Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-115/2013

Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00849-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4. (S)

2013 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Rimai Kriščiūnaitei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu S. I. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartimi atmestas Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

S. I. buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tuo, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. rugpjūčio 3 d., apie 1.45 val., bendrabučio kambaryje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą durdamas peiliu S. S. į krūtinę, padarė durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe su kairės krūtinplėvės, širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio sužalojimu, dėl to grėsė pavojus nukentėjusiojo gyvybei; taip jis sunkiai sutrikdė S. S. sveikatą.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, šališkai vertino byloje surinktus įrodymus ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo argumentų bei prašymų.

Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, jog tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau iš esmės jų neanalizavo, kaip buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teismas nurodė, kad nors nukentėjusysis S. S. pirmosios apklausos metu parodymus duoti atsisakė, vėlesni jo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, tačiau teismas nukentėjusiojo parodymų neįvertino kartu su byloje esančių telefoninių pokalbių, užfiksuotų vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį dėl S. S. pokalbių klausymosi ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, duomenimis. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl skunde nurodyta telefoninių pokalbių analizė yra subjektyvi ir kodėl užfiksuotų pokalbių negalima susieti su nagrinėjama baudžiamąja byla. Kasatoriaus manymu, iš minėtų telefoninių pokalbių turinio matyti, kad nukentėjusysis parodymus apie tai, kad susižalojo pats, davė ne savo valia, o suderinęs su S. I. gynėju. Įvertinus nukentėjusiojo S. S. telefoninių pokalbių metu pasakytus žodžius kartu su jo duotais parodymais, be to, įvertinus ir užfiksuotus S. S. telefoninius pokalbius su S. I. žmona J. I. (kuri nurodo, kad uošvė sumokės S. S. paskirtą baudą, be to, jei viskas gerai baigsis, ši nupirks S. S. kažkokią dovaną), darytina išvada, kad nukentėjusysis teigdamas, jog susižalojo pats, sako netiesą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo skunde nurodytų argumentų, kad S. I. parodymai taip pat negali būti pripažinti patikimais. Kasatoriaus manymu, remiantis įtariamojo S. I. pirmosios apklausos protokolu, akivaizdu, kad jis pats, o ne tyrėjas, pasirašė protokolą ir patvirtino, jog protokolas surašytas teisingai. Remiantis atliktos kompleksinės teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės aktu, S. I. ekspertams nurodė, kad alkoholį vartojo inkriminuojamo nusikaltimo dieną kompanijoje, kuri keitėsi, o jo kartojimas, jog neatsimena įvykio aplinkybių, yra gynybinio pobūdžio. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai pažymėjo, kad S. I. buvo pirmą kartą apklaustas praėjus 8 val. po įvykio, nes, pagal bylos dokumentus, S. I. buvo apklaustas praėjus daugiau nei 30 val. po įvykio, t. y. praėjus pakankamai laiko, per kurį šis galėjo išsiblaivyti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino išvestinių įrodymų, o tik konstatavo, kad liudytojai R. R. ir G. M. negalėjo patvirtinti fakto, kad būtent S. I. peiliu dūrė S. S., nes patys įvykio nematė. Tai, kad S. I. žmona J. I., pasinaudojusi savo procesinėmis teisėmis, atsisakė duoti parodymus, nėra pagrindas nevertinti minėtų liudytojų parodymų kaip bylos duomenų visumos.

Prokuroras teigia, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino šališkai, galbūt turėdamas išankstinę nuomonę, patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė į teismo posėdį iškviesti bei apklausti specialistę, surašiusią specialisto išvadą Nr. 02402/11(02) dėl S. S. padaryto sveikatos sutrikdymo, ir prašomus liudytojus. Savo sprendimą teismas motyvavo ne specialistės paaiškinimo ir liudytojų parodymų reikšme faktinių aplinkybių nustatymui, o vien tuo, kad prašymas apklausti nurodytą specialistę nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. nuosprendyje priėmė pagrįstą sprendimą išteisinti S. I. dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, o Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 26 d. nutartimi pagrįstai atmetė Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Byloje nustatyta, 2011 m. rugpjūčio 3 d., apie 1.45 val., bendrabučio kambaryje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), S. S. peiliu padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe su kairės krūtinplėvės, širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio sužalojimu, taigi sunkiai sutrikdyta S. S. sveikata. Dėl šio įvykio buvo kaltinamas S. I., kuris prieš tai, dalyvaujant jo žmonai, girtavo su nukentėjusiuoju. Tačiau teismas jį išteisino neįrodžius, kad būtent jis padarė S. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. S. vienodai teigė, kad jis susižalojo pats. Įtariamasis S. I., nors pirminėje apklausoje pripažino, jog galėjo sužaloti nukentėjusįjį, vėliau pakeitė savo parodymus ir neigė sužalojęs nukentėjusįjį. S. I. žmona atsisakė duoti parodymus prieš savo vyrą. Liudytojas R. R. ikiteisminiame tyrime teigęs, kad girdėjo, kaip kažkas sakė, jog S. I. padūrė S. S., teisme to nepatvirtino. Eksperto išvadoje nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog S. S. pats galėjo susižaloti. Byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės, kurias mini prokurorė, nėra pakankamai informatyvios vienareikšmėms išvadoms daryti. Taigi esant tokiai bylos medžiagai teismai pagrįstai neišdrįso S. I. pripažinti kaltu dėl S. S. sužalojimo.

Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Patenkinus prokuroro kasacinį skundą ir perdavus bylą naujam apeliaciniam nagrinėjimui, nepaaiškėjus naujoms aplinkybėms, nepakitus proceso dalyvių parodymams, teismo sprendimas nepasikeistų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Antanas Klimavičius

Vytautas Piesliakas