Byla Nr. E1-232-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00005-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.2; 2.1.10.1; 2.5.21; 2.6.2.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 31 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,
nuteistajam P. D., jo gynėjui advokato padėjėjui Nerijui Makauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Didžiosios Lenkijos Gožuvo apygardos teismo II baudžiamojo skyriaus prašymą dėl Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžio, priimto P. D. atžvilgiu, pripažinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teismas
n u s t a t ė:
P. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lenkijos Respublikos 1997 metų birželio 6 d. baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, siejant su 294 straipsnio 1 dalimi, 1 metų (365 dienų) laisvės atėmimo bausme už tai, kad padėjo slepiant anksčiau iš nenustatytų asmenų priimtus didelės vertės daiktus, gautus nusikalstamu būdu, gabendamas iš Vokietijos teritorijos į Lenkijos teritoriją. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 27 d. Bendras jau atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas – 54 dienos.
Lietuvos kalėjimų tarnyba kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus nurodydama, jog 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas), pagrindu gauti Didžiosios Lenkijos Gožuvo apygardos teismo II baudžiamojo skyriaus dokumentai su prašymu dėl Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžio P. D. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje ir prašo teismo spręsti šį prašymą.
Nuteistasis P. D. ir jo gynėjas teismo posėdžio metu prašė nepripažinti Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir jo nevykdyti, kadangi yra suėjusi bausmės vykdymo senatis. P. D. teisme paaiškino, jog 2016 m. jis buvo sulaikytas Lenkijoje 54 paroms, tačiau apie jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis nežinojo. Paleistas iš suėmimo, jis grįžo į Lietuvą, įsidarbino, turi šeimą. Nuo 2017 m. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Šiais adresais jam siųstus dokumentus būtų gavęs, tačiau apie tai, kad jo atžvilgiu Lenkijoje vyksta bylos nagrinėjimas, niekas neinformavo, siųstų jam iš Lenkijos procesinių dokumentų nei vienu iš šių adresų nebuvo, pašto raginimų atvykti pasiimti dokumentų taip pat negavo.
Prokurorė teisme nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lenkijos Respublikos Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kadangi byloje nėra duomenų, jog P. D. buvo informuotas apie savo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei priimtą jo atžvilgiu minėtą nuosprendį ir šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio nuostatas yra suėjusi P. D. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis.
Atsisakytina pripažinti ir vykdyti Lenkijos Respublikos Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas), kuriuo buvo įgyvendintas Pamatinis sprendimas, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.
Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vadovaujantis Pamatiniu sprendimu Lenkijos Respublika perdavė Lietuvos Respublikai Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendį, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietis P. D., gyvenantis Lietuvoje, nuteistas pagal Lenkijos Respublikos 1997 metų birželio 6 d. baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, siejant su 294 straipsnio 1 dalimi, 1 metų (365 dienų) laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui.
Liudijime nurodyta, kad P. D. Lenkijos Respublikos Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2016 m. spalio 11 d., K2 kelio 2-ame kilometre, kirsdamas Šviecko sienos pervažiavimo punktą, padėjo, slepiant anksčiau Vokietijos teritorijoje iš nenustatytų asmenų priimtus didelės vertės daiktus, gautus nusikalstamu būdu, t. y. lengvąjį automobilį „Porsche Macan S“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), netektą Vokietijos teritorijoje tarp 2016 m. spalio 9 ir 10 d., Wunstorf vtv., kurio vertė sudarė 363780 [taip dokumente], bei lengvąjį automobilį „Mercedes S500“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), netektą Vokietijos teritorijoje 2016 m. spalio 9/10 d., kurio vertė sudarė 774090 Lenkijos zlotų, gabendamas nurodytus automobilius krovinine transporto priemone „DAF”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš Vokietijos teritorijos į Lenkijos teritoriją.
Nusikalstama veika, už kurią P. D. nuteistas Lenkijos Respublikos Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, t. y. nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimas/realizavimas, už kurį pagal BK gali būti skiriama bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų (veikos padarymo metu buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų).
Vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pagal BK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja.
Nustatyta, kad Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendis, kuriuo P. D. buvo paskirta 365 dienų laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo 2017 m. birželio 27 d. Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijimas dėl minėto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje išduotas 2024 m. lapkričio 27 d. ir teisme gautas 2025 m. sausio 16 d., t. y. jau pasibaigus BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytam 3 metų terminui. Jokių duomenų, kad Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendis buvo pradėtas vykdyti, medžiagoje nėra.
Vertinant, ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nebuvo sustojusi dėl nuteistojo vengimo atlikti bausmę, svarbios yra aplinkybės, susijusios su P. D. informavimu apie teisminį nagrinėjimą ir apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimą.
Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kad teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nuteistasis asmeniškai nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme, kuris priėmė sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, išskyrus atvejus, kai liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jeigu jis neatvyks į nagrinėjimą teisme <...>.
Lenkijos Respublikos liudijime yra pažymėta, jog asmuo (P. D.) asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime po kurio buvo priimtas sprendimas, jam nebuvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas, tačiau jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žino apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą, taip pat nurodyta, jog per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo; 2016 m. spalio 12 d. apklausos metu P. D. gavo Įtariamojo teisių ir pareigų baudžiamajame procese suvestinę, jis buvo įpareigotas nurodyti adresą Lenkijos Respublikos teritorijoje laiškams įteikti, jis buvo įspėtas, kad jam neįvykdžius šios pareigos teismo posėdis bus surengtas ir veiksmai bus atliekami jam nedalyvaujant.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lenkijos Respublikos Gožuv Vielkopolski apygardos teismo II baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. išduotas Europos arešto orderis dėl P. D. suėmimo ir perdavimo atlikti 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant šį klausimą, buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su P. D. informavimu apie teisminį nagrinėjimą, o būtent buvo paprašyta Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikti papildomą informaciją apie P. D. tinkamą informavimą apie teisminį nagrinėjimą. Atsakydamas į prašymus dėl papildomos informacijos suteikimo, Slubicės apylinkės teismas pranešė, kad 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžio nuorašas P. D. nebuvo įteiktas; atliekant ikiteisminį tyrimą P. D. nenurodė adreso Lenkijoje laiškams įteikti, todėl pagal Lenkijos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, užsienyje gyvenančiai šaliai nenurodžius adreso Lenkijoje laiškams įteikti, raštai įsegami į bylą ir laikomi įteiktais, dėl šios priežasties kaltinamajam skirti laiškai buvo įsegami į bylą. Be to, iš Lenkijos Respublikos pateikto nuosprendžio matyti, kad nagrinėjant P. D. bylą gynėjas nedalyvavo. Taigi, duomenų, kad P. D. faktiškai gavo informaciją apie savo bylos nagrinėjimo laiką bei vietą, kad jo teises ir teisėtus interesus gynė valstybės paskirtas gynėjas, nebuvo pateikta. Europos arešto orderio vykdymo procedūros metu P. D. teigė, jog Lenkijoje nevengė teismo proceso, Lenkijos Respublikos teisėsaugos pareigūnams nurodė savo adresą Lietuvoje, kadangi Lenkijoje neturi jokio adreso, tačiau apie prasidėjusį teismo procesą ir jo baigtį jis nieko nežinojo. Būtent dėl šių pirmiau nurodytų priežasčių Generalinės prokuratūros prokurorė I. L. 2022 m. birželio 3 d. nutarimu atsisakė vykdyti P. D. atžvilgiu išduotą Lenkijos Respublikos Europos arešto orderį. Tokiu būdu pakartotinai kreiptis į Lenkijos Respublikos institucijas dėl papildomų duomenų dėl P. D. informavimo apie teisminį nagrinėjimą yra netikslinga.
Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra duomenų apie tai, jog P. D. faktiškai gavo informaciją apie savo bylos nagrinėjimo laiką bei vietą, taip pat nėra duomenų, kad jo teises ir teisėtus interesus gintų valstybės paskirtas gynėjas, ir daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju, be kita ko, yra neįrodyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 9 punkto a papunktyje numatyta sąlyga, kuriai esant teismas gali pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, net jeigu nuteistasis asmeniškai ir nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme. Kaip minėta, visos šios aplinkybės yra svarbios ir sprendžiant nuosprendžio pripažinimo bei vykdymo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus klausimą bei vertinant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis P. D. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolatos gyvenantis Lietuvoje. Jis nuo 2016 m. sausio 20 d. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena sutuoktinės V. D. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (minėtas adresas nurodytas liudijime), nuo 2018 m. vasario 26 d. jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinė registruota (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų nepateikta, jog minėtais adresais buvo siunčiami Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos procesiniai dokumentai ir kad P. D., žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą 2017 m. birželio 19 d. Slubicės apylinkės teismo nuosprendį, slapstėsi ir sąmoningai vengė jam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis P. D. atžvilgiu nebuvo atliekami ikiteisminiai tyrimai po to, kai buvo priimtas Lenkijos Respublikos Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. apkaltinamasis nuosprendis, kitų jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių taip pat nėra. Taigi, nėra duomenų, kad P. D. padarė naują nusikalstamą veiką, dėl kurios apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nutrūko.
Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad egzistuoja Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kadangi sprendimui dėl laisvės atėmimo bausmės priimtam dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, yra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365⁵ straipsniais,
n u t a r i a:
Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lenkijos Respublikos Slubicės apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendį, priimtą P. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kadangi yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai.
Šios nutarties nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti prokurorui, nuteistajam P. D. ir jo gynėjui.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybai ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, tiesiogiai informuoti Didžiosios Lenkijos Gožuvo apygardos teismo II baudžiamojo skyrių apie šios nutarties priėmimą ir atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo priežastis.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Alytaus apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
