Baudžiamoji byla Nr. 2K-341-511/2015
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00562-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.22.9;
2.1.7.4;
2.4.7. (S)
2015 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu Ž. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį 1430 Lt (11 MGL) bauda.
Bylos daiktinis įrodymas – teleskopinė lazda, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuota ir perduota Lietuvos Respublikos ginklų fondui.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi pakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendis. Pašalinta iš nuosprendžio aplinkybė, kad Ž. V. 2013 m. pradžioje neteisėtai įgijo smogiamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos teleskopinę lazdą.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ž. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai nešiojo smogiamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos teleskopinę lazdą, vežiodamasis automobilyje BMW X6 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinių sėdynių įrengtoje dėtuvėje, kol 2014 m. balandžio 30 d., apie 12.30 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyresnysis patrulis V. J. lazdą rado ir paėmė.
Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. V. prašo teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, pripažinti pramoninės gamybos teleskopinės lazdos gabenimą pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 196 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius nurodo, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti bei nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl naikintini. Nuteistojo manymu, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, todėl teismai be pagrindo jam pritaikė BK 258 straipsnio 2 dalį; už netinkamą teleskopinės lazdos laikymą jam turėjo būti pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 196 straipsnio 1 dalį.
Teismai taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalis, nes neįvertino reikšmingų įrodymų, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalį, nes nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Kasatorius pažymi, kad jis turi leidimą laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą savigynai, susijusiai su vykdomu darbu. Tai rodo, kad jo profesinė veikla – brangių juvelyrinių dirbinių prekyba, gabenimas – yra susijusi su aukšto pavojaus lygio faktoriumi, todėl turėjimas pramoninės lazdos negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo turi legaliai išduotą leidimą nešiotis šaunamąjį ginklą. Kasatoriaus manymu, būtų nelogiška teigti, kad šaunamąjį ginklą, kurio pavojingumo laipsnis aplinkai yra žymiai aukštesnis, saugumo sumetimais vykdant profesinę veiklą galima nešiotis ir užpuolimo atveju panaudoti savigynai, o teleskopinę lazdą gabenti pašaliniams nematomoje bei nepasiekiamoje vietoje – negalima ir tai net užtraukia baudžiamąją atsakomybę, teigiant, kad pats nuteistasis gali greitai ja pasinaudoti. Svarbu yra tai, kad lazdos nematė aplinkiniai, todėl negalėjo ja laisvai pasinaudoti, o automobilis yra rakinamas ir turi pavojaus garso signalą.
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą) teleskopinė lazda yra priskiriama D kategorijos šaltiems ginklams, o tai aiškiai parodo, kad jokių specialių leidimų jai įsigyti ar gabenti nereikia, yra nustatytos tik įsigijimo, laikymo ir gabenimo taisyklės, kurių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. D kategorijos ginklai priskirtini naudoti visuomeninei veiklai, todėl negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už pramoninės teleskopinės lazdos turėjimą, jei ji nebuvo panaudota nusikalstamoje veikoje. Kasatorius tvirtina, kad pramoninę teleskopinę lazdą prieš pusantrų metų įsigijo savigynos tikslais, susijusiais su jo profesine veikla (prekiauja juvelyriniais dirbiniais), o tai atitinka įstatymo nustatyta kategoriją „profesinei veiklai vykdyti“.
Nė vienas iš teismų neatkreipė dėmesio, kad įstatymas nereikalauja turėti leidimą minėtam ginklui įsigyti, laikyti ar transportuoti. Ž. V. nepažeidė nė vieno gabenimo ir laikymo taisyklių punkto, rasta automobilyje metalinė teleskopinė lazda atitinka D kategorijos šaltąjį ginklą, leidimas nei laikyti, nei gabenti nereikalingas, tik gabenamas toks ginklas neturi būti padėtas matomoje vietoje ir prieinamas kitiems.
Kasatorius teigia, kad teismas nenustatė, kiek laiko lazda buvo laikoma automobilyje, kaip dažnai buvo važinėjama darbo reikalais iš Alytaus į Kauną ir atgal, transportavimo trajektorijos. Gabenti (transportuoti) D kategorijos ginklus nėra reglamentuotas nei laikas, nei gabenimo (transportavimo) kiekis (kartai). Iš to darytina išvada, kad minėtą lazdą galima transportuoti tiek laiko, kiek prireiks galutiniam tikslui pasiekti, ir tiek kartų, kiek to reikalauja aplinkybės (šiuo atveju profesinė veikla). Be to, lazda buvo laikoma įmonės patalpose ir gabenama (transportuojama) iš vienos įmonės į kitą (įstatymas leidžia tokią galimybę, nesukeldamas baudžiamojo nusižengimo pasekmių), o rasta nematomoje, uždaroje dėtuvėje, pašaliniams asmenims neprieinamoje vietoje, sustumta (t. y. neparuošta naudoti), nepažeidžiant nešiojimo taisyklių. Nešaunamojo ginklo nešiojimas nėra baudžiamasis nusižengimas, jei tai daroma verslo, tarnybos, profesinės veiklos, sporto tikslais.
Teismai nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas neteisėtą gabenimo faktą, rėmėsi tik paties Ž. V. duotais nenuosekliais (dėl susijaudinimo, streso ir kitų aplinkybių) parodymais, kurių nebuvo galima patikrinti įstatymo nustatyta tvarka, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vienus ar kitus nuteistojo parodymus.
Atsiliepimu į nuteistojo Ž. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad Ž. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą nešaunamojo ginklo – teleskopinės lazdos nešiojimą, o jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota būtent pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad teleskopinės lazdos nešiojimą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas draudžia, šis ginklas nėra ATPK 196 straipsnio 1 dalies reglamentavimo dalykas, dėl to kasatoriaus padaryti veiksmai negali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas, o užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kasatorius teleskopinę lazdą vežiojosi su savimi automobilyje, o ne gabeno, transportavo (pervežė) ją iš vienos vietos į kitą. Ginklas buvo laikomas tarp priekinių sėdynių esančioje dėtuvėje, ne specialiame dėkle ar kitaip specialiai supakuotas, patekimas į dėtuvę nebuvo apsunkintas ir ginklu pasinaudoti buvo galima nedelsiant. Prokurorė pažymi, kad iš paties Ž. V. parodymų aišku, kad šį ginklą jis įsigijo ir vežiojosi automobilyje savigynos tikslais dėl darbo pobūdžio, nes vežiojo juvelyrinius dirbinius, taigi nuolat laikė ginklą tokioje vietoje, kad kilus pavojui galėtų be trukdžių jį panaudoti. Tokie kasatoriaus veiksmai atitinka nešaunamojo ginklo nešiojimosi sąvoką.
Kasacinio skundo argumentas dėl ginklo nešiojimosi profesinei veiklai vykdyti taip pat nepagrįstas. Prekybai juvelyriniais dirbiniais vykdyti, kuria užsiima kasatorius, nustatyta tvarka nešioti ir naudoti ginklus nėra būtina, todėl ši veikla minėto įstatymo 2 straipsnio 38 punkte nurodytos profesinės veiklos sąvokos neatitinka. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad dėl savo darbo veiklos jis turi leidimą nešiotis savigynai šaunamąjį ginklą, nepanaikina kito ginklo (teleskopinės lazdos) nešiojimo neteisėtumo.
Nuteistojo Ž. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 258 straipsnio 2 dalies taikymo.
Kasatorius nuteistas už neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą. Kasaciniame skunde Ž. V. kelia versiją, kad policijos pareigūnams radus jo automobilyje nešaunamąjį ginklą – teleskopinę lazdą, jis šį ginklą transportavo (gabeno) tarp Kauno ir Alytaus iš vieno įmonės padalinio į kitą, o šio ginklo gabenimas buvo susijęs su jo profesine veikla. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Analogiškus kaip ir kasaciniame skunde argumentus dėl nešaunamojo ginklo gabenimo kasatorius kėlė apeliaciniame skunde. Šią kasatoriaus versiją apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai. Teismas vertino, jog apklaustas ikiteisminiame tyrime ir teleskopinės lazdos suradimo automobilyje metu Ž. V. paaiškino, kad šią lazdą laikė savigynos tikslais. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo parodymų nenuoseklumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, taip pat ir duomenis apie nuteistojo darbinę veiklą, teleskopinės lazdos gabenimo versiją, siejant tai su profesine veikla, motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindami įrodymus šią bylą nagrinėję teismai procesinių pažeidimų nepadarė ir BPK 20 straipsnio reikalavimus vykdė tinkamai.
BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis). Įstatymas nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą.
Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.
Taigi esminis ginklo nešiojimo ir gabenimo požymių skirtumas yra tai, kad nešiojantis ginklą jį galima panaudoti nedelsiant, o ginklą gabenant jį panaudoti nedelsiant nėra galimybės.
Teismai šioje byloje nustatė, kad Ž. V. teleskopinę lazdą turėjo su savimi automobilyje, tarp priekinių sėdynių esančioje daiktų dėtuvėje, šis ginklas nebuvo laikomas specialiame dėkle ar kitaip specialiai supakuotas. Asmeniui, sėdinčiam automobilyje ir net išlipus iš automobilio, nebuvo apsunkinta galimybė pasiimti ginklą ir juo pasinaudoti nedelsiant. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, kasatoriaus veika atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, nes nuteistasis šį ginklą turėjo su savimi tokiomis sąlygomis, kurios leido ginklu pasinaudoti nedelsiant. Apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje padaryta korektūros klaida – vietoje BK 258 straipsnio 2 dalies nurodyta BK 158 straipsnio 2 dalis, tačiau šis apsirikimas nutarties esmės nekeičia ir yra ištaisytinas.
Dėl BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šios nuostatos nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad dėl esminių nuteistojo Ž. V. skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pateikė pakankamai išsamius motyvus, išaiškinant, kodėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei pašalinant dalį kaltinimo ir kodėl likusi apeliacinio skundo dalis atmesta. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo Ž. V. skundą, BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo Ž. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
