Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-105-491/2023
Teisminio proceso Nr. 4-32-3-00023-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutarties.
Teismas
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose buvo gautas pareiškėjos J. G. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „N.“ (toliau – Bendrovė) direktoriui S. P. ir šios bendrovės valdybos pirmininkei R. P., paskirti jiems Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą sankcijos ribose.
2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi šis pareiškėjos J. G. pareiškimas (su priedais) dėl nutartyje nurodytų trūkumų buvo grąžintas pareiškėjai. Teismas pripažino, kad pareiškimas neatitinka visų tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamų būtinų turinio ir formos reikalavimų.
3. Atskiruoju skundu pareiškėja J. G. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 590 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo teisenos pradėjimą pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, taip pat nebuvo tiek aktyvus, kiek turėjo būti tokio pobūdžio byloje. Nėra pagrindo sutikti su teismo motyvais, kad pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo turiniui ir formai apibrėžti visa apimtimi taikomos ANK normos, reglamentuojančios administracinio nusižengimo protokolo turinį ir formą (ANK 609 straipsnis). Teismo pozicija, kad ji netinkamai įformino savo pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, yra teisiškai nepagrįsta. Pareiškimo forma, net jeigu ji, teismo vertinimu, yra nepriimtina, negali būti vertinama kaip esminė kliūtis administracinio nusižengimo teisenai pagal pateiktą pareiškimą pradėti. Apeliantė teigia, kad ji, priešingai negu konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tinkamai suformulavo kaltinimą dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo ir reikalavimus dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Skunde apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad priimdamas nutartį, teismas vadovavosi nebegaliojančiu ANK 591 straipsniu.
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
5. Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad jos pareiškime nurodytų aplinkybių pakako Bendrovės direktoriui S. P. ir Bendrovės valdybos pirmininkei R. P. pradėti administracinio nusižengimo teiseną, todėl apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta priešinga išvada yra teisiškai nepagrįsta. Su tuo apygardos teismas nesutinka.
7. Atskirajame skunde apeliantė teisingai nurodo, jog ANK 590
8. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tačiau, įvertinus tai, kad bylose dėl ANK 119 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, protokolas nėra surašomas, teismas gali būti aktyvus tik tuomet, kai yra tinkamai apibrėžtas padarytas administracinis nusižengimas ir nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Tai šiuo atveju turėjo būti padaryta pareiškėjos J. G. pareiškime. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, apylinkės teismui, nagrinėjančiam tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylą, negali būti perkelta našta ne tik aktyviai dalyvauti siekiant nustatyti tiesą byloje, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar keliems jų aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti administracinį kaltinimą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai jau suponuotų abejones dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo. Ši apylinkės teismo išvada yra teisinga.
9. Pareiškėjos J. G. pareiškimas yra administracinio nusižengimo bylos procesinis dokumentas, kuriuo pradėdamas pats administracinio nusižengimo procesas, jame formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam administracinį nusižengimą, fiksuojami nustatyti įrodymai. Kaip jau minėta, tokiu pareiškimu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, todėl apylinkės teismas, nustatęs pareiškimo trūkumus – kaltinimas nėra aiškiai apibrėžtas ir konkretus, nėra koncentruotai, vienoje vietoje, išdėstytos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė), taip pat teisės aktas (aktai), kuriuos galimai pažeidė S. P. ir R. P., pagrįstai pripažino, jog pagal tokį nekonkretų pareiškimą negalima pradėti administracinio nusižengimo teisenos.
10. Pagal ANK nuostatas bei teismų praktiką pareiškimas surašomas būtent tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš pareiškimo galima suvokti, už kokią veiką konkrečiam asmeniui norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad S. P. ir R. P. inkriminuojamas administracinis nusižengimas yra aiškiai ir detaliai apibūdintas. S. P. ir R. P. administracinio nusižengimo teiseną siekiama pradėti pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo, t. y. Bendrovės akcijų savininko pasikeitimo įrašų vertybinių popierių apskaitos dokumentuose neatlikimo (kaip galima suprasti iš pareiškimo ir atskirojo skundo turinio). Tačiau, kaip matyti iš bylos, J. G. pateikus Bendrovei prašymą atlikti tokius pakeitimus, Bendrovė pateikė J. G. atsakymą (pasirašytą S. P. ir R. P.), prašydama pateikti akcijų perleidimo sutartį. Kartu šiame atsakyme buvo nurodyta, kad J. G. pateikus paaiškinimą (dėl ko ji sudarė akcijų dovanojimo sutartį apie tai iš anksto neinformavusi Bendrovės) ir akcijų perleidimo sutartį, nenustačius Bendrovės akcijų perleidimo trūkumų ir/ar jų prieštaravimo Bendrovės įstatams, akcijų perleidimas bus įregistruotas ir jai bus išduotas atitinkamas akcijų apskaitos dokumentas. Taigi, šiuo atveju tarp Bendrovės akcininkės ir Bendrovės direktoriaus bei valdybos pirmininkės vyko susirašinėjimas ir tarp jų kilo ginčas dėl Bendrovės įstatų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatų aiškinimo ir jų taikymo.
11. Pažymėtina, kad už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Pareiškėja J. G. prašo administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį ir taikyti Bendrovės vadovui S. P. bei jos valdybos pirmininkei ir vyriausiajai buhalterei R. P.. Bet, to prašant jos pareiškime nėra tiksliai nurodoma, kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė tiek S. P., tiek R. P., dėl kokio konkrečiai jų galimo neveikimo ar galimo įgaliojimų viršijimo buvo pažeistos R. P. teisės ar teisėti interesai bei kuo tai pasireiškė. Pareiškime apsiribojama tik administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų įvardinimu, ABĮ nuostatų išdėstymu, teiginiais, kad Bendrovės įstatai prieštarauja šiam įstatymui, nors šie įstatai nėra nuginčyti.
12. Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, kad kaltinimą dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį turėtų suformuluoti pareiškėjas, siekiantis pradėti tokią teiseną – šiuo atveju akcininkė, pareiškėja J. G., o ne pats teismas. Akcininko suformuluotą kaltinimą teismas tik perkelia į nutartį, kuria pradedama administracinio nusižengimo teisena. Todėl šiuo atveju pritartina apylinkės teismui, kad šiuo konkrečiu atveju teismas turėtų pats atrinkti atskiras faktines aplinkybes, susijusias su S. P. ir R. P., galbūt, neteisėtais veiksmais, apibūdinančias pareiškėjos (akcininkės) J. G. prašomus atlikti veiksmus, veikos padarymo laiką, teisės aktą (aktus), kuriuos galimai kiekvienas iš jų pažeidė, o ne remtis koncentruotai pareiškime suformuluotu kaltinimu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
13. Pareiškėja teisi skunde nurodydama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė nebegaliojančią teisės normą – ANK 591 straipsnio 7 punktą. Tačiau, tai nedaro skundžiamos nutarties neteisėta. Juolab, kad ANK 591 straipsnio 7 punkto nuostata yra numatyta šiuo metu galiojančio ANK 565¹ straipsnio 7 punkte. Šis nutarties netikslumas galėtų būti tiesiog patikslinamas.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apeliantės J. G. atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį, todėl šis skundas netenkinamas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, ištaisius skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Valdas Petras Meidu
