Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-163-957/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00044-2026-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7; 1.4.3; 17.11.5; 22.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Rolando Džervaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29606-2025 ir administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpintas iki vieno mėnesio, o kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
1. A. M. Institucijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį – 390 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 28 d., 13.17 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniuje, Naujojoje Vilnioje (2+868 km), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 168 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį OPEL COMBO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartimi pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimas ir administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki vieno mėnesio, o kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovas advokatas Rolandas Džervus prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir netaikyti A. M. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
4. Apeliantas skunde pažymi, kad teismas pritaikęs A. M. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyręs švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui, nepagrįstai sprendė, kad nusižengimą padariusio asmens visai nevaržanti ir jam patogi nuobauda neatliktų savo prevencinės paskirties sulaikyti asmenį nuo panašių nusižengimų ateityje. Pasak apelianto, prieš jo atstovaujamąjį A. M. pradėta administracine teisena yra pasiekti visi prevenciniai tikslai, sulaikysiantys pastarąjį nuo panašių nusižengimų ateityje, nes tik šios administracinės teisenos metu jis suprato, kaip veikia reguliuojamų geležinkelio pervažų infrastruktūra, t. y. kad raudonos šviesos šviesoforo signalas užgęsta tą pačią akimirką, kai šalia jo esantis kelio užtvaras galutiniai pakyla į vertikalią padėtį. Taip pat, kad šiuo atveju Naujosios Vilnios geležinkelio pervažos šviesoforas nebuvo sugedęs. Administracinį pažeidimą jis padarė dėl geležinkelio pervažos infrastruktūros sureguliavimo niuansų, o būtent dėl to, kad šviesoforo signalas, kaip pasirodė, užgęsta vėliau, nei atsiranda galimybė važiuoti per sankryžą pakilus (nors ir ne iki galo) kelio užtvarui. A. M. niekdama daugiau nevažiuos per geležinkelio užtvarą, nors ir traukiniui nutolus, nors ir pakilus kelio užtvarui, kol neužges šviesoforo signalas. Be to, jis pats atliks švietėjišką veiklą ir informuos apie Lietuvos geležinkelių infrastruktūros sureguliavimo ir veikimo principus kitus vairuotojus, su kuriais jam teks bendrauti, t. y. dės pastangas, kad jam paskirta nuobauda būtų preventyvi ne tik jam, bet ir kitiems vairuotojams.
5. Apelianto teigimu, A. M. anksčiau nėra baustas už šios rūšies teisės pažeidimus, nei už jokius kitus šiurkščius KET pažeidimus, dėl darbo pobūdžio (statybos darbų vadovas) teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtinybė. Jo darbas yra pagrindinis pragyvenimo bei šeimos išlaikymo šaltinis, prižiūrimi statybos darbų objektai išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje (Vilnius, Druskininkai, Kaunas), tad vairavimas neatsiejama jo darbo funkcijų dalis, negalėdamas vairuoti jis prarastų darbo vietą. Šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes patvirtina jo darbovietės „E“ raštas. Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas teigia, kad jo atstovaujamajam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga nei padaryto nusižengimo pavojingumui, nei šios nuobaudos tikslams, todėl teismas nepakankamai tinkamai pritaikė teisės normą, įtvirtintą ANK 34 straipsnio 6 dalyje.
6. Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi jis teisėtas ir objektyvus, jame detaliai išdėstyti argumentai.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ginčijama apimtimi yra teisėta ir pagrįsta.
9. Apeliaciniame skunde nustatytos padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės bei kvalifikavimas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo prašoma vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi neskirti A. M. administracinio poveikio priemonės iš pateikiant tuos pačius argumentus, kurie jau buvo nurodyti pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui dėl Institucijos nutarimo ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo pasisakyta. Taigi, apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nekartoja, o papildo atsakydamas į esminius apelianto skundo argumentus.
10. Sprendžiant dėl apeliaciniu skundu ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymo A. M. pažymėtina, kad ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, o ANK 421 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
11. Nagrinėjamu atveju Institucija A. M. paskyrė 360 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių terminui, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pakeitė Institucijos nutarimą ir pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki vieno mėnesio. Pirmosios instancijos teismas taikydamas A. M. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatydamas trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą įvertino Administracinių nusižengimų registro išrašą, kuriuo nustatė, kad A. M. baustas tik vieną kartą, bauda sumokėta, o nuobaudos galiojimas išnykęs. Teismas pažymėjo, kad už šioje byloje nagrinėjamo pobūdžio nusižengimą atsakomybėn jis traukiamas pirmą kartą, nusižengimas padarytas mažiau pavojinga – neatsargia kaltės forma, asmuo nėra linkęs piktnaudžiauti eismo saugumo reikalavimais. Be to, teismas įvertino paties nusižengimo pavojingumą, t. y. tai, kad A. M. į geležinkelio pervažą įvažiavo tada, kai traukinys jau buvo nuvažiavęs ir užtvaras kilo, realaus pavojaus eismo saugumui nesukėlė, draudžiamas šviesoforo signalas užgeso jam dar nespėjus iki galo pervažiuoti pervažos, jis nesielgė piktybiškai, o daugiau intuityviai ir nekantriai. Teismas įvertino ir tai, kad A. M. apibūdinamas kaip pakankamai drausmingas vairuotojas ir pan. Be to, įvertino, kad A. M. pripažino padaręs šį administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad tiek A. M. asmenybės pavojingumas, tiek jo padarytų priešingų teisei veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokių teisės pažeidimų pavojingumas, todėl administracinio poveikio priemonės taikymas tiek Institucijos nustatytam trijų mėnesių, tiek įstatymų leidėjo numatytam minimaliam terminui šiuo atveju nebūtų proporcingas padarytam nusižengimui, todėl jį sutrumpino.
12. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu byloje reikšmingas aplinkybes įvertino nepakankamai ir administracinio poveikio priemonės jam neturėjo taikyti apskritai. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pateikė pakankamai išsamius tokio savo procesinio sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, atitinkamai konstatuotina, kad skundžiama nutartimi nustatytas A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas pakankamai išsamiai ir tinkamai motyvuotas, jį dar labiau trumpinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
13. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino iš esmės visas reikšmingas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui aplinkybes ir pagrįstai dviem mėnesiais sutrumpino A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, kad A. M. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės skundžiamame procesiniame sprendime iš esmės yra įvertintos, tačiau nelaikytinos sudarančiomis pagrindą apskritai administracinio poveikio priemonės neskirti. Antai jau minėta, kad teismas įvertino, jog nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, nesukėlė reikšmingesnių padarinių, nusižengimas mažesnio rūšinio pavojingumo, taip pat įvertino A. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad jis nėra baustas už analogiškus nusižengimus, nėra piktybinis KET pažeidėjas ir pan. Pirmosios instancijos teismui nusprendus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį, nei ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus šios už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirtinos administracinio poveikio priemonės terminą, iš naujo pirmosios instancijos teismo argumentai, jiems pritariant, detaliau nekartojami.
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose, pasisako tik dėl skunde minimų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, atsižvelgė per mažai. Viena esminių aplinkybių, kurią pasak apelianto pirmosios instancijos teismas įvertino nepakankamai yra tai, kad dėl darbo pobūdžio (statybos darbų vadovas) teisė vairuoti transporto priemones A. M. yra būtinybė, nes jo darbas yra pagrindinis pragyvenimo bei šeimos išlaikymo šaltinis, o prižiūrimi statybos darbų objektai išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje, tad vairavimas neatsiejama jo darbo funkcijų dalis, negalėdamas vairuoti jis prarastų darbo vietą, ką patvirtina darbovietės UAB „E“ raštas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTExLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-11-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-11-303/2018">2AT-11-303/2018</a>, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Atitinkamai net ir pirmosios instancijos teismui pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nustačius trumpesnį nei įstatymo numatytas administracinio poveikio priemonės terminą, teisės vairuoti poreikis darbo funkcijoms atlikti ir darbo užmokesčiui gauti, nelaikytinas pagrindu dar labiau trumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą. Sutiktina, kad tai gali sukelti nepatogumų, tam tikra apimtimi apsunkinti veiklą, tam tikram laikui apsunkinti A. M. finansinę padėtį, tačiau tokie neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, kurios, beje, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, nesudaro pagrindo dar labiau trumpinti pirmosios instancijos teismo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo terminą.
16. Apelianto deklaruojamos aplinkybės, kad A. M. suvokė padaryto nusižengimo pavojingumą, užtvaro ir šviesoforo veikimo principus ir daugiau nedarys nusižengimų bei pats dės pastangas, kad jam paskirta nuobauda būtų preventyvi ne tik jam, bet ir kitiems vairuotojams, vertintinos teigiamai. Vis dėlto tai daugiau deklaratyvūs teiginiai, kurie savaime nesudaro pagrindo apskritai netaikyti jam administracinio poveikio priemonės.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą ir A. M. atstovo advokato Rolando Džervaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Marijus Kursevičius
