Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-532-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03580-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aerema“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-54-1137/2023 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams L. S., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aerema“ dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė

2. Savo ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) S. G. dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „Aerema“. Ieškovė 2019 m. lapkričio 18 d. direktoriui pateikė raštą, kuriame paprašė iki 2019 m. lapkričio mėn. 29 d. pakviesti liudininkus, pateikti dokumentus, kur būtų nurodyta, kokia asmeniškai ieškovės ar su darbuotojais buvo padaryta vagystė, ar įvykdytas finansinis nusikaltimas. Atsakymo į raštą gauta nebuvo, ieškovė nebeapsikentusi tokios situacijos darbe, nusprendė išeiti iš darbovietės. 2019 m. gruodžio 31 d. nutraukus darbo santykius su UAB „Aerema“, 2020 m. sausio 2 d. žodžiu buvo sudaryta paslaugų sutartis tarp ieškovės bei UAB „Aerema“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų. Sutartimi buvo susitarta, kad ieškovė, veikianti individualios veiklos pagrindu, nuo 2020 m. sausio mėnesio teiks UAB „Aerema“ (duomenys neskelbtini) paslaugas, mokant 1000 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio.

3. Nepaisant tokio susitarimo, ieškovei sausio – vasario mėnesiais UAB „Aerema“, suteikus paslaugų už 2000 Eur, buvo išrašyta sąskaita faktūra serija Nr. DG Nr. 045, kurią ieškovė paprašė apmokėti ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 10 d. UAB „Aerema“ nesutikus mokėti ieškovei už suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas ir atsisakius mokėti darbo užmokestį, jos vadovo L. S. bei teisininkės E. L. vardu, atsakovai ėmė šmeižti ieškovę, skambinti telefonu jos buvusiems kolegoms ir esamiems darbdaviams. UAB „Panevėžio statybos trestas“ inicijavo dokumentų ir duomenų patikrą, įsitikinti ar tikrai ieškovė laiku teikė finansinius dokumentus SODRA ir VMĮ registruose ir VĮ „Registrų centras“. Nepaisant to, kad jokių pažeidimų darbdavys nerado, tačiau po UAB „Aerema“ teisininkės E. L. melagingų pranešimų, buvo suabejota ieškovės reputacija. Teko aiškintis dabartiniams darbdaviams, kad ieškovė nėra nusikaltėlė, kad nevagia, kad teisingai ir tvarkingai tvarko (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovės reputacija buvo akivaizdžiai pažeminta. Dėl to, nuo 2020 m. ieškovei smarkiai krito pajamos. Ieškovė buvo planavusi nuo 2020 m. pradėti dirbti savarankiškai, buvo optimistiškai nusiteikusi dėl savo karjeros. Teismui pateikta individualios veiklos pažyma, kuri jau nebegalioja, nes ieškovei teko nutraukti ją dėl to, kad pašlijo sveikata. Kita individualios veiklos pažyma yra paimta nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir galiojanti, tačiau ieškovė buvo nuolat įvelta į atsakovų inicijuotus ikiteisminius tyrimus.

4. Ieškovė teigė, kad lankėsi pas psichologą, kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl aukšto spaudimo ir jai buvo nustatyta lėtinė liga pirminė (esencilinė) hipertenzija, ieškovė turi nuolatos vartoti vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo. Teigė, kad ieškovės, kaip asmens, ir kaip profesionalo, reputacijai, garbei ir orumui yra padaryta labai didelė žala, nes atsakovų paskleisti prasimanymai apie nusikalstamas veikas tęsėsi nuo pat 2019 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., todėl ieškovė reikalavo atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą bei 1267,21 Eur turinę žalą advokatui baudžiamajame procese bei vaistams.

5. Atsakovai L. S. ir UAB „Aerema“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pasak atsakovų, ieškovė, buvusi atsakovės UAB „Aerema“ (duomenys neskelbtini), žinodama pagal jos pateiktą 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą dėl jos atleidimo datos, per 21 dieną iki jos faktinio atleidimo dienos (2019 m. gruodžio 31 d.), nesutvarkė visų baigiamųjų buhalterinės apskaitos procesų veiksmų ir neperdavė pagal teisės aktų reikalavimus savo vykdytos veiklos ir su ja susijusių dokumentų ir duomenų. Dėl tokių (duomenys neskelbtini) nekompetencijos ir piktybinio vengimo atsiskaityti su buvusiu darbdaviu veiksmų ir neveikimo, atsakovė UAB „Aerema“ žinodama, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pareigose UAB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Panevėžio agrochemija“, pateikė nuomonę dėl jos veiklos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, tikėtina, dėl didelio darbo krūvio, o ne dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo galėjo „persidirbti“ ir patirti jos nurodomus sveikatos negalavimus neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovus L. S. ir UAB „Aerema“, per 30 dienų viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją apie ieškovę S. G.: apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose; apie tai paskelbiant bent dviejuose vietinių naujienų portaluose; apie tai raštu pranešant AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Panevėžio agrochemija“, kurią atsakovas L. S. veikdamas kaip UAB „Aerema“ direktorius, t. y. veikdamas UAB „Aerema“ vardu, 2020 m. kovo 31 d. paskelbė savo išsiųstuose dviejuose elektroniniuose laiškuose, kurie buvo siųsti AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Panevėžio agrochemija“; priteisė solidariai iš atsakovų L. S. ir UAB „Aerema“ 3 000,00 Eur neturtinę žalą ir 37,21 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad pasak ieškovės, ją įžeidė šie atsakovės teiginiai: „S. G. vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai“; „Yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją).“

8. Teismas vertino, kad ginčo teiginiai atitinka žinios, o ne paskleistos nuomonės kriterijus, kadangi juose konstatuojami faktai „pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai“, „nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai“, „dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją“. Sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog pirmoji ir antroji sąlygą t. y. žinių paskleidimo faktas ir tai, kad žinios paskleistos apie ieškovę, yra įrodytos, kadangi minėtą elektroninį laišką matė bent vienas, šioje byloje nedalyvaujantis asmuo, dėl ko byloje ginčo ir nekilo.

9. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad teiginys, jog ieškovė neatliko daug einamųjų kasmetinių įprastų darbų ir pareigas vykdė aplaidžiai ir netinkamai, dėl ko jai iš esmės ir buvo skirtas papildomas laikas šiems darbams atlikti, nes jie nebuvo atlikti iki einamųjų finansinių metų pabaigos, kam ieškovė turėjo būti pasiruošusi, nes tai yra tiesiogiai susiję su ieškovės pareigomis ir tą numato Lietuvos respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 18 str., yra tiesa. Konstatavo, kad šią teismo išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog ir po ieškovės atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų, atsakovė tęsė bendravimą su ieškove, teikė jai dokumentus tam, kad ieškovė atliktų nebaigtus apskaitos tvarkymo darbus.

10. Teismas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06679-21 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 11 lapo nustatė, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi prokuratūra, ištyrusi apskaitos dokumentus, konstatavo, jog UAB „Aerema“ pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose (laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn.), S. G. paskaičiuoto ir jai išmokėto darbo užmokesčio dydžiai sutampa. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį ir jį pasisavino.

11. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog paskleista žinia apie ieškovę dėl konfidencialios informacijos pasisavinimo yra tiesa. Kaip bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir atsakovės atstovės patvirtinta, ieškovė išeidama iš darbo persikėlė atsakovės UAB „Aerema“ duomenis į usb laikmeną, kas, galbūt, ir galėtų sudaryti prielaidas manymui, jog ieškovė pasisavino konfidencialią UAB „Aerema“ informaciją, tačiau po to, kai su ieškove darbo santykiai buvo nutraukti, pati atsakovė teikė ieškovei įvairus apskaitos dokumentus tam, kad ieškovė baigtų juos tvarkyti, tai gi, atsakovei buvo žinoma ir ji pati siekė, kad ieškovė ir po darbo santykių pabaigos tvarkytų jos apskaitą, atsakovė pati teikė apskaitos dokumentus ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė jai pateiktus dokumentus grąžino atsakovei. Konkrečių dokumentų, kuriuos ieškovė būtų pasiėmusi iš atsakovės ir jų negrąžinusi, atsakovė teismui nenurodė.

12. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė viešai skleisdama žinią apie ieškovę pavartojo sąvoką „požymių“ nekeičia paskleistos žinios netikrumo fakto, nes atsakovės paskleistos žinios turinys, ar su šia sąvoka, ar be jos, visuomenėje sukuria pagrindą prieštaringam, neigiamam asmenybės vertinimui.

13. Teismas vertino, kad teiginys „bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“ akivaizdžiai diskredituoja ieškovę ir žemina jos garbę ir orumą, nes suoponuoja nuomonę, jog ieškovė vykdė nusikalstamą veiką atlikdama savo pareigas pas atsakovę, nors taip nebuvo.

14. Galiausiai teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalimi, atsakovas L. S., veikdamas kaip UAB „Aerema“ direktorius, t. y. veikdamas UAB „Aerema“ vardu, savo 2020 m. kovo 31 d. išsiųstuose dviejuose elektroniniuose laiškuose, kurie buvo siųsti AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Panevėžio agrochemija“, paskleidė šią tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovę S. G., kuri žemina ieškovės S. G. garbę ir orumą: „S. G. vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas <...>, bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“.

15. Spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl vidutinio pritiesiamo neturtinės žalos dydžio garbės ir orumo bylose, nurodė, kad šioje byloje teisingas neturtinės žalos atlyginimas būtų 3 000 Eur, kuris solidariems atsakovams nebus pernelyg didelis.

16. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės inicijuotame ikiteisminiame tyrime atsakovams nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o atsakovės inicijuotame ikiteisminiame tyrime ieškovei nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir ieškovei nebuvo priteistos turėtos išlaidos advokato pagalbai atlyginti, negali būti pagrindas šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka. Įvertinęs aplinkybę, jog teismas jau konstatavo, kad dėl atsakovų veiksmų ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, taip pat įvertinus ieškovės pirktų vaistų tikslingumą ir jų įsigijimo laiką, darė išvadą, kad ieškovės patirtos 37,21 Eur išlaidos vaistams įsigyti yra jos turtinė žala, kurią turi atlyginti solidarūs atsakovai.

17. Pasisakydamas dėl paskleistos informacijos paneigimo tvarkos, teismas nurodė, kad nėra tikslinga įpareigoti atsakovus apie minėtus paneigiančius pranešimus raštu pranešti UAB „Panevėžio Rivilė“ ir UAB „Aerema“, nes UAB „Panevėžio Rivilė“ nebuvo informuota atskiru atsakovų pranešimu apie šiuos nepagrįstus atsakovų teiginius, o UAB „Aerema“ yra šios bylos šalis, tad jai informacija bus žinoma iš teismo sprendimo. Visgi, teismas sprendė, kad tenkinamas ieškovės neturtinis reikalavimas – įpareigoti atsakovus viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis, kad S. G. vykdant (duomenys neskelbtini) pareigas jos darbe buvo apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją). Nurodė, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paneigimą paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose; bent dviejuose vietinių naujienų portaluose; raštu pranešant AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Panevėžio agrochemija“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir patenkintą ieškinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.1. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą (dalyje), pažeidė savo pareigas, kadangi neištyrė bei neįvertino atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės veiksmus ginčo laikotarpiu, arba neaišku kuriuos įrodymus atmetė, nes teismas nenurodė objektyvių atmetimo motyvų. Teismo motyvai dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų (dalyje) pagrįstumo yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismas nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais kitais teisiniais šaltiniais vadovaudamasis jis padarė tokias išvadas.

18.2. Mano, kad teismas išsamiai ir visapusiškai nevertino šių byloje esančių rašytinių įrodymų: Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriame nurodoma, jog „2020-12-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2428 (20) nurodyta, kad 2021-03-31 UAB „Aerema“ pranešime yra pateikta neigiamos informacijos apie S. G. fragmente, kad ji „vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai (pvz., neatlikta daug einamųjų metų kasmėnesinių įprastų buhalterinės apskaitos veiksmų, nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai)“. Nurodyta pateikta neigiama informacija apie S. G. yra suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija. 2020-03-31 UAB „Aerema“ pranešime fragmento „S. G. vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai (pvz., neatlikta daug einamųjų metų kasmėnesinių įprastų buhalterinės apskaitos veiksmų, nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai)“ turinys lingvistiniu požiūriu yra laikytinas žeminančiu asmenį, jeigu pateikta informacija neatitinka tikrovės“.

18.3. Taip pat mano, kad teismas nevertino teismo ekspertės J. K. pateikto Lingvistinės ekspertizės akto, kuriame nurodoma, kad „1. Tekste išdėstyta neigiama informacija apie asmenį, neigiamas darbuotojos įvertinimas: „S. G. vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai (pvz., neatlikta daug einamųjų metų kasmėnesinių įprastų buhalterinės apskaitos veiksmų, nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai), bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją).“ 2. Kadangi vertinamas S. G., kaip (duomenys neskelbtini) darbas, jos, kaip darbuotojos veiksmai, remiasi objektyviais patikrinimų faktais, tai nėra subjektyvi asmeninė nuomonė, o turimų faktų konstatavimas. 3. Tiriamajame tekste pateikta informacija apie asmenį yra kritiška, bet ne žeminanti“. Teigia, kad teismas dėl aukščiau nurodytų specialiųjų žinių subjektų pateiktų išvadų apskritai nepasisakė.

18.4. Pasak apeliantų, UAB „Aerema“ direktorius L. S., kaip duomenis paskleidęs asmuo, veikė sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti verslo subjektą ir verslo partnerį (AB „Panevėžio statybos trestas“) apie asmenį ir jo veiklą ((duomenys neskelbtini) paslaugų teikimas) tokiais klausimais, kuriuos verslo subjektai turi pagrįstą interesą žinoti, informacijos pateikimo būdas ir dalykinė kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Atsakovai 2020 m. kovo 31 d. disponavo tokia faktine informacija apie ieškovės dalykinę ir profesinę veiklą, kuri buvo teismui pateikta vertinti, tačiau teismas šios informacijos nevertino.

18.5. Teigia, kad ikiteisminių tyrimų metu buvo surinkta informacija, charakterizuojanti ieškovės dalykinę ir profesinę reputaciją, kritiškai vertinama jos profesinė veikla, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė sąmoningai ir tyčia vengė grąžinti atsakovės turtą, siekdama savanaudiškų tikslų bei suprato, kad negrąžindama šių duomenų ji daro žalą ir pažeidžia atsakovės turtines teises.

18.6. Atsakovų teigimu, ieškovė S. G. neteisėtai valdo ir neaiškiais tikslais disponuoja atsakovės konfidencialiais 2016-2019 metų buhalterinės apskaitos elektroniniai dokumentais ir duomenimis, kurie yra atsakovės nematerialusis turtas. Tokie ieškovės veiksmai nepanaikina atsakomybės – grąžinti juridinio asmens elektroninius duomenis, kurie jai buvo suteikti darbo santykių pagrindu, nes ne dokumentų kopijos, atspausdintos iš kompiuterinės programos yra reikšmingos, o elektroniniai įmonės registriniai duomenys už 2016-2019 metus. Apie tai atsakovės atstovė žodinio posėdžio metu nurodė teismui, o ieškovė pripažino, kad valdo šiuos duomenis, arba melagingai teigia, kad juos yra sunaikinusi.

18.7. Pasak apeliantų, ieškovės atleidimo dieną buvo žinoma, kad 2018 metais ieškovė S. G. savavališkai bankiniu pavedimu persivedė 300 Eur sumą už savo būsto nuomą, o į atsakovės buhalterinę apskaitą įvedė ne kaip užstatą, o įtraukė į įmonės veiklos sąnaudas, įmonės dokumentuose nebuvo jokių dokumentų pagrindžiančių šias sąnaudas. Dėl šių aplinkybių, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-78-400/2022, kurioje teismo įsiteisėjusiu 2022 m. kovo 10 d. sprendimu iš atsakovės S. G. ieškovei UAB „Aerema“ priteista 300 Eur nuostolių atlyginimo.

18.8. Mano, kad bylos rašytiniuose dokumentuose ir 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įraše pakankamai nemažai informacijos, patvirtinančios ieškovės kritikuotiną profesinę reputaciją, kuri susilaukė atsakovų kritikos ir kuri buvo pateikta verslo subjektų ir partnerio vadovams, atsakovės UAB „Aerema“ išreikšta nuomonė 2023 m. kovo 31 d. turėjo pakankamą faktinį pagrindą, buvo reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja nebuvo siekiama įžeisti ieškovę ar pažeisti jos dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis, tai buvo išdėstyta kritiška juridinio asmens pozicija apie asmenį, kuris vykdė juridiniam asmeniui reikšmingas darbo funkcijas ir kurio veikla galėjo turėjo įtakos (aplaidumo, nerūpestingumo, neatsakingumo) kitos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkyme. Apeliantų nuomone, teismas privalėjo vertinti ir tokios atsakovės kritiškos nuomonės apie ieškovę paskleidimo tikslus, tačiau to neatliko.

18.9. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus per 30 (trisdešimt) dienų viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją apie ieškovę S. G., nes atsakovų pateikti 2020 m. kovo 31 d. pranešimai savo paskirtimi ir turiniu nelaikytini viešaisiais visuomenės informavimo priemonių šaltiniais ir priemonėmis, o duomenų paneigimas turi atitikti jų paskleidimo formą. Teigia, kad ieškovė nėra viešasis asmuo, viešasis duomenų paneigimas neturės jokios įtakos ieškovei, didesnė visuomenės informavimo priemonių vartotojų dalis net nesupras dėl kokio asmens vyksta viešasis duomenų paneigimas ir toks teismo įpareigojimas praras savo paskirtį arba net sukels dar didesnį susidomėjimą ieškovės veiksmais.

19. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

19.1. Teigia, kad apeliantų argumentai dėl absoliutais sprendimo negaliojimo yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, o dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovai yra įpareigojami viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją apie ieškovę, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tikrovės neatitinkanti informacija pasklido plačiai – pati atsakovų atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad skambino keliems AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Panevėžio agrochemija“, UAB „Panevėžio Rivilė“ darbuotojams bei dėstė apie galimas ieškovės nusikalstomas veiklas, apie šiuos pranešimus žinojo ne tik įmonių, bet ir skyrių vadovai, kolegos, kurie prašė ieškovės pasiaiškinti.

19.2. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovai pirma paskleidė laiškus su pranešimais, o po to tik kreipėsi į kompetentingas institucijas. Apeliacinės instancijos teismas pirmą kartą nagrinėdamas bylą atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-78-400/2022, kurioje UAB „Aerema“ neįrodė, jog S. G. iki jos atleidimo dienos netvarkingai ir aplaidžiai tvarkė buhalteriją ir neva padarė įmonei nuostolius. Mano, kad ankstesnieji teismai jau buvo nustatę aiškias, nevienareikšmiškas aplinkybes, t. y., kad neteisėti veiksmai ir neturtinė žala buvo padaryti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl asmens garbės ir orumo gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme

22. Ieškovė, buvusi atsakovės UAB „Aerema“ darbuotoja, dirbusi (duomenys neskelbtini) pareigose ((duomenys neskelbtini)), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir dėl tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimo.

23. Byloje nustatyta, kad atsakovas L. S., veikdamas kaip UAB „Aerema“ direktorius, 2020 m. kovo 31 d. išsiuntė du elektroninius laiškus, kuriuose buvo išdėstytas toks pranešimas „Mūsų įmonės duomenimis, Jūsų įmonėje (duomenys neskelbtini) užimanti darbuotoja S. G. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). Siekdami užtikrinti kooperacijos principą dėl informacijos pasikeitimo dėl nekompetentingų ir nesąžiningų darbuotojų, pranešame Jums apie tai, kad iki 2019-12-31 dienos S. G. užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas mūsų įmonėje. Sutartis buvo nutraukta jai prašant, tačiau po 2020 m. pasikeitus įmonės buhalterinę apskaitą vykdančiam asmeniui, mūsų įmonėje atliktas auditas ir inventorizacija, po kurio paaiškėjo, kad S. G. vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai (pvz., neatlikta daug einamųjų metų kasmėnesinių įprastų buhalterinės apskaitos veiksmų, nesutvarkyti ir nepriduoti buhalterinės apskaitos registrai), bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją), dėl kurių mūsų įmonė kreipsis į atitinkamas valstybės įstaigas (Panevėžio apsk. VPK) dėl atsakomybės taikymo buvusiai įmonės (duomenys neskelbtini) S. G.“.

24. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad jos garbę ir orumą įžeidė, pažemino ją ir pažeidė jos reputaciją tokie teiginiai: „S. G. vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai“; „Yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją).“

25. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, teigė, kad elektroniniu paštu siųstais pranešimais, turint informacijos, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pareigose UAB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Panevėžio agrochemija“, tik pateikė nuomonę dėl buvusios darbuotojos veiklos, jos nekompetencijos.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teiginys, jog ieškovė neatliko daug einamųjų kasmetinių įprastų darbų ir pareigas vykdė aplaidžiai ir netinkamai yra tiesa, nes būtent dėl to ieškovei buvo skirtas papildomas laikas šiems darbams atlikti, darbai nebuvo atlikti iki einamųjų finansinių metų pabaigos, nors tai yra tiesiogiai susiję su ieškovės pareigomis ir tą numato Lietuvos respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 18 straipsnis.

27. Spręsdamas dėl teiginio „bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį ir jį pasisavino ir nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos ieškovė būtų pasiėmusi iš atsakovės ir jų negrąžinusi. Teismas nurodė, kad nors pranešime pavartota sąvoką „požymių“, tai nekeičia paskleistos žinios netikrumo fakto, nes atsakovės paskleistos žinios turinys ar su šia sąvoka, ar be jos, visuomenėje sukuria pagrindą prieštaringam, neigiamam asmenybės vertinimui. Teismas vertino, kad teiginys „bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“ akivaizdžiai diskredituoja ieškovę ir žemina jos garbę ir orumą, nes suoponuoja nuomonę, jog ieškovė vykdė nusikalstamą veiką, atlikdama savo pareigas pas atsakovę, nors taip nebuvo.

28. Apeliacinį skundą šioje byloje pateikė tik atsakovai, prašydami skundžiamą sprendimą pakeisti ir patenkintą ieškinio dalį atmesti. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliacijos ribas sudaro tik teiginio „bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“ teisinis vertinimas garbės ir orumo pažeidimo kontekste, įskaitant žalos atlyginimą bei paneigimo būdą.

29. Pateikę apeliacinį skundą, atsakovai teigia, kad teismo sprendimas neatitinka CPK teismo sprendimo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, teismas nepasisakė ir nevertino visų byloje surinktų rašytinių įrodymų, dėl ko, atsakovų manymu, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas (apskųstoje dalyje).

Dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo

30. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011).

31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

32. Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl ieškovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų pagrįstumo, nustatė kokias žinias paskelbė atsakovai, vertino ar šios žinios yra tiesa, nurodė argumentus kodėl atsakovų paskelbtas žinias vertina kaip žeminančias ieškovės garbę bei orumą, taip pat argumentavo ir priteistinos turtinės bei neturtinės žalos dydį, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo išvadai, jog procesinis dokumentas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė.

33. Nors apeliantai teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl prie šios bylos pridėtame ikiteisminiame tyrime esančios specialisto išvados, dėl teismo ekspertės akto, pažymėtina, kad tokios specialistų išvados vertinamos kaip rašytiniai įrodymai kartu su visais byloje esančiais įrodymais ir neturi aukštesnės įrodomosios galios (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Be to, tai, kad teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių byloje esančių įrodymų, nereiškia, jog teismas jų neanalizavo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus bei darė išvadą, jog atsakovai, paskleisdami žinią apie ieškovę, pažeidė jos garbę ir orumą.

Dėl garbės ir orumo pažeidimo

34. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo teiginio kvalifikavimu, tvirtindami, kad atsakovės UAB „Aerema“ direktorius atsakovas L. S. teiginiu „bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“, nurodytu dviem įmonėms parašytame pranešime, išsiųstame elektroniniu paštu, paskleidė nuomonę apie buvusią darbuotoją, o ne tikrovės neatitinkančias žinias. Apeliantai įrodinėja, kad toks pranešimas ieškovės darbdavėms buvo išsiųstas veikiant sąžiningai, turint tikslą informuoti verslo subjektą ir verslo partnerį apie asmenį ir jo veiklą ((duomenys neskelbtini)) tokiais klausimais, kuriuos verslo subjektai turi pagrįstą interesą žinoti, tai informacijos pateikimo būdas ir dalykinė kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę.

35. Visų pirma, nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad teiginys buvo paskleistas ir kad paskleisti duomenys buvo apie ieškovę.

36. Tokio pobūdžio bylose kaip ši, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

37. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

38. Vertinant pateiktos informacijos pobūdį, ar apeliantų paskleisti teiginiai yra žinia ar nuomonė, atsižvelgtina į visą kontekstą, kuriame ji pateikta ir informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar pateikti faktai, ar pateiktas tam tikrų duomenų subjektyvus vertinimas. Pabrėžtina ir tai, kad nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

39. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės, atstovaujamos direktoriaus, taip pat atsakovo šioje byloje, elektroniniu paštu siųstuose pranešimuose išdėstytus teiginius apie ieškovę, šių teiginių pateikimo būdą ir į jų kontekstą, sprendžia, kad atsakovų išsakyti teiginiai apie tai, kad ieškovei, pagal jos atliktus veiksmus dirbant atsakovės įmonėje (duomenys neskelbtini) „yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“, negali būti laikomi buvusio darbdavio subjektyvia nuomone, išreikšta apie ieškovės darbines savybes, o vertintini kaip žinia (CPK 185 straipsnis).

40. Tokie atsakovų žodžiai, kaip „yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių“ ir „pasisavinant“, pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, pateikiama kaip objektyvi tiesa, šiuose teiginiuose neklausiama, nekeliama problema ir neabejojama ieškovės veiksmais, juose nėra išsakomas vertinimas, svarstymai ar požiūris į tikrovės dalykus, tiesiog konstatuojama, kad ieškovės darbinėje veikloje, vykdant (duomenys neskelbtini) pareigas, nustatytas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir turto pasisavinimas.

41. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2428 (20) nurodytų išvadų, atkreiptinas dėmesys, kad specialistė minėtoje išvadoje teiginio „bei yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“ iš viso nevertino, konstatavusi, kad šie teiginiai nėra konkrečiai priskirti S. G.. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama ginčo teiginius civilinės bylos dėl garbės ir orumo gynimo kontekste, su specialistės išvada, kad šie teiginiai nėra priskirti konkrečiai ieškovei, nesutinka, kadangi iš viso 2020 m. kovo 31 d. siųsto pranešimo teksto yra akivaizdu, kad atsakovės vadovas kalba išskirtinai apie S. G., kaip buvusią atsakovės darbuotoją – (duomenys neskelbtini), juo labiau kad ir ginčo šioje byloje dėl šios aplinkybės nekilo.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuriam nešališkam stebėtojui tokie aukščiau paminėti teiginiai suponuotų vaizdą, kad ieškovė, kaip buvusi atsakovės darbuotoja, ėjusi (duomenys neskelbtini) pareigas, padarė nusikalstamas veikas, t. y. ieškovei iš esmės metamas kaltinimas dėl veikų, kurios atliktos ieškovei einant (duomenys neskelbtini) pareigas – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, pasisavinant darbo užmokestį bei įmonės konfidencialią informaciją, taip siekiant neigiamai apibūdinti, sumenkinti asmenį, kuris įmonių veikloje atlieka pakankamai svarbų vaidmenį. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti atsakovų paskleisti teiginiai atitinka žinios, o ne paskleistos nuomonės kriterijus, kurios teisingumą galima patikrinti.

43. Taigi, nustatęs, kad apie ieškovą buvo paskleista žinia, teismas turi įvertinti, ar ši žinia neatitiko tikrovės. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

44. Nagrinėjamu atveju atsakovai byloje įrodinėjo, kad visi ginčo pranešime išdėstyti teiginiai apie ieškovę yra tiesa. Dalį šių teiginių pirmosios instancijos teismas pripažino kaip tiesą, tačiau teiginius „yra apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją)“ teismas laikė tikrovės neatitinkančiais ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą.

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovė teiginių paskleidimo metu būtų pasisavinusi iš atsakovės bent kokius konfidencialius dokumentus ar darbo užmokestį. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pranešimo siuntimo dieną atsakovai disponavo tokia faktine informacija apie ieškovės dalykinę ir profesinę veiklą, kuri buvo pateikta teismui vertinti, tačiau teismas šios informacijos nevertino.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovų apeliaciniame skunde minimas byloje esantis 2022 m. kovo 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06679-21, tiek civilinėje byloje Nr. e2‑78-400/2022 priimtas sprendimas (CPK 179 straipsnis), kuriuo atsakovai įrodinėja, kad ieškovė jau atleidimo iš atsakovės įmonės metu buvo iš jos pasisavinusi 300 Eur, ne tik kad nepatvirtina, bet apskritai paneigia atsakovų teiginius, kad apie ieškovę paskleisti teiginiai apie apgaulingą buhalterinę apskaitą, konfidencialios informacijos pasisavinimą bei darbo užmokesčio pasisavinimą yra tiesa ir atsakovams tokia informacija buvo žinoma ginčo teiginių paskleidimo metu.

47. Visų pirma, tiek civilinėje byloje Nr. e2‑78-400/2022 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. priimtame sprendime, tiek ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06679-21, kuriuo skundžiamame sprendime rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad ieškovė atsakovės įmonėje dirbo su savo buhalterine programa, todėl išeidama iš darbo persikėlė programą į savo asmeninį kompiuterį, konstatuota, kad atsakovė neturėjo pareigos perduoti UAB „Aerema“ jos naudojamos buhalterinės apskaitos kopiją su UAB „Aerema“ bendrovės elektroniniais buhalterinės apskaitos duomenimis, kas suponuoja išvadą, kad jokių atsakovės buhalterinių duomenų ji nesisavino, jie buvo ieškovei priklausančioje programoje ir atsakovams tai turėjo būti žinoma. Ikiteismine tyrime nustatyta, kad baigusi darbą su UAB „Aerema“ ieškovė apskritai siekė pašalinti jai suteiktą prieigą prie atsakovės buhalterinių duomenų. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovai neteikė teismui duomenų ir neįrodinėjo, kad ieškovė pasisavino kitokius atsakovės konfidencialius duomenis, todėl akivaizdu, kad teiginys apie konfidencialios informacijos pasisavinimą neatitiko tikrovės. Be to, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06679-21 aiškintasi, ar ieškovė nepersivesdavo sau didesnio nei jai priklausęs darbo užmokestis, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas (DOK-43193) nenustačius S. G. veiksmuose nusikalstamos veikos, ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad atsakovės įmonėje buvo nusistovėjusi tvarka žodžiu derinti darbuotojų darbo užmokestį su įmonės vadovais, jokios patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos įmonėje nebuvo, o ieškovei priskaičiuotas ir buhalteriniuose dokumentuose esantis darbo užmokestis sutapo su ieškovės realiai gautu darbo užmokesčiu, įvertinta tai, kad visiems įmonėms darbuotojams realiai buvo mokamas didesnis nei darbo sutartimi nustatytas darbo užmokestis. Šios ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovų teiginiai apie ieškovę, kad ji apskaičiuodama darbo užmokestį jį pasisavino, buvo neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir neatitiko tikrovės.

48. Nors atsakovai teigia, kad ieškovė savavališkai persivedė 300 Eur už savo būsto nuomą, kad ši informacija atsakovams buvo žinoma ir davė pagrindą teiginiams apie ieškovę, pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2‑78-400/2022 buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovę ir ieškovę siejusių sutartinių nuomos teisinių santykių, dėl ieškovės teisės pagal žodinę nuomos sutartį pasilikti UAB „Aerema“ sumokėtą užstatą/jo dalį už iš S. G. UAB „Aerema“ darbuotojams nuomotą butą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ir atsakovės ginčas dėl 300 Eur užstato grąžinimo nėra niekaip susijęs su atsakovų teiginiais apie ieškovės darbinę veiklą, apgaulingą buhalterinę apskaitą ar darbo užmokesčio pasisavinimą.

49. Be to, svarbu ir tai, kad ginčo 2020 m. kovo 31 d pranešime išsakyti teiginiai buvo paremti tuo, kad atsakovės įmonėje buvo atliktas auditas, dėl ko, pasak atsakovų, paaiškėjo pareiškime apie ieškovę nurodyta informacija, tačiau prie šios civilinės bylos pridėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00094-20 esantis atsakovo L. S. 2021 m. sausio 8 d. liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad joks auditas įmonėje atliktas nebuvo. Tuo pačiu atmestini ir atsakovų argumentai, kad teismas visiškai nevertino teismo ekspertės J. K. pateikto Lingvistinės ekspertizės akto, kuriame nurodoma, kad vertinamas S. G., kaip (duomenys neskelbtini) darbas, jos, kaip darbuotojos veiksmai, remiamasi objektyviais patikrinimų faktais, tai nėra subjektyvi asmeninė nuomonė, o turimų faktų konstatavimas, tiriamajame tekste pateikta informacija apie asmenį yra kritiška, bet ne žeminanti. Visų pirmą, šis atsakovų į bylą pateiktas Lingvistinės ekspertizės aktas surašytas atsakovų atstovės advokatės užsakymu, ne teismo nutarties pagrindu, ir nelaikytinas įrodymu, turinčiu aukštesnę įrodomąją galią. Be to, matyti, kad akte nurodoma, jog kritiška informacija apie ieškovę pateikta remiantis objektyviais patikrinimų faktais, kai tokie faktai šioje byloje nepasitvirtino. Todėl spręstina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nesirėmė šiuo atsakovų nurodomu rašytiniu įrodymu.

50. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai neįrodė, jog paskleista žinia apie ieškovės atliktus neteisėtus veiksmus buvo pagrįsta faktais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, konfidencialios informacijos ar darbo užmokesčio pasisavinimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad apeliantų teiginiais paskleista žinia neatitiko tikrovės ir akivaizdžiai diskreditavo ieškovę ir pažemino jos garbę ir orumą.

Dėl paneigimo būdo ir priteistos žalos

51. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad vertinant tai, jog teismo sprendimas dėl paskleistos informacijos turinio apie ieškovę kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios jos orumą ir garbę yra nepagrįstas ir neteisingas, netikslinga pasisakyti dėl neturtinės žalos dydžio. Kadangi apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl skundžiamu sprendimu priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos, jos dydžio plačiau nepasisako.

52. Visgi, apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su ieškovės reikalautu ir skundžiamame teismo sprendime nustatytu ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo būdu. Ieškinyje ieškovė prašė įpareigoti solidariai atsakovus ieškovės S. G. naudai viešai paneigti tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją: 1) apie tai paskelbiant bent dviejuose vietiniuose dienraščiuose; 2) apie tai paskelbiant bent dviejuose vietinių naujienų portaluose; 3. apie tai raštu pranešant AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Panevėžio agrochemija“, UAB „Panevėžio Rivilė“, UAB „Aerema“.

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nėra tikslinga įpareigoti atsakovus apie minėtus paneigiančius pranešimus raštu pranešti UAB „Panevėžio Rivilė“ ir UAB „Aerema“, likusią reikalavimo dėl paskleistos informacijos paneigimo tvarkos dalį patenkino.

54. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nėra viešasis asmuo, viešasis duomenų paneigimas neturės jokios įtakos ieškovei, ženkliai didesnė visuomenės informavimo priemonių vartotojų dalis net nesupras dėl kokio asmens vyksta viešasis duomenų paneigimas ir toks teismo įpareigojimas praras savo paskirtį arba net sukels dar didesnį susidomėjimą ieškovės veiksmais.

55. CK

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pačios ieškovės teiginius dėl jos reikalaujamo informacijos paneigimo būdo, tiek prie šios civilinės bylos pridėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00094-20 esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovų paskleista informacija buvo paskleista toliau, nei už AB „Panevėžio statybos trestas“ ar UAB „Panevėžio agrochemija“ ribų. Nors ieškovė teigia, kad didelė dalis visuomenės sužinojo apie ieškovę neteisingą informaciją, labiau tikėtina, kad tokios informacijos paplitimą, jei toks ir buvo, galėjo lemti tarp ieškovės ir atsakovės vadovo L. S. kilęs asmeninis konfliktas ir pačių konflikto šalių ginčo eskalavimas.

57. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad žinių paneigimo būdas turėtų atitikti jų paskleidimo būdą, kadangi paneigimo informacija reikalinga pranešti tiems asmenims, kurie skaitė pradinę informaciją, su ja susipažino. Šiuo konkrečiu atveju, byloje jokių leistinų įrodymų, kad ieškovės orumą ir garbę žeminanti informacija buvo paskleista viešai, t. y. ginčo pranešimo turinys pasklido viešoje erdvėje, buvo viešai aptarinėjamas ir pan., nėra (CPK 178 straipsnis). Dėl to spręstina, kad atsakovų paskleistų teiginių apie ieškovę paneigimas viešoje erdvėje, t. y. dienraščiuose ir portaluose nėra tikslingas, toks paneigimas pasiektų visiškai kitą asmenų ratą, nei buvo paskleista informacija, ir būtų perteklinis ginant ieškovės pažeistas teises. Darytina išvada, kad visiškai pakankamas vienas iš ieškovės garbės ir orumo teisių gynimo būdų – paneigimo paskelbimas tokiu pačiu būdu, kaip ir buvo skelbiamas pradinis atsakovų tekstas, t. y. raštu apie paneigimą pranešant AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Panevėžio agrochemija“.

58. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai įpareigoti viešai paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis, kad S. G. vykdant (duomenys neskelbtini) pareigas jos darbe buvo apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją) keistina, nurodant, kad atsakovai įpareigojami paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis, kad S. G. vykdant (duomenys neskelbtini) pareigas jos darbe buvo apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją), ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paneigimą raštu pranešant AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Panevėžio agrochemija“.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisės aktus ir teismų praktiką, todėl iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį dėl garbės ir orumo, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, tačiau nepagrįstai parinko sprendime nurodyta ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo būdą. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimo dalį, kurioje nurodytas informacijos paneigimo būdas ir tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pakeitus tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. atmetus dalį vieno iš ieškovės reikšto reikalavimo (dėl informacijos paneigimo tvarkos), kuris, viso ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo kontekste nelaikytinas esminiu, tarp šalių pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų procentinė išraiška beveik nekinta, todėl pirmosios instancijos teisme šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

61. Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, spręstina dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

62. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai sumokėjo 178 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kitokių patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 600 Eur, šios ieškovės išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte numatytos maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumos.

63. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies (25 proc.), atlikus įskaitymą tarp šalių, iš atsakovų ieškovei priteistinos 405,50 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl informacijos paneigimo tvarkos pakeisti ir dėl šios dalies priimtą rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Įpareigoti atsakovus L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Aerema“, juridinio asmens kodas 302335478, per 30 (trisdešimt) dienų paneigti atsakovo L. S., veikiančio kaip UAB „Aerema“ direktoriaus, 2020 m. kovo 31 d. išsiųstuose dviejuose elektroniniuose laiškuose, siųstuose AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Panevėžio agrochemija“, tikrovės neatitinkančią paskleistą informaciją apie ieškovę S. G., kad jai vykdant (duomenys neskelbtini) pareigas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Aerema“ jos darbe buvo apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo požymių (pvz. dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo jį pasisavinant bei pasisavinant įmonės konfidencialią informaciją), apie tai raštu pranešant AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Panevėžio agrochemija“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Aerema“, juridinio asmens kodas 302335478, ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 405,50 Eur (keturis šimtus penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė –Pralgauskienė

Dalia Pranckienė