M. K. pagal BK 270 str., 271 str., 369 str., 368 str., 376 str., 367 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4577/2024

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00011-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį jo atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nutylėjo tikrąsias aplinkybes, o kai kurias iškraipė, byloje esančius įrodymus vertino kaltinimui palankia linkme, nevykdė pareigos išsamiai ir nešališkai ištirti visus bylos duomenis, o išvadas grįsti tik patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir ignoravo Europos žmogaus teisių teismo suformuotas teisingo bylos nagrinėjimo nuostatas. Padaryti BPK pažeidimai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas į gynybos argumentus atsakė formaliai, neišsamiai, apsiribodamas pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, ir savo nutartyje nenurodė motyvų, objektyviai paneigiančių apeliaciniame skunde keltus klausimus. Šio teismo išvados yra nelogiškos, nepagrįstos bylos duomenimis, tenkinant prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus, atkartoti suinteresuotų bylos baigtimi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų parodymai.

Nuteistasis M. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ne už žemės užteršimą frezuotame asfalte aptiktų cheminių medžiagų likučiais, kaip buvo nurodyta kaltinime, o už žemės užteršimą teršalu – frezuotu asfaltu. Kadangi kaltinimo pagrindas buvo pakeistas neįspėjus apie tai proceso dalyvių, buvo pažeista jo teisė į veiksmingą gynybą.

Kasatorius mano, kad abu teismai neatskleidė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teismų išvados dėl jo kaltės neatitinka bylos aplinkybių. Pripažįstant frezuotą asfaltą teršalu, padaryta įrodymų vertinimo klaida. Nutylėta, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas atliekomis nelaikomos medžiagos, kurios yra panaudojamos konkrečiam tikslui, jeigu egzistuoja rinka ar paklausa ir nesivadovauta Europos Sąjungos direktyvomis 2008/98/EB, 2018/851, kuriomis valstybės narės skatinamos atliekas laikyti vertingais ištekliais. Be to, apylankos darymas ir gatvės duobių lyginimas nepatenka į kelių statybos darbų sąrašą ir jiems netaikomi kelių statybos reikalavimai. Jie priskiriami kelių priežiūros darbams, kuriems nereikia statybos leidimo. Taip pat nutylėta bei nebuvo vertinama ir tai, kad frezuotas asfaltas buvo savivaldybės nuosavybė, kuri ir priėmė sprendimus dėl jo panaudojimo. Savivaldybė apmokėjo už visus darbus, tarp jų ir už statybinių atliekų išvežimą atliekų perdirbėjui. Taigi toks frezuoto asfalto panaudojimas buvo naudingas savivaldybei. Išvada, kad taip veikti buvo naudinga UAB „A“ ir kad M. K. veikė bendrovės naudai, yra nepagrįsta.

Taip pat nepagrįstos teismų išvados dėl M. K. inkriminuotų aplinkai žalingų padarinių (BK 270 straipsnio 2 dalis) ir konkrečiai neįvardyta, kokie tie kiti kaltinime nurodyti sunkūs padariniai aplinkai kilo. Žala žemei, panaudojus neperdirbtą asfaltą, nebuvo padaryta. Byloje nustatyta, kad miško kelias dar iki apylankos įrengimo buvo suniokotas. Be pagrindo sureikšmintas iki imperatyvo rangos darbų sutartyje aptartas statybinių atliekų pristatymas atliekų perdirbėjui žalos žemei aspektu. Darant išvadas dėl žalos žemei užlyginus Pervalkos gatvės duobes, nutylėta, kad šios gatvės danga yra asfaltas. Ignoruota ir tai, kad duobių užlyginimą savivaldybės prašomas organizavo darbų vykdytojas S. P.. Kadangi M. K. nurodymų S. P. nedavė, jis negali būti atsakingas už padarinius. Be to, nustatant didelę žalą žemei, nespręstas žalos realumo klausimas. Nutylėta, kad savivaldybė yra įsipareigojusi miško kelių, naudotų apvažiavimui, būklę po gatvės rekonstrukcijos atstatyti į buvusią padėtį.

Kasatoriaus nuomone, sprendžiant žalos ir jos dydžio klausimus, buvo sutapatintos taršos ir žalos sąvokos. Apskaičiuojant žalą, vadovautasi nepriimtina metodika. Ji taikoma teršalams, kurių atsikratoma, tuo tarpu frezuotas asfaltas buvo panaudotas pagal paskirtį. Nustatant žalą žemei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsniu, turi būti konstatuotas neigiamas poveikis. Pats savaime teršalų patekimas į aplinką nesuteikia pagrindo konstatuoti žalos aplinkai faktą. Buvo pakeista žalos apskaičiavimo metodika ir žala apskaičiuota pagal frezuoto asfalto kiekius, kuriuos apskaičiavo suinteresuoti asmenys. Kvalifikuotų specialistų išvados šiuo klausimu nėra, apskaičiuojant kiekius M. K. ir jo gynėjas nedalyvavo. Taigi, nesilaikant suformuotos teismų praktikos, ši žala nustatyta nesant kvalifikuotų specialistų išvados, kaip ir žala dėl saugomų teritorijų suniokojimo. Grindžiant M. K. kaltę pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, buvo remtasi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos raštu, neįsitikinus, kad jo turinys atitinka šios bylos faktines aplinkybes. Nuosprendyje nenurodyta, kokias vertingas ir valstybės saugomas savybes prarado kaltinime įvardytos teritorijos. Sprendžiant apie kraštovaizdžiui kilusius žalingus padarinius, nevertintos savivaldybės ikiteisminiam tyrimui ir teismui pateiktos nuotraukos. Žalos žemei ir saugomų teritorijų suniokojimo M. K. inkriminavimas be kvalifikuotų specialistų išvadų, rodo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant jo teisę į teisingą bylos procesą.

Nuteistasis M. K. teigia, kad jo veiksmai turėjo būti vertinami pavaldumo aspektu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu. Bendrovės vadovo nurodymo vykdymas neatskleidžia bendrininkavimo sudėties subjektyviojo požymio. Teismo išvada dėl bendrininkavimo neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra paduodamas antrą kartą. Susipažinus su naujai paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad jame išdėstyti argumentai nėra identiški pirmiau paduotam nuteistojo M. K. gynėjo advokato A. Liutvinsko kasacinio skundo argumentams, tačiau šių skundų turinio esmė yra tapati. Naujai pateiktame kasaciniame skunde, kaip ir anksčiau paduotame, nurodyti argumentai nėra siejami su BPK nustatytais kasacijos pagrindais, o išdėsčius pasirinktas aplinkybes, ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl M. K. kaltumo padarius BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Kartu tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas dalies apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjo, o kitus, kad ir išnagrinėjo, dėl jų nepateikė patikimų argumentų ir jų nepaneigė. Pažymėtina, kad nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. Liutvinsko kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų galimai padarytas teisės taikymo klaidas, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde. Kaip nurodyta ankstesnėje nutartyje, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei prašė nuteistojo M. K. gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos motyvuotos išvados.

Šiame kasaciniame skunde nuteistasis M. K. savo argumentams dėl netinkamo BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 1 dalies taikymo pagrįsti papildomai nurodo naujus argumentus, kad žala žemei ir saugomų teritorijų suniokojimas M. K. inkriminuotas nesant kvalifikuotų specialistų išvadų, o tai, jo nuomone, rodo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant jo teisę į teisingą bylos procesą. Tačiau šiuo aspektu baudžiamojo įstatymo taikymas apeliacine tvarka nebuvo ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje šiuo klausimu nepasisakė, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas