Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-140-957/2026
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00038-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.4.1, 22.1.8; 22.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229¹ straipsnio 2 ir 4 dalimis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Vaclovo Akavickio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 30 d. nutarties, kuria netenkintas A. V. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-9079-2025.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. A. V. Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-9079-2025 administracinio nusižengimo byloje pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam už šį administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. gegužės 7 d. laikotarpiu nuo 21.00 iki 21.15 val. Telšiuose, S. Daukanto g. 12, vairuodamas transporto priemonę „Infiniti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.1 punkto reikalavimus.
2. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 30 d. nutartimi netenkintas A. V. skundas dėl Institucijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, nurodant, kad byloje įrodyta, jog A. V. 2025 m. gegužės 7 d., pažeisdamas KET reikalavimus, draudžiamoje vietoje – sankryžoje – aplenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir nėra pagrindo panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ar švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. V. atstovas advokatas Vaclovas Akavickis prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą bei panaikinti 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą.
3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neteisingai nustatęs administracinio nusižengimo padarymo faktą. Nutartis grindžiama netinkamai nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, neatsižvelgus į tai, kad byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė nėra įrodyta abejonių nekeliančiais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis iš esmės pagrįsta vieno liudytojo policijai pateiktu vaizdo įrašu ir liudytojo teismo posėdyje duotais parodymais.
3.2. Pasak apelianto, šios bylos atveju pažeidimo data nustatyta tik remiantis liudytojo parodymais, nors vaizdo medžiaga patvirtina priešingą laiką. Vaizdo įraše nurodyta data – 2018 m. sausio 1 d., o užfiksuotas laiko tarpas – nuo 4.18 val. iki 4.19 val. Tai reiškia, jog vaizdo registratorius veikė mažiausiai 4 valandas ir 19 minučių, o tai prieštarauja liudytojo V. R. parodymams, duotiems teisme. Apelianto vertinimu, liudytojas pažeidimo užfiksavimo laiką ir datą nurodė neteisingai ir teismo posėdžio metu negalėjo jų patikslinti. Be to, iš vaizdo įrašo neįmanoma įžiūrėti transporto priemonės valstybinių numerių, todėl negalima identifikuoti nei automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, nei jį vairavusio asmens. Nors liudytojas teisme nurodė, kad vaizdo įrašo neredagavo, tačiau byloje esanti nuotrauka su valstybiniais numeriais yra iškirpta iš vaizdo įrašo ir paties liudytojo padidinta, todėl, apelianto vertinimu, kyla abejonių dėl pateiktos medžiagos patikimumo. Esant poreikiui, nuotraukos iškirpimą iš vaizdo įrašo ir jos didinimą turėjo atlikti policija, pasitelkdama technines priemones ir specialistą, nes nuotraukos didinimas yra techniškai sudėtingas procesas, t. y. nuotraukos didinimo metu vaizdas gali tapti neryškus ar išsiliejęs, todėl tinkamam jo atkūrimui būtinas specialus tyrimas ir specialisto išvada, tačiau tokių veiksmų policija nesiėmė.
3.3. Apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi vadovaujantis ANK 39 straipsniu ji gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimo data nustatyta remiantis tik liudytojo parodymais, o vaizdo įrašas nurodo kitą, liudytojo parrodymams prieštaraujantį, nusižengimo padarymo laiką. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 metais pardavinėjo aptariamą automobilį, buvo jį pardavęs, tačiau sandoris buvo atšauktas, taip pat leido kitiems asmenims atlikti bandomuosius važiavimus, todėl pagrįstai mano, kad nusižengimą galėjo padaryti kitas asmuo.
3.4. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojos D. V. parodymai yra prieštaringi ir vertintini kritiškai. Teismo posėdžio metu liudytoja nuo pat pradžių tvirtinto, jog jos sūnus anūkę atvežė apie 16 val., po to išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), kuri yra toli nuo Daukanto g., o vėliau sugrįžo apie 21 val. Liudytoja aiškiai nurodė 9 val., ir tik primygtinai klausinėjant keletą kartų, nurodė – „gal prieš devynias“ (21 val.). Apelianto vertinimu, šiuos parodymus patvirtina ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duoti parodymai, kad nuvežęs dukrą pas liudytoją D. V., jis išvyko dirbti prie namo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat pažymėjo, kad 20.58 val. jis atsiskaitė už pirkinius ir iš karto nuvyko pas liudytoją D. V., adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą iš „Lidl“ parduotuvės galima pasiekti per 3 minutes, o važiuoti Daukanto g. nereikia. Nepagrįstos ir teismo abejonės dėl jo mobiliojo telefono programėlėje „Lidl“ esančios informacijos patikimumo. Apeliantas pažymi, kad daiktinio įrodymo tyrimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino programėlės atidarymą piršto antspaudu ir taip teismui pademonstravo programėlės atidarymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis negalėjo būti pažeidimo vietoje nutarime nurodytu laiku, todėl akivaizdu, kad aptariamas administracinis nusižengimas nebuvo įrodytas tinkamomis priemonėmis ir neginčijamais įrodymais.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų apelianto kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo konstatuoti. Byloje teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2025 m. gegužės 7 d. laikotarpiu nuo 21.00 iki 21.15 val. Telšiuose, S. Daukanto g. 12, vairuodamas transporto priemonę „Infiniti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, t. y. kur pagal KET 140.1 punktą draudžiama lenkti.
4.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad aptariamą automobilį vairuoja tik jis pats, niekam kitam vairuoti jo neduoda, o 2025 m. gegužės 7 d. šį automobilį naudojo pats. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jam priklausantį automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo, prieštarauja byloje surinktiems faktiniams duomenims ir teismo posėdyje jo nurodytoms aplinkybėms ir yra vertintini kaip naujai nurodytos aplinkybės, pateiktos siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kuriomis nėra tikslinga vadovautis. Institucijos atstovo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtina ir jo prašymai pirmosios instancijos teismui taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba skiriant šią administracinę poveikio priemonę vieno mėnesio laikotarpiui, tokiu būdu netiesiogiai pripažįstant, kad 2025 m. gegužės 7 d. KET pažeidimą padarė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Vaclovo Akavickio apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės nustatytos remiantis nepatikimais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus bei patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ginčijama apimtimi yra teisėta ir pagrįsta, atitinkamai naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
8. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), o įrodymai vertinami laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis). Tiek institucijos, tiek teismo sprendimai turi būti motyvuoti, jų motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką bei argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
9. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
10. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Esminės įrodymų vertinimo taisyklės numatytos ANK 569 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY0OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-648/2021">2AT-35-648/2021</a>, 2AT-2-303/2022, AT-26-697/2024). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartų teisės normų reikalavimų nepažeidė.
11. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę, be kita ko, ir už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Pažymėtina, kad KET 140.1 papunktyje nurodyta, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
12. Šioje byloje A. V. Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. gegužės 7 d., tarp 21 val. ir 21.15 val. Telšių rajono savivaldybėje, Telšiuose, S. Daukanto gatvėje, ties 12 numeriu pažymėtu pastatu vairuodamas automobilį „Infiniti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 140.1 papunkčio reikalavimus, nes lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias”. Tokias aplinkybes tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė remdamiesi byloje surinktais ir teisingai įvertintais įrodymais, laikydamiesi ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes patvirtina tiek apelianto ginčijamas vaizdo įrašas, tiek šiame vaizdo įraše fiksuotas aplinkybes detalizuojantys liudytojo V. R. parodymai, tiek kita bylos medžiaga.
13. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip automobilis „Infiniti“, pažeisdamas KET 140.1 papunkčio reikalavimus, lenkia kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Dėl šio fakto iš esmės ginčo nėra, o apeliantas, ginčydamas veikos įrodytumą, akcentuoja tik tai, kad minimame vaizdo įraše sudėtinga įžvelgti automobilio valstybinį numerį, be to, įraše nurodyta data – 2018 m. sausio 1 d., o užfiksuotas laiko tarpas – nuo 4.18 val. iki 4.19 val., o liudytojas V. R. negalėjo nurodyti vaizdo įrašo padarymo datos ir laiko, nurodydamas, kad „gal buvo ruduo ar vasaros galas“. Vis tik pastebėtina, kad vaizdo įrašas bei liudytojo V. R. parodymai, kaip įrodymai, negali būti vertinami atsietai nuo kitų įrodymų visumos. Antai, spręsdamas dėl automobilio valstybinio numerio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino liudytojo V. R. pateiktas nuotraukas, kuriose matyti užfiksuotas automobilis „Infiniti“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tiek 2025 m. gegužės 9 d. 9.05 val. rašytame el. laiške pateiktame rašytiniame paaiškinime, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. R. paaiškino priežastis, kurios nulėmė, kad įraše atsispindi ne tikrasis įvykio laikas, o naudoto vaizdo registratoriaus pradiniuose gamykliniuose nustatymuose numatytas laikas (2018 m. sausio 1 d.), be to, nurodė, kaip identifikavo valstybinį numerį. Pažymėtina, kad liudytojas V. R. nurodė, jog automobilį „Infiniti“ vaizdo registratoriumi fiksavo 2025 m. gegužės 7 d. tarp 21 ir 21.15 val., o tokį laiką nurodė įvertinęs laiką nuo pažeidimo fiksavimo iki grįžimo namo ir išsiuntimo per e.policija portalą. Sugretinus tokius liudytojo V. R. parodymus su byloje esančiais duomenimis, patvirtinančiais, kad 2025 m. gegužės 7 d. 21.22 val. per e.policija pateiktas pranešimas apie 2025 m. gegužės 7 d. 21.00-21.15 val. padarytą pažeidimą, kuris užfiksuotas vaizdo registratoriumi, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko. Šiuo aspektu pastebėtina, kad toks laiko tarpas iš esmės atitinka ir paties A. V. pateikto įrodymo – „Lidl“ programėlės kvito turinį. Pažymėtina, kad iš šio kvito matyti, kad 2025 m. gegužės 7 d. 20.58 val. „Lidl“ parduotuvėje buvo atsiskaityta už pirkinius. Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą taip pat gretino su pirmiau paminėtais įrodymais, atsižvelgė į tai, kad A. V. dar reikėjo susidėti prekes, nueiti iki automobilio ir nuvažiuoti iki mamos ir remdamasis šiomis aplinkybėmis, laikydamasis ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų, argumentuotai atmetė priešingą įrodymą, t. y. liudytojos D. V. parodymus apie tai, kad A. V. pas ją atvyko prieš 21 val. Skirtingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ši liudytoja konkrečiai teismo posėdyje nurodė, kad sūnus atvyko „tikrai prie 21 val.“, o tai neatitinka ir pačioje „Lidl“ programėlėje fiksuoto prekių pirkimo laiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės liudytojos D. V. parodymų vertinimo aspektu įvertintos teisingai, kita vertus, jos ne tik paneigia D. V. parodymus, kad sūnus pas ją atvyko iki 21 val., bet kartu rodo, kad liudytojo V. R. nurodytas pažeidimo fiksavimo laikas yra įtikinamas. Pastebėtina, kad net ir vertinant, jog A. V. nuvyko į „Lidl“, po to pas mamą į (duomenys neskelbtini), jam tuoj pat iš mamos išvykti savo reikalais (pavyzdžiui pasiėmus dukrą vykti savo namų (duomenys neskelbtini) kryptimi), ar prieš vykstant pas mamą vykti pradžioje į savo namus, o tik po to pas mamą, nebuvo jokių trukdžių, o tokiam maršrutui įveikti užtenka iki 10 minučių. Pastebėtina, kad S. Daukanto g. yra pakeliui važiuojant link A. V. namų. Taigi, net ir toks maršrutas neprieštarauja liudytojo V. R. parodymams ir laiko požiūriu A. V. turėjo galimybę būti pažeidimo padarymo vietoje – ties adresu S. Daukanto g. 12. Nors apeliantas teigia, kad A. V. nebuvo būtina važiuoti S. Daukanto gatve, o pats A. V. apklausiamas teisme tvirtino, kad pas mamą išbuvo apie dvi valandas, tačiau tai iš esmės tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti paaiškinimai, kurie, įvertinus jo paties suinteresuotumą, nepaneigia fakto, kad jis S. Daukanto gatve važiavo, kadangi tai patvirtina tiek vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas automobilis „Infiniti“, tiek liudytojo V. R. parodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, kad administracinio nusižengimo laikas byloje nustatytas teisingai, atitinkamai apeliacinio skundo argumentai, kuriais atkreipiamas dėmesys į ANK 39 straipsnio nuostatas, neturi jokios reikšmės. Šiuo aspektu atmestinas apelianto argumentas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2022 metais pardavinėjo savo automobilį „Infiniti“, net buvo jį pardavęs, tačiau vėliau sandoris buvo atšauktas, nes pirkėjams nepavyko automobilio įregistruoti. Pažymėtina, kad liudytojas V. R. aiškiai nurodė, kada fiksavo pažeidimą, susiejo tai su konkretaus pranešimo per e.policija data, todėl trijų metų senumo įvykiai, susiję su automobilio pardavinėjimu, neturi jokios reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste.
14. Apeliaciniame skunde keliamas ir vaizdo įrašo, kaip nepatikimo įrodymo, klausimas, nurodant, kad iš vaizdo įrašo neįmanoma įžiūrėti transporto priemonės valstybinių numerių, todėl negalima identifikuoti nei automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, nei jį vairavusio asmens. Be to, pasak apelianto, nors liudytojas teisme nurodė, kad vaizdo įrašo neredagavo, tačiau byloje esanti nuotrauka su valstybiniais numeriais yra iškirpta iš vaizdo įrašo ir paties liudytojo padidinta, todėl, apelianto vertinimu, kyla abejonių dėl pateiktos medžiagos patikimumo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnyje yra nustatyta, jog įrodymais administracinio nusižengimo byloje pripažįstami bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remiantis yra nustatomos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tokie duomenys gali būti nustatomi ir vaizdo įrašais, ar nuotraukomis, nepriklausomai nuo to, kas jas pateikė. Įrodinėjimą reglamentuojančios ANK nuostatos nenustato nei subjektų, kurie gali teikti vaizdo įrašus ar nuotraukas, nei tokių įrodymų minimalaus skaičiaus, nei apibrėžia, kad tik pareigūnų darytose nuotraukose užfiksuoti duomenys gali būti pripažinti įrodymais administracinio nusižengimo byloje. Privataus asmens darytais vaizdo įrašais ar nuotraukomis užfiksuotais duomenimis galima konstatuoti konkrečių faktų bei aplinkybių egzistavimą, grįsti procesiniuose sprendimuose daromas išvadas, jei gretinant jose užfiksuotus faktus su kitais įrodymais, jų pakanka konkrečiam faktui konstatuoti. Šiuo aspektu pastebėtina, kad liudytojas V. R. pateikė vaizdo įrašo „stop kadro“ metu padarytas nuotraukas, o tai niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad pats vaizdo įrašas buvo redaguotas. Vien kadro išskyrimas iš vaizdo įrašo ir jo padidinimas nelaikytinas vaizdo įrašo redagavimu ar turinio pakeitimu, nes tokiais veiksmais nėra keičiama pirminė įrašo informacija ar sukuriami nauji duomenys, o tik išryškinama jau įraše esanti vizualinė informacija. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad pateiktas vaizdo įrašas ar iš jo išskirtas kadras buvo pakeistas ar kitaip manipuliuotas. Todėl vien subjektyvios apelianto prielaidos dėl galimo medžiagos nepatikimumo nesudaro pagrindo abejoti byloje esančių duomenų patikimumu ar jų vertinti kaip netinkamus įrodymus. Pažymėtina, kad sustabdžius vaizdo įrašo dalį ir priartinus aiškiai matomas būtent automobilio „Infiniti“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sugretinęs šiuos įrodymus su V. R. parodymais, aplinkybe, kad toks automobilis išties dalyvauja eisme būtent Telšių mieste, taip pat su jau aptartais įrodymais, patvirtinančiais, kad būtent A. V. dispozicijoje aktualiu metu buvo minimas automobilis, taip pat kad būtent jis tokiu metu turėjo objektyvią galimybę būti pažeidimo padarymo vietoje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tiek vaizdo įrašo, tiek nuotraukų patikimumu ANK 569 straipsnio prasme. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuotraukos iškirpimą iš vaizdo įrašo ir jos didinimą turėjo atlikti policija, pasitelkdama technines priemones ir specialistą, nes nuotraukos didinimas yra techniškai sudėtingas procesas, todėl tinkamam jo atkūrimui būtinas specialus tyrimas ir specialisto išvada, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaizdo įrašo kadro išskyrimas ir jo padidinimas savaime nėra specialiųjų žinių reikalaujantis tyrimas, o yra techninis veiksmas, atliekamas naudojantis įprastomis skaitmeninio vaizdo peržiūros ir redagavimo priemonėmis. Toks veiksmas nekeičia pirminio vaizdo turinio ir nesukuria naujų duomenų, o tik leidžia aiškiau matyti jau įraše esančią informaciją. Dėl šios priežasties vien faktas, kad kadras buvo iškirptas iš vaizdo įrašo ir padidintas, nesudaro pagrindo laikyti tokį veiksmą specialiu tyrimu ar reikalauti specialisto išvados, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek liudytojo V. R. parodymų, tiek kitų jo pateiktų įrodymų patikimumą, juos gretino tarpusavyje, kitų įrodymų bei faktinės situacijos kontekste bei pagrįstai pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog minėtas asmuo būtų priešiškuose santykiuose su A. V. ir turėtų kokį nors motyvą jį apkalbėti. Šioje dalyje papildomai pastebėtina, kad tiek V. R., tiek A. V. gyvena Telšiuose, pastarasis išties turi automobilį „Infiniti“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kas tik rodo, jog tiek liudytojo parodymai, tiek jo pateikti vaizdo įrašas ir nuotraukos patikimi, o nurodyta transporto priemonė nėra nurodyta atsitiktinai, suklydus ar pan.
16. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino laikydamas ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nepažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų argumentuotai atmetė D. V. ir A. V. parodymus, o šių asmenų parodymus paneigiantys teismo tinkamai įvertinti įrodymai atitinka ANK 569 straipsnio 1 ir 4 dalyje įtvirtintus įrodymų liečiamumo ir leistinumo principų reikalavimus, jais visiškai įrodyta, kad būtent A. V. 2025 m. gegužės 7 d., tarp 21 val. ir 21.15 val. Telšių rajono savivaldybėje, Telšiuose, S. Daukanto gatvėje, ties 12 numeriu pažymėtu pastatu vairuodamas automobilį „Infiniti“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias”. Ženklas matomas iš vaizdo įrašo bei Google Maps, atitinkamai pažymėtina, kad tokiu būdu A. V. pažeidė KET 140.1 papunkčio reikalavimus. Tokiomis Institucijos nutarime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kaip lenkimas vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti.
17. Apeliaciniame skunde nekeliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas savarankiškai nenustatė ANK VI skyriuje įtvirtintų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius argumentus, kodėl nenustatė pagrindo taikyti A. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei įvertinęs kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Apeliaciniame skunde nesant dėl to jokių argumentų, plačiau dėl to nepasisakytina.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 30 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti A. V. atstovo advokato Vaclovo Akavickio apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą ir A. V. atstovo advokato Vaclovo Akavickio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Marijus Kursevičius
