Baudžiamoji byla Nr. 2K-512/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.12.1.; 1.2.14.5.2.
(S)
2010 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. T. ir R. B. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK; 2000 m. BK) 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnį, nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams, skiriant teismo įpareigojimus be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų viešųjų darbų per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
R. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir solidariai iš R. B. ir G. T. priteista atlyginti nukentėjusiesiems žalą.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria atmesti nuteistųjų G. T. ir R. B. apeliaciniai skundai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. B. ir G. T. nuteisti už tai, kad kartu su organizuotos grupės nariais apgaule organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimo turto – gyvulių – bendros 536 005,02 Lt vertės.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. B. 1999 m. rugpjūčio mėn. tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimo turto, subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamą veiką, vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą bei pats atliko atskiras užduotis, reikalingas nusikalstami veikai padaryti: R. B. iš anksto susitarė su G. T. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 2 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimo turto, nurodė G. T. ir kitiems asmenims, formaliai veikiant Ž. R. įmonės vardu, supirkti gyvulius iš gyventojų ir už juos neatsiskaityti, realizuoti juos per skerdyklas. R. B., būdamas Ž. R. įmonės, registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktorius, įdarbino G. T. šioje įmonėje vadybininku, įpareigodamas jį sudaryti ir vykdyti jam patikėtas sutartis bei sandorius iki 1999 m. gruodžio 31 d. R. B. nusikalstamai veikai vykdyti surado tinkamas patalpas, davė G. T. nurodymą sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos; turėdamas tikslą surasti asmenis, iš kurių apgaulės būdu Ž. R. įmonės vardu organizuotos grupės naudai ketino įgyti gyvulius, padavė skelbimus spaudoje, kad superka kiaules ir galvijus, nurodydamas tel. nr. (duomenys neskelbtini); iš Valstybinės mokesčių inspekcijos įsigijo gyvulių vežimo važtaraščius, kuriuos perdavė G. T.; surado autotransporto priemones, skirtas gyvuliams pervežti; davė nurodymą dviem tyrimo metu nenustatytiems vykdytojams parengti gyvulių supirkimo ir subsidijų išmokėjimo kainininką bei 1999 m. rugsėjo 27 d. perdavė jį G. T., nurodęs pildant gyvulių supirkimo dokumentus laikytis išvardytų kainų; turėdamas tikslą išvengti mokestinės prievolės ir atsakomybės, surašė fiktyvią ir negaliojančią 1999 m. rugsėjo 20 d. tarpininkavimo sutartį, į kurią įrašė žinomai neteisingus ir išgalvotus R. U. asmens duomenis, nurodydamas, kad fizinis asmuo R. U. kaip tarpininkas įsipareigojo gyvulių pardavėjui Ž. R. įmonei surasti pirkėją 100-130 tonų mėsos skerdienai nupirkti iki 1999 m. gruodžio 31 d., nurodydamas, kad „šiai sutarčiai vykdyti pagal įgaliojimą Ž. R. firmą atstovaus vadybininkas G. T.“; dviem tyrimo metu nenustatytiems vykdytojams davė nurodymą surasti skerdyklas, kur bus realizuojami nusikalstamu būdu įgyti gyvuliai, palydėti bandovežį su gyvuliais į skerdyklas ir, prisistačius išgalvoto R. U. vardu bei pateikus suklastotus Ž. R. įmonės vardu įgytus dokumentus, paimti pinigus už pristatytus gyvulius, taip apgaule organizuotos grupės naudai įgyti didelės vertės svetimo turto. Organizuotos grupės nariams atlikus parengiamuosius veiksmus, R. B., pagal skelbimus gavęs informaciją, kad gyventojai nori parduoti galvijus, 1999 m. rugsėjo 27 d. davė nurodymus organizuotos grupės nariams – G. T. ir kitiems nenustatytiems asmenims – atlikti galvijų supirkimo-pardavimo veiksmus.
G. T., dirbdamas Ž. R. individualioje įmonėje vadybininku, iš anksto susitaręs su R. B. ir dviem tyrimo nenustatytais asmenimis veikti organizuota grupe, nuo 1999 m. rugsėjo 2 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. apgaule įgyti didelės vertės svetimo turto, vykdydamas organizatoriaus R. B. jam pavestą užduotį, 1999 m. rugsėjo 13 d. Ž. R. įmonės vardu su UAB „E.“ pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią Ž. R. įmonės vardu nuo 1999 m. rugsėjo 13 d. iki 1999 m. gruodžio 13 d. išsinuomojo negyvenamąsias patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini), su teise naudotis telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), gavo iš R. B. gyvulių vežimo važtaraščius, gyvulių supirkimo ir subsidijų išmokėjimo kainininką. R. B. nurodymu G. T. su tyrimo metu nenustatytu vykdytoju, vyko į kaimus ir sudarinėjo fiktyvias sutartis su gyventojais, iš anksto žinodamas, kad jie už gyvulius pinigų negaus, žadėdamas atsiskaityti grynaisiais ar pavedimu per 20-30 dienų laikotarpiu, išmokėti Lietuvos Respublikos subsidijas arba mokėti 6 proc. pridėtinės vertės mokestį už gyvulius, išrašė gyvulių pirkimo kvitus ir sutartis, kuriose nurodė tikrovės neatsitinkančius duomenis, kad pinigai už gyvulius bus sumokėti per 20-30 dienų laikotarpį ir išmokėtos Lietuvos Respublikos skiriamos subsidijos arba mokamas 6 proc. pridėtinės vertės mokestis, Ž. R. įmonės vardu organizuotos grupės naudai apgaule iš nukentėjusiųjų įgijo gyvulių, juos realizavo per bendravykdytojų surastą skerdyklą, už gyvulius nukentėjusiesiems pažadėtų pinigų nesumokėjo.
Taip R. B., G. T. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys apgaule organizuotos grupės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (galvijus ir kiaules):
1999 m. rugsėjo 27 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) – 18 galvijų už 25 529,40 Lt, padarydami turtinės žalos M. G. – 2066,10 Lt, G. G. - 1451 Lt, K. B. - 1726 Lt, A. Š. - 1516 Lt, D. A. - 2816 Lt, G. M. - 1699 Lt, V. V. - 1777,90 Lt, A. M. – 1310 Lt, J. V. – 2880 Lt, R. N. - 1190,60Lt, R. L. – 3457 Lt, Juozapui A. J. – 1034 Lt, J. J. - 2605,80 Lt;
1999 m. spalio 4 d. Marijampolės r. (duomenys neskelbtini) bendrovei priklausančių 18 galvijų už 21 618,56 Lt, padarydami šiai bendrovei 21 618,56 Lt turtinės žalos;
1999 m. spalio 13 d. Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) – 15 galvijų už 26 641,94 Lt, padarydami turtinės žalos A. M. - 1335 Lt, L. A. - 3001,80 Lt, R. A. - 2367,82 Lt, V. M. - 1580,80 Lt, V. K. - 5866,12 Lt, E. M. Ž. - 1744,80 Lt, S. V. -7349,50 Lt, V. S. - 3396,10 Lt;
1999 m. spalio 14 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) – 16 galvijų už 26 171,30 Lt, padarydami turtinės žalos J. S. – 1100 Lt, E. O. G. - 1300 Lt, A. K. - 4456 Lt, J. D. - 1699 Lt, A. K. - 1713,10 Lt, A. N. - 1715 Lt, M. V. - 1580,80 Lt, A. P. – 2994 Lt, A. B. - 1869 Lt, R. A. - 2157,90 Lt, I. B. - 1672 Lt, J. B. -1607,5 Lt, V. S. – 1045 Lt, A. P. – 1262 Lt;
1999 m. spalio 20 d. Prienų r., (duomenys neskelbtini) – 19 galvijų už 22 836 Lt, padarydami turtinės žalos M. Ž. - 1112 Lt, A. T. - 2056 Lt, M. M. - 1565Lt, D. K. – 1002 Lt, Č. K. Š. - 1464 Lt, J. P. - 1300 Lt, D. Ž. - 1502 Lt, B. M. - 1026 Lt, P. V. – 1026 Lt, P. A. -1026 Lt, J. A. - 1372 Lt, J. A. - 1026 Lt, B. V. - 979 Lt, M. M. - 1077 Lt, M. K. - 1045 Lt, J. K. - 759 Lt, R. K. - 127 Lt, J. B. - 1262 Lt;
1999 m. spalio 18 d. Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) – 11 bulių už 6840 Lt, (duomenys neskelbtini) bendrovės 7 bulius už 8041,8 Lt, O. M. priklausantį 1 bulių 1973 Lt vertės, padarydami (duomenys neskelbtini) bendrovei 14 881,8 Lt turtinės žalos ir O. M. 1973 Lt turtinės žalos;
1999 m. spalio 21 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) – 19 galvijų už 27 307,30 Lt, padarydami turtinės žalos J. B. - 1262 Lt, K. B. - 1516 Lt, J. P. - 1034,20 Lt, O. Ž. - 2720 Lt, V. K. – 1068 Lt, A. V. – 1395 Lt, V. Č. - 2328 Lt, D. Ž. - 1227,50 Lt, R. V. - 1135,40 Lt, A. G. - 2171,40 Lt, V. V. - 1135 Lt, O. P. - 1237 Lt, V. Ž. - 1607,80 Lt, V. Ž. – 3412 Lt;
1999 m. spalio 22 d. Trakų r., (duomenys neskelbtini) – 21 galviją už 26 482,10 Lt, padarydami turtinės žalos J. N. – 986 Lt, P. D. - 1123,90 Lt, A. G. - 2282,30 Lt, R. O. - 986 Lt, V. L. - 1322,50 Lt, G. K. - 1424,20 Lt, O. Ž. - 2502 Lt, A. N. - 2040 Lt, A. O. - 1516 Lt, N. S. - 2381,20 Lt, J. K. - 1715 Lt, A. D. - 3696,20 Lt, J. B. -1383 Lt, G. B. - 1594,30 Lt, I. J. - 1529,50 Lt;
1999 m. spalio 26 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) – 20 galvijų už 30 786,30 Lt padarydami turtinės žalos V. S. M. - 3491 Lt, O. M. - 4002,60 Lt, J. T. - 1156,10 Lt, V. K. – 2635 Lt, J. G. - 1287 Lt, J. Ž. - 2564,10 Lt, M. J. - 1112,40 Lt, J. P. - 1451 Lt, R. A. - 1262,50 Lt, V. J. A. - 1312 Lt, A. J. - 1667,50 Lt, V. K. -7498,10 Lt, J. K. - 1347 Lt;
1999 m. spalio 28 d. Trakų r., (duomenys neskelbtini)– 18 galvijų už 22 508,80 Lt, padarydami turtinės žalos S. K. - 2887,40 Lt, J. M. - 1250 Lt, A. N. - 1227,50 Lt, M. Z. - 990,50 Lt, J. G. - 3847,30 Lt, K. V. – 1300 Lt, V. S. - 1594,30 Lt, S. Č. - 1672,60 Lt, R. M. - 1112,40 Lt, A. R. - 2415,60 Lt, V. K. – 3110,30 Lt, J. T. - 4211,20 Lt;
1999 m. lapkričio 10 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 21 galviją už 32 460,60 Lt, padarydami turtinės žalos B. G. - 1227 Lt, J. K. - 1634,80 Lt, M. S. - 1987 Lt, A. M. - 1300 Lt, A. K. - 4145Lt, A. K. - 1538,40 Lt, Vincui J. M. - 1607 Lt, R. M. - 1543 Lt, A. V. - 1491 Lt, P. J. - 3530 Lt, A. B. - 3123 Lt, G. M. - 7055 Lt, P. A. - 1190 Lt, V. G. - 1089,40 Lt;
1999 m. lapkričio 12 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 22 galvijus už 31 262,10 Lt, padarydami turtinės žalos A. P. - 2632 Lt, R. K. - 1360 Lt, M. M. J. - 1580 Lt, V. J. -1322 Lt, E. Ž. - 2506 Lt, S. G. - 1202 Lt, V. A. - 1395 Lt, A. V. Ba1evičiui - 1556,50 Lt, A. M. - 1516 Lt, A. N. -1135 Lt, E. G. - 2358,20 Lt, A. B. - 3296 Lt, P. V. - 1556 Lt, V. G. - 3752 Lt, R. M. - 1156 Lt, I. R. - 1804 Lt, I. K. - 1135,40 Lt;
1999 m. lapkričio 13 d. Marijampolės r., (duomenys neskelbtini)– 16 galvijų už 23 690,90 Lt, padarydami turtinės žalos I. K. - 1529,50 Lt, S. D. - 2898,50 Lt, S. K. - 1740,10 Lt, A. K. - 1300 Lt, R. A. - 3164,40 Lt, P. P. - 4443,60 Lt, B. Ž. - 1529,50 Lt, J. D. - 1123,90 Lt, K. S. - 1402 Lt, V. T. - 1261,10 Lt, D. Š. – 1622 Lt, V. K. -1676,30 Lt;
1999 m. lapkričio 15 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 20 galvijų už 29 354,90 Lt, padarydami turtinės žalos A. U. - 1607,80 Lt, Teofilei J. M. -1167,60 Lt, V. K. – 1385 Lt, J. S. - 1648 Lt, A. L. - 1923 Lt, J. R. M. - 1804 Lt, N. Ž. - 1300 Lt, D. S. - 1960 Lt, J. B. - 1727,50 Lt, V. E. - 1529 Lt, V. S. - 1690 Lt, G. P. - 6278 Lt, O. K. - 1607 Lt, G. M. - 1335 Lt, I. N. - 1203 Lt, S. Z. - 1190 Lt;
1999 m. lapkričio 18 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 22 galvijus už 35 802,90 Lt, padarydami turtinės žalos J. S. - 1787,50 Lt, L. K. - 4087,40 Lt, A. B. - 3555 Lt, J. M. – 1842 Lt, A. Z. - 1764 Lt, L. B. - 1530 Lt, B. P. – 1699 Lt, J. J. - 1607 Lt, Vincui J. M. - 2816 Lt, J. P. – 1659 Lt, O. Č. - 1559 Lt, A. K. – 1987 Lt, V. K. – 1543 Lt, J. B. - 3059 Lt, G. P. - 1659 Lt, V. Ž. - 1570 Lt, Petrui L. B. -2079 Lt;
1999 m. lapkričio 22 d. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini)– 46 kiaules už 25 667 Lt, padarydami turtinės žalos A. B. - 3235 Lt, R. J. - 3945,60 Lt, A. O. - 1189,60 Lt, B. Š. - 854 Lt, Z. A. - 2376,20 Lt, A. B. - 3893,40 Lt, V. U. - 2055,60 Lt, D. S. - 639,20 Lt, R. S. - 639,20 Lt, R. G. - 1576,20 Lt, J. P. - 3921,10 Lt, D. Z. - 1981,10 Lt;
1999 m. lapkričio 23 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 24 galvijus ir 1 kiaulę už 36616,70 Lt, padarydami turtinės žalos A. D. - 1123 Lt, R. J. - 1100 Lt, A. J. J. - 1112,40 Lt, P. B. - 1805 Lt, S. Z. - 1755 Lt, R. S. - 1335 Lt, S. O. B. - 2660 Lt, B. S. - 2864 Lt, M. R. - 1385 Lt, V. S. - 1715 Lt, J. R. - 2892 Lt, A. S. V. - 1347 Lt, A. P. Ž. - 4282 Lt, B. K. - 1960 Lt, A. J. - 1960,80 Lt, J. Č. -1659,10 Lt, J. B. - 1556 Lt, V. K. - 1896 Lt, J. Č. - 1.594 Lt, J. T. -617,40 Lt;
1999 m. lapkričio 25 d. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini)– 46 kiaules už 26 048,8 Lt, padarydami turtinės žalos A. B. - 1591,20 Lt, A. K. - 1950,80 Lt, J. D. - 534,40 Lt, R. B. - 534,40 Lt, A. L. - 562,40 Lt, A. P. R. - 705 Lt, R. K. - 1124,80 Lt, V. A. - 3423,20 Lt, J. J. - 1521,20 Lt, J. T. - 5120,80 Lt, R. G. - 1874 Lt, I. L. - 1206,80 Lt, M. P. - 1391,20 Lt, R. J. - 3230,2 Lt, V. U. - 1278,4 Lt;
1999 m. gruodžio 4 d. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini)– 38 kiaules už 20 859,59 Lt, padarydami turtinės žalos J. L. - 4798,70 Lt, V. J. -2199,29 Lt, G. B. - 3671,80 Lt, A. L. - 3835,40 Lt, R. I. - 3900 Lt, R. T. - 2454,40 Lt;
1999 m. gruodžio 8 d. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini)– 46 kiaules už 27 573,03 Lt, padarydami turtinės žalos V. M. - 1804,40 Lt, G. B. - 3754,40 Lt, J. Č. - 3219,32 Lt, A. R. - 841,30 Lt, E. K. - 3582,8 Lt, K. Ž. - 1576,43 Lt, I. B. - 644,90 Lt, J. A. - 655,20 Lt, K. B. - 1339,50 Lt, J. K. - 1041,76 Lt, A. S. - 976,47 Lt, Z. R. - 1752,81 Lt, A. P. R. - 648,60 Lt, R. K. -2683,20 Lt, A. V. - 551,20 Lt, O. M. - 1850,33 Lt, A. B. C. - 650,41 Lt.
Nuteistasis G. T. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veiką pagal 2000 m BK 182 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, nes toks baudžiamojo įstatymo pritaikymas prieštarauja to paties kodekso 2 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nuosprendžiu konstatuotos veikos padarymo momentu galiojo 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - 1961 m. BK), kuriame nebuvo konkrečios įstatymu įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios organizuotos grupės sampratą, todėl teisiškai nepagrįstas 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalies įrašymas apkaltinamajame nuosprendyje pasunkino nuteistojo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė ir nutartyje dėl šio straipsnio taikymo išdėstė neteisingus, baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai prieštaraujančius argumentus, kad G. T. padarytos nusikalstamos veikos pabaigimo momentas yra padarinių atsiradimo laikas. Nuteistojo manymu, sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu nuo to momento, kai svetimas turtas yra užvaldomas, ir tokiu atveju nesvarbu, kada nukentėjusysis suprato, jog yra apgautas, ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
Kasatorius taip pat teigia, kad teismų išvada, jog G. T. padarė nusikalstamas veikas kaip organizuotos grupės dalyvis, prieštarauja BK normoms ir bylos faktinėms aplinkybėms. Nuteistasis tvirtina tik direktoriaus nurodymu atliko savo, kaip įmonės vadybininko, darbo funkcijas (tai patvirtina bylos dokumentai, kuriais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas), o to negalima sutapatinti su organizuotos grupės nario vaidmens atlikimu. Jis nesuprato ir negalėjo numatyti, kad yra įtrauktas į organizuotą grupę daryti sunkų nusikaltimą bei nežinojo kitų asmenų nusikalstamų ketinimų, nes gyvulių supirkimas buvo įforminamas atitinkamais dokumentais, pardavėjams išrašomi pirkimo kvitai, gyvuliai buvo superkami tam skirtose vietose nustatyta tvarka, dalyvaujant specialistams. Jis nežinojo, kad su gyvulių tiekėjais nebus atsiskaityta, gyvuliai bus nugabenti į skerdyklas, o už juos gauti pinigai pasisavinti. Nuteistojo veikoje teismai nenustatė tiesioginės tyčios padaryti sukčiavimą.
Nuteistasis R. B. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo, kad jis nuteistas už veiką, kurios nepadarė, apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis vien spėjimais, prielaidomis ir teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtinusiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas R. B. nepagrįstai pritaikė BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, neįrodė jo tyčios ir savanaudiškų paskatų padarius šį nusikaltimą, taip pat nenustatė turto užvaldymo – praturtėjimo kitų asmenų sąskaita – fakto. Byloje nėra įrodymų, kad R. B. siekė apgauti nukentėjusiuosius ir padaryti jiems materialinę žalą, nėra duomenų apie bendrininkavimą, išankstinį susitarimą su G. T. ir dviem nenustatytais asmenimis įvykdyti nusikalstamą veiką ir tos veikos planavimą bei veiksmų suderinimą, nepakankamai atskleisti organizuotos grupės požymiai, nesurinkta objektyvių įrodymų, kas pasisavino nukentėjusiųjų pinigus, neįrodyta inkriminuoto nusikaltimo subjektyvioji pusė. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, nustatydamas pinigų pasisavinimo faktą, nepagrįstai atmetė nuteistųjų ir liudytojų G. P. (R.), V. V., L. N. bei kitų parodymus. Byloje nėra nė vieno liudytojo, patvirtinusio, kad R. B. pasisavino nukentėjusiųjų pinigus. Teismas neteisingai įvertino rašytinius bylos įrodymus (ūkinės veiklos, dokumentų ir rašysenos ekspertizes ir kt.). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teisme padarytų procesinių pažeidimų ir pats pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 326 straipsnį, 327 straipsnio 1 dalį, nes neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo apie pinigų pasisavinimo faktą ir neteisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nepagrįstai atsisakė papildomai apklausti G. P., V. V., G. K. (pasivadinusį R. U.), L. N., atmetė nuteistojo prašymą atlikti ikiteisminio tyrimo metu neatliktas akistatas, nepasisakė dėl byloje esančių ekspertizės išvadų vertinimo, neaptarė įgaliojimo 13V Nr.690256 teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, prokuratūra neatliko išsamaus ir visapusiško tyrimo, o apsiribojo tik G. R. apklausa. Teismas nepašalino prieštaravimų byloje ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 11, 31, 109 straipsnius, nekaltumo prezumpciją, BPK 1 straipsnį.
Be to, kasatorius pažymi, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, todėl teismas nepagrįstai netaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir, nenutraukdamas baudžiamosios bylos Nr.1-190-288/2008, pažeidė BPK 326 straipsnį, 327 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimu į nuteistųjų G. T. ir R. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras nurodo, kad iš byloje esančių pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad apylinkės teismas ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes, įvertino nuteistųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, kitus duomenis. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, įvertintais nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismas nuteistųjų veikas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, įrodymų visuma jų veikoje nustatė sukčiavimo požymius ir įrodė, kad, pradėdami gyvulių supirkimo verslą ir įgydami nukentėjusiųjų gyvulius, nuteistieji iš anksto suvokė už juos neatsiskaitysią, t. y. nukentėjusiųjų turtą kaltininkai užvaldė apgaule. Teismai ištyrė nuteistųjų versijas apie tai, kad gyvulių supirkimui vadovavo ir pinigus už parduotą skerdieną pasisavino R. U., tačiau to nepatvirtino byloje išnagrinėti įrodymai. Teismai pagal bylos duomenis nustatė, kad nuteistieji buvo pasiskirstę pareigomis ir darbais, kiekvienas iš jų atliko aktyvius veiksmus vieningu tikslu – dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule, t. y. teisingai konstatavo, kad darydami sunkų nusikaltimą nuteistieji veikė organizuota grupe ir pagrįstai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsakydamas į G. T. skundo argumentus dėl organizuotos grupės kvalifikavimo, prokuroras teigia, kad BK 25 straipsnio 3 dalies taikymas yra ne nuteistojo veiką kvalifikuojanti, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri net ir taikant 1961 m. BK nuostatas būtų buvusi pripažinta (pagal 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Į šią aplinkybę teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymas G. T. nepasunkino jo teisinės padėties.
Atsakydamas į nuteistojo R. B. skundo argumentus, prokuroras nurodo, kad teismo nustatytoje nuteistojo veikoje pakanka organizatorių apibūdinančių požymių, ji atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą šio bendrininko apibrėžimą. Apkaltinamasis nuosprendis R. B. priimtas po aštuonerių metų nuo nusikalstamos veikos padarymo, o pagal palankiausią nuteistajam BK 95 straipsnio 1 dalies redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968) tai reiškia, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (10 metų) iki nuosprendžio priėmimo nebuvo suėję. Atsiliepime taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 ir 332 straipsnių reikalavimų, išnagrinėjo apeliacinių skundų argumentus, atliko įrodymų tyrimą, įpareigojo prokurorą atlikti tyrimo veiksmus, o gautus duomenis įvertino kartu su kita bylos medžiaga.
Kasaciniai skundai atmetami.
Dėl organizuotos grupės požymio
Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos šios bendrosios taisyklės išimtys: veikos nusikalstamumą panaikinančio, bausmę švelninančio arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia (2 dalis) ir veikos nusikalstamumą nustatančio, griežtinančio bausmę arba kitaip sunkinančio nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios neturėjimas (3 dalis).
Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – vieningą sistemą, pasižyminčią glaudžiu bendrosios ir specialiosios dalių normų ryšiu. BK normos sudaro baigtinį baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas normų rinkinį, todėl nusikalstamai veikai tuo pačiu metu negalima taikyti dviejų baudžiamųjų kodeksų. BK 3 straipsnis reikalauja taikyti tik vieną baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-444/2005). Nuosprendžiu nustatyta, kad kasatoriai jiems inkriminuotą tęstinį nusikaltimą padarė 1999 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais, t. y. galiojant 1961 m. BK. Lyginant veikos nusikalstamumą, asmens baudžiamumą ir veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, veiką padariusiam asmeniui taikomas jam palankesnis baudžiamasis įstatymas. Ši taisyklė taikoma tiek BK specialiosios, tiek bendrosios dalies normoms. Taigi nuteistųjų bendrininkavimo aplinkybes pirmiausia reikia įvertinti pagal 1961 m. BK įtvirtintas normas, o po to spręsti, ar 2000 m. BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bendrininkavimo klausimus, turi kokią nors įtaką jų teisinei padėčiai.
Nuteistojo G. T. kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad teismai pažeidė BK 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes, spręsdami bendrininkavimo formos ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės – organizuotos grupės klausimą, negalėjo remtis BK 25 straipsnio 3 dalimi, šios BK bendrosios dalies normos taikymas neparemtas jokiomis teisinėmis prielaidomis.
Išties 1961 m. BK bendrojoje dalyje organizuota grupė kaip bendrininkavimo forma nebuvo apibrėžta, tačiau teismai, nustatę, jog bendrininkai veikė organizuota grupe, šią aplinkybę pripažindavo bendrininkų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (1961m. BK 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal susiklosčiusią 1961 m. BK taikymo praktiką, teismai, konstatuodami, kad kaltininkai nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe, turėjo atsižvelgti į: kaltininkų organizuotumo lygį, nustatomą įvertinant konkrečios bylos aplinkybes (grupės pastovumą, veikos trukmę ir intensyvumą, pasiskirstymą konkrečiomis funkcijomis ir pan.), savą struktūrą, kurios visi nariai siekia bendro tikslo, bendrininkų išankstinį susitarimą, veikų suderinamumo pobūdį (užduočių pasidalijimas ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-110/2008). Pagal 2000 m. BK organizuota grupė BK bendrojoje dalyje apibrėžta ir kaip bendrininkavimo forma, ir kaip sunkinanti aplinkybė (BK 25 straipsnio 3 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė nustatoma tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Kolegijos manymu, konstatavus, kad bendrininkų grupė turi tiek BK 25 straipsnio 3 dalyje, tiek iki 2000 m. BK įsigaliojimo teismų praktikos pripažintus organizuotos grupės požymius, nėra kliūčių tokią organizuotą grupę inkriminuoti nusikalstamą veiką padariusiems bendrininkams. Tai patvirtina ir kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžiai (kasacinės bylos Nr. 2K-110/2008, 2K-395/2007). Iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad R. B. suorganizuoti G. T. ir kiti du tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė susitarę, derindami savo veiksmus, naudodami vienodą nukentėjusiųjų apgaulės būdą, nuosprendyje nustatytos konkrečios kiekvieno organizuotos grupės nario užduotys. Bendras didelės vertės svetimo turto užvaldymo planas galėjo būti įgyvendintas suderinus bendrininkų veiksmus. Nusikaltimas vyko tik keletą mėnesių, tačiau buvo daromas labai intensyviai - apgaunant labai didelį gyvulių augintojų skaičių. Taigi 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalies taikymas kasatoriams, nustačius, kad jie veikė organizuota grupe, nesunkina jų padėties, nes pagal nustatytus byloje organizuotos grupės požymius ši aplinkybė būtų buvusi pripažinta sunkinančia ir tuo atveju, jei nuteistųjų padarytai veikai būtų taikomos 1961 m. BK nuostatos.
Nėra pagrindo teigti, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, to, jog kasatoriai veikė organizuota grupe. Apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad R. B. sugalvojo planą kaip apgaule pasisavinti svetimą turtą, bendrai veiklai vykdyti įkalbėjo G. T., pasitelkė kitus du vykdytojus. Grupė pasižymėjo pakankamai aukštu organizuotumo lygiu, jos nariai veikė pasiskirstę vaidmenimis, tiek vadovo, tiek kitų grupės narių veiksmams būdingas intensyvumas. R. B. surado veiklai vykdyti negyvenamas patalpas, davė G. T. pavedimą jas išnuomoti trumpam laikotarpiui, suorganizavo transporto priemones gyvuliams pervežti, padavė skelbimus į laikraščius, kad superka gyvulius, davė nurodymą G. T. juos supirkinėti nurodant pardavėjams palankias sąlygas, kurių nesiruošė vykdyti, sudarė nusikalstamai veikai pridengti fiktyvią tarpininkavimo sutartį su neegzistuojančiu asmeniu, pavadintu R. U., neva patikėdamas jam mėsos pirkėjų paiešką ir pardavimą. Ėmus supirkinėti gyvulius, G. B. tvarkė reikiamus dokumentus, koordinavo kitų grupės narių ir padėjėjo G. T. veiksmus, o šie veikė pagal R. B. parengtą planą ir jo nurodymus. Abiejų nuteistųjų dalyvavimo organizuotoje grupėje faktas nustatytas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų ir remiantis išnagrinėtais įrodymais, jų visuma, kurių pagrįstumo ir pakankamumo kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu iš naujo nevertina.
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatoriai R. B. ir G. T. nurodo, kad teismai nepagrįstai jų veikoje nustatė sukčiavimo požymius.
Abiejų kasatorių nustatyta nusikalstama veika atitinka kvalifikuotą sukčiavimą tiek pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 straipsnio 3 dalis (sukčiavimas padarytas stambiu mastu), tiek pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalis (didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule). Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas numatė griežtesnį veikos baudžiamumą, nuteistųjų padarytai veikai teisingai pritaikyta BK 182 straipsnio 2 dalis (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Nuteistojo G. T. kasaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai aiškinama, kad nusikaltimo padariniai atsirado vėliau negu tęsėsi nusikaltimas, ir jų atsiradimo laikas pagal apeliacinio teismo nutarties motyvus lyg ir neapibrėžtinas. Pagal teismų praktiką sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 5 punktas). Taigi šiuo atveju besitęsiantis nusikaltimas buvo baigtas 1999 m. gruodžio 8 d., kada iš Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų kasatoriai apgaule įgijo turtą, nes nuo to momento nuteistieji turėjo realią galimybę naudotis apgaule įgytais svetimais gyvuliais.
Iš byloje nustatytų aplinkybių (naudojimasis kito asmens - I. R. individualia įmone, trumpalaikės patalpų nuomos sutarties sudarymas įmonės laikinai buveinei, trumpalaikio įgaliojimo vykdyti pirkimus išdavimas G. T., fiktyvios tarpininkavimo sutarties su neegzistuojančiu tarpininku - R. U. sudarymas, įgaliojimo gauti iš UAB „K.“ pinigus išdavimas R. U. nurodant netikrus rekvizitus) matyti, kad nuteistieji, veikdami organizuota grupe, buvo pasiruošę ne sąžiningam verslui, o neteisėtam pasipelnymui iš nukentėjusiųjų. Neketindami apmokėti už superkamus gyvulius, tačiau nukentėjusiesiems apgaulingai žadėdami greitai atsiskaityti, neturėdami teisės siūlyti, tačiau pažadėdami valstybės subsidijas, taip palenkę nukentėjusiuosius būtent jiems parduoti gyvulius, R. B. ir G. T., piktnaudžiaudami nukentėjusiųjų pasitikėjimu, užvaldė nukentėjusiųjų turtą - parduodamus galvijus ir kiaules. Ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, kur panaudotas apgaule įgytas turtas, neturi reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kasatoriai veikdami organizuota grupe siekė įgyti didelės vertės turtą ir veikė tiesiogine tyčia. Iš nustatytų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad nuteistieji suvokė, kad veikia bendrai, piktnaudžiaudami pasitikėjimu apgaudinėja nukentėjusiuosius, numatė, kad taip veikdami suklaidina nukentėjusiuosius, kad šie perduotų nuteistiesiems turtą, padaro nukentėjusiesiems žalą, nes nesumokės už perkamus gyvulius ir norėjo taip veikti. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis A. T., vykdydamas jam paskirtą užduotį, matydamas, kad su nukentėjusiaisiais neatsiskaitoma, dėtų pastangas atsisakyti nuo nusikaltimo padarymo, prieštarautų bendrininkų pastangomis įgyvendinamam nusikalstamam sumanymui. Priešingai, jis aktyviai vykdė organizatoriaus pavestus atlikti veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. B. ir G. T. veikas kaip nusikalstamas, nes nuteistieji piktnaudžiaudami pasitikėjimu, kuris yra viena iš apgaulės formų, iš esmės suklaidino nukentėjusiuosius.
Taigi abiejų instancijų teismai, darydami išvadas dėl kasatorių veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl R. B. skunde nurodytų BPK pažeidimų
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija sprendžia, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, bylos aplinkybės, reikšmingos sukčiavimo sudėties taikymui, išnagrinėtos, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Šiame nuosprendyje paneigta nuteistojo R. B. versija, kad jis pats buvo apgautas asmens, pasivadinusio R. U.. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, turi būti nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas ne. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo aprašomoji nuosprendžio dalis būtų surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo R. B. pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes teismų sprendimai motyvuoti ir juose nėra esminių prieštaravimų.
Apeliacinės instancijos teisme dar kartą patikrinti jau ikiteisminio tyrimo metu nurodyti nuteistojo teiginiai, kad kai kuriems liudytojams R. U. prisistatęs asmuo yra G. K.. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas R. B. apeliacinio skundo argumentus, tenkino jo prašymą, atliko įrodymų tyrimą ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK nustatytus reikalavimus. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakydamas į esminius apeliacinių skundų argumentus apeliacinės instancijos teismas padarė kasaciniame skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos baudžiamajame procese principo pažeidimų kolegija tai pat nenustato. Byloje nėra duomenų, kad R. B. privalėjo įrodinėti savo nekaltumą. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad, pasinaudodamas teise į gynybą, jis viso proceso metu neigdamas kaltinimą aktyviai kėlė versijas, kurias teismai tikrino.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
Nuteistasis R. B. nurodo, kad jo padarytai veikai suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, nes nuo veikos padarymo praėjo daugiau kaip dešimt metų, taigi baudžiamasis procesas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio l dalies 2 punktu, turėjo būti nutrauktas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokie terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai sueina bylos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 235, 254 straipsnio 4 dalis).
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo momento (BK 95 straipsnio 2 dalis). R. B. padarytas sunkus nusikaltimas tęsėsi nuo 1999 m. rugsėjo 2 d. iki 1999 m. gruodžio 8 d. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas po aštuonerių metų - 2008 m. sausio 8 d. Pagal palankiausią nuteistajam BK 95 straipsnio 1 dalies redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję dešimt metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas, ir per šį laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas iki šio nuosprendžio priėmimo nebuvo suėjęs, todėl R. B. teiginys dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo nepagrįstas.
Taigi pagal teismų sprendimais nustatytas aplinkybes nuteistųjų R. B. ir G. T. kaltės dėl organizuota grupe padaryto kvalifikuoto sukčiavimo ir atsakomybės už šią nusikalstamą veiką klausimai išspręsti teisingai.
Darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo motyvus nenustatyta BPK 383 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nustatydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, tinkamai taikė BK nuostatas ir esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų G. T. ir R. B. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Viktoras Aidukas
Tomas Šeškauskas
