T. L. pagal BK 139 str., 229 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-32-648/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11189-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.3;

1.2.19.6; 1.2.4.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,

nuteistajam T. L., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

nukentėjusiajam V. S., jo atstovei advokatei Ilonai Leketienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko ir nukentėjusiojo V. S. kasacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžių.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu T. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pagal BK 229 straipsnį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, o jo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, nusprendžiant iš T. L. išieškoti 2500 Eur nukentėjusiojo V. S. neturtinei žalai atlyginti. Iš T. L. nukentėjusiajam V. S. priteista 1500 Eur jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui, konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė pagrįstų motyvų, kurie būtų konkrečiai susiję su kaltinamojo akto trūkumais, nepateikė argumentų, kaip nurodomi BPK 219 straipsnio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme, dėl to buvo konstatuotas esminis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartimi panaikintas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavus, jog byloje susiklostė situacija, kai nustatytos veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, tai galėtų lemti esminį nuteistojo T. L. padėties pabloginimą, o kadangi byloje nėra prokuroro apeliacinio skundo, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde dėl minėtų faktinių aplinkybių keisti kaltinimo neprašoma, dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismas negalėtų teisingai išnagrinėti bylos apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartis panaikinta ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas jokių naujų ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesutampančių aplinkybių, kurios reikštų prisidedančius tos pačios nusikalstamos veikos epizodus ar iš esmės pasikeitusią nusikalstamų veikų apimtį, ar kitokį nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ar pan., byloje nenustatė, todėl, nesant vienos iš trijų privalomų sąlygų BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiui taikyti, jis neturėjo teisinio pagrindo taikyti šią normą.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis pakeistas: T. L. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 229 straipsnyje, padarymą skirta 15 MGL (564 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu už veiką, nurodytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė ir šiuo nuosprendžiu už veiką, nurodytą BK 229 straipsnyje, paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš T. L. priteista nukentėjusiojo naudai 75 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš nuteistojo T. L. nukentėjusiojo V. S. naudai priteista 2900 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose apmokėti, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo gynėjo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių nukentėjusiojo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, bei prokuroro, prašiusio nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. L. pagal BK 229 straipsnį ir BK 139 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės pareigūnas (statutinis valstybės tarnautojas), dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu, 2016 m. vasario 20 d., vykdydamas tarnybines pareigas, nuo 18.07 iki 18.11 val. į sulaikymo kamerą vesdamas į policijos komisariatą dėl smurto artimoje aplinkoje pristatytą V. S., komisariato pirmojo aukšto koridoriuje norėdamas atlikti detalią sulaikytojo apžiūrą ir kratą, panaudojo prieš sulaikytąjį perteklinę fizinę prievartą – rankomis vertė V. S. ant grindų, dėl to, šiam griūnant ant dešinio šono ir atsitrenkus dešine alkūne į grindis, buvo padarytas dešinio žastikaulio išnirimas ir dešinės rankos alkūnės sumušimas. V. S. pargriuvus ant grindų ir šonu atsitrenkus į dešinę alkūnę – riboto paviršiaus kietą buką daiktą, įvyko dešinės pusės IX šonkaulio lūžis užpakalinėje pažasties linijoje ir dešinės pusės X šonkaulio lūžis riboje tarp užpakalinės pažasties ir mentės linijų, šonkaulių lūžgaliu buvo pažeista pasienė krūtinplėvė ir dešinysis plautis, išsivystė uždaras plaučio plyšimas su pneumotoraksu. Taip pat tuo pačiu metu, kai V. S. griuvo ir veidu atsitrenkė į grindis, jam buvo padaryta kraujosruvų odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies viršutiniame voke. Dėl T. L. prieš V. S. panaudotos fizinės prievartos V. S. padaryti skirtingo pobūdžio kūno sužalojimai: dešinio žastikaulio priekinis išnirimas; IX ir X dešiniųjų šonkaulių lūžiai; uždaras plaučio plyšimas su pneumotoraksu, nesant ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, kurių kiekvienas atskirai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dešinės alkūnės sumušimas, kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies viršutiniame voke vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais T. L. netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą įpareigojimą policijos pareigūnui užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus bei šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievartos naudojimo sąlygas, nustatančias, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti, pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes, fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai; pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo prievoles laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams. Dėl pirmiau išvardytų T. L. neatsargių veiksmų, kurie vertinami kaip nusikalstamai nerūpestingi, kadangi panaudodamas fizinę prievartą jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nurodytų padarinių (nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (yra pareigūnas, mokytas naudoti specialius kovinius imtynių veiksmus) galėjo ir turėjo tai numatyti, buvo padaryta didelė fizinė ir neturtinė žala nesunkius ir nežymius kūno sužalojimus patyrusiam nukentėjusiajam V. S.; dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos Respublikos valstybė ir asmens bei visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti institucija – Lietuvos policija, kadangi dėl T. L. nusikalstamų veiksmų prieš sulaikytą asmenį visuomenės akyse buvo diskredituotas policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – policijos, taip pat ir visos valstybės autoritetas, kartu buvo sugriautas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą trečią kartą apeliacine tvarka, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį: sumažino T. L. pagal BK 229 straipsnį paskirtą bausmę – baudą – nuo 100 MGL iki 15 MGL, konstatavęs, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakciją (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) už neatsargaus nusikaltimo padarymą teismas skiria baudą iki 75 MGL. 15 MGL (564 Eur) dydžio bauda, kaip pažymėjo teismas, yra proporcinga nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Subendrinus pagal BK 229 straipsnį apeliacinės instancijos teismo pakeistą ir pagal BK 139 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė T. L. – vienerių metų laisvės apribojimas – su nustatytu įpareigojimu bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, išliko nepakitusi.

3. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų T. L. veiksmų ir V. S. patirtų neigiamų išgyvenimų, lėmusių sveikatos pablogėjimą, yra nustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, formaliai konstatavęs, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų, jog patyrė 75 Eur išlaidų dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo gydymo. Nukentėjusiojo prašomas priteisti 75 Eur turtinės žalos atlyginimas atitinka protingumo principą, todėl apeliacinės instancijos teismas tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo patirtos turtinės 75 Eur įvertintos žalos atlyginimą priteisė šiam iš nuteistojo T. L..

III. Kasacinių skundų argumentai

4. Nuteistojo T. L. gynėjas advokatas R. Mikulskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžius ir bylą T. L. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino BK 229 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektyvųjį požymį – netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą. Išvadą, kad T. L. panaudota fizinė prievarta buvo perteklinė, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad T. L., prieš panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį, tinkamai neįvertino esamos situacijos, individualių nukentėjusiojo savybių, todėl pasirinko netinkamą prievartos rūšį, nes kilusioje situacijoje būtų pakakę psichinės prievartos. Apeliacinės instancijos teismas fizinės prievartos proporcingumo neanalizavo, T. L. netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą siejo tik su fizinės prievartos prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktu. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesiejo fizinės prievartos panaudojimo ribų su Policijos įstatymo (2 straipsnio 9, 10 dalys, 26 straipsnis) nuostatomis. Be to, nuteistasis T. L. nebuvo kaltinamas tuo, kad pasirinko netinkamą prievartos rūšį, reaguodamas į nukentėjusiojo veiksmus, taigi buvo pernelyg plačiai aiškinamas objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – netinkamas tarnybinių veiksmų atlikimas, taip praplečiant kaltinimo ribas ir suvaržant nuteistojo T. L. teisę į gynybą (BPK 7, 255 straipsniai).

4.2. Teismai neatskleidė, kokių pareigų, kylančių iš atitinkamų teisės aktų, T. L. neatliko ar jas atliko netinkamai. Nors T. L. inkriminuotos Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies (turėtų būti – 26 straipsnio, nes teismai pritaikė ne veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją), Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų nuostatos, tačiau jos neatskleidžia T. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių turinio ir pažeidimo esmės. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą policijos pareigūno pareigą užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nustatyta bendra valstybės tarnautojo pareiga laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams. Kadangi fizinė prievarta buvo naudojama nesiekiant atlikti asmens apžiūros ar kratos, o reaguojant į paties nukentėjusiojo pavojų keliančius veiksmus, fizinės prievartos panaudojimas nebuvo susijęs nei su nukentėjusiojo, kaip sulaikytojo, procesine padėtimi, nei su procesinių prievartos priemonių (asmens apžiūros, kratos) vykdymu, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies inkriminavimas nesusijęs su suformuluoto kaltinimo esme.

4.3. Aiškinant Policijos įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas prievartos panaudojimo sąlygas, perteklinės fizinės prievartos panaudojimas turėtų būti siejamas būtent su jos panaudojimo neproporcingumu, o ne su kitų įstatyme įtvirtintų jos panaudojimo sąlygų pažeidimu. Teismai turėjo nustatyti, kokius konkrečius veiksmus T. L. vykdė netinkamai (pvz., netaisyklingai atliko ar netinkamai parinko kovinius imtynių veiksmus, netinkamai panaudojo specialiąsias priemones ar pan.).

4.4. Tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad T. L. veika aprašoma tik pabrėžiant perteklinį jėgos naudojimą, kuris grindžiamas vienu kriterijumi – nukentėjusiojo sužalojimų mastu. Tačiau į tai, kad fizinė prievarta, kuria yra grindžiami nukentėjusiojo sužalojimai, pasireiškė inkriminuojant vienintelį veiksmą – nukentėjusiojo vertimą ant žemės (nenustatyta, kad šis veiksmas atliktas netinkamai ar buvo neproporcingas), nebuvo atsižvelgta. Vien tai, kad sulaikytas asmuo buvo sužalotas, savaime nesuponuoja pareigūno netinkamo veikimo, jei šis fizinę prievartą panaudojo neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas Policijos įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintų fizinės prievartos panaudojimo sąlygų. Neaišku, kaip reiškėsi T. L. inkriminuotas netinkamas veiksmas ir kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, jog nuteistasis netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. Taip buvo iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 dalies nuostatos.

4.5. Teismai neįvertino, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai, kėlė realią grėsmę jo akivaizdoje buvusiems policijos pareigūnams. Į policijos komisariatą V. S. buvo pristatytas neblaivus, jam nustatytas 2,39 prom. girtumas; V. S. buvo pristatytas dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos komisariate buvo agresyviai nusiteikęs, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Fizinė jėga prieš nukentėjusįjį buvo panaudota tik tada, kai šis kūno judesiu pagrasino pareigūnui, – kai T. L. statė nukentėjusįjį prie sienos, šis staiga pasisuko nugara į sieną, norėdamas smūgiuoti. Tik tada T. L., padedamas K. K., panaudojo kovinių imtynių veiksmus. Iki šių kovinių veiksmų panaudojimo T. L. kelis kartus perspėjo sulaikytą asmenį apie fizinės jėgos panaudojimą, nukentėjusysis buvo raginamas paklusti policijos pareigūno teisėtiems reikalavimams.

4.6. Teismai, be to, nenustatė būtinojo T. L. inkriminuotos BK 229 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių bei subjektyviojo požymio – kaltės. Nenustatyta, kad netinkamas pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė žalos atsiradimą ir jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo. Nors apeliacinės instancijos teisme ir buvo atlikta ekspertizė, tačiau abejonės nei dėl nukentėjusiojo patirtų trauminių poveikių, nei dėl sužalojimų atsiradimo aplinkybių nebuvo pašalintos. Byloje nebuvo tiriama ir vertinama, ar dėl vieno pareigūno panaudoto veiksmo (vertimo ant žemės) nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimų, kuriems atsirasti reikia trauminių poveikių daugeto. Nenustatyta, kokius konkrečius nukentėjusiojo patirtus sužalojimus galėjo lemti netinkamas pareigų atlikimas, kuriuo buvo kaltinamas T. L., ir kad būtent jo, o ne kito pareigūno – K. K., kuris dalyvavo naudojant fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ir kuriam prokuroro 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veiksmai lėmė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Jei apeliacinės instancijos teismas manė, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta kitų asmenų, apie tai motyvuota nutartimi turėjo būti pranešta prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

4.7. Nors apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atsirado po 2016 m. vasario 20 d. įvykio, tačiau tokia teismo išvada nemotyvuota, grįsta tik prielaidomis. Pats nukentėjusysis, duodamas pirminius parodymus, nurodė paslydęs ant laiptų ir susižalojęs pats. Be to, teisme apklausti medikai ekspertai paneigė nukentėjusiojo galimybę būti sužalotam pagal jo nurodytą mechanizmą, pateiktą vėliau procese keičiant parodymus. Nesant įrodymų, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai galėjo būti T. L. veiksmų pasekmė, teismas nepašalintas abejones aiškino nuteistojo nenaudai, taip pažeisdamas BPK 44 straipsnio 6 dalį.

5. Nukentėjusysis V. S. kasaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžius: priteisti iš nuteistojo T. L. nukentėjusiajam V. S. neturtinės žalos atlyginimą, padidinant jį iki 8000 Eur, ir skirti T. L. griežtesnę bausmę, taip pat priteisti iš T. L. nukentėjusiojo V. S. naudai visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 3000 Eur, taip pat visų V. S. išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. T. L. paskirta aiškiai per švelni bausmė, o įpareigojimas bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neatitinka protingumo, proporcingumo, teisinės viršenybės principo. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį BK 229 straipsnį, už neatsargų nusikaltimą buvo nustatyta iki 75 MGL dydžio bauda, o apeliacinės instancijos teismas T. L. skyrė tik 15 MGL (564 Eur) dydžio baudą, kuri yra neproporcinga, jos nepakanka BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. T. L. būtų tikslinga paskirti BK 67 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą maksimaliam laikotarpiui. Kauno apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už kiekvieną konkrečią nusikalstamą veiką ir skirdamas subendrintą bausmę, akcentavo tik tas aplinkybes, kurios vien teigiamai apibūdina nuteistąjį, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis kaltės nepripažino, nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, neatlygino padarytos žalos, ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, nepadėjo nustatyti byloje tiesos, atvirai ir išsamiai neatskleidė visų jam žinomų faktinių aplinkybių. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad pats nukentėjusysis būtų vengęs sulaikymo ar kėsinęsis į pareigūnų sveikatą ar gyvybę, taigi policijos pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo prieš nukentėjusįjį naudoti smurtą.

5.2. Teismai neturtinės žalos dydį nustatė formaliai, nesivadovavo ekonominiu kriterijumi – nevertino atlyginimų didėjimo, piniginio vieneto (euro) nuvertėjimo, didelės infliacijos ir kainų padidėjimo šalyje. Dėl T. L. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos, t. y. labai stiprų fizinį skausmą, stresą, baimės jausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, buvo apsunkintas jo judėjimas, V. S. buvo ilgą laiką nedarbingas, sumažėjo jo bendravimo su kitais asmenimis galimybės. Iki šios dienos nukentėjusysis jaučia nerimą, nemigą, taip pat nugaros, dažnus dešinės rankos skausmus, jo sveikatos būklė pablogėjusi, atsirado gretutinių ligų. Nesutiktina su teismo išvada, kad nusikalstamos veikos padariniai nebuvo labai sunkūs. Nukentėjusiojo elgesys neturėjo įtakos žalai atsirasti, nors nukentėjusysis į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – VPK) buvo pristatytas kaip pažeidėjas ir buvo neblaivus.

5.3. Pirmosios instancijos teismas, be to, nepagrįstai nepriteisė nukentėjusiojo turėtų 3000 Eur išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme advokatui teikiant teisinę pagalbą, atlyginimo. Nukentėjusiajam buvo teikiamos teisinės konsultacijos, ikiteisminio tyrimo metu surašyti šeši skundai, atstovauta atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, susipažinta su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, be to, kadangi ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities VPK, buvo būtinybė vykti į kitą vietovę, nei yra registruota advokato gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliais argumentais sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

5.4. Taip pat, nors nukentėjusysis prašė išreikalauti reikšmingus bylai įrodymus iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ginklinės registravimo žurnalo apie elektrošoko aparato išdavimo laiką, tikslą, taip pat tai, kam jis buvo išduotas, teismai tokį nukentėjusiojo prašymą nepagrįstai atmetė, nors tokie duomenys būtų patvirtinę ar paneigę svarbią nukentėjusiojo išsakytą aplinkybę dėl elektrošoko prieš jį panaudojimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo T. L. gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinis skundas tenkinamas, nukentėjusiojo V. S. kasacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo byloje

7. Nuteistojo gynėjas advokatas kasaciniame skunde ginčija abiejų instancijų teismų sprendimą nuteisti T. L. pagal BK 229 straipsnį ir 139 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad teismai netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 255 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus.

8. Nagrinėjamoje byloje T. L. yra nuteistas pagal BK 229 straipsnį ir 139 straipsnio 1 dalį pagal teismų nustatytas šias esmines veikos faktines aplinkybes: T. L., valstybės pareigūnas (statutinis valstybės tarnautojas), dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu, vykdydamas tarnybines pareigas, į sulaikymo kamerą vesdamas į policijos komisariatą dėl smurto artimoje aplinkoje pristatytą V. S., norėdamas atlikti detalią sulaikytojo apžiūrą ir kratą, panaudojo prieš sulaikytąjį perteklinę fizinę prievartą – rankomis vertė V. S. ant grindų, dėl to, šiam griūnant ant dešinio šono ir atsitrenkus dešine alkūne į grindis, buvo padarytas dešinio žastikaulio išnirimas ir dešinės rankos alkūnės sumušimas. V. S. pargriuvus ant grindų ir šonu atsitrenkus į dešinę alkūnę – riboto paviršiaus kietą buką daiktą, įvyko dešinės pusės IX ir X šonkaulių lūžiai, šonkaulių lūžgaliu buvo pažeista pasienė krūtinplėvė ir dešinysis plautis, išsivystė uždaras plaučio plyšimas su pneumotoraksu, taip pat tuo pačiu metu, kai V. S. griuvo ir veidu atsitrenkė į grindis, jam buvo padaryta kraujosruvų odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies viršutiniame voke. Dėl T. L. prieš V. S. panaudotos fizinės prievartos jam padaryti skirtingo pobūdžio kūno sužalojimai, sukėlę nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus. Teismai padarė išvadą, kad T. L., atlikdamas tarnybines pareigas, jas atliko netinkamai, veikdamas neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) padarė didelę fizinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam, taip pat didelę neturtinę žalą valstybei ir Lietuvos policijai.

9. Vienas iš pagrindinių kasatoriaus – nuteistojo gynėjo – kasacinio skundo argumentų yra tai, kad jis ginčija nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, nurodyto BK 229 straipsnyje, objektyviojo sudėties požymio – veikos (netinkamo pareigų atlikimo) nustatymą, teigdamas, kad teismai netinkamai nustatė šį požymį, vertindami nuteistojo veiksmus atsietai nuo policijos veiklą reglamentuojančio Policijos įstatymo ir neįvertinę teisiškai reikšmingų bylai aplinkybių. Su šiais argumentais sutiktina.

10. Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą.???Tarnybos pareigų neatlikimo objektyvieji požymiai pasireiškia: priešinga tarnybai veikla – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neatlikimu savo pareigų arba netinkamu jų atlikimu; nusikalstamais padariniais – didele žala atitinkamiems subjektams; priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-150-303/2020).

11. Tarnybos pareigų neatlikimas gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – neatliekant tarnybos pareigų arba netinkamai jas atliekant. Tarnybos pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai, neatlikimas ir nepasinaudojimas savo įgaliojimais, kuriuos suteikia teisės aktai, kai tai būtina tarnybos interesams užtikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-150-303/2020, 2K-7-25-495/2020, 2K-67-942/2022). Netinkamas tarnybos pareigų atlikimas – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai veiksmingas savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-38-788/2019, 2K-7-628/2020, 2K-7-25-495/2020). Visais atvejais tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM0LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-134-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-134-489/2017">2K-134-489/2017</a>). Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011). Darydamas nusikalstamą veiką, nurodytą BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų, kylančių iš atitinkamų teisės aktų, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neatliko arba atliko netinkamai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016, 2K-295-942/2017, 2K-38-788/2019).

12. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad dėl smurto artimoje aplinkoje į policijos įstaigą pristatytas nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimų dėl 6 trauminių poveikių (atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme gautame ekspertizės akte Nr. PEKG 29(129)/2022 (01) yra išvada, jog nukentėjusiajam sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais) ir sužalojimus nukentėjusiajam, parversdamas jį ant grindų, padarė nuteistasis T. L., kuris prieš nukentėjusįjį panaudojo perteklinę fizinę prievartą. Teismai padarė išvadą, kad taip T. L. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, nes pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (kuriame įtvirtinta pareigūno pareiga užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus), 27 straipsnio 1 dalies (kurioje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti, pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes, fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai), Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų (kuriuose nustatytos valstybės tarnautojo prievolės laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams) nuostatas.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu prievartos panaudojimo sąlygas reglamentavo ne kaltinime nurodytas Policijos įstatymo 27 straipsnis, o šio įstatymo 26 straipsnis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Taigi, įvykio metu galiojusi Policijos įstatymo 26 straipsnio, apibrėžusio prievartos panaudojimo sąlygas, 1 dalis nustatė, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo mastą pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. Straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma. Straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta policijos pareigūno diskrecija pasirinkti veikimo būdą – pareigūnas prireikus gali panaudoti bet kokias priemones, būtinas policijos funkcijoms įgyvendinti, 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad pareigūnai neatsako už žalą, atsiradusią dėl teisėto prievartos panaudojimo.

14. Palyginus įvykio metu galiojusias ir byloje inkriminuotas Policijos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias prievartos panaudojimo sąlygas, matyti, kad jų turinys skyrėsi, todėl nagrinėjamoje byloje teismai turėjo taikyti veikos padarymo metu galiojusio įstatymo nuostatas, tai, beje, apeliaciniame skunde akcentavo ir nuteistojo gynėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė. Tokia situacija nėra toleruotina, nes taikant ne tą įstatymo normą (jos redakciją), apibrėžiančią fizinės prievartos naudojimo sąlygas, gali būti netinkamai įvertintos įvykio faktinės aplinkybės, nustatytos policijos pareigūno teisės ir pareigos, aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat pažeista asmens teisė į gynybą. Taigi byloje teismai neištaisė kaltinimo klaidos, ir šis pažeidimas šiuo atveju turi esminę reikšmę sprendžiant dėl pavojingos veikos – netinkamo pareigų atlikimo – turinio.

15. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktiką, baudžiamojoje byloje asmuo gali būti nuteistas tik dėl tų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurių nevykdymas yra susietas priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, todėl tie teisės aktų tariami pažeidimai, kurie nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, neturi būti inkriminuojami asmeniui, ypač tai liečia bendro pobūdžio teisės aktus, kurie nustato įpareigojimus veikti ne konkrečias pareigas ar konkretų veiksmą atliekančiam pareigūnui, o didelei daliai neįvardytų pareigūnų, dirbančių valstybės tarnyboje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTc3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-577/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-577/2013">2K-577/2013</a>). Nagrinėjamoje byloje T. L. yra inkriminuotos dvi teisės normos, kuriose yra bendro pobūdžio pareigos: 1) pareigūno pareiga užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 2) valstybės tarnautojo prievolė laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismai neatskleidė šių normų pažeidimo turinio, atsižvelgiant į pareikšto kaltinimo esmę.

16. Pažymėtina, kad byloje T. L. nebuvo kaltintas ir nėra nuteistas už tai, kad fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį jis panaudojo neturėdamas tam teisės. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad nustačius, jog asmuo turėjo teisę atlikti tam tikrus veiksmus, darančius žalą kito asmens teisėms, laisvėms ar teisėtiems interesams, tačiau jų atlikimas pagal konkrečios situacijos aplinkybes buvo negalimas arba nebuvo būtinas, turėtų būti konstatuojamas įgaliojimų viršijimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgwLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-380-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-380-942/2015">2K-380-942/2015</a>). Taigi teismai, darydami išvadą, kad nuteistasis padarė pavojingą veiką – netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, panaudodamas perteklinę fizinę prievartą, t. y. spręsdami apie panaudotos prievartos proporcingumą, turėjo ne tik įvertinti fizinės prievartos naudojimo sąlygas (ribas), bet ir į Policijos įstatymo 27 straipsnyje nustatytus prievartos naudojimo pagrindus.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Vertinant prievartos proporcingumą, būtina atsižvelgti tiek į asmens, prieš kurį panaudota prievarta, tiek pareigūno veiksmus, t. y. ar asmuo priešinosi pareigūnams, ar vykdė teisėtus reikalavimus, o pareigūnas ar laikėsi teisės aktuose nustatytų įgaliojimų ir panaudojo jėgą tiek, kiek buvo būtina, atsižvelgdamas į visas aplinkybes. Taip pat yra svarbi prieš asmenį panaudotos prievartos rūšis, laipsnis, panaudojimo aplinkybės.

18. Apie policijos pareigūnų veiklos (veiksmų) teisėtumą visų pirma turi būti sprendžiama vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusio Policijos įstatymo nuostatomis. Policijos įstatymo 2 straipsnyje, kuriame apibrėžtos prievartos sąvokos, nurodyta, kad prievarta – policijos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti policijai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus, pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą (9 dalis); fizinė prievarta – fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų ir (arba) specialiųjų policijos priemonių naudojimas (2 dalis); psichinė prievarta – įspėjimas (žodžiu arba veiksmu) apie ketinimą naudoti fizinę prievartą. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios policijos priemonės parengimas prireikus naudoti, šaunamojo ginklo demonstravimas arba įspėjamieji šūviai (10 dalis). Policijos įstatymo 21 straipsnyje pasakyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, be kita ko, turi teisę panaudoti prievartą: 1) gindamasis ar gindamas kitus asmenis, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ar pavojaus (1 punktas); sulaikydamas, pristatydamas, konvojuodamas ar atvesdindamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, taip pat asmenį, kuris vengia sulaikymo, pristatymo, konvojavimo ar atvesdinimo, arba sulaikius ar pristatant asmenį, siekdamas užtikrinti savo ar kitų asmenų saugumą (2 punktas); prieš asmenį, kai šis bando naudoti prievartą arba artinasi prie pareigūno ir neklauso reikalavimo laikytis nurodyto atstumo (8 punktas). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas Policijos įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad, nustatant teisėtai naudojamos fizinės prievartos ribas, reikšmės turi ir tokios prievartos naudojimo pagrindas. Pavyzdžiui, pareigūnas, gindamasis ar gindamas kitus asmenis nuo pavojingo kėsinimosi ar sulaikydamas aktyviai besipriešinantį asmenį, gali padaryti didesnę žalą nei tam, kuris nevykdo teisėto pareigūno reikalavimo, bet nesipriešina.

19. Minėta, kad Policijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo mastą pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Taigi nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami apie teisėtai naudojamos fizinės prievartos proporcingumą, taip pat turėjo nustatyti ir vertinti nurodytas aplinkybes (dėl kokios priežasties ir kokiu pagrindu prievarta panaudota, sulaikytojo galimai padaryto teisės pažeidimo pobūdis, individualios pažeidėjo savybės, jo elgesys prieš prievartos panaudojimą ar prievartos panaudojimo metu). Šio reikalavimo teismai nesilaikė.

20. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad „galimai vyko konfliktinė situacija, kaltinamasis naudojo leidžiamą veiksmą – fizinę prievartą, tačiau tinkamai neįvertino esamos situacijos, individualių nukentėjusiojo V. S. savybių“. Teismas nurodė, kad fizinės prievartos jėgos panaudojimo metu V. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tai galėjo turėti įtakos prievartinių fizinių veiksmų pasekmėms, teismo vertinimu, „būtent dėl girtumo prieš V. S. nagrinėjamu atveju būtų užtekę ir psichinės prievartos“, o kad šalia buvo keli policijos pareigūnai – „šis faktas būtų pakankamai drausminęs nukentėjusįjį“ (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 26 lapas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada yra prieštaringa ir grįsta prielaidomis, pirma, teigiama, kad fizinė prievarta buvusioje situacijoje buvo leistina, kita vertus, teismo vertinimu, būtų pakakę psichinės prievartos, ir ši išvada pagrindžiama nukentėjusiojo girtumu ir įvykio vietoje buvusių pareigūnų skaičiumi. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, padarė išvadą, kad T. L. fizinės prievartos veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko vykdydamas tarnybines pareigas, tačiau pažeisdamas teisės aktų nustatytus specialius reikalavimus, nors detaliau dėl jų nepasisakė. Dėl ko panaudota prievarta, teismas nurodė, kad „baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriems neprieštarauja nei nuteistasis, nei nukentėjusysis, jog dėl nukentėjusiojo nepaklusimo policijos pareigūnų nurodymams prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta – kovinių imtynių veiksmai“ (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 20 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas fizinės prievartos panaudojimo leistinumą grindė nukentėjusiojo netinkamu elgesiu, kai jis buvo pristatytas į policijos įstaigą.

21. Nagrinėjamoje byloje teismai išvadas padarė išsamiai neįvertinę įvykio, kurio metu nukentėjusysis patyrė fizinę žalą, visų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis policijos įstaigoje nesielgė tinkamai (pareikalavus nepūtė į alkotesterį arba pūtė netinkamai, atsisakė pasirašyti alkotesterio pažymoje), taip pat nustatė, kad pareigūnas T. L. atliko būtinus veiksmus prieš uždarant sulaikytąjį į sulaikymo kamerą: liepė išsiimti daiktus, išsiverti diržą, tikrino nukentėjusiojo drabužius, liepė apsisukti, stoti plačiau. Tačiau teismas nepasisakė dėl vaizdo įraše ir apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių, kad budėtojų dalyje pastatytas prie sienos nukentėjusysis nestovi ramiai, muistosi, neleidžia apžiūrėti, neklauso, bando išsilaisvinti iš pareigūnų, kol jis yra išvedamas į koridorių. Teismai taip pat nevertino nukentėjusiojo individualių savybių ir teisės pažeidimo pobūdžio, dėl kurio nukentėjusysis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (pristatytas dėl galimai padaryto nusikaltimo – smurto artimoje aplinkoje, panaudojant peilį prieš šeimos narį, girdint pareigūnams nukentėjusysis gyrėsi tarnavęs Afganistane, pareigūnai tai vertino kaip potencialiai pavojingesnį asmenį, vidutinio amžiaus, fiziškai stiprus). Teismai taip pat nepasisakė dėl nukentėjusiojo elgesio policijos įstaigos koridoriuje. Apie tai, kad būdamas koridoriuje judesiu – palinkdamas į priekį – grasino pareigūnams, nukentėjusysis V. S. teigė viso proceso metu (tiek apklausiamas, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat ir apklaustas teisme). Tuo tarpu nuteistojo parodymus teisme, kad jis prievartą panaudojo, kai nukentėjusysis bandė jam suduoti, pirmosios instancijos teismas sukritikavo, pasiremdamas tik ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo rašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo nurodytos kitokios aplinkybės. Vis dėlto teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju teismas nukentėjusiojo parodymus apie jo atliktą grasinimą judesiu pareigūnui ir nuteistojo parodymus, kad jis suvokė, jog nukentėjusysis ketina jam trenkti, vertino atsietai, be to, nieko nepasisakė ir apie liudytojo K. K. parodymus, kuris teisme parodė, kad nukentėjusysis bandė suduoti nuteistajam. Minėta faktinė aplinkybė yra svarbi, nes leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis fizinę prievartą panaudojo teisėtai ne tik dėl nukentėjusiojo veiksmų nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų, atliekant sulaikyto asmens apžiūrą ir kratą, bet ir siekdamas užtikrinti savo saugumą.

22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo, nuteistojo, liudytojų (policijos pareigūnų) V. L., D. B., R. G., S. S. parodymus, nuosprendžio aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje taip aprašė fizinės prievartos panaudojimo koridoriuje mechanizmą: „nukentėjusysis <...> palinko prie pareigūno, taip jį pagąsdindamas, <...> K. K. paėmė V. S. už kairės rankos, abu pareigūnai bandė V. S. statyti prie sienos, bet V. S. vis tiek stangrino rankas, bandė ištrūkti, todėl pareigūnai, panaudoję kovinių imtynių veiksmus, paguldė nukentėjusįjį ant žemės ir liepė duoti rankas už nugaros, V. S. nedavė rankų, laikė pakišęs po savimi, bandė ištrūkti, todėl buvo fiksuotas ant žemės, bandant paimti ranką lenkti už nugaros, jis neleido, nukentėjusiojo ranką kaltinamasis ištraukė jėga, ranka buvo užfiksuota, kaltinamasis dešine koja prispaudė V. S. mentę, o kaire koja spaudė nugarą, K. K. kojomis spaudė ties strėnomis ir sėdmenimis, kaltinamasis prie grindų buvo prispaudęs V. S. galvą. Po visų šių veiksmų nukentėjusysis patalpinamas į kamerą“ (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 26 lapas). Apeliacinės instancijos teismas kitokio įvykio mechanizmo nenurodė.

23. Byloje yra nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta sveikata,

24. Apeliacinės instancijos teisme paskyrus ekspertizę, buvo gautas ekspertizės aktas Nr. PEKG 29(129)/2022 (01). Šiame ekspertizės akte nurodoma, kad V. S. po 2016 m. vasario 20 d. įvykio nustatyti sužalojimai, t. y. kraujosruvos veide abipus bei kaklo ir sprando kairėje pusėje, dešinio žastikaulio priekinis išnirimas, dešinio X ir XI šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, galėjo būti padaryti 5 trauminiais poveikiais: 2 – į veidą, 1 – į kaklo ir sprando kairę pusę, 1 – į dešinę ranką, 1 – į dešiniųjų šonkaulių sritį. Žastikaulio išnirimas bei šonkaulių lūžiai kartu ir atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. V. S. dešiniojo X ir XI šonkaulių lūžiai susidarė nuo trauminio poveikio ribotą paviršių turinčio daikto, šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti tiek nuo smūgio sudavimo ranka ar koja, tiek kniūbsčiai gulintį nukentėjusįjį prispaudus keliu ar alkūne. V. S. padaryta kraujosruvų veide abipus bei kaklo ir sprando kairėje pusėje. Pailga kraujosruva kaklo ir sprando srityje galėjo susidaryti stveriant už sprando nuo suspaudimo didžiuoju pirštu. Kraujosruvų veide galėjo atsirasti tiek nuo prispaudimo veidu prie grindinio, tiek nuo smūgių sudavimo. V. S. dešiniojo žastikaulio priekinis išnirimas galėjo būti padarytas tiek forsuotai užsukant ranką už nugaros, tiek griūnant ant atvestos (nutolusios nuo liemens) rankos. V. S. krūtinplėvės ir plaučių pažeidimas padarytas nuo lūžusių šonkaulių lūžgalių trauminio poveikio.

25. Taigi, teismai nustatė, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti, kai jis buvo verčiamas ant grindų ir po to fiksuojamos jo rankas už nugaros. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai, pripažindami, kad nuteistasis panaudojo perteklinę fizinę prievartą, vis dėlto nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusysis įvykio metu aktyviai priešinosi, stangrino rankas, neleido jų užlaužti, bandė ištrūkti, net ir pargriautas ant grindų toliau priešinosi, nedavė rankų, laikė pakišęs po savimi, dėl to du pareigūnai naudojo fizinę jėgą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atitiko prievartos naudojimo sąlygas ir buvo adekvati (proporcinga) susiklosčiusioje situacijoje.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė nepagrįstas išvadas, jog T. L. netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, neteisingai aiškino veikos padarymo metu galiojusias Policijos įstatymo nuostatas, nustačiusias prievartos naudojimo sąlygas ir pagrindus, dėl to netinkamai buvo pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje visą baudžiamojo persekiojimo procesą, konstatuoja, kad bylos procesas nuo pirminio įtarimo T. L. pareiškimo iki dabar užtruko pernelyg ilgai (procesas vyksta beveik devynerius metus, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ilgiau negu vienerius metus, o apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama tris kartus (iš viso ketverius metus penkis mėnesius)). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nedera su kaltinamo asmens teisės į bylos išnagrinėjimo per kuo trumpesnį laiką užtikrinimu, o atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas negali tęstis neapibrėžtą laiką, visos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, šiuo atveju turi būti vertinamos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens – T. L. naudai (BPK 44 straipsnio 5 ir 6 dalys).

28. Tačiau byloje yra neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis patyrė nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ir ši žala padaryta T. L. vykdant savo profesines (tarnybines) pareigas. BK V skyriuje įtvirtintos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, iš kurių viena yra profesinių pareigų vykdymas (BK 30 straipsnis).

29. BK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal BK neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal BK atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu.

30. Taigi įstatymas nustato dvi žalos padarymo teisėtumo sąlygas vykdant profesines pareigas. Jų visuma šalina asmens baudžiamąją atsakomybę. Pirma sąlyga nustato, kad žala padaroma vykdant profesines pareigas – žala padaroma darbo santykių srityje ir žalos padarymas susijęs su profesinių funkcijų vykdymu. Antra sąlyga siejama su veikimu pagal įgaliojimus ir jų neviršijimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153/2009">2K-153/2009</a>). Profesinių pareigų vykdymas yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tuo atveju, jei tokios pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte nustatytomis sąlygomis ir jas vykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto nustatytos ribos. Taigi BK 30 straipsnyje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės vienas esminių požymių yra veiksmų, atliekamų vykdant profesines pareigas, teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgwLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-380-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-380-942/2015">2K-380-942/2015</a>, 2K-74-976/2017).

31. Taigi, šioje nutartyje pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad T. L. įvykio, kai buvo sužalotas V. S., metu, atlikdamas profesines (tarnybines) pareigas, veikė neperžengdamas Policijos įstatymo nustatytų ribų, fizinę prievartą prieš V. S. pavartojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neviršijo fizinės prievartos naudojimo sąlygų (ribų). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje egzistuoja BK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė ir yra pagrindas baudžiamąją bylą T. L. nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl teismų nuosprendžiai yra panaikinami.

Dėl nukentėjusiojo kasacinio skundo

32. Nukentėjusysis kasaciniame skunde nurodė teisinius argumentus dėl bausmės griežtinimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nuteistajam, neturtinės žalos dydžio padidinimo, atstovavimo išlaidų nepagrįsto sumažinimo ir įrodymų neišreikalavimo. Kadangi teisėjų kolegija priima sprendimą baudžiamąją bylą T. L. nutraukti, nukentėjusiojo skundo nagrinėti nebėra pagrindo, todėl jis paliekamas nenagrinėtas.

33. Kadangi baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. S. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš T. L. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pastarajam nutraukus bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

34. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, buvo gautas nuteistojo T. L. gynėjo advokato R. Mikulsko prašymas atlyginti nuteistojo patirtas 1694 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudaro 900 Eur kasacinio skundo parengimo, 294 Eur – pasirengimo teismo posėdžiams, 500 Eur – gynybos kasacinės instancijos teisme išlaidos; prie prašymo pridedami ir išlaidas patvirtinantys dokumentai. Kadangi T. L. gynėjas kasaciniu skundu prašo baudžiamąją bylą nutraukti, išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje atlyginimo klausimas, anot advokato, spręstinas vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, patirtas išlaidas atlyginant iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo T. L. gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinis skundas tenkinamas, nuteistajam T. L. byla nutraukiama, taigi yra teisinis pagrindas spręsti jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į gynėjo kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad T. L. gynėjo advokato R. Mikulsko prašymas atlyginti nuteistojo patirtas 1694 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas ir tenkintinas.

36. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, taip pat buvo gautas nukentėjusiojo V. S. prašymas iš nuteistojo T. L. nukentėjusiojo V. S. naudai priteisti 500 Eur šio išlaidų, patirtų už advokato paslaugas bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, atlyginimą; prie prašymo pridedami ir išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Nukentėjusiajam atstovavimo išlaidų atlyginimas priteisiamas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį tik pripažinus kaltinamąjį kaltu. Kadangi nukentėjusiojo skundas paliekamas nenagrinėtas, o prieš tai byloje nuteistam T. L. baudžiamoji byla nutraukiama, nėra teisinio pagrindo priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą nukentėjusiajam.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą T. L. nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

V. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti T. L. 1694 (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Pažarskis