Administracinė byla Nr. 2AT-56-696/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06268-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
41.4;
80.13 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 506 straipsnį 5000 Lt (1448 Eur) dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
A. B. nubaustas pagal ATPK 506 straipsnį už tai, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2014 m. gegužės 1 d. duomenimis, UAB „B.“ nustatyta mokestinė nepriemoka 47 702,10 Lt, iš jos: 43 647,87 Lt PVM (susidarė pagal pateiktą deklaraciją nuo 2013 m. rugsėjo 25 d.), 2966,69 Lt PVM delspinigi7, 1044 Lt pelno mokesčio (susidarė pagal pateiktą deklaraciją nuo 2013 m. spalio 1 d.), 43,14 Lt pelno mokesčio delspinigių 0,40 Lt mokesčio už aplinkos teršimą delspinigių. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2014 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis, mokestinė nepriemoka nėra sumažėjusi ir sudaro 51 123,51 Lt įvairių mokesčių bei delspinigių.
Atlikto 2014 m. gegužės 15 d.–2014 m. birželio 11 d. operatyvaus UAB „B.“ patikrinimo metu pagal bendrovės 2014 m. gegužės 19 d. pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus už 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. gegužės 1 d. laikotarpį, nustatyta, kad nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB bankas, gauta piniginių įplaukų 200 912,26 Lt, iš jų valstybei sumokėta tik 35 341 Lt, o kitiems asmenims – 165 571,26 Lt: UAB „B.e.“ 2014 m. kovo 3 d. pervesta 80 000 Lt; UAB „S.“ 2014 m. kovo 7 d. pervesta 53 052 Lt; UAB „E.“ 2014 m. kovo 7 d. pervesta 9100 Lt ir kt. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB bankas, gauta piniginių įplaukų 14 917,66 Lt, iš jų 20 Lt pervesta valstybės biudžetui, visa kita suma pervesta kitiems asmenims, iš jų UAB „B.e.“ 2014 m. balandžio 24 d. pervesta 4000 Lt. UAB „B.“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip pat atlikinėdama avansinius mokėjimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeidė kreditoriaus VMI teises.
UAB „B.“ vadovas A. B., žinodama apie jo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti į valstybės biudžetą privalomus mokesčius, tačiau to nedarė ir taip pažeidė CK 6.9301 straipsnio 3 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. įgalioto atstovo advokato A. Kručkausko prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015 m. sausio 21 d. nutartimi, vadovaudamasi ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinio teisės pažeidimo bylą atnaujino.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. įgaliotas atstovas advokatas A. Kručkauskas prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir bylą A. B. nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą keliamas klausimas dėl netinkamo ATPK 506 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, nes įsigaliojus CK 6.9301 straipsniui, nustatančiam atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ATPK 506 straipsnio nuostatas VMI susiejo su minėtu CK straipsniu ir bet kokį šia norma nustatytos mokėjimo tvarkos pažeidimą ėmė kvalifikuoti kaip ATPK 506 straipsnio pažeidimą. Tokia VMI pozicija neteisinga, nes aptariamos ATPK straipsnio nuostatos, anot pareiškėjo, gali būti taikomos tik dėl veikų, kuriomis pažeidžiamos nemokių fizinių ir juridinių asmenų kreditorių teisės ir teisėti interesai, t. y. šio straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – Įmonių bankroto) įstatymo 8, 22, 35 straipsniuose ir naujai įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – Fizinių asmenų bankroto) įstatymo 4, 25, 29 straipsniuose.
Pareiškėjas, nurodydamas ATPK 506 ir CK 6.9301 straipsnių įsigaliojimo datas, teigia, kad naujos CK normos įsigaliojimas negali būti pagrindas išplėsti labai daug (penkiolika) metų galiojančias ATPK straipsnio nuostatas ir jas plečiamai taikyti asmenims, nesilaikantiems nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Juolab kad ir teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. N63-634/2008, N502-2375/2009, N261-479/2010, Nr. N62-458/2010, N62-1173/2011, N575-237/2012 dėl aptariamos ATPK normos taikymo, administracinė atsakomybė buvo taikoma išimtinai tik bankrutuojančios bendrovės vadovui.
Anot pareiškėjo, kreditorių teisių pažeidimas, nurodytas ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, negali būti suprantamas kaip bet koks kreditorių teisių pažeidimas, nes bet koks vėlavimas atsiskaityti su kreditoriumi ar sutartos atsiskaitymo tvarkos (terminų, įmokų sumų ir kt.) nesilaikymas pažeidžia kreditorių teises. Dėl to šioje ATPK normoje nurodytas kreditorių teisių pažeidimas turi būti vertinamas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kuris negali būti ištaisytas įprastinėmis kreditorių teisių gynimo priemonėmis – reiškiant pretenziją, ieškinį, inicijuojant priverstinį išieškojimą ar kitomis įprastomis kreditoriaus reikalavimų tenkinimo priemonėmis. Kartu pareiškime pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuolat vykdė mokėjimus į valstybės biudžetą, šiuo metu yra visiškai likvidavęs įsiskolinimus valstybei, yra mokus ir vykdantis ekonominę veiklą. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatytos mokėjimų tvarkos pažeidimo atsiradęs kreditoriaus teisių pažeidimas buvo laikino pobūdžio ir nesukėlė tokių padarinių, kurie būtų pagrindas taikyti A. B. administracinę atsakomybę. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio nuostatų taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra visiškai pakankama mokesčių administratoriaus teisių gynimo priemonė, užtikrinanti mokestinės nepriemokos sumokėjimą į valstybės biudžetą.
Atsiliepimu į administracine tvarka nubausto A. B. įgalioto atstovo advokato A. Kručkausko pareiškimą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č. prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nepagrįstai administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, sieja su Bankroto įstatymų normų pažeidimu, nes viena iš alternatyvių veikų, už kurią kyla atsakomybė pagal aptariamą ATPK straipsnį, yra kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, kuris gali būti padaromas ne tik įmonei esant nemokiai ar bankrutuojančiai, bet ir neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokių išimčių nenustatyta ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl šis juridinis asmuo privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Be to, CK 6.9301 straipsnio įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4 dalyje yra nurodyta, kad „nuostatos dėl mokėjimo eiliškumo turėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), įvertinus jo turimus grynuosius pinigus ir lėšas bankų sąskaitose (negrynuosius pinigus), neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Toks eiliškumas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą“.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai). Be to, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į) vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Tačiau delspinigių sumokėjimu negali būti eliminuojama bendrovės vadovo atsakomybė už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus.
A. B. atstovo pareiškime nurodytos aplinkybės – kreditoriaus teisių pažeidimas buvo laikino pobūdžio ir nesukėlė tokių padarinių, kad būtų pagrindas taikyti ATPK 506 straipsnyje nustatytą administracinę atsakomybę; bendrovė yra moki ir vykdo ekonominę veiklą – dar kartą patvirtina, kad buvo konstatuoti laikini finansiniai sunkumai, kurie bendrovės vadovui buvo žinomi, todėl šių finansinių sunkumų laikotarpiu jis privalėjo vykdyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau tyčia to nedarė. Be to, A. B. pritaikyta atsakomybė tik dėl vieno iš alternatyvių veikų, nurodytų ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Pareiškime akcentuojama aplinkybė apie likviduotą įsiskolinimą valstybei patvirtina pasiektus administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje. Apibendrinant atsiliepime teigiama, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje abiejų instancijų teismai priėmė pagrįstus sprendimus, kurių naikinti ar juos keisti nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. įgalioto atstovo advokato A. Kručkausko prašymas netenkintinas.
Dėl ATPK 506 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu, nagrinėjant konkrečią bylą, žemesnių instancijų teismuose buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja.
Prašyme atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje teigiama, kad A. B. veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį, nes šios nuostatos gali būti taikomos tik dėl veikų, kuriomis pažeidžiamos nemokių fizinių ir juridinių asmenų kreditorių teisės ir teisėti interesai.
ATPK 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.
Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad UAB „B.“ direktorius A. B. pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, jog padarė vieną iš šioje ATPK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 1 d. UAB „B.“ skola valstybei dėl laiku nesumokėtų mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio ir kt.) sudarė 47 702,10 Lt, o 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 51 123,51 Lt. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. kovo 1–31 d. laikotarpiu ši bendrovė gavo 200 912,26 Lt, tačiau iš jų valstybei sumokėjo tik 35 341 Lt, o kitiems asmenims, nurodytiems skundžiamuose teismų sprendimuose, pervedė 165 571,26 Lt. Ši bendrovė 2014 m. balandžio 1 d.–gegužės 16 d. laikotarpiu gavo 14 917,66 Lt, iš jų tik 20 Lt sumokėjo valstybei, o likusią sumą pervedė kitiems asmenims, nurodytiems skundžiamuose teismų sprendimuose. Byloje nėra duomenų, kurių nepateikė ir pareiškėjas, kad UAB „B.“ yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė sėkmingai vykdo ūkinę–komercinę veiklą, iš kurios gauna stabilias pajamas, ir paaiškino, kad pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, norėdamas išsaugoti verslą ir tolygiai paskirstyti mokėjimus. Taigi iš to akivaizdu, kad A. B., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „B.“ turi pakankamai lėšų tinkamai atlikti prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė tyčia, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaityti eiliškumą.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad A. B. padarė ATPK 506 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija laiko, kad šis jo padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį. Teismai nepadarė materialiosios teisės ar esminių proceso pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas nutarimas ar nutartis (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Be to, priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje, šiuo atveju nėra jokio pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. N63-634/2008, N502-2375/2009, N261-479/2010; Nr. N62-458/2010; N62-1173/2011; N575-237/2012, nes šių bylų ir nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. įgalioto atstovo avokado Alberto Kručkausko prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.
Teisėjai
Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
Vytautas Piesliakas
