R. R. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-191-511/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18737-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.1; 2.1.7.4; 2.1.7.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

išteisintajam R. R.,viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu R. R. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda ir iš jo priteista valstybei 41,46 Eur proceso bei 26,46 Eur ekspertės kelionės išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuratūros kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo R. R., prašiusio prokuratūros kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. R. buvo kaltinamas dėl to, kad 2017 m. balandžio 19 d. apie 10.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį „DAF FTXF.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 117, 126 punktuose nustatytus reikalavimus, būtent: privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, atsižvelgdamas į greitį privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, esant horizontaliai dvigubai linijai privalėdamas jos nekirsti ir važiuoti dešiniau nuo jos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, artėdamas prie mažesniu greičiu važiuojančio traktoriaus laiku nemažino važiavimo greičio, įvažiavo (nusuko) į priešpriešinio eismo juostą, kuri buvo paženklinta dviguba linija, susidedančia iš ištisinės ir brūkšninės linijų, ir ten susidūrė su kairiojo posūkio kreive judančiu traktoriumi „MTZ Belarus-50“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo S. V., pastarajam padarė sužalojimus, nurodytus skundžiamame teismo nuosprendyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindinės eismo įvykio priežasties – R. R. padarė KET 9, 117, 126 punktų pažeidimus – nepagrįsta, neatitinkanti bylos aplinkybių, padaryta byloje ištirtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, be to, įrodymai vertinti selektyviai (nevertinti R. R. ir liudytojo E. Č. parodymai, vadovautasi tik nukentėjusiojo ir liudytojo P. V. parodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino nenuosekliais dėl juose esančių nesutapimų apie įvykio aplinkybes), neatsižvelgta į įrodymų ir jais nustatytų bylos aplinkybių visumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieninteliais įrodymais iš esmės pasirėmė specialistės išvadomis ir dalimi ekspertizės akto, reiškia, jog apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir dėl to negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Grušienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Prokurorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nustatė, kad R. R. nepadarė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, taip pat iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, nevertino jų viseto, neatliko bylos duomenų lyginamosios analizės.

3.2. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad R. R. pažeidė KET 9, 117, 126 punktuose nustatytus reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam S. V. buvo padaryti sužalojimai, nesunkiai sutrikdę šio sveikatą. Dėl to prokurorė teigia, kad būtent apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (selektyviai rėmėsi byloje surinktais duomenimis (specialistų išvadomis, ekspertizės aktu, nukentėjusiojo S. V. ir liudytojo P. V. parodymais) ir lakoniškai atmetė bei visiškai nevertino R. R. ir liudytojo E. Č. parodymų), ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo R. R. padaryti KET 9, 117, 126 punktų pažeidimai. Prokurorės teigimu, būtent apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai, vienpusiškai įvertino duomenis ir padarė neteisingą (nepagrįstą) išvadą, kad R. R. veiksmai nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.

3.3. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas 331 straipsnio 1 dalis), teismų praktikoje nurodytų teismo nuosprendžiui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo, jame daromų išvadų patikimumo reikalavimų, taip pat ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125/2013">2K-125/2013</a>, 2K-7-386-746/2015). Išteisinamajame nuosprendyje teismas nepagrįstai rėmėsi tik R. R. ir liudytojo E. Č. parodymais, visiškai nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo S. V. ir liudytojo P. V. parodymus bei specialisto išvadose ir ekspertizės akte užfiksuotus duomenis. Taip neobjektyviai ištyrė faktines aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad R. R. veiksmai – saugaus greičio nesilaikymas (šiuo konkrečiu atveju netgi krovininiams automobiliams nustatyto maksimalaus leistino greičio viršijimas, tačiau tokie duomenys išteisinamajame nuosprendyje visiškai nevertinti ir dėl jų nepasisakyta); saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės nesilaikymas; horizontalaus kelio ženklinimo reikalavimų pažeidimas (įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą tokioje kelio vietoje, kurioje horizontalus kelio ženklinimas draudžia tai daryti) – nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Taip pat prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl to, jog nukentėjusysis S. V. turėjo praleisti jam iš paskos važiuojančias transporto priemones, persirikiuoti į važiuojamąją kelio dalį arčiau kelio vidurio ir tik po to sukti į kairę, tačiau to nepadarė. Taip apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo įrodymų visuma, nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę R. R., liudytojo E. Č. parodymams prieš kitus byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl R. R. nekaltumo.

3.4. Prokurorė pažymi, kad nors byloje nėra nustatyti jokie nukentėjusiojo S. V. padaryti KET pažeidimai, tačiau tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtinąja padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus kelių eismo įvykis neįvyktų. Minėtos būtinosios sąlygos taisyklės pritaikymas nagrinėjamoje byloje, t. y. darant prielaidą, kad S. V. visgi pažeidė KET reikalavimus, rodo, kad turi būti nustatyta, jog abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi, jei nukentėjusysis S. V. būtų praleidęs jam iš paskos važiuojančias transporto priemones, persirikiavęs į važiuojamąją kelio dalį arčiau kelio vidurio ir tik po to sukęs į kairę, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tačiau jei R. R. nebūtų pažeidęs (jo padaryti pažeidimai yra neginčijamai nustatyti byloje, tai konstatavo ir pats apeliacinės instancijos teismas) KET 9, 117, 126 punktų reikalavimų, t. y. būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių ir nebūtų kėlęs pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiavęs pasirinkdamas saugų greitį ir neviršydamas krovininiams automobiliams nustatyto maksimalaus leistino greičio, laikęsis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, esant horizontaliai dvigubai linijai jos nekirtęs ir važiavęs dešiniau nuo jos, eismo įvykis taip pat nebūtų įvykęs. Dėl to prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. R. nėra kaltas pažeidęs KET reikalavimus ir savo veiksmais sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis S. V., yra neteisinga, nes neišplaukia iš nustatytų faktinių aplinkybių. Dėl to prokurorė teigia, kad, netgi nustačius nukentėjusiojo S. V. padarytą KET pažeidimą, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepaneigia R. R. atsakomybės dėl kilusių padarinių, nes jis taip pat pažeidė KET taisykles, kurios buvo susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam S. V. padarytu sveikatos sutrikdymu. Juolab kad R. R., matydamas, jog traktorius pradėjo atlikti posūkį į kairę, savo vairuojamą automobilį nukreipė į kairę pusę, t. y. į traktoriaus kabiną, kurioje tuo metu sėdėjo nukentėjusysis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių R. R. veiksmų neanalizavo, jų nevertino, neatsižvelgė į aplinkybę, kad, R. R. vairuojamai transporto priemonei susidūrus su S. V. vairuojamo traktoriaus priekaba, nebūtų kilusios pasekmės, būtinos baudžiamajai atsakomybei kilti. Juolab kad, įvertinus transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, yra akivaizdu, kad kur kas didesnis pavojus gyvybei ir sveikatai kyla tuomet, kai kontaktuoja transporto priemonių kabinos, o ne priekabos ar puspriekabės.

3.5. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiojo S. V. ir liudytojo P. V. parodymų vertinimu kaip nepatikimų, nepagrįstai pažymint juose esančius nesutapimus ir visiškai neatsižvelgiant į tai, kad šie nesutapimai yra susiję tik su traktoriaus pasiėmimu, o ne su eismo įvykio aplinkybėmis, kurias tiek nukentėjusysis, tiek minėtas liudytojas nurodė analogiškas.

3.6. Be to, šis teismas nepagrįstai vertino R. R. ir liudytojo E. Č. parodymus (apie tai, kad traktorius staiga metėsi į kairę pusę) kaip patikimus, nors jie neatitinka specialistų išvadose ir ekspertizės akte užfiksuotų techninių traktoriaus MTZ duomenų, t. y. dėl šio traktoriaus vairo pavaros mechanizmo suveikimo laiko (kuris yra dvigubai ilgesnis už krovininio automobilio DAF vairo pavaros mechanizmo suveikimo laiką). Pagal specialistų ir eksperto nustatytus techninius nukentėjusiojo S. V. vairuoto traktoriaus MTZ parametrus, pakrautas traktorius dėl vairo pavaros suveikimo trukmės neturi techninės galimybės atlikti staigių manevrų. Ekspertizės akte nurodytos ir grafiškai pavaizduotos transporto priemonių padėtys, buvusios susidūrimo metu, patvirtina ir tai, kad traktorius MTZ posūkio manevrą atliko ne iš dešinio kelkraščio, o iš savo važiuojamosios juostos, nes susidūrimo momentu tarp transporto priemonių buvo nedidelis smailus kampas, nes jei traktorius MTZ būtų sukęs iš dešinio kelkraščio, tarp transporto priemonių būtų susidaręs kampas, artimas stačiam kampui.

3.7. Prokurorė kartu pažymi ir tai, kad teisiamajame posėdyje liudytojo E. Č. duoti parodymai (apie tai, kad tuo metu, kai traktorių kliudė, traktorius buvo ant ašinės linijos; traktorius nebuvo įvažiavęs į keliuką; priekaba dar buvo kelkraštyje) neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Ekspertizės akte yra aiškiai nurodyta, kad susidūrimas su traktoriumi įvyko ties kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies antros juostos viduriu, nuvažiavimo link (duomenys neskelbtini) kaimo zonoje, t. y. traktoriui jau bebaigiant atlikti kairio posūkio manevrą. Kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nėra jokio pagrindo abejoti R. R. ir E. Č. parodymais, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje nustatytoms aplinkybėms, tokiems parodymams nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš kitus byloje esančius įrodymus, ir tai teismui sutrukdė įgyvendinti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl bylos aplinkybių būtino nešališko įvertinimo.

3.8. Apibendrindama prokurorė teigia, kad traktorius MTZ dėl savo konstrukcinių ypatumų negalėjo atlikti jokių staigių manevrų; eismo įvykis užfiksuotas krovininio automobilio „DAF FTXF 430“ judėjimo krypčiai priešpriešinėje eismo juostoje, kuri atskirta dviguba linija, susidedančia iš ištisinės ir brūkšninės linijų, ir kurios minėtas krovininis automobilis kirsti neturėjo teisės; byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis S. V., vairuodamas traktorių MTZ, pažeidė kokius nors KET reikalavimus; ir jei krovininio automobilio „DAF FTXF 430“ vairuotojas R. R. nebūtų kirtęs ištisinės horizontalaus kelių ženklinimo linijos, neviršijęs nustatyto leistino greičio ir jį sulėtinęs bei palaukęs, kol traktorius „MTZ 50“ pabaigs manevrą, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent dėl R. R. pažeistų KET reikalavimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis S. V.. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimus, kurie sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Grušienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Grušienės kasacinio skundo

5. Didesnė prokuroro kasacinio skundo dalis grindžiama nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių – dėl liudytojų E. Č., P. V., nukentėjusiojo S. V., išteisintojo R. R., ekspertizės akto duomenų vertinimo, nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl traktoriaus padėties kelyje, pradedant posūkio manevrą ir pan., pateikiamas savas įrodymų vertinimas, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacinėje teismo instancijoje dalykas. Kasacinės instancijos teismas netikrina žemesnių instancijų teismų sprendimų pagrįstumo, t. y. netiria ir nevertina įrodymų, iš naujo nenustato faktinių aplinkybių. Ar pirmosios instancijos teisme teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Apskųstus teismų sprendimus kasacinės instancijos teismas patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. sprendžiama, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nuosprendis formos ir turinio prasme atitinka BPK įtvirtintus reikalavimus, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Todėl kasacinės instancijos teismas dėl kasacinio skundo argumentų pasisakys tik šiuo aspektu.

6. Kasatorė teigia, kad vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, nevertino jų viseto, neatliko bylos duomenų lyginamosios analizės, be to, priimdamas nuosprendį padarė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus. Su šiais argumentais nesutiktina.

7. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

8. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino liudytojų E. Č., P. V., nukentėjusiojo S. V., išteisintojo R. R. parodymus, išanalizavęs juos patikimumo aspektu, taip pat specialisto išvados, ekspertizės akto, įvykio vietos apžiūros protokolo ir kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai įvertinti tiek R. R. kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai; gretinant tarpusavyje byloje surinkti ir ištirti įrodymai įvertinti kaip visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė teismo posėdyje ištirtais įrodymais, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų; panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodė teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kasacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus.

9. Siekiant tinkamai spręsti, ar padaryta BK 281 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, būtina tiksliai nustatyti ir visapusiškai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir atsižvelgti į tai, vertindamas vairuotojo veiksmus, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes.

10. Pažymėtina ir tai, kad išsamus eismo įvykio aplinkybių nustatymas ypatingą reikšmę turi tais atvejais, kai teismai kaip įrodymu vadovaujasi sąlyginio pobūdžio specialisto išvada ar ekspertizės aktu, t. y. kai specialisto ar eksperto atsakymas į jam pateiktus klausimus yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis. Aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, teismas turi patikimai ir nekeldamas jokių abejonių patvirtinti arba paneigti.

11. Spęsdami R. R. kaltumo klausimą teismai kaip įrodymu vadovavosi ekspertizės akto išvadomis. Ekspertizės akte nurodoma, kad pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis (kadangi reikšmingi duomenys nebuvo užfiksuoti arba jų užfiksuota pernelyg mažai) nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių – R. R. ar S. V. – veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę šio eismo įvykio kilimo sąlygą, negalima, todėl ekspertizės akto išvados byloje pateiktos sąlyginio pobūdžio, t. y. nurodoma, kad tuo atveju, jeigu: 1) traktoriaus vairuotojas darė posūkį į kairę iš kelio Pasvalys–Panevėžys važiuojamosios dalies, savo eismo juostos, tai techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad vilkiko vairuotojas, artėdamas prie traktoriaus, kurio lenkimas nurodytame kelio Pasvalys–Panevėžys ruože buvo draudžiamas, laiku nelėtino važiavimo greičio važiavimo krypties eismo juostoje, kad išvengtų atsitrenkimo į traktorių su priekaba; 2) jeigu traktoriaus vairuotojas darė posūkį į kairę važiuodamas kelio dešiniuoju kraštu, pažymėtu važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linijomis 1.15, t. y. iš anksto nepasitraukęs prie kelio Pasvalys–Panevėžys važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Panevėžio kryptimi, eismo juostos kairiojo krašto, tai techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad traktoriaus vairuotojas keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos važiuojančio vilkiko su puspriekabe vairuotojui.

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis specialisto išvada, specialistės L. Levulytės paaiškinimais teismo posėdyje ir ekspertizės akto sąlyginių išvadų dalimi, sprendė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. V. sveikata, kilo dėl kaltinamojo R. R. padarytų KET 9, 117, 126 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimo, kurie buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Tačiau iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas šias išvadas padarė išsamiai neišanalizavęs ir tinkamai neįvertinęs eismo įvykio aplinkybių, kuriomis grindžiamos sąlyginės ekspertizės akto išvados, jų nebejotinai nepatvirtinęs ir nepaneigęs.

13. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad traktoriaus vairuotojas S. V. posūkį į kairę pradėjo ne iš važiuojamosios dalies, o iš kelio dešiniojo krašto, pažymėto važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linijomis. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs šias aplinkybes patvirtinančius liudytojo E. Č. ir juos atitinkančius išteisintojo R. R. parodymus, kuriais nepateikdamas įtikinamų motyvų nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, taip pat įvertinęs eismo įvykio apžiūros protokolo duomenis – vilkiko stabdymo pėdsako pradžios vietą, kelio plotį eismo įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiais duomenimis, sprendė, kad vilkiko vairuotojas R. R. lenkimo manevro, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, neatliko, kad, traktoriui važiuojant kelio dešiniuoju kraštu, vilkiko važiavimo kryptimi važiuojamoji kelio dalis nebuvo užimta, traktorius iki kol pasuko iš kelio dešiniojo krašto nekliudė vilkiko vairuotojui važiuoti tiesiai, kad tokiu atveju logiškai paaiškinama vilkiko, vairuojamo R. R., staigaus stabdymo ir išvažiavimo į priešingą eismo juostą priežastis yra būtent traktoriaus vairuotojo S. V. veiksmai – posūkio į kairę darymas iš kelio dešiniojo krašto, iš anksto nepasitraukus prie važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir neįsitikinus, kad keisti važiavimo kryptį yra saugu.

14. Pagal pirmiau aptartas šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes šis teismas pagrįstai sprendė, kad R. R. jam inkriminuotų KET 9, 117 ir 126 punktų reikalavimų pažeidimų nepadarė; jis neturėjo nei pareigos, nei galimybės numatyti pirmiau aptartus nukentėjusiojo S. V. veiksmus, todėl už savo paties veiksmus, kuriais siekė išvengti susidūrimo su traktoriumi, ir kilusias pasekmes jis negali atsakyti.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog R. R. veika neatitinka BK 281 straipsnio 1 dalies požymių, todėl jis dėl šio kaltinimo išteisintas pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinį skundą.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Eligijus Gladutis