Dėl kelio servituto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-525-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00670-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.;

3.3.1.13.; 3.3.1.18.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-786/2023 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei R. V. dėl kelio servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti atsakovės R. V. (toliau – ir atsakovė) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlygintinį ir/ar neatlygintinį kelio servitutą pagal matininko parengtą servituto nustatymo planą.

2. Ieškovas ieškinyje ir jo patikslinime (toliau – ieškinys) bei teismo posėdžių metu nurodė, kad 2009 metais atkūrus nuosavybės teises jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kad galėtų naudotis žemės sklypu ieškovui reikalingas privažiavimas prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Nurodė, kad raštu kreipėsi į atsakovę dėl kelio servituto nustatymo, tačiau su atsakove susitarti nepavyko, todėl kreipėsi į teismą.

3. Prašė nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype – miške pagal parengtą ir pateiktą planą, esamo ir seniau naudojamo kelio vietoje 4 metrų pločio. Nurodė, kad 1939 metais atsakovės miško nebuvo, toje vietoje, kur dabar prašo nustatyti servitutą, buvo kelias. Teigė ir vietos apžiūros metu nurodė, kad atsakovės miškas yra menkavertis, netvarkomas, medžiai nebus kertami, todėl jokios žalos atsakovei nebus padaryta ir jis neturi pareigos atlyginti už nustatytą servitutą. Teismui manant kitaip, ieškovas sutinka atsakovei už nustatytą kelio servitutą sumokėti 5,30 Eur (2,79 aro x 1,9 Eur (pagal miško žemės kainą).

4. Paaiškino, kad jam priklausantis žemės sklypas yra prie Šventosios upės, žemės ūkio paskirties, jo plotas yra 3,8 hektarai, jame planuoja vykdyti ūkinę veiklą, čia galbūt važiuotų žemės ūkio technika, o iš kitos pusės yra atsakovei priklausantis miškas. Nesutiko suformuoti kelią atsakovės nurodytoje vietoje, šalia elektros linijų apsaugos zonos, nes, jo manymu, ten būtų pavojinga važiuoti, naujai suformuojant kelią turėtų neproporcingai didelių išlaidų. Įvykio vietos apžiūros metu ieškovas parodė šalia jo sklypo esantį kitą sklypą, kur būtų galima nustatyti kelio servitutą, tačiau šio sklypo savininko įtraukti atsakovu byloje ieškovas nesutiko.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes ieškovas nepateikė tikslaus servituto nustatymo plano, pats nurodė, kad jį patikslins, bet nepatikslino pagal atliktus kadastrinius jos sklypo matavimo duomenis. Ieškovas prašo nustatyti servitutą miškų ūkio paskirties žemės sklype ir ten, kur kelio nėra ir niekada nebuvo, todėl jį reikės suformuoti iš naujo. Ieškovo pateiktame žemės sklypo plane keliai yra aiškiai nurodyti, o ieškovo prašomas nustatyti servitutinis kelias yra naujai pažymėtas jo pageidaujamoje vietoje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam bus leista įrengti kelią jai priklausančiame miškų ūkio paskirties sklype nepažeidžiant upės ir pakrantės apsaugos zonų.

6. Nurodė, kad ieškovo prašomo kelio servituto nustatymas jai nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype pagal ieškovo pageidavimą nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, nes ieškovui priklausantis sklypas ribojasi ir su kitų savininkų sklypais, todėl ieškovas turi kitų galimybių patekti į savo sklypą kitais keliais. Mano, kad ieškovas prie savo sklypo gali patekti kitu keliu, nes, pavažiavus gilyn miško keliu, yra kitas privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo, tik ten galbūt reiktų patraukti ant kelio užvirtusius medžius, pašalinti krūmus. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog siekė susitarti su kitais sklypų savininkais siekiant nustatyti atlygintinį kelio servitutą, todėl mano, kad ieškovas renkasi sau patogiausią variantą, atsižvelgia tik į savo interesus ir pažeidžia bei nepaiso jos interesų. Nurodė, kad jai priklausantis sklypas ir taip jau yra padalintas į tris sklypus dėl sklype esančių kelių ir esančios elektros tinklų apsaugos zonos, todėl tenkinus ieškovo prašymą sklypas būtų padalintas dar į atskirtas dalis. Ieškovui pateikus įrodymus, kad nėra kitų galimų variantų, atsakovė sutiktų leisti įsirengti kelią lygiagrečiai jos sklype esančiai elektros tinklų apsaugos zonai, nes taip bus mažiau pažeisti jos interesai.

7. Teigė, kad ieškovas, prašydamas nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kam naudos kelią, kokios transporto priemonės juo važiuos. Nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl, jeigu ieškovas vykdys žemės ūkio veiklą, mano, kad 4 metrų pločio kelio jam neužteks, nes čia važiuotų žemės ūkio technika, būtų žalojami medžiai, miško paklotė.

8. Nesutiko su ieškovo siūlomu atlygiu už kelio servitutą – 5,30 Eur, nes jis yra neteisingas ir neproporcingas, nustačius kelio servitutą ženkliai sumažėtų jos sklypo vertė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 800 Eur jos turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą, o į valstybės biudžetą – 13,50 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 15 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą žemę, suformuotas 3,80 hektaro žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su Šventosios upe, atsakovei priklausančiu miško ūkio žemės sklypu ir privačiu sklypu, kurio savininkas nėra įtrauktas į bylos procesą.

11. Teismas, vadovaudamasis servituto teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir teismų praktika, konstatavo, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas ne bet kada, o tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98, 4.111, 4.126 straipsniuose numatytoms sąlygoms.

12. Nustatė, kad pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) matininko R. M. 2022 m. spalio 20 d. parengtą servituto nustatymo planą (pažymėta, kad dar bus tikslinamas) ieškovas prašė nustatyti kelio servitutą nuo bendro naudojimo miško kelio per atsakovei nuosavybės teise priklausantį mišką, kad ieškovas galėtų privažiuoti įvairiomis transporto priemonėmis prie savo žemės sklypo.

13. Teismas byloje nustatęs, jog atlyginimo atsakovei už servitutą ieškovas nesiūlė, o patikslintame ieškinyje už nustatytą kelio servitutą pasiūlė tik 5,30 Eur, nurodydamas, kad atsakovei priklausantis miškas yra menkavertis, jokios žalos nustačius kelio servitutą jam nebus padaryta, įvertino, jog ieškovas ieškinį byloje pareiškė dėl neatlygintinio kelio servituto nustatymo.

14. Nurodė, kad ieškinį ieškovas grindė ta aplinkybe, jog jis neturi galimybės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o kitų galimybių privažiuoti prie sklypo, nei miško keliu, kuris yra atsakovei priklausančiame sklype, nėra. Ieškovas nurodė, kad planuoja vykdyti žemės ūkio veiklą, keliu važiuos žemės ūkio technika. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašomu nustatyti kelio servitutu ir nurodė, kad ieškovo pasirinktoje vietoje kelio nėra ir nebuvo, tai yra tik miško properša.

15. Nustatė, kad, nors apžiūrint įvykio vietą ieškovas parodė vietą, kurioje jis prašo nustatyti kelio servitutą ir nurodė, kad tai yra kelias, tačiau teismas byloje konstatavo, kad ieškovas rašytinių įrodymų, jog jo nurodytoje vietoje buvo kelias, nepateikė.

16. Apžiūrėjęs įvykio vietą teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui parodė kitą vietą – miško kelią, kuris atsišakoja nuo bendro naudojimo miško kelio, kuriuo būtų galima privažiuoti iki ieškovui priklausančio žemės sklypo, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros metu padarytos fotonuotraukos. Tačiau ieškovas byloje nesutiko, kad būtų nustatytas servitutas per kito savininko žemės sklypą, nurodęs, kad čia ant kelio yra užvirtę medžiai, auga krūmai.

17. Apžiūrint įvykio vietą, atsakovė savo žemės sklype parodė dar vieną vietą, lygiagrečiai einančia su elektros tinklų apsaugos zona, kur ji sutiktų leisti ieškovui įsirengti kelią, jeigu ieškovui būtų suteiktas leidimas įrengti kelią. Ieškovas su tokiu atsakovės siūlymu nesutiko, nurodydamas, kad tai yra nuokalnė, čia pavojinga būtų važiuoti.

18. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas konstatavo, kad atsakovės žemės sklype nėra įstatymą atitinkančio kelio, todėl vietoje, kurioje ieškovas prašė nustatyti kelio servitutą, esančią miško properšą būtina rekonstruoti į kelią. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovo prašomas nustatyti 4 metrų pločio kelias būtų platesnis, nei šiuo metu esanti teritorija (properša), todėl čia reikėtų pašalinti kai kuriuos medžius, krūmus.

19. Teismas sprendime pažymėjo ir tai, kad nustačius ieškovo prašomą kelio servitutą jo nurodytoje vietoje sklypas, kurio dalyje yra brandus miškas, būtų padalintas įstrižai į dvi dalis. Be to, teismas, remdamasis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, konstatavo, jog statyba miško žemėje draudžiama, nes čia galimas tik su mišku susijusių įrenginių įrengimas.

20. Nagrinėjamu atveju teismas pabrėžė ir tai, kad ieškovo žemės sklypas ribojasi ne tik su atsakovės miško sklypu, bet ir su kito savininko žemės sklypu, kuris nebuvo įtrauktas į bylos procesą šalimi, su tuo nesutinkant ieškovui, o tai nagrinėjamojoje byloje yra svarbu siekiant visapusiškai išsiaiškinti visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes.

21. Be to, teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas byloje nepateikė patikslinto servituto nustatymo plano, kadangi ir pačiame plane yra nurodyta, kad jis bus tikslinamas, atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teismas iš byloje atsakovės pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatė, jog atsakovės turėtas žemės sklypas yra padalintas į tris žemės sklypus, todėl ieškovui nepateikus patikslinto servituto nustatymo plano liko neaišku, kuriame iš atsakovės žemės sklypų ieškovas prašo nustatyti servitutą.

22. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir servitutas per atsakovei nuosavybės teise priklausantį miško žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jo interesų įgyvendinimą, be to, liko nepaneigta ir tai, kad ieškovas turi kitą galimybę patekti į savo žemės sklypą.

23. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas nustatyti servitutas per atsakovės žemės sklypą neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininko interesų pusiausvyros, juo siekiama tik ieškovui palankiausio sprendimo. Teismas atlikęs įvykio vietos apžiūrą nusprendė, kad nagrinėjamojoje byloje egzistuoja racionalesnė, labiau savininkų nuosavybės teisių įgyvendinimo proporcingumą atitinkanti galimybė, kurios ieškovas neišnaudojo. Teismas konstatavo, kad atsakovės pasiūlyti kelio servituto variantai yra labiau priimtini, mažiau riboja jos nuosavybės teisę ir interesus, jais ieškovas galėtų patektų į jam priklausantį žemės sklypą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovas V. R. (toliau – ir apeliantas) prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis pareiškė ieškinį dėl neatlygintinio kelio servituto nustatymo, nes patikslintame ieškinyje nurodė, jog sutinka atsakovei už nustatytą kelio servitutą sumokėti 5,30 Eur (2,79 aro x 1,9 Eur) pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ),,Registrų centras“ masiniu turto vertinimu nustatytą atsakovės miško žemės vertę vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų patvirtinimo“ patvirtintais žemės verčių žemėlapiais. Be to, siūlė atsakovei kompensuoti 100 Eur kitų išlaidų, taip pat prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti kitą atlygintino servituto dydį, jeigu teismas manytų, kad galiojanti verčių nustatymo metodika yra netinkama, tačiau teismas prašymo nesprendė.

26. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo prašomas nustatyti 4 metrų pločio kelias yra platesnis, nei šiuo metu esanti teritorija (properša), todėl įrengiant kelią reikėtų kai kuriuos medžius ir krūmus pašalinti. Teigia, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nesivadovaudamas jokia geolokacijos arba padėties nustatymo programa. Kad iš apžiūros metu darytų nuotraukų būtų galima nustatyti kurioje vietoje auga medžiai, reikia žinoti tų medžių tikslias kordinates, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Apeliantas pažymi, kad rengiant servituto planą buvo vadovautasi oficialia Geopartal.lt svetaine ir LKS-94 koordinačių sistema.

27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvada, jog nustačius jo prašomą kelio servitutą jo nurodytoje vietoje atsakovės sklypas, kurio dalyje yra brandus miškas, bus padalintas įstrižai į dvi dalis, yra nepagrįsta. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles servituto nustatymas pačio sklypo nedalina.

28. Apeliantas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal Miškų įstatymo nuostatas statyba miško žemėje yra draudžiama. Apeliantas paaiškina, kad jo siūlomas kelio servitutas apima miško paskirties žemę, o pagal Miškų įstatyme įtvirtintą miško žemės sąvoką matyti, kad prie miško žemės yra priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, taigi, formuoti kelius miško žemėje nėra draudžiama.

29. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad jis nepateikė patikslinto servituto nustatyto plano, todėl byloje liko neaišku, kuriame iš atsakovės sklypų prašė nustatyti servitutą, pažymėjo, jog teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti savo naujai suformuotų skypų VĮ,,Registrų centro“ išduotus sklypų registravimo pažymėjimus bei šių sklypų planus, tačiau to atsakovė byloje nepadarė. Apeliantas mano, kad jo pateiktas 2022 m. spalio 10 d. servituto planas turi visus šiam planui reikalingus duomenis, nes jis yra parengtas kvalifikaciją turinčio matitininko, servituto plano taškų koordinatės nustatytos LKS-94 koordinačių sistemoje, jose kelio servitutas pažymėtas taškais 33-41, kodas S, plotas 279 m2.

30. Nurodė, kad įvykio vietos apžiūros metu, priešingai nei sprendė teismas, nebuvo rastas miško kelias, kuris atsišakoja nuo bendro naudojimo miško kelio ir kuriuo būtų galima privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, nes kaimyniniame žemės sklype apžiūros metu niekas nevaikščiojo, o NŽT Anykščių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nors gretimame žemės skype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyti kelio servitutai, tačiau jie nepasiekia ieškovo žemės sklypo.

31. Apeliantas nurodo, kad, remiantis Geoportal.lt svetainės duomenimis, trumpiausias kelias nuo kaimyniniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio servitutinio kelio iki jo žemės sklypo sudarytų apie 175 metrus, tačiau šis kelias eitų brandžiu mišku, todėl jį reikėtų kirsti, o nuo pirmosios instancijos teismo surasto išsišakojimo kaimyniniame žemės sklype tiesus trumpiausias atstumas yra 210,8 metrai. Taigi, imant 4 metrų kelio plotą, norint padaryti miško kelią reiktų iškirsti 700 m2 (7 arus) arba 843 m2 (8,43 arus) brandaus miško ploto. Apelianto teigimu, atsakovei siūlomas 2,79 aro kelio servitutas be kertamų medžių ir kraštovaizdį žalojančių žemės kasimo darbų yra protingiausias variantas.

32. Paaiškina, jog jis nesutinka su teismo išvadai, kad nepateikė įrodymų, jog jo nurodytoje vietoje, kur prašoma nustatyti kelio servitutą, anksčiau buvo kelias. Pažymi, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2023 m. vasario 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl servituto ir kelio nuovažos“ konstatuota, kad,,Pritartume Jūsų pasiūlytam kelio įvažiavimui į sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – eitų toliau nuo (duomenys neskelbtini) tilto apie 30 metrų ir prasidėtų išsukus iš krašto kelio (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) tiltu, į dešinę važiuojant 25 metrus servitutiniu esamu keliu, toliau sukant į dešinę buvusiu lauko keliuku per kaimynės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“. Apeliantas teigia, kad šio įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino.

33. Apeliantas nurodo ir tai, jog į bylą pateikė 1939 metų žemėlapio ištrauką, iš kurio matyti, kad, panašiai kaip ir dabar, jo siūlomoje nustatyti kelio servituto vietoje ankščiau buvo kelias, taigi, jokio miško ten nebuvo. Pažymi ir tai, kad jo siūlomoje servituto vietoje yra išlikę kelio pylimai, šlaitai, kas neginčijamai patvirtina, jog čia anksčiau buvo lauko kelias.

34. Nesutinka, kad atsakovės pasiūlyti kelio servituto variantai yra labiau priimtini. Pirminis atsakovės pasiūlytas servitutas apėmė jos žemės sklype nustatytą 0,053 hektaro energetikos objektams nustatytą servitutą, kuriame, remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, draudžiama atlikti įvarius žemės kasybos darbus. Kita atsakovės pasiūlyta servituto vieta eitų lygiagrečiai elektros tinklų apsaugos zonai, bet ji yra netinkama, nes kelias eitų beveik stačiu kampui esamai rajoninio kelio nuovažai, stačiu kampu įsiremtų nuo stačios pakalnės į jo žemės sklypą ir Šventosios upę, todėl toks kelio servitutas neatitiktų saugumo reikalavimų.

35. Atsakovė R. V. pateiktu atsiliepimu ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes skundžiamas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus bei tinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, todėl jo naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

36. Atsakovė nurodo, kad iš NŽT prie Aplinkos ministerijos Anykščių skyriaus 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedų matyti, jog ieškovas sutiko su nuosavybės teisių atkūrimu būtent į šį žemės sklypą ir su šio sklypo ribomis. Taigi ieškovui dar 2009 metais įgyjant sklypą buvo tiksliai žinoma žemės sklypo vieta ir patekimo į jį galimybės. Atsakovė nesupranta, kodėl praėjus keliolikai metų ieškovui kilo būtinybė patekti į savo žemės sklypą būtent per jos žemės sklypą, nors ieškovo žemės sklypas ribojasi su krašto keliu Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti tiesiogiai nuo kelio, tačiau ne su žemės ūkio technika, kaip nori ieškovas. Tvirtina, kad byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl kelio nuovažos įrengimo kreipėsi į VĮ,,Lietuvos automobilių kelių direkciją“ arba į gretimų žemės sklypų savininkus dėl kelio servituto nustatymo.

37. Atsakovė teigia, kad ieškovo siūlomas 5,30 Eur atlygis už nustatytą kelio servitutą yra neadekvatus, nes reali jos turimo miško rinkos vertė yra kelis kartus didesnė už VĮ,,Registrų centro“ nurodomą vidutinę rinkos kainą, taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas iš esmės prašė nustatyti neatlygintinį kelio servitutą. Atsakovė teigia, kad nustačius kelio servitutą jos miško vertė akivaizdžiai sumažėtų ne tik dėl iškirstų medžių ar krūmų, bet ir dėl to, jog ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą gražiausioje jos žemės sklypo vietoje, kurioje atsiveria vaizdas į upę.

38. Paaiškino, jog ji nesutinka su ieškovo kritikuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomas nustatyti 4 metrų pločio kelias yra platesnis nei šiuo metu esanti teritorija (properša), todėl įrengiant kelią reikėtų kai kuriuos medžius ir krūmus pašalinti, nes ši išvada padaryta įvykio vietos apžiūros metu išsamiai susipažinus su ginčo vieta. Atsakovė prašo įvertinti tą aplinkybę, kad, be 4 metrų pločio kelio įrengimo ir priežiūros, kažkam tektų atsakomybė prižiūrėti šį kelią. Neatmeta ir tos galimybės, jog ateityje ieškovas gali prašyti nustatyti didesnio pločio kelią.

39. Nurodė, kad jos žemės sklypas dėl jame esančių kelių ir 0,0553 ha servituto patekti prie energetikos objektų jau yra padalintas į tris sklypus, todėl dar vieno servituto nustatytas, nesant tam būtinumo, neturėtų būti leidžiamas. Ieškovas nepateikė nei patikslinto servituto plano pagal jos sklypo kadastrinius matavimus, todėl byloje nėra aišku, kuriame jos žemės sklype ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, nei įrodymų, kad jam nebus nustatyta jokių ribojimų įrengti kelią, kuriuo galėtų važiuoti žemės ūkio technika.

40. Atsakovės teigimu, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi ne tik su jos žemės sklypu, bet ir su kito savininko žemės sklypu, per kurį būtų įmanoma tiesti kelią. Tačiau ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų, kad jis siekė susitarti su gretimo žemės skypo savininku dėl galimybės nustatyti kelio servitutą. Tvirtina, kad ieškovo skaičiavimai apie kitame žemės sklype esą reikalingą atlikti miško kirtimą yra primityvūs ir nepagrįsti.

41. Atsakovė nurodo, kad, jei ieškovas bylos nagrinėjimo metu tikrai būtų įrodęs, jog neturi kitų galimų variantų patekti į savo nuosavybę, kaip tik per jos žemės sklypą, ieškovui galėtų sudaryti galimybę įsirengti kelią lygiagrečiai jau skype esančiam servitutui (energetikos objektų), kas mažiau pažeistų jos interesus. Mano, kad konkrečią vietą keliui įsirengti ieškovas pasirinko atsižvelgdamas tik į savo norus, nepaisydamas jos dėstomų argumentų dėl kelio konkrečioje vietoje negalimumo, t. y. ieškovas sieka savo interesų patenkinimo jos sąskaita.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

42. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apelianto apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

43. Nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, teisėtumas ir pagrįstumas.

44. Bylos duomenys rodo, kad 2009 m. sausio 15 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Pagal žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ieškovui buvo suformuotas 3,80 hektaro žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ,,Registrų centras“ pateiktos 2022 m. balandžio 7 d. pateiktos,,Pažymos apie gretimų žemės sklypų savininkus“ nustatyta, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su: 1) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, kurio patikėtinis yra VĮ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) atsakovei R. V. priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

45. Iš byloje pateiktos NŽT prie Aplinkos ministerijos Anykščių skyriaus 2023 m. sausio 30 d. informacijos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šiuo metu ieškovui priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) projekto plane), buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – Projektas), patvirtintame Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Anykščių rajone“. Iš pateiktos informacijos matyti, kad nors Projektas buvo derintas su VĮ,,Utenos regiono keliai“, kuri padarė įrašą, kad rengiant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą reikia numatyti nuovažą į valstybinį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tokia nuovaža faktiškai nebuvo įrengta.

46. Iš byloje pateikto NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, nesant šalia krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos nuovažos į ieškovui priklausantį žemės sklypą, ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į VĮ,,Lietuvos automobilių kelių direkciją“ dėl kelio nuovažos įrengimo arba į gretimų žemės sklypų savininkus dėl kelio servituto nustatyto. Ieškovui buvo pasiūlyta su žemės sklypo savininku, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovei priklausantis žemės sklypas), arba su žemės sklypo savininku, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis žemės sklypas), sudaryti servituto nustatymo sutartį ir įregistruoti ją VĮ,,Registrų centras“.

47. Iš byloje akcinės bendrovės (toliau – AB),,Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ 2023 m. kovo 17 d. pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad įrengti nuovažą nuo krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovui priklausantį žemės sklypą nėra techninių galimybių, kadangi žemės sklypas turi tik 20 metrų bendrą liniją ne šiaip su krašto kelio žemės sklypu (kadastro (duomenys neskelbtini) (inžineriniu statiniu), bet su šio kelio statinio – tilto per Šventosios upę prietilčio pylimo kūgiu, per kurio šlaitą dėl jo aukščio ir statumo nuovažą įrengti nėra techninių galimybių. Esama nuovaža nuo krašto kelio yra jau už šio tilto prietilčio pylimo kūgio, žemesnėje kelio vietoje (kaimyniniame ieškovo žemės sklype), todėl tik per ją galima pateikti į aplinkines teritorijas. Dėl NŽT prie Aplinkos ministerijos Anykščių skyriaus 2023 m. sausio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos, kad VĮ,,Utenos regiono keliai“ 2007 m. birželio 22 d. suderintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte paminėtos nuovažos nuo krašto kelio į dabartinį ieškovo žemės sklypą, paaiškino, kad tuomet dėl nedidelio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinės medžiagos (kartografinio pagrindo) tikslumo galėjo būti neįvertinta, kad formuojamas žemės sklype tiesiogine prasme ribojasi su tokiu tilto elementu, nuo kurio nėra techninių galimybių įrengti nuovažą, visiškai nesugadinant šio tilto elemento ir nepažeidžiant tilto konstrukcijos stabilumo.

48. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), AB,,Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ 2023 m. kovo 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad juose minimas tiltas per Šventosios upę yra (duomenys neskelbtini) tiltas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu, (duomenys neskelbtini), kuris yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o ieškovui priklausantis žemės sklypas patenka į šio objekto teritoriją, kuriai taikomi paveldosauginiai reikalavimai, todėl čia yra draudžiama veikla, galinti pakenkti tilto vertingosioms savybėms.

49. Remiantis išdėstytais duomenimis, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturi techninės galimybės patekti į savo žemės sklypą nuo krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini), nes minėta, nuo šio kelio į ieškovo žemės sklypą negalima įrengti nuovažos, taigi ieškovas į savo žemės sklypą gali turėti privažiavimą tik per kaimyninius žemės sklypus, t. y. atsakovei arba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius žemės sklypus.

50. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas siekia, jog į savo žemės sklypą jis turėtų privažiavimą servitutiniu keliu, kuris būtų nustatytas per vieną iš atsakovei po kadastrinių matavimų priklausančių trijų žemės sklypų.

Dėl servituto nustatymo sąlygų

51. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

52. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

53. Nagrinėjamu atveju pirmąją sąlygą servituto nustatymui (šalių nesutarimą) patvirtina tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo, todėl ieškovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą – kreipėsi dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Vertinant antrosios sąlygos buvimą (nenustačius servituto, neįmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį) pažymėtina, kad šalys neginčija aplinkybės, jog ieškovas, neturėdamas privažiavimo prie savo žemės sklypo, neturi galimybės tinkamai pagal paskirtį naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Taigi pagal bylos duomenis privažiavimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo galimas tik nustačius servitutą.

Dėl ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo nustatyti servitutą pagal pateiktą planą teismo sprendimu

54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ir jo patikslinimu prašė atsakovei priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį ir/ar neatlygintinį kelio servitutą pagal matininko parengtą MB (duomenys neskelbtini) matininko R. M. 2022 m. spalio 20 d. parengtą servituto nustatymo planą.

55. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo datą, numerį ar kitus šio dokumento identifikavimo duomenis. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (LAT 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 35 punktas). Servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema). Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (LAT 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36, 37 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (LAT 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 33 punktas).

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo byloje pateiktas MB (duomenys neskelbtini) matininko R. M. 2022 m. spalio 20 d. parengtas servituto nustatymo planas (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 144219 m2, yra tik preliminarus, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jame nurodyta, kad servituto nustatymo planas bus tikslinamas atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, jis neatitinka ir šios nutarties 55 punkte nurodytų kasacinio teismo praktikoje suformuotų servituto nustatymo plano (schemos) reikalavimų. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia aplinkybė, kad ieškovas servituto nustatymo planą į bylą pateikė du kartus (2022 m. spalio 26 d. ir 2023 m. sausio 9 d.) ir nors 2023 m. sausio 9 d. pateiktame plane nėra nurodytos pastabos apie palno tikslinimą, palyginus abu planus matyti, jog jie visiškai tapatūs.

57. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pabrėžti tą aplinkybę, jog ieškovo byloje pateiktas servituto nustatyto planas buvo parengtas pagal tuo metu ieškovo turimus atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad jis bus tikslinamas atlikus atsakovės sklypo kadastrinius matavimus. Bylos duomenys rodo, kad atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašus, patvirtinančius, kad atsakovės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. atliktus kadastrinius matavimus yra padalintas į tris žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (šie įrašai galioja nuo 2023 m. vasario 7 d.).

58. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 24 punkto, teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, pagal kurių duomenis atsakovės turėtas žemės sklypas po kadastrinių matavimų yra padalintas į tris žemės sklypus, o atsakovas servituto nustatymo plano nepatikslino, konstatavo, jog byloje negalima nustatyti, kuriame iš atsakovės trijų žemės sklypų ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą.

59. Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nutarties 58 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės yra teisinga. Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai ieškovo pateiktas servituto nustatymo planas ne dėl ieškovo kaltės pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms (atsakovė atliko sklypo kadastrinius matavimus, po jų vienas žemės sklypas buvo padalintas į tris sklypus) tapo netikslus, pirmosios instancijos teismas tokią aplinkybę turėjo vertinti ne kaip vieną iš pagrindų atmesti ieškovo ieškinį, bet turėjo ieškovui nustatyti protingą terminą patikslinti ieškinio reikalavimą, taip suteikiant ieškovui galimybę pateikti patikslintą servituto nustatymo planą, kuris atitiktų naujai paaiškėjusias faktines bylos aplinkybes ir kuriame galėtų būti nurodyta, kokiame konkrečiame atsakovės žemės sklype ieškovas prašo nustatyti servitutą ir pagal šio sklypo duomenis pateikti tikslų ir detalų servituto nustatymo planą pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus (55 nutarties punktas).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje reikšminga ir atskiro vertinimo reikalauja aplinkybė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis atsakovei nuosavybės teise priklausantys žemės skypai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Byloje esant tokiems duomenims, ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas viename iš atsakovės žemės sklypų įrengti kelią, kuriuo galėtų važiuoti įvairios transporto priemonės, tarp jų ir sunkiasvorės (ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad savo žemės sklype jis nori vyktyti žemės ūkio veiklą), yra (gali būti) ribota. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos kultūros ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatytais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Departamento ir savivaldybės atstovai. Be to, kaip teisingai savo sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, statyba miško žemėje yra draudžiama, čia galimas tik su mišku susijusių įrenginių įrengimas.

61. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, be pareigos pateikti tikslų ir išsamų servituto nustatymo planą, taip pat turėjo (turi) pareigą pagrįsti, kad jam pagal šios nutarties 60 punkte aptartas įstatymo nuostatas bus suteiktas leidimas vykdyti kelio statybą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

Dėl kelio servituto vietos

62. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė iš esmės pripažįsta, jog ieškovas neturi privažiavimo galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, tačiau nurodo, kad kelio servitutas turi būti nustatomas ne ieškovo pasirinktoje vietoje, bet kitose jos žemės sklypo vietose ar kitam savininkui priklausančiame žemės sklype.

63. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad servituto santykiai yra grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (LAT 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, 19 punktas).

64. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (LAT 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021).

65. Teisėjų koelgijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą nustatyti kelio servitutą jo prašomoje vietoje tais pagrindais, kad jis palankus ir patogus tik ieškovui, kad jis neproporcingai varžo atsakovės teises ir teisėtus interesus, kad egzistuoja racionalesnė, labiau savininkų nuosavybės teisių įgyvendinimo proporcingumą atitinkanti galimybė servituto nustatymui, kurios ieškovas neišnaudojo, ir kad atsakovės pasiūlyti kelio servituto nustatymo variantai yra labiau priimtini, mažiau riboja jos interesus, yra priimtas netinkamai įvertinus aktualių įrodymų visumą (nutarties 44-49 punktai; CPK 185 straipsnis) ir stokoja pagrįstumo.

66. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad CPK 178 straipsnio normoje yra nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau ieškovas neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (LAT 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Kasacinis teismas tokios pozicijos laikosi ir servituto nustatymo bylose (LAT 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

67. Tinkamas šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymas nagrinėjamoje byloje galimas tuo atveju, jei ieškovo prašomas nustatyti servituto planas atitiktų įstatymų ir teismų praktikos jam keliamus šioje nutartyje aptartus reikalavimus (55, 56 nutarties punktai). Minėta, kad šioje konkrečioje situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui patikslinti savo ieškinio reikalavimą ir pateikti tikslų ir aiškų servituto nustatymo planą pagal atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, pateikti įrodymus, kad jam bus suteikta teisė nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įrengti kelią (59 nutarties punktas).

68. Ieškovui patikslinus reikalavimą ir prašomo nustatyti servituto plano duomenis, atsakovei, nesutinkančiai su ieškovo ieškinio reikalavimu nustatyti kelio servitutą jo prašomoje vietoje, kuriuo jis galėtų patekti į savo žemės sklypą, atsirastų pareiga pateikti įrodymus (bent minimalias jų schemas, projektus, skaičiavimus ar panašiai) apie galimybę nustatyti kelio servitutą kitose jos žemės skypo vietose ar per kitam savininkui priklausantį žemės sklypą. Tik juos įvertinęs teismas galėtų nuspręsti, ar tikrai atsakovės siūlomi servitutinio kelio nustatymo variantai priimtinesni, nei ieškovo prašomas, ar yra labiau racionalūs ir mažiau riboja bei varžo jos teisės. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvykio apžiūros metu šalys apžiūrėjo kitas vietas, kur gal būtų galima nustatyti kelio servitutą, tačiau nėra pateiktų faktinių duomenų (schemų, projektų, skaičiavimų), kuriais remiantis teismas galėjo tinkamai ir pagrįstai nuspręsti apie tai, kuri vieta nustatomam kelio servitutui gali (jei gali) būti mažiausiai varžanti tarnaujančiojo daikto savininko (atsakovės) teises. Nesant tokių duomenų, teismo išvados apie tai, kad ieškovas neišnaudojo atsakovės siūlomų servituto parinkimo vietų, kurios yra racionalesnės, proporcingesnės, mažiau varžančios atsakovės teises ir labiau atitinka viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų pusiausvyrą, negali būti pripažintos pagrįstomis ir atitinkančiomis byloje esančių visuma nustatytas aplinkybes.

Dėl kelio servituto (ne) atlygintinumo

69. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip (LAT 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).

70. Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą. Kai ieškovas nurodo kompensacijos dydį, o atsakovas į ieškinį atsikerta nurodydamas, kad nesutinka su servituto nustatymu, bet nepasisako dėl siūlomos kompensacijos dydžio, teismas jam suteikta nuožiūros teise gali nustatyti kompensacijos dydį (LAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

71. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 13 punkto, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad mokesčio, kaip atlygintinio servituto, ieškovas ieškinyje nesiūlė, o patikslintame ieškinyje pasiūlė tik 5,30 Eur, vertino, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl neatlygintinio kelio servituto nustatymo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ieškovas pradiniame ieškinyje nenurodė, koks turi būti atlyginimo dydis už jo prašomą nustatyti kelio servitutą, tačiau ieškinyje yra nurodyta, kad ieškovas prašo nustatyti atlygintinį kelio servitutą. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad, jo vertinimu, vienkartinis atlyginimo už servitutą dydis turėtų būti 5,30 Eur, o nuspręsti, koks turi būti nustatytas servitutas (atlygintinis ar neatlygintinis), ieškovas prašė nustatyti teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, patikslintame ieškinyje esant duomenimis pagal kokius kriterijus ieškovas apskaičiuoja kompensaciją už prašomą nustatyti servitutą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad pareikštas ieškinys yra dėl neatlygintinio servituto nustatymo. Atsakovė vertino, kad siūloma kompensacija neatitinka realios turto rinkos vertės, tačiau konkretaus kompensacijos dydžio taip pat nenurodė, todėl teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, turėjo pasinaudoti jam suteikta nuožiūros teise nustatyti kompensacijos dydį.

73. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (LAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas). Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir panašiai (LAT 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nenustatė ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų aukščiau nutartyje nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, iš esmės nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertino selektyviai, netinkamai, neatsižvelgdamas į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

75. Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacija nėra ir neturi virsti detaliu bylos nagrinėjimu iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę ir bylos specifiką, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

76. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (LAT 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Analogiška praktika taikoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

n u t a r i a

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas