Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2S-1042-871/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05316-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Z. – B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. – B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, ir trečiojo asmens I. Z. ieškinį R. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė I. Z. – B. pareiškė ieškinį atsakovui R. B., kurį patikslinusi prašo teismą: nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos biure, tarp ieškovės ir atsakovo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iširusią dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos iširimo, atlyginimą; padalinti santuokoje įgytą turtą; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, nustatant, kad vaikams priteistą išlaikymą ieškovė valdys uzufrukto teise; nustatyti atsakovo su sūnumis S. B. ir S. B. bendravimo tvarką; nutraukus santuoką ieškovei palikti „Z.“ pavardę.

2. Ieškovė pateikė prašymą dėl teismo nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais S. B. ir S. B. tvarkos pakeitimo, prašydama apriboti atsakovo bendravimą su vaikais susitikimais be nakvynių, nustatant tokią bendravimo su vaikais S. B. ir S. B. tvarką, atsakovui R. B. nustatytu laiku pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą bei perduodant vaikų motinai I. Z. B.:

2.1. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais metinių lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos lyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ir grąžinant juos į vaikų gyvenamą vietą motinai I. Z. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tos pačios lyginės savaitės šeštadienį ir sekmadienį 19 val. (bendravimas vyksta be nakvynių);

2.2. Nelyginių metų šventėmis tėvas su sūnumis bendrauja Šv. Kūčių dieną nuo gruodžio 24 dienos 10 val. iki 19 val. Lyginių metų šventėmis tėvas su sūnumis bendrauja Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dieną nuo 10 val. iki 19 val. be nakvynių. Vaikai pasiimami ir grąžinami į vaikų gyvenamą vietą motinai I. Z. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2.3. Tėvas bendrauja su vaikais nelyginių metų Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki 19 val. Vaikai pasiimami ir grąžinami į vaikų gyvenamą vietą motinai I. Z. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2.4. Tėvas bendrauja su vaikais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 19 val. Vaikai pasiimami ir grąžinami į vaikų gyvenamą vietą motinai I. Z. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2.5. Tėvo gimtadienio dieną, vaikai yra perduodami tėvui gimtadienio dienos (arba suplanuotos šventės dienos) 10 val. ir grąžinami/pasiimami tą pačią dieną 19 val. Vaikai pasiimami ir grąžinami į vaikų gyvenamą vietą motinai I. Z. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2.6. Vaikų ligos atveju teismo nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama tik vadovaujantis vaikų sveikatos priežiūros įstaigos nurodymais, kurie patvirtinami sveikatos priežiūros įstaigos specialisto išduotais dokumentais. Sveikatos priežiūros įstaigos specialisto išduotą dokumentą privalo pateikti tas iš tėvų, kuris turi pareigą perduoti vaiką kitam iš tėvų;

2.7. Kiekvienas iš tėvų, vaikams esant su kitu iš tėvų, turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną ne ilgiau, nei 15 min. telefonu nuo 9 val. iki 20 val., vaikų laisvu laiku, atsižvelgiant į jų ugdymo ir poilsio laiką;

2.8. Tėvas bendravimo su vaikais metu privalo užtikrinti vaikų ugdymo, popamokinę ar kitą įprastą veiklą juos nuveždamas ir parveždamas į/iš planuojamus ugdymo, sporto, popamokinių, bažnytinių įstaigų/organizacijų organizuojamas ir planuojamas veiklas.

3. Prašymas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Ieškovė nurodo, jog ji nuo bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai laikosi pozicijos ir teigia bei įrodo aplinkybes, jog atsakovas R. B. turi priklausomybę tiek vaistams, tiek alkoholiui.

3.2. Ieškovė pradžioje bylos laikėsi pozicijos, kad vaikams su atsakovu yra nesaugu, todėl prašė nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką be nakvynių. Iki 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos taikymo, atsakovė leisdavo vaikams vykti savaitgaliui su atsakovu keldama sąlygą, kad atsakovas su vaikais savaitgalį leistų pas atsakovo tėvus (vaikų senelius), būtent dėl tos priežasties, kad vaikai būtų saugūs, nes atsakovas nevengia prie vaikų girtuokliauti. Vaikai tėvo girtuokliavimo metu paliekami neribojant ekranų valandų skaičių, neaišku ar yra tinkamai prižiūrimi ir pamaitinti.

3.3. Pritaikius laikinas apsaugos priemones, praktiškai visus savaitgalius su vaikais atsakovas leido savo namuose (duomenys neskelbtini), ne pas jo tėvus. Vaikai, grįžę iš atsakovo, dažnai prasitardavo ieškovei, kad atsakovas jų akivaizdoje sistemingai vartoja alkoholį. 2025 m. spalio 10 d. savaitgalį atsakovas taip pat pasiėmė vaikus S. ir S. B. savaitgaliui bendrauti pas save į namus. Vakare, ieškovei susiskambinus su vaikais, ieškovei kilo įtarimas, kad atsakovas yra neblaivus, tačiau paskambinus vyresniajam sūnui S., jis neigė tėvo neblaivumą, nurodė, kad viskas gerai. Nors tą kartą ieškovei kilo labai rimtų įtarimų, tačiau ieškovė tikėjo, kad sūnus S. pasielgtų protingai ir praneštų jai apie atsakovo neblaivumą. Dar didesnį įtarimą ieškovei sukėlė tai, kad 2025 m. spalio 12 d. dieną vaikai buvo parvežti vairuojant ne atsakovui, o jo naujai draugei. Grįžus vaikams, ieškovė pasiklausė kas per situacija vyko 2025 m. spalio 10 d. – 2025 m. spalio 12 d. dienomis ir vaikai pradėjo pasakoti ieškovei, kad atsakovas visą savaitgalį daug gėrė, buvo labai girtas, trankėsi į baldus, griuvinėjo namuose, o juos parvežė į (duomenys neskelbtini) B. (atsakovo naujoji draugė), nes atsakovas negalėjo vairuoti. Atsakovas labai dažnai skambina vaikams akivaizdžiai išgėręs, toks akivaizdžiai neblaivaus atsakovo pokalbis yra fiksuotas ir pateiktas su patikslintu ieškiniu, taip pat teikiamas ieškovės ir sūnaus S. pokalbio garso įrašas prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Vaikai ne pirmą kartą pasakoja, kad atsakovas prie jų vartoja alkoholį, yra žinomos bylos aplinkybės, informacija žinoma ir VTAT specialistams. Ieškovė taip pat yra kreipusis ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl atsakovo veiksmų nepilnamečių vaikų akivaizdoje (nutarimas pridedamas). Nutarime nepradėti administracinės teisenos taip pat yra cituojamas kitas garso įrašas, kuriame sūnus S. tvirtina, kad atsakovas vartoja alkoholį būnant vaikams pas jį ir galimai vairuoja neblaivus. Ieškovė ėmėsi visų veiksmų, kad atsakovas suprastų savo neatsakingų veiksmų pasekmes ir tikėjosi, kad atsakovas, žinodamas, kad ieškovei yra žinoma apie nuolatinį girtavimą su vaikais, susiims ir gebės suvaldyt savo priklausomybę, tačiau nei pareigūnų pokalbiai nei kitos aplinkybės nekeičia atsakovo elgesio.

3.4. Kito vaikų paėmimo metu, t.y. 2025 m. lapkričio 28 d. su atsakovu atsisakė vykti vyresnysis sūnus S. B.. S. nenorėjo vykti su tėvu savaitgaliui, nes suplanavo su savo drauge eiti į kiną, dėl to kilo tarp šalių konfliktas, tačiau sūnui S. atsisakius važiuoti su atsakovu, atsakovas išvyko su viduriniuoju sūnumi S.. Ieškovės žiniomis S. su tėvu laiką leido jo namuose (duomenys neskelbtini) dviese. S. 2025 m. lapkričio 29 d. nuolat prašė ieškovės pratęsti jam laiko limitą prie planšetinio kompiuterio. Tas ieškovė vėl sukėlė įtarimą, kad atsakovas galimai yra apsvaigęs ir tinkamai negali pasirūpinti vaiku. Ieškovė paskambinus atsakovui iš jo kalbėsenos, o vėliau ir iš žinučių suprato, kad vėl atsakovas su vaiku yra stipriai neblaivus, todėl ėmėsi skubių priemonių – iškvietė policijos pareigūnus, pati sėdo į automobilį vėlų vakarą ir važiavo pasiimti S. į (duomenys neskelbtini). Atvykus policijos pareigūnai ieškovės žiniomis nustatė atsakovo vidutinį girtumą (kiek ieškovė nugirdo lyg atsakovas įpūtė 1,5 promilės), pareigūnai sulaukė ieškovės, sūnus S. buvo perduotas ieškovei. Vėliau sūnus S. sakė, kad atsakovas įžeidinėjo, keikėsi ir labai nepagarbiai elgėsi su pareigūnėmis. Ieškovės žiniomis minėta situacija žinoma VTAT specialistams, kuriems minėta medžiaga buvo perduota pareigūnų. Kaip matyti iš esamos situacijos byloje rašytiniais įrodymais yra patvirtinta ne tik atsakovo priklausomybė vaistams, tačiau ir priklausomybė alkoholiui. Kaip matyti nuo ieškinio padavimo dienos, atsakovas nesiima jokių priemonių gydyti savo priklausomybėms, toliau vartoja alkoholį. Alkoholio vartojimas yra pasiekęs tokį lygį, kad atsakovas negeba to nedaryti prie vaikų. Atsakovo girtavimas būnant su mažamečiais vaikais yra nepateisinamas, kenkia vaikų pasaulėžiūrai, vystymuisi ir yra labai pavojingas, t.y. esant apsvaigusiam atsakovui vaikais nėra tinkamai pasirūpinama, vaikai praleidžia laiką prie ekranų, vaikams kyla reali grėsmė jų sveikatai ir gyvybei. 2025 m. lapkričio 29 d. (kada atsakovas buvo rastas girtas su vaiku), S. B. laikas prie ekrano yra beveik 6 valandos. Atsakovo vertinimu, bendravimo laikas, nustatytas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, skirtas yra išimtinai tik jam ir atsakovas ignoruoja bet kokias vaikų įprastas veiklas, atsisako vaikus pristatyti į vaikų veiklas, taip vaikai formuojant netinkamus įgūdžius, atsakomybės jausmo nebuvimą ir pareigų nevykdymą. Iš aukščiau pridėtų žinučių matyti, kad : a) tėvas atsisako ir nei vieną sekmadienį neatveža sūnaus S. į bažnyčia, kur jis privalomai turi lankyti mišias sekmadieniais, b) vaikai, kaip ir ankščiau tėvo savaitgalio metu nėra nuvežami į turnyrus, varžybas savo lankomose veiklose; c) atsakovas netgi atsisako atvežti vaiką į jo gimtadienio šventę, kuri yra planuota paties vaiko su jo draugais.

3.5. Ieškovės nuomone, aukščiau nurodyti atsakovo elgesio pavyzdžiai įrodo faktą, kad atsakovas paiso tik savo interesų tenkinimo, tėvystę supranta primityviai, kenkia vaikų interesams formuodamas netinkamą pasaulėžiūrą ir moralines nuostatas, kenkia jų ugdymui. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad bendravimo tvarka neturi tenkinti vieno iš tėvų poreikių ir tik jam palanki. Natūralu, kad ieškovei apskritai tenka vienai našta rūpintis visų trijų vaikų vežiojimų į mokyklas, būrelius, sveikatos įstaigas ir t.t., tuo tarpu atsakovas leidžia sau ignoruoti vaikų poreikius ir tėvo pareigas, teigdamas, kad jo bendravimo su vaikais laiku negali vykti įprastos vaikams veiklos, kaip pvz. turnyrai, varžybos, kuriuos organizuoja vaikų ugdymo arba popamokinės veiklos įstaigos. Ieškovės įsitikinimu, yra būtina pakeisti 2025 m. rugsėjo 2 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tam, kad byloje būtų užtikrintas nepilnamečių vaikų interesas ir saugumas. Kaip matyti iš esamų įrodymų byloje, atsakovas turi priklausomybę alkoholio vartojimui, nesaikingai ir nuolatos vartoja alkoholį būnant su mažamečiais vaikais, taip sukeldamas grėsmę mažamečių vaikų interesams. Atsakovo elgesys, atsisakant vykdyti tėvo pareigas ir užtikrinti vaikų veiklų tęstinumą, taip pat ir vaikų teisėtų interesų pažeidimas, todėl siekiant laikinai sureguliuoti tarp šalių esančią situaciją, bei apsaugoti vaikų interesus yra būtina keisti pritaikytas laikinas apsaugos priemones, numatant atsakovo ir mažamečių vaikų bendravimą be nakvynių. Atsakovui bendraujant su vaikais tik dienos metu, ieškovė turės galimybę įsitikinti atsakovo blaivumu ir nebus vaikams sukelta rizika. Bendravimas be nakvynių nepažeis atsakovo interesų, kadangi tikslas yra užtikrinti vaikų ir atsakovo ryšį bei nuolatinį bendravimą, bendravimas su nakvynėmis ar be nakvynių neturi reikšmės esant tėvo ir vaikui nuolatiniam bendravimui. Taip pat atsakovas, savo bendravimo su vaikais metu, privalo užtikrinti vaikų veiklų tęstinumą ir dalyvavimą jose. Pažymėtina, kad vaikų vežiojimas ir su jais laiko leidimas turnyruose, bažnyčiose ir pan., taip pat yra kokybiškas bendravimas su vaiku, kuris nepažeis atsakovo intereso.

4. Atsakovas atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė jį atmesti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas yra priklausomas nuo vaistų ar alkoholio. Teismui pateiktame ieškovės pokalbio su vaiku garso įraše girdisi, kad ieškovė užduoda vaikui sufleruojančius klausimus, susijusius su alkoholio vartojimu ir provokuoja vaiką sakyti, kad tėvas išgėręs. Iš pokalbio yra akivaizdu, kad vaikas nenusiteikęs kalbėti apie tai, tačiau ieškovė manipuliuodama užduoda vaikui klausimus taip, kad vaikas neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsakyti mamai taip, kaip ji nori.

4.2. Ieškovė nuteikinėja vaikus prieš tėvą ir nuolat bando atriboti vaikus, uždrausti jiems bendrauti su tėvu, primesti berniukams savo nuomonę apie tėvą. Ieškovė nuolat imasi visų priemonių, kad vaikai nenorėtų važiuoti pas tėvą – prižada jiems įvairių pramogų savaitgalį, organizuoja įvairius savaitgalinius būrelius, verčia lankytis bažnyčioje ir pan. Vaikai ne kartą tėvui yra užsiminę, kad “mama ir močiutė apie tave negražiai kalba“. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo turi polinkį savintis vaikus ir riboti jų teisę bendrauti su tėvu. Iš prie atsiliepimo pridedamų šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijų matyti, kad ieškovė, nesulaukusi teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neleido atsakovui bendrauti ir net pasimatyti su vaikais atsakovui priklausantį bendrauti savaitgalį 2025 m. gruodžio 12 d. – 2025 m. gruodžio 14 d. Ieškovė piktybiškai pažeidinėja laikinąsias apsaugos priemones, trukdydama tėvui su vaikais bendrauti telefonu, kaip numatyta laikinomis apsaugos priemonėmis, t. y. kiekvieną dieną po 15 min. Ieškovui bandant susisiekti su sūnumis, jų telefonai yra arba išjungti arba nutildytos tėvo skambučio perspėjimo funkcijos. Susiduriant su tokiomis ieškovės dirbtinai sukeliamomis bendravimo kliūtimis, atsakovui su vaikais retai kada pavyksta pasikalbėti bent kartą per savaitę.

4.3. Vaiko teisių specialistai 2025 m. gruodžio 2 d. pateikė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena nuomojame 5 kambarių 2 aukštų name (2024 m. statybos) 140 kv. m. ploto, tačiau S. kambaryje lovos net nėra. Vaikai miega dvigulėje lovoje kartu su mama jos miegamajame. Pasak ieškovės, ji dar žindo J., todėl nesuprantama, kodėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų berniukai yra verčiami miegoti vienoje lovoje su žindančia (duomenys neskelbtini) metų brolį mama. Atsižvelgus į šią aplinkybę, ieškovės reikalavimas neleisti vaikams nakvoti tėvo namuose atrodo dar labiau neadekvatus, nepaisant to, kad vaikai su tėvu jaučiasi labai gerai.

4.4. Ieškovė siekia visiškai atriboti tėvą nuo dalyvavimo vaikų gyvenime, - ji vienasmeniškai priima sprendimus keisti vaikų gyvenamąją vietą, keisti vaikų ugdymosi įstaigas. Taip pat, nepasitarusi su vaikų tėvu, ji pasirenka, ką vaikai privalo veikti laisvalaikiu, kokius būrelius lankyti ir mano, kad ji vienasmeniškai gali spręsti, kiek laiko vaikai turi teisę bendrauti su tėvu, t. y. lygiaverčiu jai vaikų įstatyminiu atstovu. Taip pat visiškai nesutiktina ir nepritartina ieškovės siekiui priverstinai įtraukti vaikus į religinę bendruomenę, pasak ieškovės sūnus S. „privalomai turi lankyti mišias sekmadieniais“. Atsakovas yra įsitikinęs, kad žmogus turi būti laisvas pats pasirinkti išpažinti tikėjimą ar ne, tėvai neturi teisės primesti vaikui savo požiūrio ir priversti „privalomai“ lankytis bažnyčioje. Ieškovė pranešė atsakovui, kad S. privalo dalyvauti mišiose kiekvieną sekmadienį, tačiau atsakovui pačiam pabendravus su bažnyčios atstovu paaiškėjo, kad kiekvieną savaitgalį vaiko dalyvavimas nėra būtinas, (duomenys neskelbtini) patikino, kad taikomas protingumo kriterijus ir vaikui tikrai pakaks lankytis bažnyčioje kas antrą savaitgalį.

4.5. Konfliktišką ir neadekvatų ieškovės elgesį iliustruoja ir nuolatiniai provokavimai trumposiomis SMS žinutėmis, manipuliacijos vaikais, liepiamąja nuosaka išsakomi reikalavimai vidury savaitgalio vaikus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvežti į būrelius ar kiną. Ieškovė siekdama, kad vaikas nenorėtų važiuoti pas tėvą, prižadėjo jam, kad 2025 m. lapkričio 28 d. leis eiti į kiną, jei jis atsisakys važiuoti pas tėvą, dėl to kilo tarp šalių konfliktas, tačiau sūnui S. atsisakius važiuoti su atsakovu, atsakovas išvyko su viduriniuoju sūnumi S..

4.6. Atsakovas tvirtina, jog ieškovė melagingai teigia, kad sužinojusi, kad atsakovas neblaivus, skubiai ėmėsi priemonių: iškvietė policijos pareigūnus, pati sėdo į automobilį ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) skubiai atvyko pasiimti vaiko. Priešingai, nei nurodoma procesiniuose dokumentuose, ieškovė policijos pareigūnams teigė, kad yra (duomenys neskelbtini), baigė darbą ir į atsakovo namus atvyks per 20 minučių. Be to, atsakovas su ieškove kalbėjosi vaizdo skambučiu ir buvo akivaizdu, jog ieškovė ruošiasi išvykti po darbo. Ieškovė žinojo, koks jautrus vaikas yra S. ir kokias emocines pasekmes jam sukels į namus atvykę uniformuoti policijos pareigūnai, bet pasirinko traumuoti nuosavą vaiką, siekdama savo siaurų interesų. Atsakovas visais būdais stengėsi nuraminti sūnų, kad policija jo neišsiveš, visą laiką, kol atvyko ieškovė, laikė jį ant rankų ir guodė, o vaikas nenorėjo išvažiuoti su mama. Prašė leisti jam pasilikti su atsakovu. Atsakovas laiko, jog pateikė teismui rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovės teiginius apie atsakovo priklausomybes. Prie atsakovo 2025 m. rugsėjo 2 d. teismui pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį pridėtos Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos kopija ir asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelės kopija. Atsakovas tvirtina, kad tokio pobūdžio pažymos nebūtų išduotos, jei jis būtų priklausomas. Atsakovas taip pat turi išduotą leidimą šaunamajam ginklui, skirtą tarnybai Lietuvos šaulių sąjungoje. Tvirtina, kad patikra tokiu atveju yra griežta ir nuodugni, o asmeniui turinčiam priklausomybių toks leidimas neišduodamas. Prie šio atsiliepimo atsakovas pridėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą, kurioje pažymėta, kad atsakovui priklausomybės ligų priežiūros paslaugos per pastaruosius penkerius metus nebuvo teikiamos. Atsakovas dirba itin atsakingą darbą, yra viešas asmuo - žurnalistas, istorikas, režisierius, laidų prodiuseris ir vedėjas. Akivaizdu, kad priklausomas žmogus negalėtų užsiimti tokia veikla, todėl atsakovas neabejotinai geba pasirūpinti savo vaikais. Sūnus su tėvu sieja glaudus ryšys, vaikai tėvą myli, o tėvas geba užsiimti su vaikais jų mėgstama veikla ir auklėti vaikus, nenaudojant fizinio bei psichologinio smurto. Atsakovas pažymi, kad jauniausiajam sūnui J. jau sukako du metai, todėl nesuprantamas ieškovės siekis atriboti vaiką nuo tėvo ir brolių ir neleisti jam kartu su broliais vykti į tėvo namus.

4.7. Atsakovas nesutinka su ieškovės nuomone, kad jis negeba pasirūpinti jauniausiuoju sūnumi. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė išvyksta atostogauti ir leidžia savo tėvui (vaiko seneliui) rūpintis J. savaitėmis, todėl nėra jokių abejonių, kad vaiko tėvas, kuriam J. yra ketvirtas vaikas, sugebės savarankiškai pasirūpinti dviejų metų savo sūnumi. Ieškovė vienasmeniškai, nepasitarus su vaikų tėvu, pakeitė vaikų gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), siekdama apsunkinti vaikų tėvo bendravimo su sūnumis galimybę. Pagal ieškovės prašyme nurodytą bendravimo su vaikais tvarką, vaikai turėtų apie tris valandas per dieną kas antrą savaitgalį tiek šeštadieniais, tiek sekmadieniais praleisti kelyje (duomenys neskelbtini). Iš 9 valandų (nuo 10 val. ryto iki 19 val.) vaikams liktų tik 6 valandos per dieną (tik 12 valandų kas antrą savaitgalį) bendravimui su tėvu, taigi vaikų bendravimo su tėvu laikas sumažėtų iki minimumo, ko ir siekia ieškovė. Neskaitant didelių materialinių kaštų – lėšų, išleistų kurui, kurie galėtų būti panaudoti kokybiškam laisvalaikio praleidimui su vaikais.

5. Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, 2025 m. gruodžio 19 d. pateikė papildomus duomenis apie šeimą: 2025 m. gruodžio 1 d. pranešimą Nr. 1VTP-6637 apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Atvejo vadybos 2025 m. spalio 15 d. pagalbos planą, 2025 m. rugsėjo 5 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-2311, taip pat informavo, kad vaiko situacijos vertinimo procesas pagal 2025 m. gruodžio 1 d. gautą pranešimą` Nr. 1VTP-6637 nebaigtas. 2025 m. gruodžio 22 d. teismui pateiktas 2025 m. gruodžio 22 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 2VSV-3293.

6. Nuomonės ar išvados dėl ieškovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones vaiko teisių apsaugos institucija nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė atmesti ieškovės I. Z.-B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas.

8. Įvertinęs rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog vaikų tėvas, t. y atsakovas R. B. neužtikrino vaikui saugios aplinkos jo gyvenamojoje vietoje, nes nustatytas alkoholio vartojimo mažamečio vaiko akivaizdoje faktas, patikrinus atsakovo blaivumą policijos pareigūnams sertifikuotu matavimo prietaisu. Nustatytas 1,96 promilių girtumas, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį, kai alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 1,51 iki 2,5 proc. Vidutinis girtumas jau pradedamas priskirti prie apsvaigimo, kai žmogaus gebėjimas adekvačiai vertinti situaciją ir kontroliuoti savo elgesį ženkliai sumažėja, o tai lemia riziką priimti neapgalvotus sprendimus ir sukelti pavojingas situacijas. Daugiau pilnamečių asmenų, kurie galėtų pasirūpinti mažamečiu vaiku, nurodyto įvykio metu nenustatyta.

9. Teismų praktikoje bendravimo tvarka be nakvynių nustatoma tik ypatingais atvejais, kai nėra galimybės kitomis priemonėmis užtikrinti maksimalios bendravimo tvarkos. Net tokiais atvejais, kai nustatomas pagrindas laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su vienu iš tėvų dėl nesaugios gyvenamosios aplinkos vaiko įprastinėje gyvenamojoje vietoje, nustatoma skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarka su nakvynėmis (pvz. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTEwMS02MzgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-101-638/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-101-638/2025">e2S-101-638/2025</a>; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE0MzctOTY3LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1437-967/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1437-967/2024">e2S-1437-967/2024</a>; Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTgyOS00ODAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-829-480/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-829-480/2024">e2S-829-480/2024</a>; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE5MC0zOTAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-190-390/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-190-390/2024">e2S-190-390/2024</a> ir kt.). Nurodytose apeliacinės instancijos teismo nutartyse konstatuotas pagrindas riboti vieno iš tėvų bendravimo su vaikais galimybes tik tais atvejais, kai yra pasikartojanti alkoholio vartojimo aplinkybė, kuri iš esmės sąlygoja nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimus į tinkamas gyvenimo sąlygas, kai apsvaigęs asmuo savo veiksmais elgiasi itin neatsakingai, kelia riziką ne tik sau, bet ir aplinkiniams (tuo pačiu ir vaikams), pvz. vairavo neblaivus, būdamas neblaivus pasirodo vaiko ugdymo įstaigoje, naudojo smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir pan. (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTI5NzgtMTE4Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-2978-1187/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-2978-1187/2025">e2S-2978-1187/2025</a>). Nagrinėjamu atveju panašaus pobūdžio neadekvataus tėvo elgesio apraiškų nenustatyta.

10. Be to, susiklosčiusi situacija vertinama ir kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į situaciją tarp šalių, į jų tarpusavio konfliktiškus santykius, be kita ko ir aplinkybę, kad atsakovas ir ieškovė dėl įtemptų tarpusavio santykių nebegali taikiai susitarti dėl laikinos bendravimo tvarkos vykdymo.

11. Iš šalių į bylą kartu su procesiniais dokumentais pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. susirašinėjimo, telefoninių pokalbių garso įrašų ir kt. matyti, kad tėvams nepavyksta susitarti ir dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo, į tėvų konfliktus įtraukiami nepilnamečiai vaikai. Iš ieškovės kartu su 2025 m. lapkričio 13 d. patikslintu ieškiniu pateikto ieškovės ir atsakovo telefoninio pokalbio garso įrašo matyti, kad atsakovas išreiškė pageidavimą grąžinti ieškovei vaikus šeštadienį, t. y. anksčiau, nei teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje, o ieškovė su tuo nesutiko. Tarp šalių kilo konfliktas, kurį girdėjo nepilnametis vaikas S., nes ieškovė buvo įjungusi telefono garsiakalbį, apie ką pati pažymėjo pokalbio su atsakovu metu.

12. Iš 2025 m. lapkričio 11 d. susirašinėjimo matyti, kad ieškovė pareikalavo atsakovą atvežti vaikus atsakovui paskirto bendrauti sekmadienio 16.30 val. į (duomenys neskelbtini) Akropolį švęsti gimtadienio, t. y. perduoti motinai kitoje vietoje ir anksčiau, nei teismo nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje. Ieškovė taip pat reikalavo atsakovą atvežti vaiką S. į (duomenys neskelbtini) varžybas, kurios vyks atsakovo bendravimo metu. Iš 2025 m. lapkričio 29 d. susirašinėjimo matyti, kad ieškovė reikalavo atsakovą atvežti S. į (duomenys neskelbtini) atsakovo bendravimo laiku sekmadienį 2025 m. spalio 5 d. 13.30 val. Nurodytas susirašinėjimas pateiktas ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, jog byloje nepateikta vaikų lankomų užsiėmimų grafiko, trukmės, duomenų, kada jie buvo suplanuoti, kokius užsiėmimus vaikai lanko, įrodymų, jog atsakovas buvo iš anksto supažindintas su vaikų užsiėmimų grafiku. Todėl aplinkybė, jog atsakovas neužtikrina vaikų papildomo ugdymo užsiėmimų lankymo, grįsta tik pačios ieškovės teiginiais, o ne įstatymo nustatytos formos įrodymais.

13. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikto atsakovo atstovo susirašinėjimo su ieškove elektroniniais laiškais matyti, kad teismo nustatytu atsakovo bendravimo su vaikais metu 2025 m. gruodžio 12 d. ieškovė nesudarė sąlygų atsakovui bendrauti su vaikais ir nurodė, kad ji išvyko su vaikais į kalėdinius renginius ir savaitgalį pasimatymas neįvyks. Apie tai atsakovui pranešta tik 2025 m. gruodžio 12 d. 14.22 val. per atsakovo atstovą.

14. Tokiu atveju, abiem tėvams nesutariant dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo ieškovė, siekdama normalizuoti situaciją, turėjo pirmiausia kreiptis dėl pagalbos vykdyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių. Šiuo atveju nei viena iš šalių nesikreipė pagalbos į kompetentingus specialistus, siekiant tinkamai vykdyti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ginčo laikotarpiu ir nepateikė įrodymų, kad nurodytu būdu nėra galimybės išspręsti nesutarimų dėl laikinos bendravimo tvarkos vykdymo.

15. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime vaiko atstovams pagal įstatymą, vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar turimam vieninteliam iš vaiko atstovų pagal įstatymą nustatyta būtina socialinė pagalba, psichologo konsultacijos, pagalba komunikuojant dėl matymosi ir bendravimo su vaikais (dar nėra įsigaliojusios teismo numatytos bendravimo su vaikais tvarkos), pagalba užtikrinant stabilią vaikų emocinę būseną Vaiko tėvui rekomenduotina atlikti CDT tyrimą galimos priklausomybės alkoholiui nustatymui/paneigimui. 2025 m. gruodžio 22 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime vaiko atstovui (-ams) pagal įstatymą išaiškinta, kad esant paslaugų poreikiui jis (jie) turi teisę raštu teikti prašymą socialinių paslaugų įstaigai dėl pagalbos ir (ar) socialinių paslaugų šeimai teikimo. Teikiant prašymą turi nurodyti vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą vardus, pavardes, gimimo datas, kontaktinius duomenis (telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas), taip pat nurodyti priežastis, dėl kurių reikalinga pagalba šeimai. Byloje nepateikta įrodymų, jog šalys ar viena iš jų kreipėsi į socialinių paslaugų įstaigą dėl pagalbos įgyvendinant teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, taip pat kad teikiant socialines paslaugas būtų padaryta išvada, jog teismo nustatytą bendravimo tvarką įgyvendinti nėra galimybės ar kad ji neatitinka vaikų interesų bei poreikių. Šalims kreipusis į socialinių paslaugų įstaigą dėl pagalbos įgyvendinat teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, būtų sudarytas pagalbos planas, nustatomos plano įgyvendinimo priemonės, pareiškėjams teikiamos socialinės paslaugos jas įgyvendinant. Tuo tarpu pakeitus laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką ieškovės prašomu būdu, vaikų tėvo bendravimo su vaikais galimybės, būdai būtų apriboti, kas gali neigiamai įtakoti vaikų ir tėvo tarpusavio ryšį.

16. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo būtinybės į ieškovės prašomą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą ir pakeisti 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartyje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad nepaisant pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad vaikui buvo sukeltas pavojus ir nesaugi aplinka, teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemonės, t.y. nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką be nakvynių, nes atsakovas negeba prie vaikų nevartoti alkoholio, o nakvoti vaikams pas tėvą, kai jis yra visiškai girtas nėra saugi ir vaikų interesus atitinkanti aplinka. Teismas iškėlė aukščiau tėvo/vaikų teisę bendrauti tarpusavyje negu vaikų teisę į saugią ir sveiką aplinką. Tuo pačiu teismas iškėlė aukščiau tėvo patogumą bendraujant su vaikais nei vaikų teisę į saugią ir sveiką aplinką. Ieškovės vertinimu, tokia teismo nutartimi buvo pažeisti geriausi vaikų interesai ir teisė gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje, tokia nutartimi vaikams ateityje yra sukeliama grėsmė tiesiogiai jų sveikatai ar net gyvybei.

19. Ieškovė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne tik 2025 m. lapkričio 29 d. įvykiu kada atsakovui jau buvo nustatytas policijos pareigūnų 1,96 promilės girtumas, bet ir tuo, kad praktiškai po kiekvieno savaitgalio su tėvu, vaikai nurodo, kad tėvas nuolatos vartoja alkoholį. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad tėvas vartojo alkoholį ne tik 2025 m. lapkričio 29 d., o vartoja nuolat kai vaikai leidžia savaitgalius pas tėvą.

20. Šiuo atveju atsakovo pozicija byloje taip pat sudaro grėsmę vaikų saugumui ir sveikatai, nes pats atsakovas nesuvokia ir nevertina savo veiksmų, kaip neatitinkančių geriausius vaikų interesus.

21. Atsakovo elgesys, būnant vienam su (duomenys neskelbtini) metų vaiku namuose, esant beveik 2 promilių nustatytam girtumui akivaizdžiai sukėlė didelę grėsmę vaiko saugumui ir sveikatai.

22. Nutartyje nebuvo įvertintos kaip grėsmė vaikams, kaip ir nebuvo įvertinta atsakovo pozicija, kad toks alkoholio vartojimas esant su vaikais yra normalus, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neketina keisti savo elgesio. Vadinasi grėsmė vaikų saugumui, kaip reali, teismo bus įvertinta tik tada kai įvyks nelaimė, kol atsakovas mano, kad tokio kiekio alkoholio vartojimas su vaikais yra normalu, nėra vertinama kaip grėsmė vaikų saugumui.

23. Tėvo nuolatinis girtuokliavimas vaikų akivaizdoje yra nerūpestingas tėvo elgesys, asmens 2 promilių girtumas būnant su vaiku yra laikytinas ne tik nerūpestingu, nepriežiūros elgesiu, tačiau jau ir grėsmės vaikui ir jo interesams. Skundžiama teismo nutartimi nėra užtikrinamos vaikų teisės, priešingai vaiko nepriežiūra ir saugumas ir paminamas iškeliant aukščiau tėvo patogumą bendraujant su vaikais. Ieškovės nuomone, tėvo nepatogumas pagal jos pasiūlytą bendravimo tvarką be nakvynių turėjo būti įvertintas prieš tai tėvo, kuris nuolatos vartoja alkoholį esant su vaikais. Tuo pačiu kyla klausimas, koks vaiko interesas ginamas arba koks kokybiškas tėvo ir vaikų bendravimas apskritai vyksta tėvui esant tokiam apsvaigusiam. Ar taip yra užtikrinama ir ginama vaiko teisė bendrauti su tėvu, stipriai abejotina, priešingai tokia nutartimi yra paneigiama vaikų teisę į saugią ir sveiką aplinką, kuri yra viršenybės prasme aukščiau nei tėvo nepatogumas bendrauti su vaikus važinėjant 100 kilometrų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

24. Teismas nevertino aplinkybių apie nuolatinį alkoholio vartojimą tėvui būnant su vaikais, nevertino paties atsakovo pozicijos šiuo klausimu, o tėvo patogumą iškėlė aukščiau už vaikų interesus į saugią ir sveiką aplinką, todėl nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, o svarbiausia prieštaraujanti geriausiems vaikų interesams. Pažymi, kad vaikams nenakvojant pas tėvą ir nebūnant nepertraukiamai dvi paras, ieškovė matys vaikus prieš perduodant tėvui ir juos grąžinant, kas reiškia galės įsitikinti ir atsakovo būkle, bei įsitikinti arba užtikrinti, kad vaikais būtų tinkamai pasirūpinta.

25. Pažymi, kad bendravimas be nakvynių yra lygiai toks pats kokybiškas tėvo ir vaikų bendravimas, nes vaikai naktį nebendrauja – jie miega. Todėl laikinas tėvo ir vaikų bendravimas (kuris gali būti pakeistas atsakovui pradėjus spręsti savo priklausomybes) užtikrins tėvo ir vaikų nepertraukimą ryšį, bet užtikrins ir vaikų saugumą kas šioje situacijoje yra labai svarbu. Tėvo nepatogumas važinėti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) yra sukeltas paties atsakovo netinkamo elgesio, t.y. šeimos išvarymo iš šeimos namų, jo paties netinkamų veiksmų – girtuokliavimo prižiūrint vaikus. Pakeitus atsakovui požiūrį į situaciją, pavyzdžiui atlikus VTAT siūlomus testus, kreipusis pagalbos dėl priklausomybės, t.y. išnykus dabar esantiems grėsmės faktoriams, galima būtų spręsti iš naujo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Tačiau teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes visiškai nevertino atsakovo požiūrio į šią situaciją, t.y. to, kad atsakovo elgesys nesikeis, nes jis tame nemato problemos, o VTAT rekomenduojamų testų, kursų neatlieka, nes nemano, kad jo elgesys yra netinkamas. Šiuo atveju paties atsakovo požiūris į šią situaciją turėjo ypatingą reikšmę sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau nebuvo vertinas teismo.

26. Kiti svarbūs netinkami atsakovo, kaip tėvo veiksmai, vaikų atžvilgiu, kurie skundžiamojoje nutartyje nebuvo vertinti, t.y. vaikų laikas prie ekranų, kai vaikai leidžia laiką pas tėvą, pvz. 2025 m. lapkričio 29 d. (kada atsakovas buvo rastas girtas su vaiku), S. B. laikas prie ekrano yra beveik 6 valandos. Byloje dėl vaikų laiko prie ekranų būnant pas tėvą duomenys buvo teikiami ir ankščiau.

27. Šeimai jau ankščiau buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau visus pasiūlymus ir rekomendacijas įgyvendino ieškovė, t.y. nuolatinai bendravo su VTAT specialistais, socialine darbuotoja, išklausus visus pasiūlytus kursus (pvz.: kursai „Tėvystės maratonas“, psichoedukacijos sesijos, Tėvystės įgūdžių ugdymo programa, programa „Neįtikėtini metai“, tėvų „Step“ grupė ir t.t.), tuo tarpu atsakovas jokių nurodytų veiksmų neatliko, neišklausė jokių kursų, neatliko ir CDT tyrimo. Kaip matyti rizikos veiksniai yra nustatyti dėl tėvo elgesio, ne dėl ieškovės, todėl atsakovo pareiga ir interesas būtų kreiptis pagalbos, ne ieškovės, tačiau kaip matyti iš atsakovo pozicijos jo vertinimu girtavimas su vaikais yra nedraudžiamas ir normalus elgesys, todėl kol atsakovas nevertins savo elgesio kaip grėsmingo ar neigiamo, jokia pagalba šeimai neveiks. Bendravimo tvarka su vaikais vyksta pagal nustatytą teismo laikiną bendravimo tvarką, šalims kyla dėl to smulkių nesutarimų, tačiau prašymas pagalbos dėl bendravimo tvarkos vykdymo visiškai nėra susijęs su prašymo esme ir argumentais kodėl prašoma keisti bendravimo tvarką, todėl aukščiau nurodytas teismo argumentas yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamomis aplinkybėmis, kurios nurodytos prašyme dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Be to, ieškovės nuomone, tokie atsakovo veiksmai, t.y. ignoravimas VTAT rekomendacijų turėjo būti vertinami išimtinai atsakovo nenaudai.

28. Atsakovas atsiliepimu prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.

29. Atsakovas atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad tai, kad ieškovė priėmė sprendimą skirtis su atsakovu ir išsivežė vaikus gyventi į kitą miestą, nedaro šeimos namų, kur vaikai gyveno nuo gimimo žalingais, taip pat ieškovei atsiribojus nuo sutuoktinio, vaikų tėvo bendravimas su vaikais negali staiga tapti žalingu vaikams. Ieškovė teigia, kad atsakovo vaikų auklėjimas yra žalingas ir jis, prasidėjus skyrybų procesui, staiga negeba vaikams užtikrinti saugios aplinkos, tačiau atsakovas į šią civilinę bylą yra pateikęs medžiagą, iš kurios galima teigti, kad būtent ieškovė negeba konstruktyviai dalyvauti vaikų auklėjime ir neužtikrina vaikams saugios aplinkos.

30. Į šią civilinę bylą kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateikta vaizdo medžiaga, kurioje sūnus S. pasakoja, kad jo santykiai su mama yra blogi, mama ji muša iš visų jėgų (vaikas rodo kaip), taip pat vaikas pasakoja, kad jį muša ir močiutė (ieškovės mama). Vaikas sako, kad mama kasdien rėkia, grasina parduoti jo kompiuterį, meluoja – sako, kad nupirks batus, tačiau vėliau nenuperka ir sako, kad nesitarė. Vaikas taip pat sako, kad nori gyventi su tėvu, kad nenori gyventi (duomenys neskelbtini). Vaikas jų perkėlimą į (duomenys neskelbtini) nevaikiškai protingai vertina: „Aš nenoriu... už mus nusprendė...“. Vaizdo įrašo gale vaikas sako, kad jis 100 procentų norėtų gyventi su tėvu. Vaizdo įrašas baigiasi vaiko žodžiais: „aš nenoriu pas ją eiti“. Atsakovas auklėja vaikus abipusės pagarbos ir meilės principu, o ne despotiškais nuolatiniais reikalavimais bei manipuliavimais, kaip tai daro ieškovė.

31. Be ieškovės pačios išprovokuoto 2025-11-29 įvykio protokolo, byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad atsakovas yra priklausomas nuo vaistų ar alkoholio. Ieškovės teismui pateiktame jos pokalbio su vaiku garso įraše girdisi, kad ieškovė užduoda vaikui sufleruojančius klausimus, susijusius su alkoholio vartojimu ir provokuoja vaiką sakyti, kad tėvas išgėręs. Iš pokalbio yra akivaizdu, kad vaikas nenusiteikęs kalbėti apie tai, tačiau ieškovė manipuliuodama užduoda vaikui klausimus taip, kad vaikas neturi kito pasirinkimo kaip tik atsakyti mamai taip, kaip ji nori.

32. Ieškovė nuteikinėja vaikus prieš tėvą ir nuolat bando atriboti vaikus, uždrausti jiems bendrauti su tėvu, primesti berniukams savo nuomonę apie tėvą. Ieškovė nuolat imasi visų priemonių, kad vaikai nenorėtų važiuoti pas tėvą – prižada jiems įvairių pramogų savaitgalį, organizuoja įvairius savaitgalinius būrelius, verčia lankytis bažnyčioje ir pan. Vaikai ne kartą tėvui yra užsiminę, kad „mama ir močiutė apie tave negražiai kalba“.

33. Ieškovė nekeičia savo elgesio viso proceso metu, net nesulaukusi teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neleido atsakovui jo savaitgalio 2025-12-12 – 2025-12-14 metu net pasimatyti su vaikais, manipuliuoja, išsisukinėja, žemina ir kaltina savo vaikų tėvą. Ieškovė visiškai negeba konstruktyviai bendrauti, nepaiso vaikų interesų, iškelia savo asmenines ambicijas ir nuotaikų kaitą aukščiau už vaikų gerovę, todėl labai svarbu apsaugoti vaikų galimybę bendrauti su abiem tėvais. Ieškovė piktybiškai pažeidinėja LAP trukdydama tėvui su vaikais bendrauti telefonu, kaip numatyta LAP, t. y. kiekvieną dieną po 15 min. Ieškovui bandant susisiekti su sūnumis, jų telefonai yra arba išjungti arba nutildytos tėvo skambučio perspėjimo funkcijos. Susiduriant su tokiomis ieškovės dirbtinai sukeliamomis bendravimo kliūtimis, atsakovui su vaikais retai kada pavyksta pasikalbėti bent kartą per savaitę.

34. Nepaisant to, kad vaikai su tėvu jaučiasi labai gerai, ieškovė siekia visiškai atriboti tėvą nuo dalyvavimo vaikų gyvenime, - ji vienasmeniškai priima sprendimus keisti vaikų gyvenamąją vietą, keisti vaikų ugdymosi įstaigas. Taip pat, nepasitarusi su vaikų tėvu, ji pasirenka ką vaikai privalo veikti laisvalaikiu, kokius būrelius lankyti ir mano, kad ji vienasmeniškai gali spręsti kiek laiko vaikai turi teisę bendrauti su tėvu, t. y. lygiaverčiu jai vaikų įstatyminiu atstovu.

35. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovės teiginius dėl atsakovo priklausomybių: prie atsakovo 2025-09-02 teismui pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį pridėtos Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos kopija ir Asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelės kopija, iš kurių matyti, kad atsakovui tokio pobūdžio pažymos nebūtų išduotos, jei jis būtų priklausomas. Atsakovas taip pat turi išduotą leidimą šaunamajam ginklui, skirtą tarnybai LŠS. Kaip žinoma, patikra tokiu atveju yra griežta ir nuodugni, o asmeniui turinčiam priklausomybių toks leidimas neišduodamas. Kartu su 2025-12-18 atsiliepimu, atsakovas teismui pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą, kurioje rašoma, kad atsakovui priklausomybės ligų priežiūros paslaugos per pastaruosius penkerius metus nebuvo teikiamos.

36. Pirmos instancijos teismas papildomai rekomendavo šalims kilus ginčams dėl nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos visu pirma kreiptis į socialinių paslaugų įstaigas dėl pagalbos ir (ar) socialinių paslaugų šeimai teikimo bei nurodė, kad „pakeitus laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką ieškovės prašomu būdu, vaikų tėvo bendravimo su vaikais galimybės, būdai būtų apriboti, kas gali neigiamai įtakoti vaikų ir tėvo tarpusavio ryšį.

37. Pažymi, kad berniukų atskyrimas nuo tėvo turės labai sunkių pasekmių vaikų sveikatai. Atsižvelgus į tai, atsakovas prašo užtikrinti vaikams jų teisę matytis su abiem tėvais. Ieškovės veiksmai ir ribojimas tėvui matytis su sūnumis akivaizdžiai prieštarauja geriausiems vaikų interesams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

39. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

40. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria atsisakyta pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

41. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Be to, CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, taip pat ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

42. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

43. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Nors CK 3.65 straipsnis tiesiogiai nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra skirta apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais ir taip laikinai sureguliuoti situaciją, kol šeimos santykių srityje kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>).

45. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. B. ir S. B. tvarka, kuomet atsakovas su vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos lyginių savaičių penktadienį 19 val. ir grąžinant juos į vaikų gyvenamą vietą motinai I. Z. – B. tos pačios lyginės savaitės sekmadienį 17 val. Ieškovė kreipdamasi dėl bendravimo tvarkos pakeitimo iš esmės prašė, jog būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuomet atsakovas su nepilnamečiais vaikais S. B. ir S. B. bendrautų be nakvynių.

46. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, sprendė, kad įvertinęs nurodytą faktą dėl 2025 m. lapkričio 29 d. įvykio, kuomet vaikų tėvas, t. y atsakovas R. B. neužtikrino vaikui saugios aplinkos jo gyvenamojoje vietoje, nes nustatytas alkoholio vartojimo mažamečio vaiko akivaizdoje faktas, patikrinus atsakovo blaivumą policijos pareigūnams sertifikuotu matavimo prietaisu, nustatytas 1,96 promilių girtumas, visų kitų tėvo bendravimo su vaikais aplinkybių kontekste, daro išvadą nesant pagrindo teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką laikyti neatitinkančia esamos situacijos ir nepilnamečių vaikų interesų; ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka pernelyg suvaržytų nepilnamečių vaikų galimybes bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsižvelgiant į tai, kad vaikų ir tėvo gyvenamoji vieta yra skirtinguose miestuose, 100 km atstumu. Be to, net ir apribojus atsakovo bendravimo tvarką su vaikais ieškovės nurodytu būdu, tai visiškai nepašalintų iš atsakovo pusės nustatytų rizikos veiksnių, tačiau sukeltų didelių nepatogumų, nes atsakovas (duomenys neskelbtini) mieste neturi gyvenamosios vietos. Bendravimas lauke, vaikų žaidimų kambaryje arba vežiojant vaikus dvi dienas per savaitę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal būtų apsunkintas, be to, tai sąlygotų papildomas išlaidas, kadangi byla gali tęstis pakankamai ilgai.

47. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus ieškovės pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie argumentai nesudaro pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą.

48. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius dokumentus ir faktinę situaciją byloje, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Visi šalių argumentai ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių pakeitimo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (iš lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

49. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad iš policijos registruojamų įvykių registro pranešimo matyti, kad 2025 m. lapkričio 29 d. 20.09 val. užregistruotas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), nustatytos aplinkybės – neblaivus tėvas R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 1,96 promilės girtumas, namuose su mažamečiu vaiku S. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), vaiką pasiėmė blaivi motina I. Z. – B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Skambinta Vaiko teisių apsaugos skyriaus postui telefonu, Vaiko teisių apsaugos skyrius į vietą nevyko, kadangi motina blaivi. Tėvas adekvatus, bendravo gražiai, namuose betvarkės nėra, tėvas geranoriškai sutiko perduoti vaiką motinai. Daugiau jokių pilnamečių asmenų buvimo įvykio metu nurodytu adresu nenustatyta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. gruodžio 22 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodyta, kad dėl nurodyto įvykio bendrauta su vaiku S. B. ir vaiko motina I. Z. – B. 2025 m. gruodžio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), o su tėvu R. B. 2025 m. gruodžio 16 d. telefonu. Nustatyti rizikos veiksniai pagal Aprašo 25.3.3 punktą vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai (rizikos veiksnys nustatomas tėvui R. B.). Nustatyti vaiko teisių pažeidimai: pažeista vaiko teisė į saugią aplinką (vaiko teisių pažeidimą padarė tėvas, būdamas neblaivus, nesudarė tinkamos, ramios aplinkos vaikui), tačiau nenustatytas pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinumas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ši aplinkybė vertintina itin neigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytą faktą visų kitų tėvo bendravimo su vaikais aplinkybių kontekste, darė pagrįstą išvadą šiuo metu nesant pagrindo teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką laikyti neatitinkančia esamos situacijos ir nepilnamečių vaikų interesų.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika, pagal kurią bendravimo tvarka be nakvynių nustatoma tik ypatingais atvejais, kai nėra galimybės kitomis priemonėmis užtikrinti maksimalios bendravimo tvarkos. Net tokiais atvejais, kai nustatomas pagrindas laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su vienu iš tėvų dėl nesaugios gyvenamosios aplinkos vaiko įprastinėje gyvenamojoje vietoje, nustatoma skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarka su nakvynėmis (Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTEwMS02MzgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-101-638/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-101-638/2025">e2S-101-638/2025</a>; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE0MzctOTY3LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1437-967/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1437-967/2024">e2S-1437-967/2024</a>; Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTgyOS00ODAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-829-480/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-829-480/2024">e2S-829-480/2024</a>; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE5MC0zOTAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-190-390/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-190-390/2024">e2S-190-390/2024</a> ir kt.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytose apeliacinės instancijos teismo nutartyse konstatuotas pagrindas riboti vieno iš tėvų bendravimo su vaikais galimybes tik tais atvejais, kai yra pasikartojanti alkoholio vartojimo aplinkybė, kuri iš esmės sąlygoja nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimus į tinkamas gyvenimo sąlygas, kai apsvaigęs asmuo savo veiksmais elgiasi itin neatsakingai, kelia riziką ne tik sau, bet ir aplinkiniams (tuo pačiu ir vaikams), pvz. vairavo neblaivus, būdamas neblaivus pasirodo vaiko ugdymo įstaigoje, naudojo smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir pan. (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTI5NzgtMTE4Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-2978-1187/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-2978-1187/2025">e2S-2978-1187/2025</a>). Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų dėl panašaus pobūdžio neadekvataus atsakovo elgesio apraiškų, kurios keltų grėsmę nepilnamečių vaikų sveikatai, tokių duomenų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tikslingai pastebėjo, jog ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka itin apribotų atsakovo ir šalių sūnų bendravimą, atsižvelgiant į tai, kad vaikų ir tėvo gyvenamoji vieta yra skirtinguose miestuose, 100 km atstumu. Be to, net ir apribojus atsakovo bendravimo tvarką su vaikais ieškovės nurodytu būdu, tai visiškai nepašalintų iš atsakovo pusės nustatytų rizikos veiksnių, tačiau sukeltų didelių nepatogumų, nes atsakovas (duomenys neskelbtini) mieste neturi gyvenamosios vietos.

52. Kaip minėta, vadovaujantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais, apribojimų nustatant skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką įtvirtinimas yra galimas tik tais atvejais, kad tai reikalinga vaiko interesams užtikrinti. Šiuo atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus laikinos bendravimo tvarkos nustatymo kontekste, aplinkybių, kuriomis remiantis šiuo metu galima būtų pagrįsti minimalų (nenustatant nakvynių) atsakovo bendravimą su ginčo šalių abiem vaikais (pavyzdžiui, grėsmės vaikų sveikatai ir gyvybei), kaip to prašoma atskirajame skunde, nenustatyta. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl ieškovės nurodomo atsakovo elgesio būtų kilęs pavojus vaikų sveikatai ar kad atsakovas netinkamai rūpinasi sūnų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas šiuo metu negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų poreikiais, o bendravimas su nakvynėmis, šiuo konkrečiu atveju turi neigiamą poveikį šalių vaikų fizinei ar psichinei sveikatai (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taip pat vertintina tai, kad nuoseklus bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu užtikrins vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalingą abiejų tėvų paramą ir rūpinimąsi. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, šiuo metu netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos su sūnumis pakeitimo, tinkamai įvertino klausimui išspręsti svarbius įrodymus, atskleidžiančius ginčo šalių elgesį, kitas aplinkybes, atsižvelgė į individualią ginčo situaciją bei taikė aktualias teisės normas ir teismų praktiką.

53. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus duomenis, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau šalių tarpusavio nesutarimai nesuteikia pagrindo maksimaliai apriboti tėvo galimybę bendrauti su vaikais, o ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pernelyg ribotų tėvo galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir tai gali neigiamai paveikti tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį. Tai neabejotinai pažeistų vaikų interesus.

54. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog teismas nutarė šiuo metu nekeisti laikinųjų apsaugos priemonių, nepanaikina šalių – tiek ieškovės, tiek atsakovo – galimybės kreiptis į socialinių paslaugų įstaigą dėl pagalbos įgyvendinant teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kuomet būtų sudarytas pagalbos planas, nustatomos plano įgyvendinimo priemonės, pareiškėjams teikiamos socialinės paslaugos jas įgyvendinant.

55. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys iš naujo gali kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės ir civilinio proceso teisės normas bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl tenkinti ieškovės atskirojo skundo ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsnio 1–5 dalimis, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

ieškovės I. Z. – B. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Beinoravičienė