Baudžiamoji byla Nr. 2K-76/2013
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.2;1.2.14.5.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjo advokato Ipolito Nekrošiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendis panaikinant jo dalį, kuria R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)182 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės apribojimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) – 10 MGL dydžio (1250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Statoil Lietuva“ dalį, t. y. 15 000 Lt, padarytos turtinės žalos.
R. L. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo bei kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. liepos 7 d., nuo 2005 m. kovo 18 d. iki 2005 m. kovo 21 d., nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d., nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d., kuris prilygintas atliktoms 474 laisvės apribojimo bausmės dienoms (BK 65 straipsnis).
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir G. S., A. M., E. G., S. L., J. M., R. K., tačiau dėl jų kasacine tvarka nuosprendis neapskųstas.
Iš nuteistųjų R. L., G. S., A. M., E. G., S. L., J. M., R. K. civiliniam ieškovui UAB,,Statoil Lietuva“ solidariai priteista 939 940,30 Lt.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
R. L., nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su G. S., J. M., E. G., A. M., R. K. ir S. L., taip pat su nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, nuo 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d., apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Statoil Lietuva“ priklausantį didelės vertės turtą ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, padarydami UAB „Statoil Lietuva“ 939 940,30 Lt žalos.
Nustatyta, kad UAB „Statoil Lietuva“ pagal 2003 m. liepos 8 d. sutartį UAB „Galopas“ išdavė 10 „Routex“ kreditinių degalų pylimo kortelių su bendru 12 000 Lt limitu. Nuteistieji, panaudodami korteles, organizavo pigesnį kuro įsigijimą įvairiems asmenims ir iš jų gautus pinigus pasisavino, t. y. įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių degalinėse į jas atvykusiems vairuotojams siūlydavo įsipilant kurą pasinaudoti jų pateiktomis kredito kortelėmis. Pirkdami kurą ar kitas prekes, mokėdami kelių mokesčius vairuotojai degalinėje atsiskaitydavo jų pateiktomis kortelėmis, o nuteistiesiems sumokėdavo grynaisiais tam tikrą, iš anksto sutartą pinigų sumą. R. L. ir G. S., siekdami užmaskuoti organizuotos grupės narių dalyvavimą sukčiaujant ir neketindami su UAB,,Statoil Lietuva“ atsiskaityti, UAB „Galopas“ akcijas bei valdymą fiktyviai perdavė kitiems, nieko apie tai nežinantiems asmenims – 2003 m. rugpjūčio 29 d. J. A., o šis 2003 m. rugsėjo 3 d. bendrovę neva perleido M. A.. UAB „Galopas“ vardu išduotos kredito kortelės buvo perduotos UAB „Antazeta”, kurios akcijos priklausė R. L. ir jomis buvo atsiskaitoma už degalus ir kitas prekes degalinėse iki tol, kol kortelės buvo užblokuotos.
Be to, R. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytu laiku pagamino netikrus dokumentus – automobilio,,VW Passat“ panaudos 2004 m. vasario 20 d. sutartį ir jos vertimą į rusų kalbą su tikrovės neatitinkančiais, suklastotais įrašais, parašais, antspaudais; šiuos netikrus dokumentus 2004 m. vasario 22 d.–2004 m. kovo 30 d. panaudojo vykdamas automobiliu į užsienį, taip pat nuo 2004 m. vasario 29 d. iki 2004 m. gegužės 13 d. šiuos žinomai suklastotus netikrus dokumentus realizavo perduodamas J. M., kuris, naudodamasis jais, 10 kartų automobiliu vyko į Ukrainą.
Kasaciniu skundu nuteistojo R. L. gynėjas advokatas Ipolitas Nekrošius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Pasak kasatoriaus, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7, 10 straipsniuose įtvirtinti rungtyniškumo, teisės į gynybą bei nešališkumo principai. Paskelbus apeliacinės instancijos teismo posėdžio datą R. L. posėdžio išvakarėse pasireiškė sunkios neurologinės ligos – epilepsijos, priepuolis, todėl jis negalėjo dalyvauti posėdyje ir paprašė gynėjo pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismui buvo pateiktas ne tik prašymas, bet ir medicininiai dokumentai apie ligą, nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nuteistajam. Pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis turi teisę dalyvauti. Kasatorius pažymi, kad įstatymo nuostata, jog nuteistojo, kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, neturėtų būti traktuojama visiškai formaliai ir vienodai visiems atvejams. Kasatoriaus manymu, svarbu, kad neatvykimas būtų sąmoningas ir valinis, tačiau jeigu tokių nuteistojo siekių nėra, o teismo posėdyje jis nedalyvauja dėl svarbios priežasties, jam turėtų būti sudaryta reali galimybė asmeniškai dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nors R. L. buvo tinkamai pranešta apie posėdį, tačiau jis dalyvauti negalėjo dėl svarbios priežasties, todėl išnagrinėjus bylą be jo, nebuvo sudaryta reali galimybė dalyvauti ir duoti svarbius paaiškinimus dėl savo asmenybės ir elgesio tyrimo metu. Pažymima, kad pagal EŽTT praktiką (Ekbatani v. Sweden, no. 10563/83, 26 May 1988; Muttilainen v. Finland, no. 18358/02, 22 May 2007) „...reikalavimas užtikrinti bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką ar būtinybė sumažinti nacionalinių teismų krūvį negali taip apriboti asmens teisės į žodinį bylos nagrinėjimą ir jo asmeninį dalyvavimą nagrinėjant bylą, kad būtų atimta jo teisė į šias garantijas“, vadinasi, asmens teisė dalyvauti teismo posėdyje negali būti formaliai deklaratyvi, ji turi būti reali ir, tik sąmoningai nepasinaudojus šia teise, ji gali būti ignoruojama. Teismas neišklausęs ir nematęs R. L. padarė išvadas apie jo asmenybę ir elgesį, o spręsdamas bausmės klausimą visiškai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę.
Atsiliepimu į nuteistojo R. L. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Nuteistajam apie posėdžio datą buvo pranešta, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą, nuteistųjų, jeigu jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Gynėjui pateikus prašymą dėl nenagrinėti bylos be nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas jį svarstė ir atmetė. Prokurorė pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog jau ikiteisminio tyrimo metu buvo žinoma, kad R. L. serga psichine liga, tyrimo metu buvo tikrinama jo psichinė sveikata ir nustatyta, kad jis supranta ir atsako už savo veiksmus. Prokurorė mano, kad R. L. sąmoningai manipuliuoja sirgimo epilepsija faktu sau palankia kryptimi ir tuo piktnaudžiauja, nes ir prieš tai nagrinėjant bylą kasacine tvarka nuteistasis susirgo posėdžio dieną. Prokurorė tokį R. L. sirgimą vertina kaip siekį pratęsti bylos nagrinėjimo laiką teisme. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino dėl R. L. sveikatos būklės ir galimybės atlikti bausmę pataisos namuose, nes, pasak prokurorės, byloje nėra jokių duomenų, kad jis negalėtų atlikti realios bausmės dėl šio susirgimo. Be to, R. L., sirgdamas šia liga, ne vieną kartą atliko realią bausmę.
Prokurorė teigia, kad nepagrįstas ir skundo argumentas dėl BPK 7 straipsnio pažeidimo, nes gynybos teisės nebuvo apribotos ar pažeistos.
Atsiliepime prokurorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl bausmės paskyrimo netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies. Pasak prokurorės, teismas tinkamai įvertino paties R. L. asmenybę, tai, kad jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, Lenkijoje padarė naują nusikaltimą, tokie jo veiksmai lėmė ilgą ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Be to, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarytas nusikaltimas yra sunkus, nuteistasis buvo vienas nusikalstamos grupės organizatorių, pagrindinis veiksmų koordinatorius. Kartu teismas vertino tai, kad jis vedęs, dirba, išlaiko šeimą, įvykdė su UAB „Statoil“ pasirašytą taikos sutartį sumokėdamas 141 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir paskyrė bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkį, įskaitant laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką.
Prokurorė mano, kad vien tai, jog kasatoriui yra nepriimtinos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bausmės paskyrimo, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, jos negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo esmingai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, nes buvo suvaržyta nuteistojo teisė dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo bylą. Pasak skundo, įstatymo nuostata, jog nuteistojo, kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, neturėtų būti traktuojama visiškai formaliai ir esant prašymui dalyvauti teismo posėdyje, teismas turėtų užtikrinti bylos nagrinėjimą dalyvaujant ir nuteistajam.
Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.
BPK 322 straipsnyje reglamentuota, kokie asmenys dalyvauja teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvioji nuostata, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Straipsnio 2 dalyje nurodoma, kas turi teisę dalyvauti teismo posėdyje (nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai), pažymint, kad šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.
BPK 324 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pradėdamas posėdį teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko. Šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Jeigu teisėjas pranešėjas mano, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam arba laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą (BPK 322 straipsnio 1, 2 dalys, 323 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažįstamas būtinu ir tais atvejais, kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (pvz., kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221/2009">2K-221/2009</a>; 2K-376/2010; 2K-215/2011).
Iš šių BPK nuostatų, matyti, kad nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas visais atvejais, svarbu, kad jam nedalyvaujant būtų užtikrinta gynyba. Kita vertus, sisteminė šių nuostatų analizė rodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pageidavimą dalyvauti jo bylos teisminiame nagrinėjime ir, jam pageidaujant įgyvendinti šią teisę, turi būti suteikta reali galimybė tai padaryti. Siekdamas tai užtikrinti, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar tinkamai jam pranešta apie posėdį, bet ir nuteistojo pageidavimą bei realias galimybes dalyvauti jame, kurios tam tikrais atvejais gali būti suvaržytos ir tuo atveju, kai nuteistasis yra laisvėje.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, t. y. nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kurio pagrindinis argumentas buvo neteisingas bausmės paskyrimas dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo, o skundo prašymas susijęs su griežtesnės bausmės (realios laisvės atėmimo) paskyrimu. Nuteistasis R.L. apie bylos nagrinėjimo laiką buvo informuotas tinkamai – jam apeliacinės instancijos teismas išsiuntė teismo šaukimą, kurį nuteistasis gavo. Vis dėlto, 2012 m. gegužės 8 d. į apeliacinės instancijos teismo posėdį R. L. neatvyko, tačiau pateikė pareiškimą apie negalėjimą dėl ligos dalyvauti teismo posėdyje su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, nes pageidauja dalyvauti nagrinėjant jo bylą. Be to, nuteistasis pateikė medicininę pažymą, kurioje kaip neatvykimo į teismą priežastis nurodyta būklė po epilepsijos priepuolio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo R. L. gynėjas advokatas Ipolitas Nekrošius ir palaikė ginamojo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo prašymo netenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, tinkamai pranešus apie teismo posėdį, laisvėje esančio nuteistojo neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą. Be to, teismas pažymėjo, kad tokį patį sprendimą R. L. byloje buvo priėmęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kai, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, prieš posėdį buvo pateikta tokia pat pažyma. Išnagrinėjęs R. L. bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas nusprendė tenkinti prokuroro apeliacinį skundą panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo skiriant bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį padarymo R. L. paskyrė realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1250 Lt) dydžio baudą, subendrinęs bausmes pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą apėmimo būdu paskyrė galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Taigi nuteistojo padėtis po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, patenkinus prokuroro skundą, pasikeitė jo padėtį bloginančia prasme.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kuriai bendroji taisyklė, įtvirtinta BPK 322 straipsnio 2 dalyje, neturėjo būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad nuteistasis nedalyvavimą teismo posėdyje pateisino medicininiais dokumentais, kuriuose tiksliai įvardyta priežastis, neleidusi jam dalyvauti teismo posėdyje. Teismas nekvestionavo medicininės pažymos pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau iš esmės neatsižvelgė į ją. Taigi, padarydamas išvadą nepaisyti jos, pasielgė neteisingai, pažeisdamas nuteistojo asmens teises, o tai, nagrinėjant bylą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais ir priėmus nepalankų sprendimą, lėmė jo esminį gynybos teisių suvaržymą. Šiuo atveju pagal formuojamą teismų praktiką susiklostė situacija, kada nuteistojo dalyvavimas turėjo būti pripažintas būtinu, ir be jo byla neturėjo būti nagrinėjama. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo formuojama teismų praktika ir nuo jos nukrypo, tai lėmė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ir tai, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija susijusi su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta teise gintis pačiam, aiškintina kartu su šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise į teisingą procesą, taip pat su toje pačioje nuostatoje įtvirtinta teise į viešą procesą bei iš jos išplaukiančia teise į žodinį bylos nagrinėjimą (e. g. Kucera v. Austria, no. 40072/98, judgment of 3 October 2002; Keskinen and Veljekset Keskinen Oy v. Finland, no. 34721/09, judgment of 5 June 2012). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 ir 5 dalyse. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant, ar teisingumo interesai konkrečioje baudžiamojoje byloje reikalavo tokio dalyvavimo, EŽTT praktikoje atsižvelgiama į vertinamo apeliacinio proceso specifinius bruožus ir gynybos interesų atstovavimą bei apsaugą šiame procese turint omenyje klausimus, kuriuos turi išspręsti apeliacinės instancijos teismas, ir jų svarbą pareiškėjui (Kucera v. Austria; Seliwiak v. Poland, no. 3818/04, judgment of 21 July 2009).Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai įvertintos.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, esmingai pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai nuteistojo R. L. dalyvavimo teismo posėdyje nepripažindamas būtinu ir prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėdamas nuteistajam nedalyvaujant teismo posėdyje. Nurodytų straipsnių pažeidimai pripažįstami esminiais, suvaržiusiais nuteistojo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą ir sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą šioje byloje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Vytautas Piesliakas
Rimantas Baumilas
