Dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pašalinti darbų trūkumus

Civilinė byla Nr. 3K-3-496/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

52.3; 96.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB,,Senasis dvaras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Glasma LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis dvaras“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Glasma LT“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pašalinti darbų trūkumus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos sutarties vykdymą, jo metu rangovo sudarytų darbų priėmimo-perdavimo aktų teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas UAB „Glasma LT“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Senasis dvaras“ 471 404,31 Lt įsiskolinimo, kilusio iš šalių sudarytos statybos rangos sutarties vykdymo, ir 12 816,86 Lt delspinigių.

Šalys 2007 m. rugsėjo 6 d. sudarė rangos sutartį, pagal ją ieškovas įsipareigojo parengti ir suderinti su generaliniu projektuotoju bei užsakovu (t. y. atsakovu) fasado eksterjero metalinių turėklų įrengimo darbų (su įstiklinimu ir plieniniais užpildais-vamzdeliais) darbo brėžinius ir pagal juos bei rangovo parengtą techninį brėžinį savo lėšomis bei rizika šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka atlikti bei užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Rygos g. 6, statybos montavimo darbus. Ieškovas grindė reikalavimus tuo, kad pagal sutartį jis įsipareigojo atlikti statybos darbus, atsakovas - priimti juos ir sumokėti. Atlikęs statybos darbus, ieškovas pranešė atsakovui apie pasirengimą perduoti darbų rezultatus. Pagal sutarties 8.4 punktą iki kiekvieno mėnesio 25 kalendorinės dienos atsakovas už einamąjį mėnesį turėjo priimti darbų priėmimo-perdavimo aktą ir apmokėti 90 proc. už atliktus darbus per 20 kalendorinių dienų po sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Ieškovo teigimu, atsakovas nepriėmė nė vieno akto ir neapmokėjo už darbus. Ieškovas atliko darbus pagal šalių suderintus brėžinius, tačiau atsakovas reiškia pretenzijas dėl netinkamos kokybės darbų arba reikalauja padaryti papildomus darbus. Kadangi atsakovas atsisako priimti atliktus darbus ir naudojasi ieškovo darbo rezultatais, tai ieškovas priverstas vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą ir kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo.

Atsakovas UAB „Senasis dvaras“ priešieškiniu prašė teismo:

1) pripažinti negaliojančiais ieškovo UAB „Glasma LT" vienašališkai pasirašytus 2008 m. gegužės 23 d. atliktų darbų pridavimo aktą Nr. 1 „turėklų iš grūdinto stiklo ir nerūdijančio plieno konstrukcijos“, atliktų darbų aktą Nr. 2 „turėklų iš grūdinto stiklo ir nerūdijančio plieno gaminiai" ir atliktų darbų aktą Nr. 3 „Vidinių laiptinių turėklų gaminiai iš nerūdijančio ir dažyto metalo“;

2) įpareigoti ieškovą UAB „Glasma LT" savo sąskaita ištaisyti atliktų statybos darbų trūkumus, nurodytus statinio statybos techninės priežiūros vadovo 2008 m. rugsėjo 5 d. rašte „Dėl UAB „Glasma LT“ vykdomų statybos darbų statybos objekte, esančiame Vilniuje, Rygos g. 6“.

Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovo atlikti darbai neatitiko sutarties ir norminių teisės aktų reikalavimų. Apie tai ieškovas buvo informuotas raštu kelis kartus, o vėliau atsakovas du kartus raštu motyvuotai nurodė, dėl kurių ieškovo veiksmų atsisako pasirašyti darbų priėmimo aktą. Atsakovas nurodė, kad, remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 normomis, statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos. Atsakovo teigimu, ieškovo sumontuoti,,prancūziški balkonai“ ir laiptinių turėklai neatitinka Reglamento. Dėl per didelių tarpų ir netinkamai sumontuotų turėklų skirstymo elementų gali iškristi ir susižaloti žmonės. Darbų priėmimo-perdavimo procedūras reglamentuoja šalių pasirašyta sutartis. Joje nurodyta, kad kartu su priėmimo-perdavimo aktu turi būti perduota vykdomoji dokumentacija, tačiau ieškovas to nepadarė, nors atsakovas ne kartą raštu to reikalavo. Sutarties 8.8 punkte nurodyti pagrindai, kada atsakovas gali nepasirašyti darbų atlikimo aktų. Ieškovas žinojo apie pateiktas atsakovo pretenzijas, tačiau vienašališkai pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus, apie kurių priėmimą atsakovas teigia sužinojęs tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai atsisakė ištaisyti atsakovo nurodytus trūkumus juos įvertindamas kaip papildomus darbus, už kuriuos turi būti papildomai apmokėta, nes atliktini darbai yra nurodyti sutartyje, todėl šių darbų trūkumai šalintini ieškovo sąskaita.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Senasis dvaras“ ieškovui UAB „Glasma LT“ 471 404,31 Lt įsiskolinimo už atliktus statybos rangos darbus; atmetė ieškovo UAB „Glasma LT“ reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Senasis dvaras“ 12 816,86 Lt delspinigių; įpareigojo ieškovą per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pašalinti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų atliktų darbų defektus, susijusius su „prancūziškų balkonų“ atitvarų, vidinių laiptų turėklų aptvarų ir balkonų statramsčių netinkamu sumontavimu. Teismas sustabdė 200 000 Lt išmokėjimą iš atsakovo ieškovui iki ieškovas per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalins darbų defektus pagal rangos sutarties sąlygas. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais ieškovo vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus - 2008 m. gegužės 23 d. atliktų darbų pridavimo aktą Nr. 1 „Turėklų iš grūdinto stiklo ir nerūdijančio plieno konstrukcijos“, 2008 m. gegužės 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 „Turėklų iš grūdinto stiklo ir nerūdijančio plieno gaminiai“ ir 2008 m. gegužės 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 „Vidinių laiptinių turėklų gaminiai iš nerūdijančio ir dažyto metalo“.

Teismas nustatė, kad ieškovas visus darbus pagal rangos sutartį atliko, tačiau kilo ginčas dėl jų defektų šalinimo. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriame užsakovas be išlygų arba su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šiame akte nurodomos tokios svarbios aplinkybės, kaip faktinis darbų kiekis, jų apimtis, vertė, o užsakovas turi galimybę pasisakyti dėl atliktų darbų trūkumų. Jei atliktų darbų akte nėra nurodytų konkrečių rangovo pretenzijų užsakovui, jis praranda galimybę šiomis akte nurodytomis aplinkybėmis ginčyti trūkumus. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį teismas turi diskrecijos teisę konstatuoti arba nekonstatuoti darbų priėmimo akto nepasirašymo pagrįstumą, priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį užsakovas gali reikalauti iš rangovo, kad jis neatlygintinai pašalintų trūkumus per protingą terminą, arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba pareikalauti iš rangovo trūkumų šalinimo išlaidų, jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šalių pasirašytoje sutartyje (12.8 punkte) nustatyta, kad rangovas įsipareigoja savo sąskaita pašalinti išaiškėjusius trūkumus. Atsakovas dėl darbų trūkumų nurodė, kad balkonai įrengti iš nerūdijančio plieno, tačiau jau yra pradėję rūdyti statramsčiai kai kuriuose butuose. Byloje ekspertas nurodė, kad kai kuriuose balkonuose matyti technologinių defektų, t. y. įbetonuotos metalinės tvirtinimo plokštės nepakankamai apsaugotos nuo korozijos, todėl yra pradėjusios rūdyti; šie technologiniai defektai gali būti pašalinami, padidinant apsaugos lygį nuo korozijos poveikio. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl trūkumų pašalinimo įrodytas, todėl ieškovas privalo pašalinti nurodytus technologinius defektus. Eksperto nustatyta, kad balkono įtvirtinimas atliktas pagal projektinius sprendinius, dėl to atsakovo pretenzija, kad nesutvirtinti balkonų turėklai tam tikruose butuose, neįrodyta.

Pagal sutarties 5.1 punktą ieškovas įsipareigojo parengti ir suderinti su generaliniu projektuotoju bei užsakovu visų fasado eksterjero metalinių turėklų įrengimo darbų (su įstiklinimu ir plieniniais užpildais-vamzdeliais) darbo brėžinius bei pagal juos savo medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti statybos montavimo darbus. Teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė esmines STR 2.01.01(4):2008 ir STR 2.02.01:2004 nuostatas, įtvirtinančias saugos reikalavimų tiek,,prancūziškų balkonų”, tiek namo laiptų aptvarų įrengimui laikymąsi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad su sutarties 5.1 punkte nurodytais darbo brėžiniais buvo supažindintas atsakovas, dėl to ieškovas prisiėmė galimų darbo trūkumų šalinimo riziką. Teismas taip pat nurodė, kad darbai pradėti nesant suderintų su atsakovu brėžinių, negavus jo sutikimo. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir parengė brėžinius bei pagal juos padarė nesaugius,,prancūziškų balkonų” aptvarus ir namo laiptų aptvarus. Teismas atmetė atsakovo reikalavimus pripažinti negaliojančiais ieškovo atliktų darbų aktus, tačiau pripažino atsakovo teisę reikalauti iš ieškovo pašalinti atliktų darbų defektus. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalies ir 6.208 straipsnio 4 dalies prasmę tais atvejais, kai darbai atlikti netinkamos kokybės, užsakovas iki trūkumų ištaisymo gali sustabdyti apmokėjimą už atliktus darbus ta apimtimi, kuria būtų įvertinama šalintinų trūkumų kaina. Šios sumos nė viena iš šalių nenurodė, todėl teismas pasinaudojo savo diskrecijos teise ir pagal analogiją taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nustatydamas šalintinų defektų sumą – 200 000 Lt.

Teismas, atsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo principus, darė išvadą, kad defektai gali būti pašalinami per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi ieškovas atliko kai kuriuos darbus su defektais, tai jis neturi teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių, dėl to teismas tenkino tik ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą už nesumokėtus rangos darbus (CK 6.687 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovo UAB „Senasis dvaras“ apeliacinis skundas atmestas ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartyje A. Škėrio TŪB,,Be priekaištų“ v. UAB,,Modesta“ byloje Nr. 3K-3-17/2007, kuria savo apeliacinį skundą grindė atsakovas, yra pažymėta, kad įstatyme nustatytos taisyklės, pagal kurią užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, išimtys yra įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Atsakovas šioje byloje nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovas, kaip rangovas, pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl to įvykdymas jam, kaip užsakovui, prarado prasmę arba kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami. Savo atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus, taigi ir priimti atliktus darbus, atsakovas grindžia vienintele aplinkybe - kad darbai atlikti su trūkumais, tačiau neteigia ir neįrodinėja, kad dėl šių trūkumų neįmanoma darbų rezultato naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų negalima pašalinti. Byloje nustatyti darbų trūkumai gali būti pašalinti ir ieškovas pagrįstai įpareigotas tai padaryti. Nenustačius pagrindo atsisakyti priimti darbus, pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę atsakovas UAB „Senasis dvaras“, kaip užsakovas, privalėjo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 1 dalis). Apeliantas taip pat teigė, kad ieškovas tinkamai nevykdė savo prievolės sutartyje nustatytomis sąlygomis perduoti atsakovui statybos darbus, todėl neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktų, tačiau byloje neįrodyta, konkrečių ieškovo veiksmų (neveikimo), pažeidusių jo prievolę perduoti atsakovui statybos darbus, taip pat pažeistų sutarties nuostatų dėl darbų perdavimo pareigos ir tvarkos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Senasis dvaras“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovo UAB,,Glasma LT“ 2008 m. gegužės 23 d. vienašališkai pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus negaliojančiais. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis BUAB,,Ekama“ v. UAB,,Versenta“ byloje 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis UAB,,Sigeta“ v. UAB,,Kriautė“ byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis A. Škėrio TŪB,,Be priekaištų“ v. UAB,,Modesta“ byloje Nr. 3K-3-17/2007). Šios taisyklės išimtimis pripažįstami atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę; kai pagal įstatymą sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (kasatoriaus teigimu, jis būtent dėl šios priežasties atsisakė priimti darbus ir pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas asmuo negali pašalinti (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Kasatoriaus (užsakovo) teigimu, nurodytas aplinkybių, kurioms esant užsakovas turi teisę atsisakyti rangovo atliktų darbų, sąrašas nėra baigtinis, nes šalys sutartyje gali sulygti ir dėl kitų aplinkybių. Šalių sudarytos rangos sutarties 8.8 punkte nustatyta sąlyga, kad, esant neįvykdytiems rangovo įsipareigojimams, užsakovas turės teisę atsisakyti priimti atliktų darbų aktus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vienašališkai pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą rangovas turi teisę tik tuo atveju, jei jis pats sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė galimybes užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis A. Škėrio TŪB,,Be priekaištų“ v. UAB,,Modesta“ byloje Nr. 3K-3-17/2007). Kasatoriaus (užsakovo) teigimu, rangovo atlikti darbai yra su darbų rezultato kokybės trūkumais, taip pat su darbų rezultatais rangovas neperdavė vykdomosios dokumentacijos (rangos sutarties 9.11 punktas) ir neatliko techninių bandymų (sutarties 9.12 punktas), dėl to rangovas negalėjo vienašališkai pasirašyti priėmimo-perdavimo akto. Rangovas neįvykdė užsakovo reikalavimų pagal pateiktas pretenzijas dėl trūkumų šalinimo, o vienašališkai pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktus. Kasatoriaus (užsakovo) vertinimu, rangovo atlikti darbai dėl jų trūkumų neatitinka ne tik rangos sutarties, bet ir įprastų tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai tyrė ir vertino bylos įrodymus: nors teismai ir pagrįstai sprendė, kad rangovas nesilaikė sutarties sąlygų perduodamas atliktus darbus, tačiau teismai neįvertino to, kad tokie rangovo veiksmai nulėmė užsakovo atsisakymą pasirašyti atliktus darbų priėmimo-perdavimo aktus. Be to, rangovas nesupažindino užsakovo su vienašališkai pasirašytais darbų priėmimo-perdavimo aktais ir nepareikalavo jų apmokėti – šios aplinkybės neįvertintos apeliacinės instancijos teismo nutartyje (CPK 185 straipsnis).

3. Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo neužtikrinęs, kad apeliantui UAB,,Senasis dvaras“ atstovautų tinkamas atstovas, nes apeliacinis skundas surašytas asmens, neturinčio teisės jam atstovauti Lietuvos apeliaciniame teisme. Atsakovui atstovavo jo darbuotojas, neturintis teisinio išsilavinimo, tačiau pagal CPK 55 straipsnio 2 dalį atstovauti juridiniam asmeniui apeliacinės instancijos teisme turi teisę juridinio asmens darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Aptariamo įstatyme išdėstyto reikalavimo nurodyta teisinė reikšmė atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartyje UAB,,Stora Enso Timber“ v. UAB,,Baltic Export Lumber“ byloje Nr. 3K-3-63/2010. Kitoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje pažymėta, kad tais atvejais, kai kartu su apeliaciniu skundu, paduodamu atstovo, nepateikti visi dokumentai, patvirtinantys atstovo teisių ir pareigų apimtį, teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi pasinaudoti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutu ir tik po to spręsti apie atstovo tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R. byloje Nr. 3K-3-380/2009).

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliami teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kai statybos rangos sutarties vykdymo metu užsakovas atsisako priimti atliktus darbus dėl kokybės trūkumų ir ginčija rangovo vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo- perdavimo aktą. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto

Bylos šalių sudarytos statybos rangos sutarties vykdymo metu atsirandantys tarpusavio santykiai reglamentuojami statybos rangą teisiškai reguliuojančiomis CK 6.681 -6.699 straipsnių normomis. Bendrosios rangą reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad statybos ir projektavimo veikloje taip pat būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Projektavimo, statybos darbai ir jų metu pastatyti statiniai negali kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai, dėl to statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veiklą ir kt., reglamentuojami imperatyviąsias viešosios teisės normas įtvirtinančių Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų ir kitų susijusių teisės aktų. Statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo, esant statybos rangos sutartiniams santykiams, ribojimą. Pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkami klausimai reglamentuojami teisės normų – imperatyviai (kai įstatyme nurodomas leistinas elgesio būdas) ar dispozityviai (kai šalys gali susitarti ir kitaip, negu nustatyta įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis UAB,,ŽVC“ v. AB,,Pineka“ byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Pagal CK 6.684 straipsnį rangovas privalo statybos darbus vykdyti laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų; CK 6.692 straipsnyje nustatyta, kad rangovas, vykdydamas statybas ir su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų; pagal CK 6.694 straipsnio 3 dalį iki darbų atidavimo rangovas privalo pasirūpinti medžiagų ir statybvietės apsauga, užsakovui priėmus statybos darbų rezultatą jam pereina atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika ir kt. Tai - imperatyvieji įstatymo reikalavimai ir šalių sudaryta rangos sutartimi negali būti pažeidžiami. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimo-perdavimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta sutartis, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Pagal šią įstatymo normą šalys tarpusavio susitarimu gali susitarti rangos sutartyje, kas organizuoja darbų priėmimą - užsakovas ar rangovas.

Šalims statybos rangos sutartyje neapibrėžus mokėjimo sąlygų, laikoma, kad užsakovas turi sumokėti už atliktą darbą, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Už atliktus darbus gali būti mokama iš anksto, taip pat periodiškai, už atskirus darbų etapus arba priėmus rezultatą. CK nedetalizuojama apmokėjimo tvarka, tik nurodoma, kad už atliktą darbą užsakovas apmoka sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Šalys sutartyje susitarė dėl statybos darbų priėmimo-perdavimo ir apmokėjimo tvarkos.

Užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Kuria forma turi būti daromas pranešimas, įstatyme nenustatyta, dėl to tai turėtų būti aptarta sutartyje. Taip pat sutartyje turėtų būti nustatyta pareiga apie atliktų darbų priėmimą pranešti visiems suinteresuotiems asmenims, pvz., valstybės, savivaldybės institucijų atstovams statybos normatyvinių dokumentų nurodytais atvejais. Šalys turi atlikti vizualią objekto apžiūrą, tam tikrais teisės aktuose ar sutartyje nurodytais atvejais – darbų rezultato bandymus. Pažymėtina, kad nors šalys sutartyje ir aptarė darbų rezultato priėmimo-perdavimo tvarką, apmokėjimą už darbus bei rangovo pareigą pašalinti užsakovo raštu nurodytus atliktų darbų defektus savo lėšomis, tačiau neišvengė ginčų vykdydamos sutartį. Kasatorius nurodo, kad rangovas nepranešė apie atliktų darbų priėmimą, nepašalino darbų defektų, rangovas - kad užsakovas vengia apmokėti už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis BUAB,,Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija byloje Nr. 3K-3-235/2005). CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis - užsakovas, rangovas ar subrangovas - imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis A. G. v. A. S. byloje Nr. 3K-3-396/2008). Bylos duomenys patvirtina, kad šalys šios imperatyviosios įstatymo normos nesilaikė. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo pagrįstai vienašališkai pasirašytu aktu, pastarasis turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio prievolės vykdymo.

Užsakovas netenka teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu tuo atveju, jeigu darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, t. y. atitinka visas sutarties ar įstatymų nustatytas darbų priėmimo sąlygas. Esant ginčui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismai turi tai įvertinti ne tik analizuodami darbų priėmimo aktą, bet ir pasisakydami, ar šie aktai atitinka sutarties ir įstatymo nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė byloje Nr. 3K-3-235/2005). Įstatymo norma, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai esant statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutarties pareigas. Rangovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą. Užsakovas turi įrodyti, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis UAB,,Glijas“ v. UAB,,Serneta“ byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis UAB,,Statybų pasažas“ v. UAB,,Senamiesčio svečių namai“ byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Bylos įrodymų pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė faktą, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje nurodyti darbai yra atlikti pagal sutartyje nurodytas darbų apimtis, tačiau darbo rezultatas turi kokybės trūkumų, už kuriuos atsakingas yra rangovas (ieškovas).

Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys yra atvejai, nurodyti CK 6.694 straipsnio 6 dalyje, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti; taip pat vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu užsakovas įrodytų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę arba nustačius darbų rezultato trūkumus, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti; taip pat kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis A. Škėrio TŪB,,Be priekaištų“ v. UAB,,Modesta“ byloje Nr. 3K-3-17/2007).

Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog rangovas pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl to įvykdymas jam, kaip užsakovui, prarado prasmę arba kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami. Šis teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus ir priimti atliktų darbų rezultatą grindžia darbų defektais, tačiau neteigia ir neįrodinėja, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad nustatytų darbų defektų negalima pašalinti. Byloje nustatyta, kad rangovo įrengtos gyvenamojo namo konstrukcijos naudojamos pagal paskirtį, dėl to, atsižvelgiant į tai, jog darbų rezultatą įmanoma naudoti pagal jo paskirtį, dėl to užsakovas negali atsisakyti priimti darbų rezultato, taip pat nuginčyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Kasatorius nurodo, kad rangos sutarties 8.8 punktu šalys susitarė, kad, esant neįvykdytiems rangovo įsipareigojimams, užsakovas nepriima atliktų darbų aktų ir neprivalo jų pasirašyti tol, kol rangovas nepašalins užsakovo raštiškai nurodytų trūkumų. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutarties nuostatos negali prieštarauti įstatymo reikalavimams, kurie nustato, kada darbų rezultatas turi būti priimtas, nors toks darbų rezultatas ir turėtų trūkumų (CK 6.694 straipsnio 4, 6 dalys). Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad rangovo atlikti darbai yra su defektais – balkonuose įbetonuotos metalinės tvirtinimo plokštės nėra pakankamai apsaugotos nuo korozijos ir,,prancūziški balkonai“ bei namo laiptų aptvarai padaryti nesaugiai. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nustatyti defektai gali būti pašalinti ir įpareigojo ieškovą tai padaryti. Teismai sprendė, kad nenustatyta pagrindo atsakovui, kaip darbų užsakovui, atsisakyti priimti atliktus darbus (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Šiai bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadai teisėjų kolegija pritaria.

Pirmiau nurodyta, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, taip pat rangos sutarties 8.8 punktu šalys susitarė, kad esant ginčytinoms pozicijoms atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą būtina pasirašyti, nurodant ginčo priežastis, ir sutartyje nurodytu terminu sumokėti už neginčytiną atliktų darbų dalį. Teismai pagrįstai tenkino rangovo reikalavimą dėl užmokesčio priteisimo už atliktus rangos darbus, dalis šio užmokesčio teismo sprendimu sulaikyta nustatytam terminui iki bus pašalinti defektai, taip apsaugant užsakovo teises į darbų rezultato trūkumų pašalinimą. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai ginčo santykiams tinkamai taikė šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas.

Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad neatlikti darbų rezultato bandymai ir neperduota atliktų darbų dokumentacija ir dėl to vienašališkas darbų priėmimas negali būti laikomas teisėtu. Pateiktų argumentų dėl bandymų reikalingumo kasatorius nepagrindė normatyviniais teisės aktais, kurie nustatytų rangos sutartimi atliktų darbų bandymus, taip pat nenurodė, kuri dokumentacija pagal rangos sutartį turi būti perduota. Rangos sutartimi nedetalizuoti atliktini bandymai ir perduotina dokumentacija. Pagal rangos sutarties sąlygas rangovas įsipareigojo parengti ir suderinti su generaliniu projektuotoju bei užsakovu visų fasado eksterjero metalinių turėklų darbo brėžinius bei pagal juos atlikti statybos montavimo darbus, brėžiniai yra pridėti prie statybos techninės ekspertizės dokumentų. Teismai įvertino byloje pateikto ekspertizės akto duomenis, pagal kuriuos ekspertizės metu nustatyta, kad balkonai yra tinkamai įtvirtinti, taip pat dėl balkonų patalpų nenustatyta prieštaravimų aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 196 punkte išdėstytiems reikalavimams patalpų (tarp jų ir balkonų) matmenims. Taigi darytina išvada, kad užsakovas negalėjo atsisakyti priimti darbų rezultatus, taip pat ginčyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bandymų neatlikimu (CK 6.694 straipsnio 5 dalis), nes rangovas savo iniciatyva ir lėšomis teisės aktų ar sutarties pagrindu nebuvo įpareigotas tokių bandymų atlikti.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad rangovas nesilaikė sutarties sąlygų perduodamas atliktus darbus ir nepareikalavo sumokėti už juos. Šis argumentas yra įvertintas bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo, konstatavusio, kad toks argumentas nėra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat konkrečiais ieškovo veiksmais (neveikimu), galėjusiais pažeisti jo prievolę perduoti atsakovui statybos darbus. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), nurodytas atsakovo (kasatoriaus) argumentas yra paneigtas bylą nagrinėjusių teismų pagal bylos įrodymų faktinius duomenis. Kadangi nenustatyta pagrindo atsisakyti priimti darbus, tai atsakovas (užsakovas) privalėjo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 1 dalis). Atsiradus pareigai priimti darbo rezultatus, visa nesumokėta atliktų darbų kainos dalis turi būti sumokėta atlikus objekto priėmimą-perdavimą (CK 6.687 straipsnio 2 dalis), šios užsakovo pareigos apmokėti už darbus buvimas nesaistomas to, ar rangovas pateikia papildomų reikalavimų (raginimų) sumokėti. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai išanalizavo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, būtinus sprendžiant ginčą ir taikant materialiosios teisės normas, nenukrypdami nuo CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl juridinio asmens atstovavimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą pateikė atsakovo vardu veikdamas jo generalinis direktorius, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovui atstovavo jo įgaliotas advokatas. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovo apeliacinį skundą pasirašęs asmuo neturi teisinio išsilavinimo, dėl to negalėjo atstovauti atsakovui apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje aptariamu atveju apeliacinį skundą atsakovo vardu pasirašė įmonės vadovas, kuriam, skirtingai nei kitiems įmonės darbuotojams, nereikia specialaus įgaliojimo atstovauti uždarajai akcinei bendrovei. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Pagal CPK 55 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais apeliacinės instancijos teismuose gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. CPK 55 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama situacija, kai juridinio asmens atstovų yra du ar daugiau, tokiu atveju bent vienas iš jų turėtų būti advokatas (advokato padėjėjas) arba to juridinio asmens darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kartu su įvardytu teisinį išsilavinimą turinčiu asmeniu juridiniam asmeniui gali atstovauti ir kiti asmenys – kitų (ne teisės) sričių specialistai. Taigi kai juridiniam asmeniui atstovauja ir advokatas, ir juridinio asmens darbuotojas, neturintis teisinio išsilavinimo, toks atstovavimas pripažįstamas tinkamu. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartimi UAB,,Stora Enso Timber“ v. UAB,,Baltic Export Lumber“ byloje Nr. 3K-3-63/2010 išspręstas įmonės darbuotojo kaip vienintelio jos atstovo tinkamo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme klausimas, skirtingai nuo nagrinėjamos bylos situacijos, kai bendrovei apeliacinės instancijos teisme atstovavo tiek jos vadovas, tiek advokatas. Kasaciniame skunde neteigiama, kad dėl to galėjo būti suvaržytos apelianto procesinės teisės apeliacinio proceso metu. Byla pagal atsakovo apeliacinį skundą buvo išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje išklausius atsakovo advokato paaiškinimų. Dėl to nenustatyta pakankamo pagrindo proceso teisės normų, reglamentuojančių atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pažeidimui konstatuoti. Be to, net ir tokio pažeidimo konstatavimas nereikštų teisinio pagrindo teismo sprendimui panaikinti, jeigu tai neturėtų įtakos bylos teisingam išsprendimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal kasacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas nenuginčytas (CPK 346 straipsnis), dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš atsakovo priteistina 37,28 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB,,Senasis dvaras“ valstybei 37,28 Lt (trisdešimt septynis litus 28 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius