Kasacinio skundo Nr. DOK-4557/2024
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00261-2017-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo O. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo O. K. gynėjas advokatas D. Ivanauskas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl O. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 331 straipsnio pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Bylos įrodymai nevertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl padarytos nelogiškos, bylos įrodymams ir aplinkybėms prieštaraujančios išvados. Tokie teismų sprendimai neatitinka jų surašymui keliamus reikalavimus. Teismai nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino įrodymų visumos, prioritetą teikė O. K. kaltinantiems liudytojų parodymams, ignoravo jį teisinančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir rašytinių bylos įrodymų, bylos įrodymus vertino atskirai, negretino tarpusavyje, byloje esančias abejones, pažeisdami in dubio pro reo principą, vertinto O. K. nenaudai, išvadas dėl jo kaltės grindė prielaidomis.
Kasatoriaus teigimu, O. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Pažeidžiant BK 2 straipsnio nuostatas, inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys aiškintos plečiamai. Bylos medžiaga patvirtina, kad jo veiksmuose nėra šių nusikalstamų veikų požymių – pavojingų neteisėtų veiksmų, kaltės, padarinių ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių. Teismai nepagrįstai, vadovaudamiesi civilinėse bylose padarytomis išvadomis, kriminalizavo civilinius teisinius santykius sporto srityje, neatsižvelgė į tarptautinę sporto teisinę praktiką ir į tai kad kaltinime nurodytų įmonių vykdyta prekybos krepšinio žaidėjų teisėmis į atvaizdus veikla yra teisėta ir sporto klubų plačiai praktikuojama. Įvaizdžio teisių sutartys buvo realiai vykdomos. Be to, ant įvaizdžio teisių sutarčių su krepšinio klubo žaidėjais yra tikri jas pasirašiusių žaidėjų parašai, visi šias sutartis pasirašę žaidėjai iš įmonių gavo mokėjimus į savo sąskaitas banke. Reikšminga ir tai, kad sutarčių sudarymą inicijavo ne O. K., o įmonėms atstovavę asmenys ir kad krepšinio klubo valdyba (dalininkai) žinojo apie minėtas sutartis bei atliktus mokėjimus šioms įmonėms ir O. K. jokių pretenzijų neturėjo.
Pasak kasatoriaus, nuosprendžiai yra prieštaringi, nes teismai fiktyviomis pripažino tik tas sutartis, pagal kurias krepšinio klubas iš įmonių pirko teises į žaidėjų įvaizdį, tuo tarpu sutartis, sudarytas tarp įmonių ir krepšinio klubo žaidėjų, kuriomis jos įsigijo žaidėjų teises į įvaizdį, fiktyviomis nelaikė. Spręsdami apie ginčijamų sutarčių fiktyvumą, teismai nesiaiškino šių sandorių sudarymo tikslų, motyvų ir nenustatė, kokio tikslo, juos pasirašydamas ir vykdydamas, siekė O. K. Sprendžiant apie O. K. tikslą iššvaistyti krepšinio klubo turtą, remtasi prieštaraujančiais įrodymais. Neįsigilinta, kad O. K., būdamas krepšinio klubo direktoriumi, sudarydamas sutartis su įmonėmis dėl teisių į įvaizdį, siekė sutaupyti krepšinio klubo lėšas ir krepšinio žaidėjams išmokėti sportinės veiklos atlygį mažesnėmis sąnaudomis, išvengiant mokesčių (už tai O. K. jau yra nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį). Išvada, kad įvaizdžio teisių sutarties šalys nesiruošė vykdyti sutarties sąlygų, grįsta vien tik sutartimis bei jų pagrindu išrašytais buhalterinės apskaitos dokumentais.
Kasatoriaus nuomone, teismai neteisingai vertino VMI atliktą mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d., kuriuo paslaugų pirkimas iš įmonės „Omega action, inc.“ buvo priskirtas leidžiamiems atsiskaitymams. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad VMI nebuvo žinoma apie daliai žaidėjų priklausančio atlygio mokėjimą per šią įmonę. Auditorė E. Ž. patvirtino, kad visos įvaizdžio teisių sutartys, banko pavedimai ir visa informacija buvo pateikta VMI ir „Sodrai“. Be to, šis teismas klaidingai nurodė, kad pirmosios instancijos teisme E. Ž. parodė, jog jai nebuvo žinoma, kad dalis žaidėjams, treneriui, asistentui priklausančio atlyginimo buvo mokama per įmonę „Omega action, inc.“, bei konkrečia bylos medžiaga nepagrindė savo išvados, kad krepšinio klubo valdybos nariams (dalininkams) nebuvo žinomas tikrasis sudarytų sutarčių su užsienio įmonėmis tikslas. Tai prieštarauja minėtos liudytojos parodymams. Taigi vertinant įrodymus buvo padaryta klaidų dėl jų turinio.
Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, O. K. negali būti pripažintas padaręs BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką. Taikydami šį baudžiamąjį įstatymą, teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Kaip minėta, sutartys buvo realios ir O. K. neturėjo siekio padaryti žalą krepšinio klubui. Be to, jo veiksmuose nėra būtinojo veikos požymio – žalos ir priežastinio ryšio tarp įvaizdžio teisių sutarčių suklastojimo ir žaidėjams neapskaityto atlygio išmokėjimo.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo O. K. gynėjo D. Ivanausko teiginiai dėl netinkamo BK 184 straipsnio 3 dalies bei 300 straipsnio 3 dalies taikymo ir abiejų instancijų teismų padarytų esminių BPK reikalavimų pažeidimų, vertinant atskirus įrodymus ir surašant nuosprendį, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, neteisingai nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu, išnagrinėjo ir dėl jų pareikė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nepateikta pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis bylos aplinkybėmis bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, kokios bylos aplinkybės turėjo būti nustatytos, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK nuostatų ir in dubuio pro reo principo pažeidimai, nesivadovauta teismų praktika. Tokie subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo O. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
Artūras Ridikas
