoka ribojama 150 Eur dydžiu draudimo išmokos suma.

22. Teismas nenustatė teisinių prielaidų vertinti nurodytas draudimo sutarties sąlygas kaip siurprizines ar nesąžiningas. Automobilio registracijos dokumentų palikimas transporto priemonėje nors ir neturėjo tiesioginės reikšmės neteisėtam turto užvaldymui, neabejotinai galėjo turėjo įtakos vagystės padariniams, t. y. sunkiau surasti transporto priemonę, kartu – ir kaltus asmenis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu ieškovas S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismai nepagrįstai teikė pirmenybę standartinėms sutarties sąlygoms, o ne individualiai ieškovo ir draudikės sutartoms sąlygoms, taip pažeidė CK 6.187 straipsnį, sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013 ir joje nurodyta teismų praktika). Transporto priemonių draudimo liudijime, patvirtintame ieškovo ir draudikės, įtvirtintos sąlygos yra individualiai tarp ieškovo ir draudikės aptartos, suderintos ir patvirtintos bei priimtos vykdyti. Draudimo liudijime susitarta dėl išskaitos: vagystės ir plėšimo atveju taikoma 10 proc., kitais atvejais – 125 Eur išskaita. Taigi įvykus draudžiamajam įvykiui (vagystei) ieškovo teisėtas lūkestis buvo, kad jo su draudike teisiniuose santykiuose bus taikoma būtent ši su draudike individualiai sutarta sąlyga, o ne draudimo taisyklėse nustatytas 50 proc. draudimo išmokos sumažinimas. Spręsdami, kad draudikė turi teisę nepaisyti tokios individualiai tarp šalių sutartos sąlygos (dėl 10 proc. ar 125 Eur išskaitos), ir remdamiesi standartine sąlyga, kuri nustato 50 proc. išskaitą, teismai pažeidė CK 6.187 straipsnį.

23.2. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, kai vartojimo sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau nagrinėjo draudimo sutarties nuostatas dėl techninių dokumentų palikimo transporto priemonėje ir nusprendė, kad jos nepatenka į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimties reguliavimo sritį, taigi teismui tenka pareiga vertinti šią nuostatą sąžiningumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-701/2016">3K-3-424-701/2016</a>).

23.3. Teismai netinkamai taikė vartojimo sutarčių sąžiningumo kontrolės instituto normas, netinkamai įvertino draudimo taisyklių 4.2.3 bei 7.1.9 f punktų nuostatas sąžiningumo aspektu. Pirma, draudimo išmokos mažinimas 50 proc. dėl transporto priemonėje palikto jos registracijos liudijimo yra nepagrįstai didelis, neatitinka pažeidimo įtakos draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybei. Dėl tokios sąlygos atsiranda ryškus iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai. Vartotojui tenkančios pasekmės nėra proporcingos jo padarytam formaliam sutarties pažeidimui. Antra, transporto priemonės registracijos liudijimo palikimas transporto priemonėje, kuri pavagiama, nėra priežastiniu ryšiu susijęs su draudžiamuoju įvykiu – vagyste. Nuo to, ar transporto priemonėje paliktas jos registracijos liudijimas, nepriklauso, ar įvyks draudžiamasis įvykis – vagystė.

23.4. Tai, kad automobilyje atsitiktinai buvo paliktas transporto priemonės registracijos liudijimas, nelėmė automobilio vagystės fakto. Dėl to draudikės sprendimas mažinti draudimo išmoką per pusę nėra proporcinga priemonė ieškovo padarytam draudimo sutarties pažeidimui. Nusprendusi pasinaudoti jai suteikta teise iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę (jei su tokia teise draudėjas yra sutikęs, susitaręs su draudike), draudikė vis tiek privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti minėta teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę net į pusę draudimo išmokos.

23.5. Siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme yra nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). CK 6.992 straipsnio 2 dalimi draudikas įpareigotas sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, o prieš sudarant draudimo sutartį – įteikti jų kopiją draudėjui. Kilus ginčui dėl ieškovo tinkamo supažindinimo su standartinėmis draudimo taisyklėmis, jų tinkamo atskleidimo vartotojui, atsakovė, kaip draudimo teisinių santykių profesionalė ir šias draudimo taisykles parengusi šalis, turėjo pareigą įrodyti, kad tinkamai vykdė įstatyme įtvirtintą pareigą supažindinti draudėją (ieškovą) su taisyklėmis, įskaitant tai, kad įteikė taisyklių kopiją ieškovui.

23.6. CK 6.185 straipsnio 3 dalyje nustatyti supažindinimo pareigos tinkamo įvykdymo alternatyvūs būdai, kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai). Pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalį laikoma, kad sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, jeigu ji: 1) įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo pranešė kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlė kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Jeigu supažindinimas įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sąlygas sudaryta bent vienu iš nurodytų būdų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-689/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-689/2006">3K-3-689/2006</a>).

23.7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs: jei teismas vien pagal tipinę sutarties sąlygą (kurią vartotojas patvirtina, kad prieš sudarant sutartį su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo) pripažintų, kad draudėjas (vartotojas) iš tikrųjų patvirtino, jog draudikas tinkamai įvykdė visas jam tenkančias ikisutartines informavimo pareigas, vartotojui būtų perkelta tokių pareigų įvykdymo įrodinėjimo pareiga ir būtų pakenkta vartotojų apsaugos tikslui. Nurodyta tipine sąlyga draudėjas patvirtina supažindinimo ir draudimo taisyklių kopijos gavimo faktų įvykimą, o ne visišką ir tinkamą draudikui tenkančios informavimo pareigos įvykdymą. Be to, ši sąlyga negali suteikti galimybės draudikui išvengti savo pareigų vykdymo, atitinkamai vartotojui neturi būti apsunkinta ar net užkirsta galimybė įgyvendinti teisę ginčyti aplinkybę, jog draudikas jam tenkančias informavimo pareigas vykdė tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-701/2016">3K-3-424-701/2016</a>).

23.8. Teismai, padarydami išvadas, kad draudimo taisyklių kopija buvo įteikta ieškovui ir jam tinkamai atskleistos taisyklės, pažeidė pirmiau nurodytas tinkamo draudėjo – vartotojo supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai), nesilaikė kasacinio teismo praktikos tokios kategorijos bylose ir netinkamai taikė nurodytas materialiosios teisės normas (CK 6.185, 6.992 straipsniai). Be atsakovės iniciatyva apklausto liudytojo (draudimo brokerio darbuotojo M. B.), kuris yra tiesiogiai su draudimo brokeriu susijęs asmuo, parodymų, atsakovė nepateikė patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad taisyklės (jų kopija) ieškovui būtų įteiktos ir atskleistos taisyklių sąlygos. Atsakovė nepateikė taisyklių kopijos, kur ieškovas parašu būtų patvirtinęs, kad taisyklių kopija jam įteikta.

23.9. Teismai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180/2012">3K-3-180/2012</a>, tačiau, pirma, minimoje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad draudikė tinkamai supažindino draudėją su draudimo taisyklėmis, ir, antra, minimoje byloje teismai sprendė, kad transporto priemonės dokumento palikimas, draudėją tinkamai supažindinus su draudimo sutarties sąlyga, jog tokiu atveju iš viso nemokama draudimo išmoka, vertintina tik kaip pagrindas sumažinti draudimo išmoką 25 proc. Nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti ar sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, sumažino iš atsakovės ieškovui priteistiną draudimo išmoką 25 proc. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-701/2016">3K-3-424-701/2016</a>, draudėjui palikus transporto priemonėje registracijos liudijimą ir tokią transporto priemonę pavogus, esant jai apdraustai nuo vagystės, taip pat buvo laikoma, kad draudimo išmokos sumažinimas būtų pagrįstas tik 25 proc. Nagrinėjamoje byloje pripažindami teisėtu draudimo išmokos sumažinimą 50 proc., teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų.

24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė „ERGO Insurance SE“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:

24.1. Pagal CK 6.992 straipsnio 2 dalį draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad draudėjo parašas, patvirtinantis susipažinimą su draudimo taisyklėmis ir jų gavimą, yra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad draudėjui buvo suteikta protinga galimybė susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis ir draudėjas žino taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2006">3K-3-213/2006</a>).

24.2. Ginčo draudimo sutartis sudaryta kartu su ieškovo įmonės transporto priemonių draudimo sutartimis ir tokios transporto priemonių draudimo sutartys buvo sudaromos ne pirmą kartą. Ieškovas pasirašė draudimo liudijimą, taip patvirtino, kad su taisyklėmis susipažino ir jų kopiją gavo. Draudimo liudijime nurodyta, kad taisyklės skelbiamos internete, o laukelyje „kita informacija“ nurodomas taisyklių pavadinimas ir numeris. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis prieš 20 metų buvo draudimo brokerių įmonės akcininkas, savo įmonės automobilius draudė ne pirmą kartą. Liudytojas M. B. nurodė, kad jis, tarpininkaudamas šalims sudarant draudimo sutartį, visas draudimo sutarties sąlygas su ieškovu aptarė, įteikė ieškovui dvi taisyklių kopijas (vieną kaip fiziniam asmeniui, o kitą kaip juridiniam asmeniui) ir nurodė ieškovui adresą, kuriuo galima rasti taisykles internete. Išvadą teikiančios institucijos Lietuvos banko atstovas paaiškino, kad ginčijamos draudimo išmoką mažinančios draudimo sutarties sąlygos draudimo rinkoje yra įprastos.

24.3. Draudimo sutartis yra sisteminis dokumentas, susidedantis iš draudimo taisyklių, draudimo liudijimo, draudimo sutarties sąlygų ir priedų (draudimo taisyklių 21.7 punktas). Dėl to draudimo liudijime nustatyta sąlyga dėl 10 proc. išskaitos taikymo vagystės atveju negali būti aiškinama ir taikoma atsietai nuo taisyklių sąlygų. Ieškovui turėjo būti žinomos visos taisyklių sąlygos, susijusios su išskaita (išskaitos taikymu), draudimo išmokos mažinimu ir jos ribojimu. Pagal taisyklių 21.17 punktą išskaita yra pinigų suma, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju sumoka draudėjas. Draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus išskaitą. Draudimo liudijime nustatyta 10 proc. išskaita vagystės atveju nėra sankcija už draudimo sutarties sąlygų pažeidimus ir jos nustatymo draudimo liudijime tikslas yra proporcingumo principu pagrįstas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą sumažinimas. Susitarimas dėl išskaitos taikymo neteikia pagrindo vartotojui manyti, kad draudikė neturi teisės mažinti mokėtinos draudimo išmokos.

24.4. Taisyklių 4.2.3 punktu įtvirtinta atsargumo priemonė ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (50 proc. draudimo išmokos mažinimas), kurios yra taikomos esant šioms sąlygoms: a) yra pavagiamas visas automobilis, o ne jo atskira detalė, b) draudėjas nesiima draudimo riziką mažinančios atsargumo priemonės: palieka automobilyje transporto priemonės dokumentus. Taisyklių 7.1.9 f punkte nustatyta, kad maksimali draudimo išmokos suma dėl vaiko saugos kėdutės vagystės yra 150 Eur. Taigi draudimo sutartimi susitarta dėl draudimo išmokos mažinimo 50 proc. konkrečiais atvejais.

24.5. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-701/2016">3K-3-424-701/2016</a> spręsta dėl sąlygos, nustatančios nedraudžiamąjį įvykį, sąžiningumo (nesąžiningumo). Tuo tarpu šioje byloje yra vertinama taisyklių sąlyga, nustatanti atsargumo priemonę, kuria yra įgyvendinamas vienas iš draudimo sutarčių principų, skatinantis draudėją elgtis taip, lyg jis būtų neapsidraudęs.

24.6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutarčių sąlygos, apibrėžiančios atsargumo priemones ir jų pasekmes, vertintinos itin atidžiai, nes jomis draudikas siekia apriboti savo riziką ir kartais išvengti savo pareigų vykdymo draudėjo nenaudai. Tokiomis sąlygomis pažeidžiami draudėjo teisėti lūkesčiai dėl draudimo sutartimi teikiamos apsaugos. Kita vertus, vertinant sutarčių sąlygas, įtvirtinančias atsargumo priemones, negalima paneigti ir draudikės teisės įvertinti draudimo riziką ir nustatyti draudimo rizikos sąlygas. Todėl draudimo sąlygos išdėstymas draudimo liudijime (polise), nurodymas aiškių pasekmių, kad draudimo sąlyga negalioja, kartu draudimo liudijime (polise) esant kitai sąlygai su skirtinga pasekme, jos aiškus ir suprantamas išdėstymas suponuoja pirmines prielaidas manyti, jog nebuvo pagrindo susiformuoti draudėjo lūkesčiui, kad jis įgis apsaugą tokiomis aplinkybėmis, kokios yra nurodytos draudimo sutarties sąlygoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzktMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479-1075/2018">3K-3-479-1075/2018</a>).

24.7. Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas išvadoje nurodė, kad taisyklių 4.2.3 punkto sąlyga pakankamai plačiai paplitusi draudimo rinkoje ir nėra pagrindo teigti, jog minėta sąlyga pažeistų ieškovo interesus, būtų nepagrįsta, netikėta ar siurprizinė. Taip pat Lietuvos bankas išvadoje nurodė, kad 50 proc. draudimo išmokos sumažinimas yra pagrįstas.

24.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje transporto priemonės registravimo dokumentų palikimas transporto priemonėje vertinamas kaip vienas iš sunkiausių pažeidimų, kuriuo sudaroma galimybė vagystę įvykdžiusiems asmenims lengviau pasinaudoti automobiliu, apsunkinamas automobilio suradimas ir smarkiai sumažinama galimybė draudikui pasinaudoti subrogacinio reikalavimo teise, ir minėto pažeidimo faktas suteikia draudikui teisę nemokėti draudėjui draudimo išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino tinkamą apeliacinės instancijos teismo vertinimą, pagal kurį apdraustos transporto priemonės dokumentų palikimas laikomas prisidėjimu prie draudžiamojo įvykio, nes pavogę transporto priemones asmenys galėjo netrukdomai jomis naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQtNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274-706/2016">3K-3-274-706/2016</a>).

24.9. Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180/2012">3K-3-180/2012</a> registracijos dokumentų palikimas automobilyje įvertintas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį 25 proc.

24.10. Draudimo išmokos sumažinimo dydis priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, todėl sumažinimo dydis 25 proc. negali būti laikomas standartiniu, t. y. taikomu visais atvejais, neatsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas. Taisyklių 4.2.3 punktu draudimo sutarties šalys susitarė, kad atsakovė sumažins draudimo išmoką 50 proc. (atlygins dalį patirtų nuostolių) dėl transporto priemonės vagystės, jeigu vagystės metu transporto priemonėje bus palikti transporto priemonės dokumentai. Ši sąlyga yra aiški, suprantama, jau draudimo sutarties sudarymo metu formuojamas apibrėžtas ieškovo lūkestis, pasireiškiantis 50 proc. draudimo išmokos sumažinimu tuo atveju, kai automobilis bus pavogtas su jame paliktais transporto priemonės dokumentais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl transporto priemonės draudimo sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu ir tokio vertinimo apimties

25. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės draudimo sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, kai sutartis sudaroma su vartotoju, taikymo ir aiškinimo.

26. Transporto priemonės draudimo sutartis, tenkinanti nustatytus požymius, t. y. pagal sutarties šalių (subjektų) specifiką bei tikslus, gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis), todėl jai taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai transporto priemonės draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.2284 straipsnis).

27. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas kasko draudimu apdraudė savo automobilį, kaip vartojimo sutartį kvalifikavo pirmosios instancijos teismas. Nei apeliacinės instancijos teisme, nei kasaciniame teisme dėl to klausimas nebuvo keliamas, taigi, ginčo dėl to nėra. Tais atvejais, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

28. Ieškovas ginčija atsakovės sprendimą mažinti draudimo išmoką, kurį ši grindžia Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.3 punkto nuostata, pagal kurią transporto priemonės vagystės atveju, jeigu šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės registracijos liudijimas), draudimo išmoka mažinama 50 procentų. Taip pat ieškovas ginčija Draudimo taisyklių 7.1.9 f punkto nuostatą, pagal kurią transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju draudimo išmoka negali viršyti 150 Eur. Kartu ieškovas prašo šias Sutarties (Draudimo taisyklių) sąlygas pripažinti nesąžiningomis.

29. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad minėtos Draudimo taisyklių sąlygos iš esmės riboja draudikės civilinę atsakomybę, sprendė, kad jos suformuluotos pakankamai aiškiai ir suprantamai, su Draudimo taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas, ir ieškinį atmetė, ieškovo naudai priteisė sumažintą draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, šio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

30. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teismai netinkamai taikė vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės instituto normas, netinkamai įvertino Draudimo taisyklių 4.2.3 punkto ir 7.1.9 f punkto nuostatas.

31. Kaip minėta, vartojimo sutartims taikomas nesąžiningų sąlygų kontrolės institutas, įtvirtintas CK 6.2284 straipsnyje, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (su pakeitimais, padarytais 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių; toliau – ir Direktyva 93/13/EEB).

32. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (šiuo klausimu žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45, 46 punktus ir juose nurodytą šio teismo praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a> 34 punktą).

33. Direktyva 93/13/EEB nustatyta apsaugos sistema pagrįsta idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, ir dėl to jis priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto nustatytomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui (žr., pvz., ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d'Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 44 punktą; 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo byloje Asbeek Brusse ir de Man Garabito prieš Jahani BV, C-488/11, 31 punktą; 2015 m. spalio 1 d. sprendimo byloje ERSTE Bank Hungary Zrt prieš Attila Sug?r, C-32/14, 39 punktą ir kt.).

34. Kartu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad dėl tokios mažiau palankios padėties Direktyvoje 93/13/EEB valstybėms narėms įtvirtinta pareiga nustatyti mechanizmą, užtikrinantį galimybę patikrinti bet kurios atskirai neaptartos sutarties sąlygos galimą nesąžiningumą. Taigi būtent nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytus kriterijus, turi nustatyti, ar nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis tokia sąlyga atitinka šioje direktyvoje įtvirtintus sąžiningumo, teisių ir pareigų pusiausvyros ir skaidrumo reikalavimus (žr. ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelz?logbank Zrt, C-26/13, 40 punktą ir jame nurodytą šio teismo praktiką).

35. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-272/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-272/2011">3K-7-272/2011</a>; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2012">3K-3-156/2012</a>; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDUtNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-245-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-245-611/2017">3K-3-245-611/2017</a>, 28 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a>, 38 punktas).

36. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl Draudimo taisyklių 4.2.3 punkto ir 7.1.9 f punkto nuostatų vertinimo sąžiningumo požiūriu, atkreipia dėmesį į tai, kad Direktyva 93/13/EEB yra nustatyti jos nuostatų taikymo ribojimai. Dėl to, prieš vertindamas šias vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, teismas turi atsižvelgti į nesąžiningumo kontrolės taikymo apribojimus, įtvirtintus Direktyvoje 93/13/EEB ir jos nuostatas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose.

37. Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienas sąžiningumo kontrolės taikymo srities ribojimas, nustatant, kad sąlygų nesąžiningumo vertinimas nėra susijęs nei su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu, nei su kainos ir atlygio adekvatumu mainais suteiktoms paslaugoms ar prekėms, jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba. Savo esme analogiška nuostata, kuria į Lietuvos teisę perkeliama Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią vartojimo sutarties dalyką apibūdinančių sąlygų, taip pat su parduotų prekių ar suteiktų paslaugų ir jų kainos atitikimu susijusių sąlygų vertinimas nesąžiningumo požiūriu yra atliekamas tik tuo atveju, kai šios sąlygos neatitinka skaidrumo principo, t. y. nėra aiškios ir suprantamos vartotojui.

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar vadovaujantis Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais Draudimo taisyklių sąlygos, nustatančios, jog transporto priemonės vagystės atveju, jeigu šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, draudimo išmoka yra mažinama, taip pat nustatanti, kad įvykus vaiko saugos kėdutės vagystei iš automobilio draudimo išmokos dydis ribojamas 150 Eur suma, patenka į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimties taikymo sritį.

39. Pasak Teisingumo Teismo, prie sąvokos „pagrindinis sutarties dalykas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalį, priskirtinomis sutarties sąlygomis reikia laikyti tas, kuriose įtvirtintos esminės prievolės pagal šią sutartį ir kurios, būdamos tokios, apibrėžia šią sutartį (žr. ESTT 2010 m. birželio 3 d. sprendimo byloje Caja de Ahorros y Monte de Piedad de Madrid prieš Asociación de Usuarios de Servicios Bancarios (Ausbanc), C-484/08, 34 punktą; 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje?rp?d K?sler, Hajnalka K?slerné R?bai prieš OTP Jelz?logbank Zrt, C-26/13, 49 punktą).

40. Siekiant nustatyti, ar sutarties sąlyga priskirtina prie sąvokos „pagrindinis sutarties dalykas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalį, ši sąvoka turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į sutarties pobūdį, bendrą struktūrą ir visas nuostatas, taip pat teisines ir faktines aplinkybes (žr. ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje?rp?d K?sler, Hajnalka K?slerné R?bai prieš OTP Jelz?logbank Zrt, C-26/13, 50 ir 51 punktus).

41. Kalbant apie draudimo sutarties sąlygas, Direktyvos 93/13/EEB preambulės devynioliktoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad nėra vertinamas tokiose sutartyse draudžiamąją riziką ar draudiko atsakomybę aiškiai apibrėžiančių arba apribojančių sąlygų nesąžiningumas, nes į šiuos apribojimus atsižvelgiama apskaičiuojant vartotojo mokamos įmokos dydį.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teisingumo Teismas pareigą patikrinti, ar konkreti draudimo sutarties sąlyga apriboja draudžiamąją riziką ar draudiko atsakomybę ir nustato esmines prievoles pagal nagrinėjamą draudimo sutartį, nustatė nacionaliniam teismui (žr. ESTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14, 36 punktą).

43. Remiantis CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, minėta sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

44. Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 11 dalis). Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2006">3K-3-315/2006</a>; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2009">3K-3-257/2009</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDMtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-143-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-143-313/2016">3K-3-143-313/2016</a>, 18 punktas).

45. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-722 redakcija), CK 6.994 straipsnis). Su draudimo rizika susijusios sąlygos yra draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios sąlygos. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas su draudimo rizika priežastiniu ryšiu susijęs atsitikimas, kuriam įvykus ir esant draudimo interesui (Draudimo įstatymo (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija) 2 straipsnio 14 dalis) atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija) 2 straipsnio 20 dalis). Tuo tarpu draudžiamasis įvykis yra tos tikimybės, pavojaus realizavimasis tikrovėje. Draudimo rizika, lemdama draudimo sąlygas, daro įtaką ne tik draudžiamiesiems ir nedraudžiamiesiems įvykiams, bet gali nulemti ir draudimo apsaugos išlygas.

46. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės draudimo sutartis sudaryta šalims pasirašius 2015 m. rugpjūčio 14 d. transporto priemonių draudimo liudijimą (polisą). Šis draudimo liudijimas (polisas) nustatė, kad draudimo sutarčiai taip pat taikoma Draudimo taisyklių 3.1.13 punkte įtvirtinta sąlyga, kurioje nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu, už kurį draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomas įvykis, kuris įvyksta dėl transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo didelio neatsargumo. Draudimo įstatymo (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija) 103 straipsnyje buvo įtvirtinta savo esme analogiška nuostata, nurodanti, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai.

47. Remiantis nurodyta draudimo liudijimo (poliso) nuostata, šalys susitarė dėl plačiai suprantamos nedraudžiamųjų įvykių sąvokos, apimančios ne tik dėl transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo tyčios, bet ir dėl didelio neatsargumo padarytus veiksmus. Kartu draudimo liudijime buvo įtvirtinta ir individualiai aptarta sąlyga dėl išskaitos taikymo automobilio vagystės atveju, nustatanti, kad vagystės ir plėšimo atveju taikoma 10 procentų išskaita. Tuo tarpu ginčijama Draudimo taisyklių 4.2.3 punkto nuostata ir 7.1.9 f punkto nuostata įtvirtintos atitinkamai 4 Draudimo taisyklių skyriuje „Draudimo išmokos nemokėjimo priežastys“ ir 7 skyriuje „Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo liudijimas (polisas) nenustatė, kad draudimo sutarties dalis, be draudimo liudijimo (poliso), yra ir Draudimo taisyklės.

48. Ieškovo teigimu, individualiai tarp ieškovo ir draudiko sutarta draudimo sutarties sąlyga dėl 10 procentų išskaitos taikymo automobilio vagystės atveju turi prioritetą draudiko ir draudėjo teisiniuose santykiuose prieš standartines sąlygas, t. y. prieš Draudimo taisyklių 4.2.3 punkto nuostatą, pagal kurią transporto priemonės vagystės atveju, jeigu šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, draudimo išmoka mažinama 50 procentų. Dėl ieškovo kasacinio skundo argumento, kad pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms, dėl to teismai turėjo taikyti draudimo liudijime nustatytą 10 proc. besąlyginę išskaitą (franšizę) vagystės atveju, o ne draudimo taisyklėse nustatytą 50 proc. draudimo išmokos mažinimą, teisėjų kolegija nesutinka, nes sąlygų prieštaravimų nėra dėl to, kad besąlyginė išskaita ir draudimo išmokos mažinimas dėl draudėjo pareigų nevykdymo yra iš esmės skirtingi draudiko teisių įgyvendinimo būdai, jie gali būti taikomi kartu.

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYxLTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-461-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-461-378/2017">e3K-3-461-378/2017</a>, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50. Kartu pažymėtina, kad nedraudžiamieji įvykiai (kaip ir draudimo apsaugos išlygos) atskirtini nuo atsargumo priemonių ar kitų draudėjui nustatytų pareigų, kurių draudėjas privalo laikytis galiojant draudimo sutarčiai. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad atsargumo priemonių paskirtis yra įgalinti draudėją sudarius draudimo sutartį elgtis taip, lyg būtų neapsidraudęs (elgtis atsakingai, rūpintis savo turtu, lyg būtų neapsidraudęs) (Kontautas, T. Draudimo sutarčių teisė. Vilnius: Justitia, 2007, p. 123) (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzktMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479-1075/2018">3K-3-479-1075/2018</a> 33 punktą).

51. CK bei Draudimo įstatymas neapibrėžia atsargumo priemonių sampratos ir tiesiogiai neįvardija jų nesilaikymo teisinių pasekmių. Šis klausimas paliktas sureguliuoti draudimo sutartyje. Todėl būtent nuo draudimo sutarties sąlygos turinio priklauso, ar atsargumo priemonė nulemia pasekmes, susijusias su draudiko atsakomybės nebuvimu ar jos mažinimu, ar vis dėlto su draudimo rizikos pašalinimu (draudimo apsaugos išlygos taikymu).

52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijami Draudimo taisyklių 4.2.3 punktas ir 7.1.9 f punktas nustato tam tikras atsargumo priemones, kurių nesilaikymas siejamas su draudiko atsakomybės mažinimu (draudimo išmoka mažinama 50 procentų automobilio vagystės atveju, automobilyje esant paliktiems transporto priemonės dokumentams, atitinkamai įvykus vaiko saugos kėdutės vagystei iš automobilio draudimo išmokos dydis ribojamas 150 Eur suma).

53. Kaip teisingai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo atsakovė, Draudimo taisyklių 4.2.3 punktu ir 7.1.9 f punktu įtvirtinamos tam tikros atsargumo priemonės ir jų nesilaikymo teisinės pasekmės. Tuo tarpu draudimo sutarties sąlygos, susijusios su išskaitos taikymu, skirtos draudiko prisiimamos rizikos riboms apibrėžti nustatant, kuria žalos dalimi draudėjas dalyvauja atlyginant nuostolius konkretaus draudžiamojo įvykio atveju. Išskaita vagystės atveju nėra sankcija už draudimo sutarties sąlygų pažeidimus ir jos nustatymo draudimo liudijime tikslas yra proporcingumo principu pagrįstas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą sumažinimas.

54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudikės prisiimamos rizikos ribas, negali būti vertinamos kaip turinčios prioritetą prieš Draudimo taisyklių nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų atsargumo priemonių laikymosi pareigą. Dėl šios priežasties sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad draudimo liudijime įtvirtinta sąlyga, nustatanti vagystės atveju taikomos išskaitos dydį, taikoma, kai nėra taikomos Draudimo taisyklėse nustatytos išimtys, įtvirtinančios, kada ši draudimo išmoka gali būti mažinama.

55. Kartu pažymėtina, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę draudimo išmoką sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai mažinti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę.

56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijamos Draudimo taisyklių nuostatos (Draudimo taisyklių 4.2.3 ir 7.1.9 punktai), įtvirtinančios tam tikras atsargumo priemones, vertintinos kaip nepatenkančios į CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos išimties reguliavimo sritį (šios nutarties 36-42 punktai), taigi teismui tenka pareiga jas vertinti sąžiningumo požiūriu (CK 6.2284 straipsnis).

57. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tokioms vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos.

58. Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

59. Paprastai draudimo polise apibrėžtos sutarties sąlygos yra laikomos individualiai suderėtomis sąlygomis, o draudimo taisyklėse apibrėžtos sąlygos laikomos standartinėmis sutarčių sąlygomis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamos Draudimo taisyklių nuostatos nėra individualiai su ieškovu (vartotoju) suderėtos sutarties sąlygos, todėl joms turi būti taikomas nesąžiningų sutarties sąlygų kontrolės institutas, įtvirtintas CK 6.2284 straipsnyje.

60. CK 6.2284 straipsnio 2 ir 6 dalys nustato kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>, 36 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a>, 46 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2019, 31 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės.

61. Procedūrinis nesąžiningų sąlygų kontrolės kriterijus įtvirtintas CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje, kuri nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Taigi, CK 6.2284 straipsnio 2 ir 4 dalys nustato kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą.

62. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelz?logbank Zrt, C-26/13, 74 punktą; 2015 m. vasario 26 d. sprendimo byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Rom?nia SA, C-143/13, 75 punktą; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14, 47 punktą).

63. Materialinis nesąžiningų sąlygų kontrolės kriterijus nustatytas CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje, kuri įtvirtina, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat šioje dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka CK CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

64. ESTT yra nurodęs, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, jos taikytinos tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar, ir prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 93/13/EEB 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai; 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje Banco Popular Espanol SA prieš Maria Teodolinda Rivas Quichimbo, Wilmar Edgar Cun Pérez ir Banco de Valencia SA prieš Joaquin Valldeperas Tortosa, Maria Angeles Miret Jaume, C-537/12 ir C-116/13, 65 punktas).

65. Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jai sudaryti turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai.

66. Tipinės (standartinės) sutarties individualiai neaptarta sąlyga laikoma nesąžininga, jeigu, nepaisant sąžiningumo reikalavimo, dėl jos atsiranda didelis neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Norėdamas įvertinti, ar sutarties sąlyga, kuria grindžiamas jam pateiktas nagrinėti ieškinys, nesąžininga, nacionalinis teismas privalo atsižvelgti į visas kitas sutarties sąlygas. Atitinkamai sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 46 punktas).

Dėl Draudimo taisyklių 4.2.3 ir 7.1.9 f punktų vertinimo sąžiningumo požiūriu

67. Ieškovas ginčija atsakovės sprendimą mažinti draudimo išmoką bei nustatytą fiksuotą draudimo išmokos dydį, kurio draudimo išmoka negali viršyti vaiko saugos kėdutės netekimo atveju, savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad nebuvo supažindintas su Draudimo taisyklėmis.

68. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad ieškovas su Draudimo taisyklių 4.2.3 ir 7.1.9 f punktais buvo tinkamai supažindintas, jų turinys yra aiškus ir suprantamas. Be to, pasak atsakovės, ieškovas parašu transporto priemonių draudimo liudijime patvirtino, kad prieš sudarant sutartį su draudimo liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo. Be to, draudimo liudijime nurodyta, kad Draudimo taisyklės yra skelbiamos internete, pateikiama nuoroda, kur jas galima rasti.

69. Pareiga įrodyti, kad informavimo pareiga buvo įvykdyta, tenka draudikui. Taigi būtent draudikas turi įrodyti, kad tinkamai įvykdė jam tenkančias ikisutartines pareigas, t. y. kad konkreti Sutarties (Draudimo taisyklių) sąlyga buvo ne tik gramatiškai aiški, bet ir kad vartotojas turėjo galimybę priimti sprendimą dėl Sutarties sudarymo suprasdamas jam potencialiai reikšmingus draudimo sutartyje įtvirtintos garantijos apribojimo ekonominius padarinius.

70. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jei teismas, remdamasis vien tipine sąlyga (kuria vartotojas patvirtina, kad prieš sudarant sutartį su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo), pripažintų, jog draudėjas (vartotojas) patvirtino, jog draudikas tinkamai įvykdė visas jam tenkančias ikisutartines informavimo pareigas, vartotojui būtų perkelta tokių pareigų įvykdymo įrodinėjimo pareiga ir būtų pakenkta vartotojų apsaugos tikslui. Nurodyta tipine sąlyga draudėjas patvirtina supažindinimo ir draudimo taisyklių kopijos gavimo faktų įvykimą, o ne visišką ir tinkamą draudikui tenkančios informavimo pareigos įvykdymą. Be to, ši sąlyga negali suteikti galimybės draudikui išvengti savo pareigų vykdymo, atitinkamai vartotojui neturi būti apsunkinta ar net užkirsta galimybė įgyvendinti teisę ginčyti aplinkybę, jog draudikas jam tenkančias informavimo pareigas vykdė tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424-701/2016">3K-3-424-701/2016</a>, 55, 56 punktai).

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ginčo Draudimo taisyklių nuostatos, tarp jų ir draudėjui suprantama pareiga nepalikti apdraustame automobilyje registracijos dokumentų, gramatiškai suformuluotos aiškiai, negalima daryti išvados, kad vartotojas galėtų suprasti iš šių sąlygų jam tenkančius ekonominius padarinius vertinant šių nuostatų santykį su kitomis sutarties sąlygomis ir atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, ypač į draudiko elgesį.

72. Vertinant aplinkybę, kad draudimo liudijimas (polisas) nenustatė, jog draudimo sutarties dalis, be draudimo liudijimo (poliso), yra ir Draudimo taisyklės, akivaizdu, kad nėra aiškiai ir suprantamai apibrėžtas ginčo nuostatų santykis su kitomis draudimo sutarties sąlygomis bei teisinės pasekmės, kurios kyla, jei draudėjas (vartotojas) nesilaiko nustatytų atsargumo priemonių. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas suprastų, jog draudimo liudijime pateikta nuoroda tik į vieno iš Draudimo taisyklių punkto taikymą ir liudijime nesant nurodyta, kad draudimo taisyklės yra sudedamoji draudimo sutarties dalis reiškia, kad Draudimo taisyklės taikomos visa apimtimi ir, be draudimo sutarties sąlygų, nustatančių nedraudžiamuosius įvykius, būtina atkreipti dėmesį į kituose Draudimo taisyklių skyriuose esančias nuostatas dėl draudimo išmokos mažinimo ar draudimo išmokų apskaičiavimo tvarkos.

73. Draudimo taisyklių 4.2.3 punkto sąlyga dėl draudimo išmokos mažinimo 50 procentų dėl transporto priemonėje palikto jos registracijos liudijimo negali būti vertinama kaip visais atvejais atitinkanti pažeidimo įtaką žalos dėl draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybei, jos dydžiui, inter alia (be kita ko) dėl tikimybės surasti transporto priemonę sumažėjimo. Dėl Draudimo taisyklių 7.1.9 f punkto sąlygos, nustatančios, kad įvykus vaiko saugos kėdutės vagystei iš automobilio draudimo išmokos dydis visais atvejais ribojamas 150 Eur suma, taip pat ir dėl nurodytos Draudimo taisyklių 4.2.3 punkto sąlygos atsiranda ryški iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitiktis vartotojo nenaudai. Vartotojas neturėjo galimybės remiantis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti jam dėl tokių sąlygų atsirandančius ekonominius padarinius.

74. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors registracijos liudijimo palikimas transporto priemonėje įtakos vagystei nedaro, tačiau vertinamas kaip draudėjo pareigų nevykdymas, sudarantis sąlygas lengviau pasinaudoti automobiliu bei apsunkinti jo suradimą, taip pat kaip pavogtos transporto priemonės realizavimo palengvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2003; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQtNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274-706/2016">3K-3-274-706/2016</a>, 24–27, 30, 34, 35 punktai).

75. Draudimo išmokos mokėjimą reglamentuojančio Draudimo įstatymo (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija) 96 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Ši teisės norma nustato draudiko teisę atsisakyti mokėti išmoką ar ją mažinti, esant draudžiamajam įvykiui, tačiau draudėjui pažeidus sutartį, savo veiksmais prisidėjus prie draudžiamojo įvykio fakto ar kitaip sudarius sąlygas žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQtNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274-706/2016">3K-3-274-706/2016</a>, 34 punktas).

76. Draudimo sutarties sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui mažinti draudimo išmoką, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzktMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479-1075/2018">3K-3-479-1075/2018</a> 40 punktas).

77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl to, kiek draudimo išmoka buvo mažinta draudėjui nesilaikius pareigos nepalikti apdraustoje transporto priemonėje registracijos dokumentų, kai vėliau įvykus draudžiamajam įvykiui ta transporto priemonė buvo pavogta, pakankamu sumažinimo dydžiu, įvertinus Draudimo įstatymo (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija) 96 straipsnio 8 dalyje nurodytas konkrečiu bylos atveju nustatytas faktines aplinkybes, pripažintas 25 proc. draudimo išmokos sumažinimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180/2012">3K-3-180/2012</a>), taip pat 40 proc. sumažinimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQtNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274-706/2016">3K-3-274-706/2016</a>).

78. Apibendrindama pateiktus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad tos Draudimo taisyklių atitinkamų nuostatų dalys, kur nustatytas konkretus fiksuotas sumažinimo dydis (mažinama 50 procentų, neviršija 150 Eur), pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis (CK 6.2284 straipsnio 2, 6, 8, 9 dalys).

79. Atsižvelgdama į tai, kad teismai nenagrinėjo ieškovo argumentų dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo, be to, šie argumentai susiję su faktinių aplinkybių, nurodytų Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalyje, nustatymu (draudėjo kaltė, draudimo sutarties pažeidimo sunkumas, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos atsiradusios dėl pažeidimo, dydis), kurias įvertinęs draudikas ar ginčą nagrinėjantis teismas daro išvadą dėl draudimo išmokos mažinimo dydžio, teisėjų kolegija sprendžia bylą grąžinti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kad būtų išspręstas draudimo išmokos mažinimo ir dydžio nustatymo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis atmesti ieškovo S. M. ieškinio reikalavimus pripažinti atsakovės Estijos įmonės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per Lietuvos filialą, transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.3 punkto sąlygą (jei transporto priemonės vagystės atveju šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, draudimo išmoka mažinama 50 proc.) bei 7.1.9 f punkto sąlygą (įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmoka vieno įvykio atveju negali viršyti 150 Eur už transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimą, sunaikinimą ar netekimą) siurprizinėmis ir negaliojančiomis, panaikinti ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – atsakovės Estijos įmonės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per Lietuvos filialą, transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.3 ir 7.1.9 f punktų sąlygų dalį dėl draudimo išmokos mažinimo 50 proc. dydžiu ir dėl draudimo išmokos apribojimo 150 Eur dydžiu pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė