Baudžiamoji byla Nr. 2K-356-696/2015
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00721-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.3;
2.1.7.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų.
M. J. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti M. J. 3520 Lt, 13 JAV dolerių, 100 Lenkijos zlotų, taip pat 15 000 Lt, kuriuos M. J. gavo iš M. J. darant pirmąją nusikalstamą veiką, ir 3120 Lt, kuriuos gavo iš M. J. darant antrąją nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuspręsta, be kita ko, sunaikinti mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ (IMEI Nr. 352557044216755) su „Tele 2 pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370034150014915635, „Nokia“ su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370031012235500641, „Samsung SGH-E700“ (IMEI Nr. 353132009826227) be SIM kortelės, „Samsung“ (IMEI Nr. 359779046910499) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370034150015466067, „Samsung“ (IMEI Nr. 359237048967843) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370034150015466059, „BMWZ8“ (IMEI Nr. 356424690981289) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370034150012650457, „Nokia“ (IMEI Nr. 353757009850155) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370034150015684016, „Nokia E52“ (IMEI Nr. 357880048135887) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370031012217018372, „Nokia Xpress Music“ (IMEI Nr. 352044023920616) be SIM kortelės, „BMWZ8“ (IMEI Nr. 356424690984787) be SIM kortelės, o pistoletus „Brun Gap“, „Blow Mini 9 MM M 06“, perdirbtą pistoletą „IŽ-79-8“ su dėžute ir duslintuvu bei dėžutę su užrašu „Magtech“ nuo šovinių perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendis pakeistas – nuspręsta mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370031012235500641, „Samsung SGH-E700“ (IMEI Nr. 353132009826227) be SIM kortelės, „Samsung“ (IMEI Nr. 359779046910499) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370034150015466067, „Samsung“ (IMEI Nr. 359237048967843) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr.89370034150015466059, „BMWZ8“ (IMEI Nr. 356424690981289) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370034150012650457, „Nokia“ (IMEI Nr. 353757009850155) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370034150015684016, „Nokia E52“ (IMEI Nr. 357880048135887) su „Pildyk“ SIM kortele, kurios Nr. 89370031012217018372, grąžinti nuteistajam M. J., o mobiliojo ryšio telefonus „Nokia Xpress Music“ (IMEI Nr. 352044023920616) be SIM kortelės, „BMWZ8“ (IMEI Nr. 356424690984787) be SIM kortelės perduoti valstybei.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti D. P., D. P., E. L., M. J., tačiau jie kasacine tvarka nesiskundžia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
M. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė ir 2012 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku, prie „Vichy“ vandens parko, Vilniuje, Ozo g. 14C, į skolą už 19 500 Lt tolesniam platinimui pardavė M. J. didelį kiekį – apie 1 kg – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių).
M. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė labai didelį kiekį – 2991,62 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurios dalį – didelį kiekį 998,40 g – laikė prie savęs ir 2012 m. birželio 20 d., apie 15.30 val., prie prekybos centro „Ozas“, Vilniuje, Ozo g. 18, į skolą už 20 000 Lt pardavė tolesniam platinimui M. J., kuris veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o likusią dalį – didelį kiekį 1992,22 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) laikė iki 2012 m. birželio 20 d. 18.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
M. J. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, nuomojamame garaže Nr. 116-G1, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. birželio 20 d. 18.40 val., kai policijos pareigūnai atliko kratą, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, didelį kiekį šaudmenų, sprogstamosios galios sprogmenį ir sprogstamąją medžiagą, t. y. savadarbį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, kuris pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IŽ-79-8“, kuriam buvo pakeisti vamzdis, grąžinamoji spyruoklė ir padaryti kiti konstrukciniai pakeitimai, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, ir savadarbį šaunamojo ginklo duslintuvą, priskiriamą A kategorijos ginklų priedėliams ir tinkamą naudoti kartu su savadarbiu šaunamuoju ginklu „IŽ-79-8“, 50 vnt. šovinių, kurie yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpieji „Browning“ šoviniai, A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, 23 vnt. 9 mm kalibro šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis, kurie yra šaudyti tinkami B kategorijos šaudmenys, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro pistoletų, skirtų šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis, taip pat galima šaudyti iš perdirbtų dujinių pistoletų, kuriems iš vamzdžio kanalo pašalintos pertvaros, tačiau nepakeisti šovinio lizdo duomenys, rankinę granatą, kuri yra sprogmuo – pramoninės gamybos, „F-1“ markės kovinė gynybinė skeveldrinė rankinė granata, užpildyta apie 60 g brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu, ir rankinės granatos degtuvą, kuris yra pramoninės gamybos sprogmuo „UZRGM – 2“ markės unifikuotas kovinis rankinės granatos degtuvas, skirtas kovinėms rankinėms „F-1“, „RGD-5“ bei „RG-42“ markės granatoms sprogdinti, kurių detonatoriuose yra apie 1,5 g (vienete) brizantinio ir inicijuojančio poveikių sprogstamųjų medžiagų; minėta granata ir degtuvas sudaro komplektą.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 260 straipsnio 1 dalį; veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kvalifikuoti kaip dvi atskiras veikas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirti minimalią bausmę; bausmes skirti atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, sunkių padarinių visuomenei nekilo.
Kasatorius nurodo, kad teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bylos įrodymai įvertinti neteisingai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje teisėjams nustatytą reikalavimą įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taip buvo pažeista BPK 1 straipsnio nuostata tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Šie BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasatorius mano, kad teismai netinkamai ištyrė jo, kitų nuteistųjų parodymus ir kitą faktinę bylos medžiagą. Dėl pirmos veikos (padarytos 2012 m. gegužės mėn.) teismai padarė įrodymais nepagrįstas išvadas dėl didelio kanapių kiekio. Skundžiami sprendimai grindžiami spėjimais, nes nebuvo įrodyta, koks kiekis kanapių (ir jų dalių) realiai buvo laikytas ir parduotas tolesniam platinimui, nes šios narkotinės medžiagos iš viso nebuvo rastos, jų sudėtis nenustatyta. Bylos įrodymai patvirtina, kad 500 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) kasatorius sumaišė su tabaku ir sudrėkino ir prieš perduodamas M. J. jų nesvėrė. M. J. patvirtino, kad nebuvo išpakavęs iš kasatoriaus gautų kanapių, jų nesvėrė, o perduodamas E. L. pasakė, kad jų čia yra kilogramas. Taigi neįmanoma nustatyti, kiek tokios medžiagos kasatorius perdavė M. J. Teisme apklausti asmenys, tarp jų E. L., patvirtino, kad kanapės buvo blogos kokybės (blogai degė, rūkymui reikėjo didesnio kiekio). Kad kanapės nekokybiškos, jam pasakė ir pareigūnai. Telefoninis pokalbis su M. J. dėl perduotų nekokybiškų kanapių užfiksuotas pasiklausymo metu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino nuteistojo M. J. prašymo atlikti tyrimą ir apklausti M. J. ir E. L., kad būtų išsiaiškintos šios aplinkybės. To nepadarydamas apeliacinės instancijos teismas nepašalino byloje iškilusių abejonių, kurios turi būti aiškinamos kasatoriaus naudai. Pasak nuteistojo, nesant jokių kitų patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad jis pardavė M. J. 1 kg kanapių ir jų dalių, turi būti remiamasi jo parodymais, kad jis pardavė apie 500 g kanapių (ir jų dalių), tai patvirtina E. L. ir M. J. parodymai.
Nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinio skundo argumentus dėl 2012 m. gegužės mėn. parduotų kanapių blogos kokybės, rėmėsi specialisto išvada, pagal kurią specialistas, atlikęs šios siuntos tyrimą, nenustatė, kad kanapės būtų blogos kokybės, jose būtų tabako ar jos būtų šlapios. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 1 kg kanapių, kurios buvo perduotos M. J., nebuvo rastos ir tirtos, nes, pagal E. L. parodymus, didžiąją jų dalį jis surūkė pats arba su draugais, o kitą dalį – pardavė. Be to, kanapes E. L. įsigydavo ne tik iš M. J., bet ir iš kitų asmenų. Kasatoriui neaišku, kokiu būdu galima nustatyti, kad tai tos pačios kanapės, kurios buvo perduotos M. J., o šis jas pardavė E. L., juo labiau jų kiekį. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo įsitikinimu, jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o pagal 260 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius nurodo, kad neteisingai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuota ir 2012 m. birželio mėn. veika. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinime nurodytą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų M. J. įsigijo iš karto, o ne atskiromis dalimis. Pasak nuteistojo, jo veiksmai – neteisėtas didelio kiekio (1992,22 g) narkotinių medžiagų laikymas ir pardavimas bei neteisėtas didelio kiekio (2991,62 g) narkotinių medžiagų laikymas – turi būti kvalifikuojami kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis teigia teisme išsamiai paaiškinęs, kad kaltinime nurodytą narkotinių medžiagų kiekį jis įgijo dalimis per nedidelį laiko tarpą, o ne vienu metu. Tokias šių narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes patvirtina visų įrodymų visuma, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme papildomai surinkti ir ištirti įrodymai, tačiau abiejų instancijų teismai dėl to padarė kitokias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jo parodymus melagingais, rėmėsi 2012 m. birželio 26 d. slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis, neatsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. birželio 20 d. ilgą laiko tarpą nuteistasis nebuvo tiesiogiai stebimas, todėl turėjo galimybę susitikti su Buba, kuris jam pardavė kanapes. Protokolo duomenimis, jis nebuvo stebimas nuo 14.03 iki 15.00 val, 15.08 val. prie „Vichy“ vandens parko susitiko su M. J., kuris atidavė jam pinigus už kanapes. Tai buvo pažymėti pinigai, kurių pareigūnai pas kasatorių nerado, nes 15.13–15.24 val. laikotarpiu jis juos atidavė Bubai prie parduotuvės „Celsis“ Trinapolio g., o šis jam perdavė paketą su kanapėmis. Iš karto grįžęs sėdo į automobilį ir po 3 min. (15.27 val.) susitiko su M. J. ir perdavė jam žalios spalvos polietileninį paketą su kanapėmis (998,40 g). 15.35 val. kasatorius atvažiavo į Trinapolio g., kur nebuvo tiesiogiai stebimas iki 17.08 val. Per tą laiką kasatorius susitiko su Buba ir gavo iš jo 1992,22 g kanapių, kurias nusinešė į butą, (duomenys neskelbtini). Tuo metu pareigūnai, būdami automobilyje, stebėjo vienintelį išvažiavimą iš namo kiemo į Žvalgų g., o kasatorius išėjo iš namų per kitą pusę ir miškeliu palei statybas nuėjo iki parduotuvės „Celsis“. Pareigūnai neturėjo galimybės jo stebėti, nes nuo jų stovėjimo iki tos vietos, kuria jis ėjo, atstumas yra ne mažiau kaip 500 m, be to, vietovė kalvota. Todėl apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė vietovės nuotrauką iš palydovo, tačiau teisėjai jam neleido parodyti savo judėjimo maršruto ir susitikimo su Buba vietos žemėlapyje.
Kasatoriaus teigimu, tai, kad kanapės buvo įgytos ne vienu metu, o per kelis kartus ir įvairiais kiekiais, patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. 11-1712 (14) nurodyta, kad pagal 2012 m. liepos 17 d. specialisto išvadą Nr. 140-(3644)-IS1-4412 tirti pateiktose kanapėse (ir jų dalyse), kurias M. J. pardavė M. J., delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,3 proc., o pagal 2012 m. liepos 16 d. specialisto išvadą Nr. 140-(3442)-IS1-4398 tirti pateiktose kanapėse (ir jų dalyse), rastose M. J. bute, (duomenys neskelbtini), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,4 proc. ir 4,1 proc. Visų trijų kanapių siuntų alkaloidų (delta-9-tetrahidrokanabinolio) skirtinga koncentracija patvirtina, kad kanapes jis įgijo ne vienu metu, jų nepadalijo iš bendro kiekio ir nepardavė M. J..
Nuteistasis įsitikinęs, kad byloje surinkti įrodymai nebuvo įvertinti pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl buvo padarytos neteisingos išvados dėl kasatoriaus veiksmų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo.
Kasatorius mano, kad pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę yra pagrindas sumažinti iki minimalios, nes jis prisipažino ir labai gailisi dėl šio nusikaltimo padarymo, kaip ir dėl kitų padarytų nusikaltimų. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad teisme duotus kasatoriaus parodymus vertina kritiškai, nes jie buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas, nes buvo žadama pareikšti įtarimus laikinai sulaikytam artimam asmeniui T. I.. Kadangi buvo labai susijaudinęs, išmuštas iš vėžių, davė neteisingus parodymus, o teisingus parodymus davė tik teisme, kai jau buvo aišku, kad jokių pretenzijų jo draugei nebus pareikšta.
Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai M. J. padarytoms veikoms baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, BPK pažeidimų nepadarė. Teismai, išanalizavę surinktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad M. J. padarė BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas.
Nuteistojo M. J. versija, kad 2012 m. gegužės mėn. jis pardavė M. J. ne 1 kg, o 500 g kanapių (ir jų dalių), abiejų instancijų teismų motyvuotai atmesta. Teismai konstatavo, kad M. J. teiginiai dėl mažesnio, t. y. 500 g narkotinių medžiagų kanapių (ir jų dalių) perdavimo M. J., prieštarauja kitiems bylos duomenims, todėl įvertinta kaip pasirinkta gynybos taktika. Spręsdami dėl faktiškai perduoto narkotinių medžiagų kiekio teismai pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais M. J. parodymais, kuriuose jis teigė, kad iš lenko, pravarde Buba, įgijo 1 kg narkotinės medžiagos, kurią vėliau perdavė M. J.. Aplinkybę, kad M. J. pardavė 1 kg narkotinių medžiagų M. J., patvirtina M. J. ir E. L. parodymai.
Prokuroras pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo taip pat nepagrįsti. Tiek pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs ir detaliai įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, tiek apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad M. J. sąmoningai savo žinioje laikė labai didelį kiekį – 2991,62 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurios dalį – didelį kiekį 998,40 g – turėjo prie savęs ir kaltinime nurodytu laiku ir vietoje į skolą pardavė M. J.. Tokia veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes, papildomai apklausė M. J., dar kartą įvertino slapto sekimo metu gautus duomenis ir jų pagrindu atmetė M. J. teiginius, kad kaltinime nurodytas narkotinių medžiagų kiekis buvo įgytas per du kartus. Byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų galima suabejoti slapto sekimo metu M. J. užfiksuotais veiksmais; pareigūnai nenurodė, kad jie kažkuriuo laiku neturėjo galimybės stebėti M. J..
Prokuroro manymu, kasatoriui pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė nešvelnintina. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltę, nuteistąjį apibūdinančius duomenis (praeityje teistas tris kartus, tarp jų ir už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), taip pat sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, M. J. už šios veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis neviršija BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Paskyrus tokio dydžio bausmę, proporcingumo ir teisingumo principai nebuvo pažeisti.
Nuteistojo M. J. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį
Kasatorius teigia, kad 2012 m. gegužės mėn. padaryta veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, turi būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jis M. J. į skolą pardavė ne kaltinime nurodytą didelį kiekį (apie 1 kg) narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), bet 500 g, kurią sumaišė su tabaku ir sudrėkino. Pasak M. J., šios M. J. perduotos narkotinės medžiagos nebuvo rastos ir tirtos, nes buvo suvartotos, todėl nenustatytas nei jų kiekis, nei sudėtis.
Šią versiją kasatorius kėlė teisiamojo posėdžio metu, kurią tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė. Pagrįsdamas padarytos veikos kvalifikavimą pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi nuteistojo M. J., E. L., D. P., D. P. proceso metu duotais parodymais, taip pat M. J. ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. sausio 28 d. duotais parodymais. Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės mėn. M. J. į skolą už 19 500 Lt pardavė M. J. didelį kiekį – 1 kg – kanapių (ir jų dalių). M. J. šį kiekį 2012 m. gegužės mėn. viduryje į skolą už 24 000 Lt išplatino E. L., kuris 2012 m. birželio 11 d. dalį šio kiekio – 0,91 g – neatlygintinai išplatino D. P. ir tą pačią dieną į skolą už 600 Lt pardavė apie 20 g D. P., dalį suvartojo pats, o dalį – 35 g – laikė bute iki kratos; D. P. 2012 m. birželio 11 d. į skolą už 600 Lt iš E. L. įgijęs 20 g kanapių, dalį jų išplatino kitiems, dalį suvartojo pats, dalį – 4,966 g – laikė su savimi iki sulaikymo 2012 m. birželio 12 d., o dalį – 4,165 g – laikė savo bute iki 2012 m. birželio 12 d. atliktos kratos. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad M. J. 2012 m. gegužės mėn. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavė M. J. 1 kg narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) ir dalis jos buvo rasta pas pirmiau nurodytus asmenis kratų metu 2012 m. birželio 12 d.
Abiejų instancijų teismai paneigė nuteistojo M. J. teiginius, kad jis 500 g narkotinės medžiagos sumaišė su tabaku, cukrumi ir apšlakstė vandeniu. Teismai pažymėjo, kad specialistai, atlikę M. J. 2012 m. gegužės mėn. perduotų kanapių (ir jų dalių) tyrimą, nenustatė, jog šios būtų blogos kokybės, jose būtų tabako ar jos būtų šlapios. Specialistų išvadose Nr. 140-(3442)-IS1-6824, 140-(3435)-IS1-4040 nurodyta, kad 2012 m. birželio 12 d. kratos metu E. L. bute, asmens kratos metu pas D. P., kratos metu pas D. P. buvo rastos sausos iš dalies susmulkintos augalinės kilmės medžiagos, kurios yra narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys). Pasak teismų, M. J. ir E. L. parodymai, kuriuose jie teigė, kad 2012 m. gegužės mėn. gautos kanapės buvo blogos kokybės, nepatvirtina M. J. versijos, jog jis jas maišė su tabaku ir apipylė vandeniu su cukrumi. M. J. ir E. L. parodė tik tai, kad kanapėse buvo daug stiebų. Nė vienas iš jų neparodė, kad kanapės būtų šlapios ar kad jų nebūtų galima rūkyti. Pirmosios instancijos teismo nuomone, toks M. J. nurodyto kanapių (ir jų dalių) kiekio (500 g) padidinimas iki 1 kg lemtų šlapių kanapių pardavimą. Teismams nekilo abejonių, kad kratų metu rasta narkotinė medžiaga pas nuteistuosius E. L., D. P. ir D. P. yra būtent ta, kurią E. L. įgijo iš M. J. 2012 m. gegužės mėn. ir kurią tą pačią dieną pastarasis įgijo iš M. J., nes, pagal E. L. parodymus, nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. birželio 12 d. jis gaudavo narkotinių medžiagų iš M. J.; paskutinį kartą jų gavo 1 kg 2012 m. gegužės viduryje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes M. J. 2012 m. gegužės mėn. padarytai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai.
Dėl nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė labai didelį kiekį – 2991,62 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurios dalį – didelį kiekį 998,40 g – laikė prie savęs ir 2012 m. birželio 20 d., apie 15.30 val., prie prekybos centro „Ozas“, Vilniuje, Ozo g. 18, į skolą už 20 000 Lt pardavė tolesniam platinimui M. J., kuris veikė pagal NVIV, o likusią dalį – didelį kiekį 1992,22 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) laikė iki 2012 m. birželio 20 d. 18.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiuos M. J. veiksmus teismas kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kasatorius nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tvirtina, kad kaltinime nurodytą narkotinių medžiagų kiekį įgijo ne iš karto, o atskiromis dalimis per nedidelį laiko tarpą iš lenko, pravarde Buba, todėl ši veika turi būti kvalifikuojama kaip dvi atskiros veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, konstatavo, kad 2012 m. birželio 20 d. M. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip viena veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad M. J. buvo slapta sekamas pareigūnų visą įvykio dieną ir joks asmuo Buba slapto sekimo metu nenustatytas. Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad sekimas pradėtas 2012 m. birželio 20 d. 00.00 val., 14.03 val. į Gelvonų g. 61–ojo namo kiemą įvažiuoja M. J. vairuojamas juodos spalvos automobilis BMW; 15.00 val. M. J. pastebėtas sėdintis žalios spalvos automobilyje „Ford Focus“ degalinėje „Lukoil“, Ozo g. 12; 15.08 val. M. J. vairuojamas automobilis „Ford Focus“ privažiavo prie vandens pramogų parko „Vichy“ Ozo g. Prie šio parko M. J. susitiko su M. J., bendravo. M. J. perdavė M. J. daiktą, panašų į pinigus; 15.10 val. M. J. įsėdo į automobilį „Ford Focus“ ir išvažiavo, 15.13 M. J. vairuojamas automobilis „Ford Focus“ įvažiavo į Trinapolio g.; 15.24 val. automobilis „Ford Focus“ išvažiavo iš Trinapolio g.; 15.27 val. automobilis „Ford Focus“ sustojo prie vandens pramogų parko, iš automobilio išlipo M. J. ir susitiko su M. J.. M. J. perdavė M. J. žalios spalvos polietileninį krepšį; 15.30 val. M. J. įsėdo į automobilį „Ford Focus“ ir išvažiavo; 15.35 val. M. J. vairuojamas automobilis įvažiavo į Trinapolio g; 17.08 val. automobilis „Ford Focus“ išvažiavo iš Trinapolio g.; 17.21 val. automobilis sustojo prie HBH restorano prie Molėtų pl. už posūkio į Riešės gyvenvietę, M. J. išlipo iš automobilio ir užėjo į šį restoraną, kur atsisėdo prie stalo šalia dviejų merginų ir dviejų vaikinų; 17.35 val. M. J. buvo vizualiai perduotas sulaikymo grupei. Šie duomenys rodo, kad sekimo metu buvo fiksuojami visi M. J. veiksmai, policijos pareigūnai nenurodė, kad jie kažkuriuo laiku neturėjo galimybės stebėti M. J.. Pasak teismo, M. J. dėstomos aplinkybės ir pateikti duomenys (žemėlapis) nepaneigia objektyviais įrodymais nustatytų aplinkybių. Taigi kasatoriaus versijos, kad jis narkotines medžiagas įsigijo per kelis kartus, nepatvirtina bylos medžiaga. Tai, kad jis dalį laikytų narkotinių medžiagų realizavo, o dalį tik laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl labai didelio kieko narkotinių medžiagų laikymo nėra reikšminga, ar narkotines medžiagas asmuo įsigijo per vieną kartą ar per kelis kartus. Svarbu, kad laikytų medžiagų kiekis atitinka labai didelio kiekio požymį, o narkotinių medžiagų įgijimo požymis kasatoriui neinkriminuotas. Pagal nustatytas aplinkybes M. J. padarytai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai.
Dėl bausmės paskirtos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį
Kasatorius mano, kad pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę yra pagrindas sumažinti iki minimalios, nes jis prisipažino ir labai gailisi dėl šio nusikaltimo padarymo. Teismo nuosprendžiu kasatoriui pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. BK 253 straipsnio 2 dalis už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Taigi už šį nusikaltimą kasatoriui paskirta bausmė beveik prilygsta įstatyme numatytai minimaliai bausmei. Teismas, skirdamas bausmę už šį nusikaltimą, tinkamai taikė BK 54 ir 61 straipsnių nuostatas.
Kartu pažymėtina, kad bausmės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį švelninimas neturėtų įtakos galutinei subendrintai bausmei, nes bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas prie griežčiausios iš paskirtų bausmių iš dalies pridedamos paskirtos švelnesnės bausmės. Kadangi griežčiausia paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra laisvės atėmimas dvylikai metų, prie jos iš dalies pridedamos paskirtos švelnesnės bausmės. Teismas nuo bausmių, paskirtų už kitus du nusikaltimus, pridėjo tik vienerius metus, nors pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimą aštuoneriems metams, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą penkeriems metams, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
Vytautas Piesliakas
