Baudžiamoji byla Nr. 2K-49-489/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43812-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
asmens, kuriam byla nutraukta G. R. gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. R., padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos M. R.-M. atsakomybei be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi asmens, kuriam byla nutraukta, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. R. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2023 m. lapkričio 14 d. apie 18.50 val. ties pastatu, esančiu Karklėnų g. 25, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2023 m. lapkričio 14 d. 19.10 val. policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 prom. etilo alkoholio koncentracija.
II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Strokinienė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl netinkamo BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 4 punktu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą arba išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šioje byloje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį. Nuosprendyje ir nutartyje išdėstytos išvados neatitinka šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos; tai lėmė, kad nebuvo konfiskuotas G. R. priklausantis automobilis.
2.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad nusikalstamos veikos dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, be transporto priemonės panaudojimo yra neįmanomos. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir jis yra privalomas, o išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
2.3. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad G. R. nuosavybės teise priklausantis ir įvykio metu jo vairuotas automobilis „Audi A5“ buvo panaudotas darant nusikaltimą, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, taigi, jis vertintinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Tačiau abiejų instancijų teismai nusprendė, kad automobilio konfiskavimas arba konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir neproporcingas bausmės tikslams. Šios teismo išvados iš esmės grindžiamos tuo, jog G. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, automobilį jis vairavo stovėjimo aikštelėje, norėdamas perstatyti jį į saugesnę vietą; G. R. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, baudos sumokėtos; tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; taip pat nenustatyta, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo jis būtų vėl pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Teismas ypatingą reikšmę skyrė teigiamai G. R. kaip asmenybės charakteristikai, jo nuopelnams meno ir kultūros srityse ir pažymėjo, kad G. R. turi sveikatos problemų, todėl transporto priemonė jam reikalinga ne tik darbo tikslais, bet ir patekti į gydymo įstaigas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio konfiskavimas ar jo vertės išieškojimas neproporcingai pasunkintų ir taip gana sudėtingą G. R. finansinę padėtį.
2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-648/2018">2K-218-648/2018</a>, 2K-14-511/2018, 2K-114- 1073/2018, 2K-107-976/2021).?
2.5. Byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios BK 72 straipsnio 5 dalies taikymą. Teismų įvertintos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padėtį ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo laikyti, kad automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju pažeistų proporcingumo principą. G. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Taigi G. R., vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir nurodytos šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Minėti G. R. neteisėti veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, o tai, kad jo veika nesukėlė padarinių, jo padarytos veikos pavojingumo nesumažina.
2.6. Teismai suteikė išskirtinę reikšmę G. R. sveikatos būklei ir aplinkybei, kad, būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, jis automobilį vairavo ne kelyje. Tai nelaikytina reikšmingu motyvu netaikyti turto konfiskavimo – jo sveikatos būklė leido jam suvartoti didelį kiekį alkoholio ir vairuoti esant sunkiai apsvaigusiam nuo alkoholio (2,80 prom.). Tai rodo, kad kaltinamojo sveikatos būklė nėra ypač bloga. Vadovaujantis teismų praktika, turto konfiskavimas nesiejamas ir su aplinkybėmis, kurioms esant kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, šios veikos pavojingumas nevertintinas pagal nuvažiuotą atstumą, vairavimo laiką, pasiektą kelionės tikslą.
2.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 287-1073/2018 ir kt.). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato G. R. nepatyrė iš teismo sprendimo kylančių dar griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo).
2.8. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnį), todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad G. R. priklausantis automobilis „Audi A5“, kuris yra nusikaltimo padarymo priemonė, negali būti konfiskuotas. Ši išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta byloje nustatytomis išskirtinėmis aplinkybėmis, paremta formaliu ir deklaratyviu bylos aplinkybių vertinimu. Transporto priemonė, kurią asmuo vairavo būdamas neblaivus, gali būti nekonfiskuojama tik ypatingais, išimtiniais atvejais. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme įtvirtinta privaloma baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta, neproporcinga, negali būti įprastos, gyvenimiškos, būdingos daugeliui bylų. Priešingu atveju, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas be aiškaus pagrindo, būtų iškreipta šios normos paskirtis ir toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės V. Strokinienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
4. Kasatorės teigimu, nuspręsdami G. R. netaikyti automobilio (nusikalstamos veikos padarymo priemonės) konfiskavimo, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
6. Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą baudžiamojo pobūdžio bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra nustatyta ir skiriama, sunkumą (pvz., su atitinkamais pakeitimais 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01, par. 140; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S. C. Fiercolect Impex S. R. L. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 26429/07, par. 69–72; 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11, par. 44 ir kt.).
7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 2811 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 2811 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-648/2018">2K-218-648/2018</a>).
8. Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-511/2024">2K-208-511/2024</a>).
9. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, BK 67 straipsnio 2, 6 dalių nuostatas, teismas, taikydamas turto konfiskavimą kartu su kita baudžiamojo poveikio priemone, privalo apsvarstyti poveikio priemonių suderinamumą, galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Taip pat pagal teismų praktiką svarbu įvertinti, ar už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-648/2018">2K-218-648/2018</a>, 2K-104-1073/2019).
10. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atleisti G. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato priėmė atsižvelgdamas į tai, kad G. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, jis charakterizuojamas teigiamai (yra pakankamai aktyvus socialiniame gyvenime, yra gavęs apdovanojimų), baustas administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus. Teismas nutarė skirti G. R. BK 68 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius, darydamas išvadą, kad su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai turės G. R. pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o antrosios baudžiamojo poveikio priemonės (automobilio „Audi A5“, kurį G. R., būdamas neblaivus, vairavo, konfiskavimo) paskyrimas bus neproporcingas (neadekvatus) jo padarytai veikai bei asmenybei ir perteklinis. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad G. R. administracine tvarka baustas, bet ne už šiurkščius nusižengimus; anksčiau neteistas; turi sveikatos problemų; automobilį G. R. vairavo ne kelyje, o siekdamas jį perstatyti arčiau namų.
11. Išnagrinėjęs bylą pagal prokurorės pateiktą skundą, apeliacinės instancijos teismas sutiko su sprendimu netaikyti G. R. automobilio konfiskavimo. Grįsdamas šį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas: padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; nusikalstama veika padaryta automobilių stovėjimo aikštelėje; G. R. anksčiau neteistas; baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, baudos sumokėtos; prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (14 punktas). Taip pat teismas itin akcentavo teigiamą G. R. asmenybę (nutarties 15 punktas), jo sveikatos būklę (16 punktas) ir papildomai atkreipė dėmesį į G. R. finansinę padėtį (17 punktas).
12. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-648/2018">2K-218-648/2018</a>, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).??????
13. Spręsdamas prokurorės apeliaciniame skunde keliamą automobilio konfiskavimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas bylos aplinkybes vertino vienpusiškai, iš esmės suteikdamas prioritetą kaltininko interesams ir jo asmenybę teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, tačiau neskyrė reikiamo dėmesio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, t. y. tinkamai nevertino G. R. veikos, už kurios padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnio, jos padarymo konkrečių aplinkybių, vairuotojo neblaivumo laipsnio, o šių aplinkybių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Toks sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo – motyvavimas, kai iš esmės įvertinama tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, charakteristika, tačiau nevertinamos (nutylimos) visos kitos reikšmingos tyčinio nusikaltimo, nuo kurio asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybės, atspindi netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
14. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju teismai ignoravo veikos pavojingumą nurodančias aplinkybes – tai, kad G. R. nustatytas didelis neblaivumas (2,80 prom.), kuris beveik dvigubai viršija minimalią BK 2811 straipsnyje nustatytą ribą; vairuodamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, neblaivus G. R. dalyvavo eisme ir atsitrenkė į kitą automobilį. Teismų priimtuose nuosprendyje bei nutartyje pažymima, kad G. R. automobilį vairavo tik nedidelį atstumą, tačiau neatsižvelgta į tai, kad jis ketino iš aikštelės važiuoti gatvėmis iki savo namų, esančių, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, už 550 metrų nuo tos vietos, kurioje neblaivus G. R. buvo sulaikytas (nuosprendžio 6 puslapis). Teismai neatsižvelgė į tai, kad nedidelį važiuotą atstumą lėmė G. R. sukeltas eismo įvykis. Byloje nesiaiškinta, neišsireikalauti duomenys, ar šiuo įvykiu padaryta žala kitų asmenų turtui, nors šią aplinkybę nurodo liudytoja E. S. ir pats G. R. teismo metu (1 t., b. l. 94).
15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje liko tinkamai nepatikrintos pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 72 straipsnio netaikymo. Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo klausimo tinkamas išsprendimas priklauso ne tik nuo teisinių aplinkybių vertinimo, bet taip pat turi būti tikrinamos ir nustatomos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Tokiu atveju, pagal kasacinio teismo praktiką, neperžengiant bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kad būtų tinkamai išspręstas BK 72 straipsnio taikymo klausimas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-511/2024">2K-208-511/2024</a>).
16. Teismas, apeliacine tvarka iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išsiaiškinti ir įvertinti visas antrosios baudžiamojo poveikio priemonės (automobilio konfiskavimo) skyrimo aplinkybes ir motyvuotai atsakyti į prokurorės apeliaciniame skunde keliamus klausimus, kokios išskirtinės G. R. ar jo padėtį apibūdinančios aplinkybės lemia, kad konfiskavimo taikymas šiuo atveju netikslingas ir pažeidžia proporcingumo principą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Alvydas Pikelis
Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas
