Dėl teisės normų, reglamentuojančių rūšinį teismingumą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-181-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42016-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. G., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl dalies deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių rūšinį teismingumą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo panaikinti atsakovo 2013 m. rugpjūčio 13 d. deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimą dalies dėl gyvenamojo namo (vieno buto pastatai) (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo galiojimą.

Ieškovė nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) buvo gautas atsakovo prašymas patvirtinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. deklaraciją apie gyvenamojo namo (vieno buto pastatai) (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimą. Gyvenamasis namas buvo statomas pagal UAB „Viljuosta“ 2004 m. parengtą projektą ir jo pagrindu išduotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2004 m. rugsėjo 28 d. leidimą statyti naują statinį Nr. 695. 2013 m. rugpjūčio 20 d. įgaliotas Inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnas patvirtino ir užregistravo atsakovo pateiktą deklaraciją, o jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas gyvenamasis namas ir pirtis, taip pat atsakovo nuosavybės teisė į šiuos statinius.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatė, kad atsakovas yra užėmęs apie 415 kv. m valstybinės žemės, 2013 m. balandžio 18 d. surašė atsakovui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 48AT-(14.48.78)-6. Atsakovo pateiktame projekte gyvenamasis namas pažymėtas 8,5 m atstumu nuo jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos vakarinėje pusėje, o UAB,,Turto administravimo grupė“ 2008 m. vasario 4 d. parengtos sklypo ir jame esančių statinių kadastro duomenų bylos, sudarytos pagal 2007 m. gruodžio 10 d. kadastrinių matavimų duomenis, statinių išdėstymo plane pažymėta, kad gyvenamojo namo dalis (apie 3,34 m) pastatyta už vakarinės sklypo ribos valstybinėje žemėje.

Atsakovas pastatė gyvenamąjį namą pažeisdamas esminius projekto sprendinius, nustatančius statinio vietą sklype, neturėdamas pakoreguoto statinio projekto, naujo statybą leidžiančio dokumento bei įrodymų, kad valstybinė žemė, kurioje pastatyta gyvenamojo namo dalis, valdoma teisėtai, todėl neturėjo teisės teikti deklaracijos apie statybos užbaigimą ir įregistruoti gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre. Nuginčijus deklaracijos dėl gyvenamojo namo statybos užbaigimo dalies galiojimą būtų galima surašyti savavališkos statybos aktą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino atsakovui 2013 m. rugpjūčio 13 d. deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimą dalies dėl gyvenamojo namo (vieno buto pastatai) (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo galiojimą.

Teismas nurodė, kad atsakovui ir J. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie gyvenamojo namo (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastato – pirties, šiame žemės sklype statybos užbaigimą. Remiantis prie šio prašymo pridėtais dokumentais nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas turėjo būti statomas pagal 2004 m. UAB „Viljuosta“ parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektą Nr. 04TN-06-02-E ir jo pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2004 m. rugsėjo 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. 695. Atsakovo pateikta deklaracija buvo patvirtinta ir užregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (jai suteiktas Nr. PUD-00-13-01398).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius nustatė, kad atsakovas yra apsitvėręs tvora ir savavališkai užėmęs 415 kv. m ploto valstybinės žemės ploto šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2013 m. balandžio 18 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 48AT-(14.48.78)-6 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį, t. y. už savavališką valstybinės žemės užėmimą ir naudojimą, taip pat –administracinis nurodymas. Atsakovas nustatyto administracinio teisės pažeidimo neginčijo ir 2013 m. balandžio 18 d. sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur) baudą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2013 m. lapkričio 29 d. atliekant patikrinimą nustatyta, kad atsakovui priklausančio gyvenamojo namo dalis yra valstybinėje žemėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnis); atsakovas šio fakto neginčija.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovo gyvenamasis namas yra priskiriamas neypatingiems statiniams, todėl pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo privaloma gauti leidimą jį statyti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2004 m. rugsėjo 28 d. išdavė atsakovui statybos leidimą Nr. 695. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad valstybinės žemės sklypo dalį, ant kurios pastatyta dalis gyvenamojo namo, jis valdo įstatymų nustatytais pagrindais (CPK 178 straipsnis). Teismas, remdamasis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 2 straipsnio 71, 93 dalimis, nurodė, kad atsakovas neturi (nepateikė) naujo statybą leidžiančio dokumento, todėl gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant esminius 2004 m. UAB „Viljuosta“ parengto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekto Nr. 04TN-06-02-E, sprendinius, nustatančius gyvenamojo namo vietą atsakovo žemės sklype.

Atsakovas, pasirašydamas deklaraciją, patvirtino, kad joje nurodyti duomenys yra teisingi ir jam žinoma apie atsakomybę už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei. Kadangi atsakovui priklausantis gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nustatančius jo vietą žemės sklype, neturint pakoreguoto statinio projekto, naują statybą leidžiančio dokumento bei įrodymų dėl valstybinės žemės dalies, kurioje pastatyta dalis namo, teisėto valdymo, tai atsakovas deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikė nepagrįstai, t. y. atsakovas žinojo, kad dalis jam priklausančio namo yra pastatyta ne tik jo žemės sklypo ribose, bet užima ir dalį valstybinės žemės. Atsakovas neginčijo administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris patvirtina savavališkos statybos faktą. Iš neteisės negali atsirasti teisė; nustatyti pažeidimai yra esminiai, todėl byloje pareikštas reikalavimas tenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl atsakovo sutuoktinės teisių ir pareigų, nepadarė išvadų, kurios turėtų įtakos jos teisinei padėčiai, nenustatė jai pareigų. Ši byla nepriskirtina prie bylų, kuriose teismas privalo būti aktyvus, todėl teismas pagrįstai nesiėmė iniciatyvos spręsti klausimo dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto asmens įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas, manydamas, kad jo sutuoktinė turėjo būti įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu, turėjo savo procesinėmis teisėmis naudotis aktyviai ir sąžiningai, tačiau viso teisminio bylos nagrinėjimo metu prašymo dėl sutuoktinės įtraukimo į procesą dalyvaujančiu byloje asmeniu nereiškė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių išvadą dėl savavališkos statybos: nustatyta, kad atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis pastatyta valstybinėje žemėje, todėl taip nukrypta nuo esminių statinio projekto sprendinių, nustatančių statinio statybos vietą sklype. Taigi nebuvo teisinio pagrindo tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, nes atsakovo gyvenamojo namo dalis pastatyta valstybinėje žemėje ir tai nėra tinkamai įtvirtinta dokumentuose.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad jis asmeninės nuosavybės teise įsigijo valstybinės žemės sklypo dalį ir ją sujungė su žemės sklypu, kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas. Vien faktas, kad atsakovas įsigijo žemės sklypą, kuriame savavališkai pastatytas statinys, savaime nedaro šios statybos teisėtos. Ieškovė prašė panaikinti deklaracijos dalies galiojimą ne tik dėl aplinkybės, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl valstybinės žemės dalies, kurioje pastatyta namo dalis, teisėto valdymo, bet ir dėl to, jog atsakovas nepateikė pakoreguoto statinio projekto ir naujo statybą leidžiančio dokumento. Šių įrodymų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priteisti iš ieškovės visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, galiojusį deklaracijos sudarymo metu, jos parengimo teisėtumą ir pagrįstumą turėjo įvertinti ieškovės įgalioti pareigūnai atlikdami šiame reglamente nustatytus aktyvius veiksmus (34–36, 40 punktai). Todėl šis ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, juolab kad deklaracija buvo ne tik patvirtinta ir įregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ieškovės įgalioto pareigūno, bet tokios deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnis, 22 straipsnio 2 dalis, CPK 22 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012, kurioje buvo kreiptasi ir į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija). Taip yra formuojama ir vėlesnė Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (2012 m. gegužės 17 d. nutartis, teisminio proceso Nr. 2-50-3-01180-2011-4), tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1832/12).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiami papildomi reikalavimai, t. y. ieškovė prašė tik panaikinti deklaracijos dalies galiojimą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde kėlė rūšinio teismingumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo iškelto rūšinio teismingumo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CPK 320 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; rūšinio teismingumo klausimu taip pat nepasisakė. Atsakovo nuomone, vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas analogiškoje byloje Nr. e2-278-723/2015 (atsakovas –gretimame žemės sklype gyvenantis A. R.) nustatė, kad buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, panaikino pirmosios instancijos sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – atsakovo sutuoktinės J. A. teisių ir pareigų, nes gyvenamasis namas priklauso atsakovui ir J. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Deklaracija apie statybos užbaigimą laikytina vienašaliu sandoriu, kurio prigimtis yra civilinio teisinio pobūdžio, ji sukelia civilines materialines teisines pasekmes, todėl šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio ieškinio pateikimo metu, 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai ginčai apibrėžiami kaip asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį neleidžiama viešojo administravimo subjektui kreiptis į teismą dėl jo paties priimtų administracinių aktų ar atliktų veiksmų (jei deklaracija apie statybos užbaigimą būtų laikoma administraciniu aktu) teisėtumo. Jei byla dėl deklaracijos užbaigimo būtų nagrinėjama administraciniame teisme, tai pareiškėjas ir atsakovas būtų tas pats viešojo administravimo subjektas, t. y. nebūtų ginčo tarp proceso šalių, procese neliktų rungtyniškumo, būtų iškreipta administracinio proceso esmė. Dėl šios priežasties ieškovės kreipimasis į administracinį teismą dėl deklaracijos dalies galiojimo panaikinimo neatitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, 3 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktika nėra vienoda. Pagal vėliausią jos praktiką bylos dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis byloje Nr. T-83-2013; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. T-101-2014; 2015 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. T-8-2015; 2015 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. T-70/2015).

Kasaciniame skunde nurodytos civilinės bylos Nr. e2A-1406-590/2016 (administracinė byla Nr. eI-9945-281/2016) teismingumo klausimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi perduotas nagrinėti Specialiajai teisėjų kolegijai.

Ieškovė, reikšdama ieškinį, įvertino, kad deklaraciją apie statybos užbaigimą pasirašė būtent atsakovas, kad jis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodomas kaip vienintelis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė neturi duomenų apie tai, kad ginčo gyvenamojo namo savininkė yra ir J. A.. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl J. A. teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo šį teismo sprendimą naikinti vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudaro kasaciniame skunde iškeltas teisės klausimas dėl rūšinio teismingumo taisyklių taikymo.

Dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo

CPK 22 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis).

Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012).

CPK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla (bendrosios kompetencijos teisme) negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 3 dalis). Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama (CPK 36 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovas atsiliepime į ieškinį kėlė rūšinio teismingumo klausimą šioje byloje, t. y. kad byla nagrinėtina ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi sprendė, kad ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taigi bendrosios kompetencijos teismai bylą išnagrinėjo iš esmės – nustatė, kad atsakovui priklausantis gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nustatančius jo vietą žemės sklype (pastatytas valstybinėje žemėje), neturint pakoreguoto statinio projekto, naują statybą leidžiančio dokumento bei įrodymų dėl valstybinės žemės dalies, kurioje pastatyta dalis namo, teisėto valdymo (apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad atsakovas jau įsigijo valstybinį žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys). Dėl nurodytų priežasčių teismai sprendė, kad atsakovas deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikė nepagrįstai, todėl ieškovės pareikštą reikalavimą tenkino – panaikino atsakovui 2013 m. rugpjūčio 13 d. deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimą dalies dėl gyvenamojo namo (vieno buto pastatai) (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo galiojimą.

Atsakovas, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, kasaciniu skundu iš esmės akcentuoja tik rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, nurodo, kad ginčijama deklaracija buvo patvirtinta ir įregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ieškovės įgalioto pareigūno, kuris įvertino jos teisėtumą (aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 40 punktas), todėl šis ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovo pateikta deklaracija buvo patvirtinta ir užregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (jai suteiktas Nr. PUD-00-13-01398).

Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktiką – 2017 m. vasario 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2017 (administracinė byla Nr. eI-2574-281/2017, teisminio proceso Nr. 2-52-3-01533-2014-1), kurios faktinės aplinkybės iš esmės tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms (statytojui priklausančio gyvenamojo namo dalis pastatyta valstybinėje žemėje, pažeidžiant projekto sprendinius, neturint naujo, pakoreguoto statinio projekto, ginčijama deklaracija yra patvirtinta ir užregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje), tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas) priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose. Nurodytoje byloje (administracinė byla Nr. eI-2574-281/2017, teisminio proceso Nr. 2-52-3-01533-2014-1) nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą buvo patvirtinta ir užregistruota viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą, todėl konstatuota, kad reikalavimas dėl šios deklaracijos panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 26 punkte nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika yra formuojama atsižvelgiant ir į ankstesnę šios kolegijos praktiką (žr. 2011 m. liepos 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-33-2011; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-101-2014; 2015 m. vasario 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-37-2015; kt.). Tokia praktika yra formuojama ir kasacinio teismo (šios nutarties 20 punkte nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012).

Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 23, 25, 26 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo spręsti rūšinio teismingumo klausimo šioje byloje kitaip, nei nustatė Specialioji teisėjų kolegija 2017 m. vasario 13 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-12/2017. Taigi šią bylą nagrinėję bendrosios kompetencijos teismai pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, o tai yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismo nutartimi byla perduodama nagrinėti administraciniam teismui, bendrosios kompetencijos teisme iškeltoje byloje paaiškėjus, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2009).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija nurodo, kad dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties, taip pat J. A. įtraukimo byloje dalyvaujančiu asmeniu spręs bylą nagrinėsiantis Vilniaus apygardos administracinis teismas (ABTĮ 22 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą. Atsakovas, paduodamas apeliacinį ir kasacinį skundus, sumokėjo iš viso 62 Eur žyminio mokesčio, šis jam grąžintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 13 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Grąžinti atsakovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31 (trisdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. sausio 21 d. UAB Medicinos banke už apeliacinį skundą, ir 31 (trisdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. lapkričio 16 d. AB „Nordea“ banke už kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė