Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimą pagrindą, kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-168-611/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08468-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos : 3.3.1.19.2; 3.4.5.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kasatoriaus J. L. (J. L.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) J. B. (J. B.) skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis I. G., V. C., V. G. (V. G.), I. G., akcinė bendrovė DNB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimą pagrindą, kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, aiškinimo ir taikymo.

Antstoliui I. G. 2012 m. kovo 12 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. vykdomasis dokumentas Nr. I-1683V/2010 dėl hipoteka užtikrinto 2 803 463,18 Eur kredito, 200 226,16 Eur palūkanų, 14 225,81 Eur delspinigių, 5,49 proc. dydžio palūkanų nuo 227 003,50 Eur negrąžinto kredito sumos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2 7700 346,64 Eur sumos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojui AB DnB NORD bankui (šiuo metu AB DNB bankas), nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą.

Vykdant minėtą išieškojimą iš varžytynių turėtų būti parduodamas skolininko nekilnojamasis turtas. Antstolis 2016 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S1-9790 informavo skolininką apie tai, kad ketina pavesti teismo ekspertams įvertinti AB DNB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą ir pasiūlė iki 2016 m. sausio 22 d. (imtinai) įmokėti sumas, reikalingas turto vertės nustatymo ekspertizės išlaidoms padengti. Skolininkui taip pat buvo išaiškinta, kad iki 2016 m. sausio 22 d. neįmokėjus nurodytų sumų, ekspertizę bus pavesta atlikti mažiausią kainą pasiūliusiam teismo ekspertui. Skolininkas 2016 m. sausio 22 d. pateikė antstoliui prašymą parinkti turto vertės nustatymo ekspertą, prašyme pažymėjo, kad antstolio nurodytų teismo ekspertų pasiūlytos turto vertės nustatymo ekspertizės kainos neprotingai didelės, todėl prašė iš varžytynių parduodamo turto vertei nustatyti paskirti teismo ekspertę I. K., kuri ekspertizę sutinka atlikti už 900 Eur sumą. Skolininkui iki 2016 m. sausio 22 d. neįmokėjus sumos, reikalingos ekspertizės išlaidoms padengti, antstolis 2016 m. vasario 29 d. patvarkymu Nr. S1-10524 pavedė ekspertizę atlikti teismo ekspertui V. S..

Nesutikdamas su antstolio parinktu teismo ekspertu, skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2016 m. vasario 29 d. patvarkymą Nr. S1-10524 ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertei I. K.. Skolininkas 2016 m. kovo 4 d. sumokėjo 900 Eur už ekspertės darbą. Skolininko teigimu, jo siūloma ekspertė ekspertizę atliktų už daug mažesnę kainą (900 Eur) negu antstolio parinktas ekspertas (1028,50 Eur). Be to, minėtas ekspertas dirba UAB „Alliance valuations“, kuri yra sudariusi sutartį su AB DNB banku dėl nuotolinių vertinimo paslaugų teikimo, todėl eksperto atliktas turto vertinimas gali būti šališkas ir neobjektyvus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino skolininko skundo dėl antstolio veiksmų.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalies, 681 straipsnio 1 dalies, 682 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad CPK nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, t. y. diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta išimtinai antstoliui. Taigi antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto ekspertui, atitinkančiam įstatymų keliamus reikalavimus. Vykdymo proceso šalys pagal CPK 598 straipsnį, 682 straipsnio 1 dalį turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui, o ne savo nuomonę dėl eksperto kandidatūros.

Įvertinęs antstolio paskirto teismo eksperto kvalifikaciją, teismas padarė išvadą, kad ekspertas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatose įtvirtintus reikalavimus ekspertams. Teismui nekilo abejonių dėl eksperto sąžiningumo, kvalifikacijos ir objektyvumo, o skolininkas neįrodė, kad egzistuoja CPK 67 straipsnyje įtvirtinti eksperto nušalinimo pagrindai. Atsisakant teismo eksperto atliekamos ekspertizės turto vertei nustatyti vien tik dėl to, jog jis dirba įmonėje, kuri turi sudariusi sutartį su išieškotoju dėl nuolatinių vertinimo paslaugų teikimo, teismo vertinimu, būtų nepagrįstai varžoma turto vertintojų veiklos apimtis.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal skolininko atskirąjį skundą, 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Teismas, įvertinęs CPK 682 straipsnio nuostatas, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus. Teisės aktuose nėra įtvirtintos antstolio pareigos vykdymo procese konsultuotis su skolininkais dėl ekspertų kandidatūros. Kadangi skolininkas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti antstolio paskirto teismo eksperto profesinėmis žiniomis ar atliekamo turto vertinimo pagrįstumu ir objektyvumu, teismas sprendė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir juos atlikdamas nepažeidė proceso teisės normų.

Teismas atsisakė priimti J. L. prašymą įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes šis turėjo galimybę tokį prašymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jis pirmosios instancijos teisme į bylą įtrauktas nebuvo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu J. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės arba pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti kasatoriaus prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pažeidė proceso teisės normose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą reikalavimą nustatyti ir įvertinti, kokį materialinį teisinį suinteresuotumą byla turi asmuo, kuris siekia būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, bei kokią įtaką šio asmens materialiosioms subjektinėms teisėms ir pareigoms turės šios bylos nagrinėjimas (CPK 47, 266 straipsniai, 329 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis kasatoriaus materialinis teisinis suinteresuotumas šios bylos eiga ir baigtimi. Kasatorius, kaip skolininkų J. B. ir V. C. kreditorius, turintis 37 650,60 Eur neįvykdytą reikalavimo teisę į šiuos skolininkus, turi teisę nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į kreditoriui AB DNB bankui įkeistą skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, prisijungdamas prie minėto kreditoriaus išieškant skolą iš nurodyto turto (CPK 754 straipsnio 5 dalis, 759 straipsnio 1 dalis). Kasatorius yra tiesiogiai suinteresuotas, kad šis skolininkams priklausantis turtas būtų įvertintas kompetentingų turto vertintojų objektyviai ir teisingai.

Teismas nepagrįstai apribojo kasatoriaus teisę siekti kuo sėkmingesnio ir efektyvesnio skolos išieškojimo iš skolininkų, taip pat pažeidė vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – asmens teisę būti išklausytam. Kasatorius, netenkinus jo prašymo įtraukti jį į bylą, neteko galimybės pateikti teismui visus įrodymus ir argumentus dėl galimos turto vertintojo kandidatūros, nuo ko tiesiogiai priklauso teisingos turto vertės nustatymas bei kasatoriaus galimybės siekti kuo sėkmingesnio ir efektyvesnio skolos išieškojimo. Šiuo atveju kasatorius net nežino, koks turto vertintojas vertins skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kaip šis turto vertintojas buvo atrinktas, ar jis yra kompetentingas ir nešališkas.

Apie nagrinėjamą bylą kasatorius sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį iš interneto tinklalapio www.teismai.lt ir antstolio, vykdančio skolos išieškojimą, todėl prašymą įtraukti jį į bylos nagrinėjimą jis pateikė apeliacinės instancijos teismui. Kasatoriui nebuvo žinoma apie bylą, kai ši dar buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu asmuo turi teisę pateikti teismui iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tai reiškia, kad toks prašymas gali būti paduodamas pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tačiau CPK nėra įtvirtinto draudimo pateikti tokį prašymą apeliacinės instancijos teisme, jeigu asmuo apie nagrinėjamą bylą sužinojo tik šioje proceso stadijoje ir jeigu jam suteiktomis procesinėmis teisėmis jis naudojasi sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauja ir nevilkina proceso. Dėl šios priežasties teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad kasatorius turėjo galimybę minėtą prašymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jis pirmosios instancijos teisme į bylą įtrauktas nebuvo. Tokios teismo nurodytos galimybės kasatorius neturėjo, nes apie civilinės bylos procesą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme viešai skelbiama nebuvo.

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Vien aplinkybės, kad asmuo yra vienos iš šalių kreditorius, nepakanka, siekiant pripažinti kreditoriaus interesą dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Tam, kad asmuo galėtų būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su tokio asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Kasatorius neįrodė pakankamo savo teisinio ryšio su byla. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo skolininko atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolio veiklą vykdymo procese detaliai reglamentuoja įstatymo nuostatos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo antstolio veiksmų teisėtumą, pagrįstumą, atitiktį įstatymų reikalavimams. Teismo nutartis, kuria konstatuojamas antstolio veiksmų teisėtumas, vykdant išieškojimą kito kreditoriaus naudai, jų atitiktis įstatymo nuostatų reikalavimams nedaro įtakos kasatoriaus teisių apimčiai, jo teisinė padėtis dėl tokio sprendimo niekaip nepablogėja ir apskritai nesikeičia.

Įstatymas nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus. Taigi diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą vykdymo procese yra suteikta tik antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai). Teisės aktuose nėra nustatytos antstolio pareigos konsultuotis dėl ekspertų kandidatūros su skolininku, išieškotoju ar kitais asmenimis.

Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti paskirto teismo eksperto profesinėmis žiniomis, atliekamo turto vertinimo pagrįstumu ar objektyvumu. Vien deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai, kad jis nežinojo vienokių ar kitokių aplinkybių, susijusių su turto vertintojo parinkimu vykdymo procese, nėra pagrindas savaime pripažinti kasatoriaus interesą dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.

Kasatoriaus neįtraukimas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu nepaneigia jo galimybės įgyvendinti procesines teises vykdymo procese. CPK 759 straipsnis suteikia antstoliui teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio, iš to paties skolininko. Prisijungti prie išieškojimo leidžiama iki pat patvarkymo dėl išieškotų sumų paskirstymo surašymo, o prisijungęs prie išieškojimo išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus, taip įgyvendindamas savo teises bei užtikrindamas savo interesus. Nagrinėjamu atveju kasatorius šia savo teise nepasinaudojo, neinicijavo antstolio prisijungimo prie vykdomo išieškojimo iš įkeisto turto.

Duomenis apie šios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme buvo viešai skelbiami interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Taigi kasatorius turėjo galimybę ne tik, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, prašymą jį įtraukti trečiuoju asmeniu pateikti jau pirmosios instancijos teismui, bet ir laiku įgyvendinti teisę prisijungti prie vykdomo išieškojimo iš įkeisto turto. Be to, kreditoriaus prisijungimas prie išieškojimo ir bendros išieškotinos sumos padidėjimas ar kreditoriaus neprisijungimas prie išieškojimo nedaro jokios įtakos ekspertizės skyrimo vykdymo procese tvarkai ir neturi jokios reikšmės nustatant turto rinkos vertę.

Suinteresuotas asmuo kreditorius AB DNB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Kasatoriaus neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu neužkerta jam galimybės naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, tarp jų ir teise reikšti nušalinimus ekspertui, vykdymo procese prisijungus prie išieškojimo (CPK 682 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius nėra nurodęs naujų aplinkybių ar argumentų dėl pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų, todėl jo neįtraukimas į civilinę bylą nagrinėjamu atveju ne tik nelėmė iš esmės jo teisės būti išklausytam pažeidimo, bet ir neturėjo įtakos priimant skundžiamą nutartį.

Skundžiama nutartimi kasatoriaus padėtis nebuvo pakeista, jam nesukurtos teisės ir pareigos, todėl jo neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu negali būti pripažintas absoliučiu pagrindu naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė bylą dėl antstolio veiksmų pagal skolininko skundą, kuriuo šis prašė panaikinti antstolio vykdomojoje byloje priimtą patvarkymą paskirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertą.

Remiantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Pagal 443 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Tokiose bylose suinteresuotu asmeniu yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla; jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Taigi šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas šaukia asmenį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį, kai paaiškėja, jog byla susijusi su atitinkamomis to asmens teisėmis ir pareigomis.

Kasaciniu skundu kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pažeidė CPK 47, 266 straipsnio, 329 straipsnio 2 dalies nuostatas. Savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi kasatorius sieja su tuo, kad jis, kaip skolininko kreditorius, turintis neįvykdytą 37 650,60 Eur reikalavimą skolininkui, kurio išieškojimas vykdomas kito antstolio kitoje vykdomojoje byloje, yra tiesiogiai suinteresuotas, jog skolininkui priklausantis turtas būtų įvertintas kompetentingų turto vertintojų objektyviai ir teisingai.

Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 16 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgdama į tai, kad bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kasatorius siekia būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu, o ne trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Šios nutarties 16 punkte minėta, kad pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys turi teisę šiose bylose pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.

Tuo atveju, jei pareiškėjas (šiuo atveju skolininkas) pareiškime (skunde) nenurodo suinteresuoto asmens, tai teismas turi vykdyti CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad konkretus asmuo turi suinteresuotumą dėl byloje sprendžiamo klausimo. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo ar paties atitinkamo asmens prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje.

CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, tačiau klausimams, kurių tiesiogiai nereglamentuoja ypatingosios teisenos normos, spręsti taikomos bendrosios nuostatos ir procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios normos. Bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka reglamentuojančios teisės normos nenustato momento, iki kada asmuo gali būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu. Dėl šios priežasties šiam klausimui išspręsti taikytinos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios trečiųjų asmenų įstojimą į bylą.

Pagal CPK 46 ir 47 straipsnių normas tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pabaigos, t. y. nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 251–253 straipsniai). Taip užtikrinama tokių asmenų teisė į apeliaciją.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 21 ir 22 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ypatingosios teisenos bylose klausimas dėl asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl šios priežasties kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo įtraukti jį į bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (CPK 312, 314, 320 straipsniai). Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs kasatoriaus teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, negalėtų jo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Tokiu atveju teismas, remdamasis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir esant teisiniam pagrindui, privalėtų panaikinti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalėtų spręsti klausimą dėl teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens procesinės padėties ir jo įtraukimo į bylą.

CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinių suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šios bylos dalykas, minėta, yra antstolio veiksmų, paskiriant turto vertinimo ekspertą, teisėtumas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta išimtinai antstoliui. Kasatorius kasaciniu skundu šios teismų padarytos išvados neginčija. Byloje nebuvo sprendžiama ir nepasisakyta dėl kasatoriaus teisių ir pareigų, todėl apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nesukėlė jam jokių teisių ir pareigų. Kasaciniame skunde taip pat nenurodoma jokių duomenų, pagrindžiančių kasatoriaus teisinį suinteresuotumą nagrinėjama byla ir (ar) priimto procesinio sprendimo įtaką jo teisėms ir pareigoms. Vien aplinkybė, kad kasatorius yra skolininko kreditorius, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį suinteresuotu asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius pagal CPK 759 straipsnį turi teisę savo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų. Prisijungęs prie išieškojimo, jis gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis), tarp jų reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto ekspertizės išvados ir antstolio ar eksperto nustatytos turto vertės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), esant teisiniam pagrindui reikšti nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui (CPK 598 straipsnis), įstatymo nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 443 straipsnio 3 dalies nuostatų, o teismo priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos kasatoriaus teisinei padėčiai ar padariniams.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 17,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytas antstolio I. G. 2016 m. vasario 29 d. patvarkymo Nr. S1-10524 vykdymas tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas netenkintinas, minėta 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 17,60 Eur (septyniolika Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – antstolio I. G. 2016 m. vasario 29 d. patvarkymo Nr. S1-10524 vykdymo sustabdymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas

Andžej Maciejevski