A. M. pagal BK 139 str., 202 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-347-696/2015

Teisminio proceso Nr. 1-82-2-00014-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.7;

1.2.17.6;

1.2.29.1;

2.1.15.1.2.; (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistosios A. M. gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,

nukentėjusiajai A. D.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. D. ir I. M. gynėjai advokatei Raimondai Klimienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių A. D. ir I. M. kasacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu A. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 202 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 4, 9 dalimis, šios bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. M. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. M. 3200 Lt (926,79 Eur) turtinei žalai atlyginti ir valstybei 2598,82 Lt (752 Eur) proceso išlaidoms atlyginti, o šios nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuteistosios A. M., nukentėjusiųjų I. M. bei A. D. apeliaciniai skundai atmesti ir iš A. M. priteista valstybei 525,58 Lt (152 Eur) proceso išlaidoms (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms I. M. ir A. D.) atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistosios A. M. gynėjos advokatės D. Činčiuvienės, prašiusios nuteistosios kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų kasacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. D. ir I. M. gynėjos advokatės R. Klimienės, prašiusių nukentėjusiųjų kasacinius skundus tenkinti, o nuteistosios kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio visus kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. M. nuteista už tai, kad netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės medicinos praktikos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008 m. liepos 25 d. A. M. vardu, laikė ir panaudojo kaip tikrą dokumentą stomatologijos kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu laiku, iki 2012 m. gegužės 24 d., kol šią licenciją paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat ji nuteista už tai, kad nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės 31 d. stomatologijos kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), versliškai vertėsi gydytojo odontologo medicinine praktika, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 patvirtintų Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 2.1 ir 48.1 punktus, ir 2004 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-219,,Dėl odontologijos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių“, neturėdama šiai veiklai reikalingos išduotos licencijos, kuri tokiai veiklai reikalinga, teikė odontologijos paslaugas A. D., gaudama 5920 Lt, S. S., gaudama 1400 Lt, V. N., gaudama 100 Lt, N. Z., gaudama 200 Lt, V. Ž., gaudama 1350 Lt, R. Č., gaudama 700 Lt, S. Č., gaudama 300 Lt, ir I. M., gaudama 3500 Lt pajamų.

Taip pat ji nuteista už tai, kad nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės 31 d. stomatologijos kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), teikė pacientei A. D. netinkamą gydymą – netinkamai taikė gydymo ir dantų protezavimo taktiką, t. y. suprotezuoti dantys buvo neišgydyti, dantų protezai nekokybiškai pritaikyti ir atiduoti naudoti, dėl to 26 ir 27 dantų neišgydytų lėtinių infekcijos židinių uždegiminis procesas progresavo, nekokybiški protezai kenkė periodontui, sukeldami lėtinius uždegiminius procesus, dėl to nebuvo atkurta (žmogaus prigimtinė fiziologinė) visavertė kramtymo funkcija, nes išliko patologija, iškreipianti sąkandį, taip A. D. savo neteisėtos veiklos pasekmėmis ilgam laikui sutrikdė organizmo fiziologinę–kramtymo funkciją (ilgesniam nei 10 dienų terminui, nesant viršutinės–didžiosios skaitinės reikšmės apibrėžties ribos), t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Taip pat ji nuteista už tai, kad, būdama individualios A. Š. įmonės (kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) savininkė, nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1, 2 dalių, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija), nesilaikė 12 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nesurašė įmonės suvestinių apskaitos registrų už 2011 m., 2011 m. į įmonės buhalterinę apskaitą įrašė veiklos sąnaudų iš viso už 2400 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais; nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2010 m. birželio 2 d. Nr. 671 redakcija su pakeitimais) 4 ir 16 punktų reikalavimų ir grynuosius pinigus 3117,11 Lt iš kasos išmokėjo nesurašiusi kasos išlaidų ir šių pinigų išmokėjimo orderių, 38 320 Lt grynų pinigų gavimo neįrašė į 2011 m. kasos knygą; A. Š. įmonės buhalterinė apskaita už 2011 m. nebuvo tvarkoma, dokumentai nesusisteminti, neįtraukti į registrus, grynų pinigų gavimo už 38 320 Lt, grynų pinigų išmokėjimo už 3117,11 Lt ir prekių įsigijimo už 4035,11 Lt ūkinės operacijos neįtrauktos į įmonės buhalterinės apskaitos registrus (kasos knygą, „Ūkinių operacijų žurnalą“ arba jį atitinkantį apskaitos registrą), į įmonės buhalterinę apskaitą įrašytos veiklos sąnaudos nepagrįstos apskaitos dokumentais, iš viso už 2400 Lt, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. lX-574 16 straipsnio 1 ir 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti A. Š. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus.

Be to, 2011 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikė stomatologijos paslaugas S. Č., R. Č., V. N., N. Z., V. Ž., I. M., gavo 6150 Lt pajamų, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nesurašė pirminių apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių pardavimo ūkinėms operacijoms apskaityti, iš viso už 6150 Lt, nesilaikė 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 2011 m. į įmonės apskaitą neįtraukė 6040 Lt pajamų (6150 – 110 (110 Lt deklaruota didesnė pajamų suma), t. y. neįforminimo kasos pajamų orderiais ir 6040 Lt pardavimo ūkinių operacijų neužfiksavimo įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti A. Š. įmonės veiklos ir turto už 2011 m.

Be to, 2012 m. gegužės 31 d. užpildytoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 m. A. Š. įmonė įrašė neteisingus duomenis apie iš pajamų atimamus leidžiamų ir ribojamų dydžio leidžiamų atskaitymų, mokestinio laikotarpio pelno, apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumas – A. Š. įmonė 2011 m. padidino iš pajamų atimamų leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus 2400 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 2400 Lt ir sumažino pelno mokesčio sumą 120 Lt; A. Š. įmonei apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 120 Lt pelno mokesčio už 2011 m. (2400 x 5%); A. Š. įmonė 2011 m. gavo 6150 Lt pajamų, neįtraukė į apskaitą 6040 Lt pajamų, valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. gegužės 31 d. užpildytoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 m. A. Š. įmonė įrašė neteisingus duomenis apie pajamų, mokestinio laikotarpio pelno, apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumas – A. Š. įmonė 2011 m. sumažino apmokestinamąsias pajamas 6040 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 6040 Lt ir sumažino pelno mokesčio sumą 302 Lt, dėl to A. Š. įmonei apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 302 Lt pelno mokesčio už 2011 m. (6040 x 5 %), tačiau dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kasaciniai skundai nepaduoti.

Kasaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, ją išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 139 straipsnio 1 dalį bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ją nepagrįstai ir neteisėtai nuteisė dėl suklastoto dokumento panaudojimo, nes dėl tokios veikos jai nebuvo pareikšti įtarimai ir ji nebuvo kaltinama. Taip pat ji mano, kad teismas nepagrįstai ją nuteisė ir dėl tokio dokumento laikymo. Pažymėdama, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tik tyčia, teigia, jog tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojusi apie tai, kad jos laikoma licencija yra netikra. Tai, kad ji nežinojo, jog skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyta licencija yra netikra, patvirtina ir bylos duomenys apie nuteistajai išduotą higienos pasą, būtiną veiklai vykdyti. Anot kasatorės, tai reiškia, kad net higienos įstaigų pareigūnams, šios licencijos pagrindu išdavusiems nuteistajai higienos pasą, nekilo jokių abejonių dėl aptariamo dokumento tikrumo. Dėl to nuteistoji teigia, kad ir jai nekilo jokių abejonių dėl šio dokumento tikrumo ir neturėjo jokios išankstinės tyčios tokį dokumentą laikyti, t. y. jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją nuteisė ir pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji pažymi, kad nežinojo, jog jos turėta licencija yra netikra, ji turi tinkamą išsilavinimą ir patirtį, dėl to buvo įsitikinusi turinti teisę teikti odontologo paslaugas, įkūrė odontologijos kabinetą ir minėtas paslaugas teikė viešai ir legaliai. Skunde nurodoma, kad kasatorė nesutinka ir su teismo išvada, kad ji sąmoningai vertėsi odontologės praktika be tam reikiamos licencijos, nes dar ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, iš kokios įstaigos gavusi minėtą licenciją. Dėl to nuteistoji teigia, kad nežinojo apie licencijos netikrumą ir jos veikoje nėra tyčios, o tai reiškia, kad ji nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Maža to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą skirti papildomą deontologinę ekspertizę, kad būtų atribotas nukentėjusiajai A. D. suteiktas dantų gydymas (kitų gydytojų Z. R. ir R.K. V.) dar iki kreipimosi pas nuteistąją. Be to, teismas nepagrįstai nevertino bylos aplinkybių dėl dantų techniko R. V. nekokybiškai pagamintų dantų protezų, o tai ir sukėlė visas neigiamas pasekmes, nors atsakomybė už nesunkų nukentėjusiosios A. D. sveikatos sutrikdymą iškelta tik kasatorei.

Kasatorė mano, kad jai paskirta neteisinga – per griežta bausmė. Skunde pažymėdama savo šeimos sudėtį (viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, kuriuos dabar prižiūri jos pensininkė motina), savo motinos sveikatos būklę, teigia, kad jos motinai yra sunku prižiūrėti jos vaikus. Dėl to ji mano, kad jai galima taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus ir nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 139 straipsnio 1 dalies į 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir iš nuteistosios priteisti jai (kasatorei) 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei valstybei – proceso išlaidas, patirtas kasacinės instancijos teisme.

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jos apeliacinio skundo argumentų dėl nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties – subjektyviųjų požymių – intelektinio ir valinio procesų visumos. Šios instancijos teismas nepagristai nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką vertino tik kaip eilinį sveikatos sutrikdymą; nesusiejo tokios veikos su kitais nuteistosios padarytais nusikaltimais; neatsižvelgė, kad nuteistoji sąmoningai užsiėmė veikla, kuriai neturėjo licencijos. Dėl to kasatorė teigia, kad nuteistoji, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Nuteistosios prisipažinimas dėl nekokybiškų dantų protezų, anot kasatorės, patvirtina nuteistąją veikus tiesiogine tyčia, nes gydytojas turi gebėti atskirti laikinus protezus nuo nuolatinių. A. M. savanaudiškas paskatas patvirtino liudytojai R. V. ir A. G., kad šie protezų pavyzdžius padarė nemokamai, nors nukentėjusioji už juos sumokėjo kaip už nuolatinius. Anot kasatorės, tai reiškia, kad nuteistoji, suteikdama kasatorei nekokybiškas paslaugas ir nesunkiai sužalodama sveikatą, siekė minimaliomis sąnaudomis gauti iš jos maksimalią naudą.

Nukentėjusioji teigia, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nuteistoji, teikdama 2010 m. kovo mėn. prašymą išduoti leidimą – higienos pasą, Kauno visuomenės sveikatos priežiūros centrui nurodė, kad ji teiks tik gydymo paslaugas. Anot kasatorės, tai reiškia, kad nuteistoji, dar prieš pradėdama nukentėjusiajai teikti protezavimo paslaugas, jau žinojo negalinti teikti protezavimo paslaugų, net jei ir būtų turėjusi galiojančią licenciją, nes protezavimo paslaugoms taikomos kitos higienos normos. Be to, protezavimo veikla net nebuvo nurodyta leidime – higienos pase.

Kasatorė teigia, kad abiejų instancijų teismai, nepagrįstai netenkindami jos civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatų. Nukentėjusioji pažymi ir tai, kad kreipimosi su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą dėl žalos už nekokybiškai suteiktas paslaugas priteisimo iš nuteistosios įmonės metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios įmonės veiklos teisėtumo, tačiau sveikatos sutrikdymo mastas jai (nukentėjusiajai) dar nebuvo nustatinėjamas. Be to, jei nuteistosios įmonės veikla būtų buvusi teisėta ir apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, žalos atlyginimo klausimas spręstųsi kur kas paprasčiau (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 punktas) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77/2010">3K-3-77/2010</a>, 3K-3-59/2010). Juolab kad ji pirmiausia ir kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri konstatavo pažeidimus, tačiau nevertino padarytos žalos, nes nuteistoji nebuvo Odontologų rūmų narė ir jai nebuvo leidžiama verstis odontologijos praktika. Tai, kad nuteistoji nesilaikė įstatymų, reglamentuojančių odontologo darbą, neteisėtais veiksmais ne tik padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir klaidino tiek ją, tiek kitus pacientus, atėmė jai galimybę pasirinkti teisėtai veikiančią gydymo įstaigą, todėl iš jos priteistina neturtinė žala ne tik už sveikatos sutrikdymą, ir už visumą tarpusavyje susijusių jos įvykdytų nusikalstamų veikų, už tuos dvasinius išgyvenimus, kuriuos teko patirti nukentėjusiajai sužinojus, kad buvo apgaudinėjama. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino pateiktų dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirtos turinės žalos dydį. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui tokių duomenų ji negalėjo pateikti dėl jai tęsiamo gydymo.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimų dalį dėl neturtinės žalos (50 000 Lt; 14 481 Eur) atlyginimo ir iš nuteistosios priteisti valstybei kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasatorė teigia, kad dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos (neteisėtai, be įstatymų nustatyta tvarka išduodamos licencijos vykdomos odontologijos paslaugų teikimo praktikos) patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teismų sprendimų, kuriais jai priteistas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, ji neginčija, tačiau nesutinka su teismų sprendimais dėl palikto nenagrinėto jos pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad nėra žinomos visos reikšmingos aplinkybės, būtinos siekiant įvertinti neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Kasatorė pažymi, kad jai nenustatytas sveikatos sutrikdymas tik dėl pačios nuteistosios neteisėtai vykdytos veiklos – įstatymų nustatyta tvarka nepildytų medicininių dokumentų, ir dėl tokios aplinkybės tapo neįmanoma įrodyti nuteistosios darbo broką. Kasatorė teigia, kad ji patyrė neturtinę žalą, nes iš jos buvo pasityčiota, ji buvo pažeminta, jai sukeltas pagrįstas nepasitikėjimas sveikatos apsauga, gydytojais, jų darbo kontrolės stoka ir atimta galimybė rinktis. Abiejų instancijų teismai neatskleidė bylos esmės, nors ji (kasatorė) nukentėjo moraliai ne tik dėl fizinio skausmo, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, kurie tiesiogiai susiję su nuteistosios teiktomis odontologinėmis paslaugomis, bet ir dėl kitų padarytų nusikalstamų veikų. Nors teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, turi galimybę išsamiai išsiaiškinti visus klausimus, įvertinti surinktus įrodymus, taip pat ir priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir pasekmių. Anot kasatorės, taip teismai pažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes palikdamas nenagrinėtą jos ieškinį neturtinei žalai atlyginti, pažeidė jos, kaip nukentėjusiosios, teises ir teisėtus bei pagrįstus lūkesčius.

Nuteistosios A. M., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. D. ir I. M. kasaciniai skundai netenkinami.

Dėl nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ją nepagrįstai ir neteisėtai nuteisė dėl suklastoto dokumento panaudojimo, dėl tokio dokumento laikymo ir dėl neteisėto vertimosi profesine veikla, nes ji nežinojo, kad licencija netikra.

Kaltinamoji A. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pirminės medicinos praktikos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008 m. liepos 25 d. A. M. vardu, laikė ir panaudojo (duomenys neskelbtini) įrengtame stomatologijos kabinete, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu laiku, iki 2012 m. gegužės 24 d., kaip tikrą dokumentą, kol licenciją paėmė policijos pareigūnai.

Teismai nustatė, kad 2008 m. liepos 25 d. išduota A. M. vardu licencija yra suklastota ir dėl to teisėjų kolegija neturi jokių abejonių. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos informacijos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 patvirtintomis Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis, odontologijos praktikos licencijas išduoda Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, o ne Sveikatos apsaugos ministerija. Tikroji pirminės medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota A. Š. 2000 m. vasario 24 d. verstis bendrosios praktikos gydytojo stomatologo praktika ir galiojo iki 2005 m. vasario 24 d. Nėra duomenų, kad būtų išduota nauja licencija ar pratęsta galiojanti. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad pirminės praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2008 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pilietei A. M., nėra parengta pagal tokių dokumentų rengimo reikalavimus. Specialisto išvadoje pasakyta, kad pirminė medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2008 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pilietei A. M., yra netikras (suklastotas) dokumentas. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai nurodė, kad Rūmų narių, odontologijos praktikos licencijų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų registruose nėra duomenų apie gydytoją odontologę A. M. bei jos individualią įmonę „A. Š. stomatologinė klinika“. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų odontologų licencijavimo komisijos 2012 m. birželio 5 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, jog profesinės kvalifikacijos kaip „bendros praktikos gydytoja stomatologė“, kuri nurodyta A. M. licencijoje, nėra, nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2004 m. gegužės 3 d. išduotos licencijos suteikė teisę licencijos turėtojui tik iki nurodytos datos verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją. Po minėtos datos odontologijos praktikos licencijos buvo išduodamos neterminuotam laikui. Be to, licencijos turėtojas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Rūmų nariu ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas (42 punktas). Licencijos turėtojas turi teisę verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją (48.1 punktas).

Kasatorė teigia, kad ji turi tinkamą išsilavinimą ir patirtį, dėl to buvo įsitikinusi turinti teisę teikti odontologo paslaugas, įkūrė odontologijos kabinetą ir minėtas paslaugas teikė viešai ir legaliai, todėl teismai nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija neginčija, kad kasatorė turėjo tinkamą išsilavinimą ir iš principo galėjo verstis odontologine praktika. Tačiau įstatymai numato, kad tam reikalaujama gauti licenciją, kuria išduoda Lietuvos Respublikos odontologų rūmų odontologų licencijavimo komisija. Kasatorė tokios licencijos neturėjo, o tam, kad suklaidinti pacientus, panaudojo suklastotą licenciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į licencijų išdavimo tvarką, akivaizdu, kad kasatorė negalėjo nežinoti, kad licencija yra netikra. Taigi ji sąmoningai užsiėmė profesine veikla, kuriai reikalinga licencija jos neturėdama.

Pažymėtina, kad už vertimosi ūkine, komercine ar profesine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė. Pirmiausia už tai numatyta administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš šių dispozicijų palyginimo matyti, kad baudžiamoji atsakomybė siejama su papildomais požymiais, numatytais BK 202 straipsnyje. Šie požymiai yra veiklos versliškumas arba stambus mastas. Stambaus masto sąvoka Baudžiamajame kodekse nepateikta, tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad, viršijus ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL dydžio sumą, visais atvejais kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Pagal šį požymį kasatorės padaryta veika nesiekia tos ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Skirtingai negu teigiama kasaciniame skunde, kasatorei nebuvo inkriminuotas stambaus masto požymis. Buvo inkriminuotas tik versliškumo požymis.

BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „versliškai ėmėsi veiklos“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu būdu galima ir nesant stambaus masto požymio. Versliškumas turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį apibūdina veiklos pastovumas (ji tęsiasi gan ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Bet versliškumą gali apibūdinti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, patalpų įsigijimas ar nuoma, įrenginių profesinei veiklai įgijimas ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-1/2015, 2K-240/2015).

Byloje nustatyta, kad A. M. profesinę veiklą vykdė nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės 31 d., t. y. gana ilgą laiką. Tam ji (duomenys neskelbtini), įsirengė stomatologijos kabinetą. Ji teikė paslaugas daugeliai žmonių, gaudama pajamas, kurios buvo pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Byloje nustatyta, kad ji teikė odontologines paslaugas A. D., gaudama 5920 Lt, S. S., gaudama 1400 Lt, V. N., gaudama 100 Lt, N. Z., gaudama 200 Lt, V. Ž., gaudama 1350 Lt, R. Č., gaudama 700 Lt, S. Č., gaudama 300 Lt, I. M., gaudama 3500 Lt pajamų. Taigi teismai pagrįstai nuteisė kasatorę pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Kasatorė A. D. prašo perkvalifikuoti veiką į BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Nuteistosios prisipažinimas apie nekokybiškus dantų protezus, anot kasatorės, patvirtina nuteistąją veikus tiesiogine tyčia, nes gydytojas turi gebėti atskirti laikinus protezus nuo nuolatinių.

BK 15 straipsnis (Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas) nustato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 138 straipsnį, kaip padaryta tyčia, įstatymas reikalauja, kad kaltininkas suvoktų, kad daro veiksmus, kurie kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numato, kad savo veika sukels asmeniui sveikatos sutrikdymus ir nori sužaloti žmogų arba abejingas galimiems padariniams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. D. gydė nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2012 m. sausio 6 d., manė, kad A. D. dantis sutaisė gerai, ji buvo įsitikinusi, kad A. D. teikė tinkamą gydymą ir tinkamą dantų protezavimo taktiką. Iš A. D. parodymų teismui matyti, jog ji pati kreipėsi į A. M. dėl dantų gydymo, tarėsi dėl vizitų, lankėsi A. M. stomatologiniame kabinete, ten jai buvo teikiamos dantų gydymo paslaugos. Byloje nenustatyta, kad nuteistoji sąmoningai siektų sukelti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymus ar būtų abejinga tokiems padariniams. Teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistoji veikė neatsargia kalte, t. y. ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti tokie padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nors nuteistoji teigė veikusi iš viso be kaltės, t. y. viską darė teisingai, teismai pagrįstai nuteistosios veiksmus dėl A. D. sveikatos sutrikdymo kvalifikavo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

Kasatorė mano, kad jai paskirta neteisinga – per griežta – bausmė. Skunde pažymėdama savo šeimos sudėtį (viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, kuriuos dabar prižiūri jos pensininkė motina), savo motinos sveikatos būklę, teigia, kad jos motinai yra sunku prižiūrėti jos vaikus. Dėl to mano, kad jai galima taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. M., pažymėjo, kad ji teisiama trečią kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą, A. M. kalta neprisipažino, padarė keturias nusikalstamas veikas, už neteisėtai suteiktas gydytojo odontologo paslaugas ji gaudavo atlygį, tačiau nukentėjusiems asmenims kompensuoti patirtų nuostolių nesistengė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. M. paskyrus realias vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes, numatytas sankcijose už jos padarytas nusikalstamas veikas. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kasatorė nėra pirmą kartą teisiama. Ji 2009 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už du tyčinius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) buvo nuteista subendrinta 4 MGL dydžio bauda. Neišnykus teistumui, ji padarė keletą naujų nusikaltimų. Ji laikoma recidyviste, nes, turėdama teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarė naujus tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas pagrįstai skyrė jai laisvės atėmimo bausmę. Be to, ji padarė ne vieną, o tris nusikaltimus, iš kurių du yra tyčiniai. Taigi teismai skirdami bausmę kasatoriai baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Kasatorė prašo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, teigia, kad viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, kuriuos dabar prižiūri jos pensininkė motina, o šiai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, yra sunku prižiūrėti jos vaikus. Teismas gali skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ar BK 62 straipsnyje numatytoms sąlygoms. BK 62 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Kasatorė tokį prašymą kėlė ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinį skundą, konstatavo, kad A. M. padarė keturis baigtus (iš jų tris tyčinius ir vieną neatsargų) nusikaltimus, du tyčiniai nusikaltimai priskiriami apysunkių (BK 202 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis), o trečias (BK 300 straipsnio 1 dalis) – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistoji kaltę iš dalies pripažino tik dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o kaltę dėl kitų nusikalstamų veikų neigė. Byloje nenustatyta A. M. atsakomybę lengvinančių, o tai pagal suformuotą teismų praktiką jau laikytina kliūtimi BK 62 straipsnio nuostatų taikymui. Be to, jai inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistoji padarė būdama teista. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, jog kaltinamoji bent iš dalies būtų atlyginusi arba pašalinusi turtinę žalą, kai tuo tarpu BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Be to, būtina sąlyga yra tai, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nepakanka turėti mažametį vaiką, kuriam reikalinga priežiūra ir išlaikymas. Turi būti nustatyta ir kita aplinkybė, t. y. kad dėl kaltininkui paskirtos bausmės nebus kam vaiko prižiūrėti. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. vasario 3 d. pateiktos informacijos matyti, kad I. Ma., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa (rūpyba), ir jų laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta D. R. (T. 5, b. l. 81, 82, 83). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės neegzistuoja. Taigi, nesant BK 62 straipsnio taikymo sąlygų visumos, teismas atsisakė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas A. M.. Teisėjų kolegija neturi duomenų, kad bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme situacija būtų pasikeitusi.

Kasatorė papildomai prašo taikyti BK 75 straipsnį, atidėti paskirtos bausmės vykdymą ryšium su tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu buvo nustatyta, kad BK 75 straipsnis gali būti taikomas ir nuteistiesiems už sunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylas tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Kaip nusikaltimo, taip ir nuosprendžio priėmimo metu įstatymas draudė taikyti BK 75 straipsnį asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimą. Todėl teismai pagrįstai netaikė nuteistajai BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. šioje dalyje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu teismams buvo suteikta teisė atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimą. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas neįpareigojo teismų švelninti bausmę, t. y. privalomai taikyti BK 75 straipsnį visiems asmenims, nuteistiems iki įstatymo įsigaliojimo. Šiam įstatymui automatiškai netaikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas kiekvienoje byloje svarsto klausimą ir priima sprendimą įvertindamas galimybę pasiekti bausmės tikslus realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pagal BPK 3621 straipsnį nuteistasis turi teisę kreiptis į teismą, priėmusį nuosprendį pirmąja instancija, su atitinkamu prašymu.

Dėl civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti

Kasatorės A. D. ir I. M. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus ir iš nuteistosios priteisti joms atitinkamai 100 000 Lt (28 962 Eur) ir 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas iš nuteistosios A. M. priteisė nukentėjusiajai I. M. 3200 Lt (926,79 Eur) turtinei žalai atlyginti, šios nukentėjusiosios civilinį ieškinį 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti paliko nenagrinėtą, o nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmetė.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi, iš individualios įmonės „A. Š. stomatologinė klinika“, trečiasis asmuo A. M., priteista nukentėjusiajai A. D. 10 000 Lt neturtinei žalai ir 26 450 Lt turtinei žalai atlyginti (T. 4, b. l. 103-109, T. 5, b. l. 106–110). Tai reiškia, kad ši nukentėjusioji savo teisę į žalos atlyginimą jau realizavo civilinio proceso tvarka ir, priešingai nei teigiama jos kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas jos pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti visiškai pagrįstai atmetė.

Pažymėtina ir tai, kad A. M. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią sutaptį, t. y. keli nusikaltimai padaryti tais pačiais nuteistosios veiksmais, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos klausimą spręsti atskirai dėl kiekvieno nusikaltimo.

Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje (T. 2, b. l. 211). Pirmosios instancijos teisme ši nukentėjusioji dėl tų pačių nusikalstamų veikų pareiškė civilinį ieškinį 3500 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisme jos gynėja nurodė, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos sudaro 30 000 Lt ir jos priteistinos neturtinei žalai atlyginti (T. 4, b. l. 113, 187, T. 5, b. l. 45). Nukentėjusioji I. M. nurodė, kad dėl jos sveikatos sutrikdymo ir jo masto nustatymo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00428-13, kurioje ji pareiškė ieškinį dėl A. M. veiksmais jai padarytos fizinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. M. nebuvo kaltinama ir nėra nuteista pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl nukentėjusiosios I. M. sveikatos sutrikdymo.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimas dėl nukentėjusiajai I. M. padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio turi būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje, kurioje ši nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl A. M. veiksmais jai padarytos fizinės žalos atlyginimo. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent pastarojoje byloje turi būti įvertinta visa apimtimi dėl suteiktų nekokybiškų medicinos paslaugų I. M. patirta neturtinė žala ir jos dydis (padarytų sužalojimų mastas, patirtas skausmas, sukelti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai ir kt.), yra pagrįsta. Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti pagrįstai paliktas nenagrinėtas.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami A. D. ir I. M. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi BPK 115 straipsnio reikalavimais ir civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, ir įstatymo nuostatų nepažeidė.

Dėl nukentėjusiųjų prašymo priteisti atstovavimo išlaidas

Nukentėjusiosios kasaciniais skundais prašo išieškoti iš nuteistosios proceso (atstovavimo kasacinio proceso metu) išlaidas. Kasacinės instancijos teismui pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gegužės 18 d. pažyma Nr. VI-888 (7.0173) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosioms A. D. ir I. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro po 94,42 Eur, iš viso 188,84 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, 2K-153-696/2015 ir kt.). Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal abiejų nukentėjusiųjų kasacinius skundus, paduotus nuteistosios padėtį sunkinančiais pagrindais, ir nuteistosios A. M. kasacinį skundą. Visi trys kasaciniai skundai pripažintini nepagrįstais ir atmestini. Minėta, kad priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė kasacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Kadangi nukentėjusiųjų A. D. ir I. M. kasaciniai skundai buvo atmesti, prašymas priteisti valstybei proceso išlaidas netenkintinas. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos proceso išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme suteikiant antrinę teisinę pagalbą minėtoms nukentėjusiosioms, iš nuteistosios A. M. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios A. M., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. D. ir I. M. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Vytautas Masiokas

Vytautas Piesliakas