Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. eA2-775-547/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00951-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2025 m. balandžio 1 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Tamulienei,

dalyvaujant pareiškėjo K. G. atstovei, advokatei Agnijai Frejerei,

nedalyvaujant pareiškėjui K. G.,

suinteresuotam asmeniui A. G.,

suinteresuotų asmenų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, atstovams,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, atnaujintą pagal pareiškėjo K. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9337-922/2024 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. G. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVIII skyriuje nustatyta tvarka, patikslintu prašymu, prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-9337-922/2024, paskirti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą bei byloje priimti naują sprendimą – jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai nagrinėjo civilinę bylą pagal jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurio jis atsisakė, o būtent – 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi teismas priėmė jo, pareiškėjo K. G. atsisakymą nuo pareiškimo suinteresuotiems asmens VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinę bylą Nr. e2YT-9337-922/2024 nutraukė.

K. G. paaiškino, kad jis pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9337-922/2024 tik todėl, kad teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą, kadangi po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) jos vardu esantį turtą paveldėjo A. G. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Tuomet jis susisiekė su A. G. ir jam paaiškino, kad jis (A. G.), turi teisę kreiptis pas notarą dėl papildomo paveldėjimo liudijimo išdavimo naujai atsiradusiam turtui, notaras atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi A. G. priėmė palikimą tik pagal konkretų testamentą. Tuomet ir paaiškėjo, kad testamentinis įpėdinis A. G. pagal testamentą paveldėjo tik konkretų turtą, tai yra velionei A. G. priklausantį butą. Visas kitas velionės turtas, kuris atsirado ateityje, paveldėtas nebuvo, į testamentą velionės įtrauktas taip pat nebuvo.

Pareiškėjas K. G. nurodo, kad šios aplinkybės jam nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, o joms paaiškėjus, akivaizdu, kad jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas. Kadangi velionė A. G. testamentu A. G. paliko tik konkretų turtą, tai yra jai priklausantį butą, visą kitą turtą įstatyminis įpėdinis – pareiškėjas K. G. turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Tai yra, jis pretenduoja paveldėti tokį A. G. priklausantį turtą, kuris nebuvo įtrauktas ir aprašytas jos sudarytame testamente. K. G., kaip įstatyminis įpėdinis, mano, jog turi teisę reikšti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, ir prašyti, kad būtų pripažinta, jog jis faktiškai valdė tą velionės A. G. turto dalį po jos mirties, kuri nebuvo įtraukta į jos testamentą ir apskritai atsirado tik po velionės testamento sudarymo ir būtent dėl jo, pareiškėjo K. G., aktyvių veiksmų.

Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo sutiko su pareiškėjo K. G. pateiktu prašymu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašė sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. Neprieštaravo rašytiniam bylos nagrinėjimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.

Teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-9337-922/2024 pagal pareiškėjo K. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl turinčio juridinę reikšmę fakto, palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo, esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui bei skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjo K. G. atstovė advokatė Agnija Frejerė teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir nurodė, kad K. G. pradėjo tvarkyti žemės sklypus, kad jie būtų registruoti jo tetos A. G. vardu. Pareiškėjo teta A. G. pradėjo turto sugrąžinimo procesą, o K. G. jį užbaigė laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2016 m. Nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos 2016 m. liepos mėn. Į susirinkimus dėl sklypų planų suderinimo ir kt. buvo kviečiamas K. G., t. y. žemėtvarkos pranešimai buvo siunčiami pareiškėjo vardu. K. G. aktyviais veiksmais rinko visus dokumentus dėl giminystės ryšių ir žemės sklypų, miškų. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra šalia 4 sklypų (3 sklypai miško ūkio paskirties bei 1 žemės ūkio paskirties) nuosavybės teise priklausančių jo mirusiai tetai A. G., kuriais jis rūpinasi ir prižiūri bei jo dėka nuosavybės teisės ir buvo atkurtos. Pareiškėjas valdė ir iki šiol valdo sugrąžintą, jo mirusiai tetai A. G., turtą.

k o n s t a t u o j a :

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas patikrina ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

Pareiškėjas K. G. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tetos A. G. mirties – (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po savo tetos A. G. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškimuose nurodyti paaiškinimai bei jo atstovės advokatės Agnijos Frejerės paaiškinimai teisme.

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas K. G. gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvai – K. G., Juozo ir V. G., P.. Pareiškėjo tėvas K. G., Juozo, gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 71 metų amžiaus. Pareiškėjo K. G. senelis J. G., miręs (duomenys neskelbtini, yra jo tėvo ir jo tetos A. (kai kuriuose dokumentuose – A.) G. bei jų sesers K. G. tėvas. A. G. gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo, buvo netekėjusi.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. rugsėjo 23 d. išrašu patvirtinama, kad pareiškėjo K. G. tetai A. G. priklausė nuosavybės teisė į žemės sklypus: (1) 0,5394 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (2) 1,8284 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (3) 0,8152 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (4) 0,7222 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų įregistravimo pagrindas 2016 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 3S-224-(14.3.3), įrašai galioja nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., daiktinės teisės neįregistruotos (naudotojas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarės A. K. patvirtintu testamentu A. G., jos mirties atveju jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. G.. Tai patvirtina ir Klaipėdos m. trečiojo notaro biuro notarės D. Ch. 1995 m. vasario 28 d. A. G. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų įvairių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus raštų siųstų pareiškėjui K. G., taip pat iš 2016 m. gegužės 24 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto irk kitų dokumentų matosi, kad pareiškėjas faktiškai valdė velionės A. G. turto dalį po jos mirties, kuri nebuvo įtraukta į jos testamentą ir apskritai atsirado tik po velionės testamento sudarymo ir būtent dėl pareiškėjo K. G. aktyvių veiksmų.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad po A. G. mirties (duomenys neskelbtini), dalį pareiškėjo tetos A. G. palikimo yra priėmęs A. G., pagal konkretų testamentą. 1994 m. vasario 7 d. testamentu ir 1995 m. vasario 28 d. paveldėjimo teisės liudijimu patvirtinama, kad testamentinis įpėdinis A. G. pagal testamentą paveldėjo tik konkretų turtą, tai yra velionei A. G. priklausantį butą. Visas kitas velionės turtas, kuris atsirado ateityje (po jos mirties), paveldėtas nebuvo, todėl K. G., kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę reikšti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, ir prašyti, kad būtų pripažinta, jog pareiškėjas faktiškai valdė tą velionės A. G. turto dalį po jos mirties, kuri nebuvo įtraukta į jos testamentą ir apskritai atsirado tik po velionės testamento sudarymo dėl pareiškėjo K. G. aktyvių veiksmų. Pareiškėjas K. G. yra mirusios jo tetos A. G. likusio turto įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies 5 punktas). Pareiškėjas kaip palikėjo įpėdinis pagal įstatymą, pradėjo A. G. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad pareiškėjo pastangų ir jo veiksmų dėka buvo atkurta nuosavybė teisė jo mirusiai tetai A. G., o būtent nuosavybės teisė buvo atkurta į keturis žemės sklypus. Be to, tiek pareiškėjui K. G. tiek ir jo velionei tetai A. G. priklausantys žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas dažnai vykdavo prie žemės sklypų, su vietiniais ūkininkais organizuodavo, kad traktoriumi nupjautų žolę ar išvalytų mišką. Be to, rūpintis palikėjos A. G. turtu, daugiau nebuvo kam, kadangi palikėja nebuvo sukūrusi šeimos bei vaikų neturėjo. Pareiškėjas K. G. turi ir saugo visus su žemės sklypais ir nuosavybės atkūrimu susijusius dokumentus, taip pat mirusios jo tetos dokumentus (mirties liudijimą ir kt.), išlikusius asmeninius daiktus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus. A. G. atkūrus ir šiai dienai jai priklausančiais keturiais žemės sklypais, pareiškėjas K. G. pagal savo galimybes jais rūpinosi ir tvarkė. Teismas laiko, kad faktinį palikimo priėmimą įrodo pareiškėjo aktyvūs veiksmai – rūpinimasis mirusios tetos A. G. turtinėmis teisėmis atkuriant jai nuosavybę, nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymas, faktinis tokio turto prižiūrėjimas, rūpinimasis turtu kaip savu, velionės tetos dokumentų saugojimas. Šie K. G. veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

A. G. mirė (duomenys neskelbtini) dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 – 5.51 straipsniai).

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, jo atstovės paaiškinimų teismo posėdyje yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po jo tetos A. G. mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Jis rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po A. G. mirties likusį palikimą pagal testamentą priėmė A. G., o pareiškėjas K. G. paveldėjo pagal įstatymą. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys patvirtinę, kad pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Ištyrus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą (nutartį) civilinėje byloje Nr. e2YT-9337-922/2024. Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-9337-922/2024.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tetos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė