Kasacinio skundo Nr. DOK-2366/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43812-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. R. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Strokinienė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalies taikymo: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 4 punktu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „Audi A5“, konfiskavimą arba išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismo nurodytos aplinkybės ir pateikti motyvai dėl ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nėra pakankami ir nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme yra išskirtinė bei reikalaujanti nuokrypio nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2366/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43812-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. R. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Strokinienė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalies taikymo: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 4 punktu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „Audi A5“, konfiskavimą arba išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismo nurodytos aplinkybės ir pateikti motyvai dėl ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nėra pakankami ir nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme yra išskirtinė bei reikalaujanti nuokrypio nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Pasak kasatorės, teismo įvertintos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens turtinę padėtį ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės, t. y. tai, kad transporto priemonė G. R. reikalinga nuvykti į gydymo įstaigas dėl turimų sveikatos problemų, kad automobilio konfiskavimas ar jo vertės išieškojimas neproporcingai pasunkintų ir taip pakankamai sudėtingą jo finansinę padėtį, taip pat teigiamos G. R. charakteristikos, jo nuopelnų meninėje, kultūrinėje veikloje, aktyvaus socialinio gyvenimo, teigiamo socialinio elgesio sureikšminimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju pažeistų proporcingumo principą. Byloje nustatyta, kad G. R. vairavo automobilį sunkaus girtumo būsenos (nustatytas 2,80 prom. neblaivumas). Taigi, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, G. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.
Kasatorė nesutinka su teismo vertinimu, kad bylos duomenys rodo mažesnį G. R. pavojingumą ir sudaro pagrindą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę. Priešingai, G. R. nusikalstamą veiką padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Taigi G. R., vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir teismo nurodytos šį asmenį teigiamai apibūdinančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kita vertus, laikant automobilio konfiskavimą neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, galimas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismo argumentai dėl sprendimo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankami ir įtikinantys. Priešingai, teismo įvardytos aplinkybės yra įprastinio pobūdžio ir negali lemti formalaus sprendimo priėmimo.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Kasaciniame skunde argumentai dėl BK 72 straipsnio 5 dalies netinkamo taikymo iš esmės pakartoti iš apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas, Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nekonfiskuoti automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, ar neišieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. R., būtų padaręs teisės taikymo klaidą. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo, baudžiamojo įstatymo netinkamas taikymas nurodytas formaliai. Tokie argumentai nepagrindžia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
