Baudžiamoji byla Nr. 2K-345-507/2015
Teisminio proceso numeris: 1-10-9-00225-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.19.1.
1.2.19.2.
1.2.19.3.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui,
nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,
nuteistojo L. J. gynėjui advokatui Eduardui Zaleskiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu:
L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 226 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, 227 straipsnio 2 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudėjus ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
R. S. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 750 MGL (97 500 Lt, t. y. 28 237 Eur) dydžio bauda, pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 500 MGL (65 000 Lt, t. y. 18 825 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. S. paskirta galutinė 1000 MGL (130 000 Lt, t. y. 37 650 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. S. konfiskuota 2000 Lt (579,24 Eur), gautų iš nusikalstamos veikos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis dėl L. J. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (prekyba poveikiu teisėjui) panaikinta ir dėl to L. J. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo pakeista: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, L. J. paskirtos bausmės pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (prekyba poveikiu advokatui) ir 227 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir L. J. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. S. paskirtos bausmės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta 750 MGL (97 500 Lt, t. y. 28 237,95 Eur) dydžio bauda.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio tenkinti prokuroro skundą ir atmesti nuteistojo gynėjo skundą, nuteistojo R. S. gynėjo, prašiusio jo skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti, nuteistojo L. J. gynėjo, prašiusio prokuroro skundą atmesti.
n u s t a t ė :
R. S. nuteistas pagal:
BK 226 straipsnio 2 dalį už tai, kad, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti ir susitarė priimti bei priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku V. D., 2011 m. gruodžio 19 d., apie 10.30 val., kabinete Nr. 250, esančiame (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš advokato V. P., atstovavusio L. J. interesams baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a>, kurioje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu L. J. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį bei paskyrė galutinę subendrintą trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (toliau – baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a>), reikalavo duoti ir susitarė priimti 2000 Lt (579,24 Eur) kyšį, pažadėjęs paveikti V. D., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent, kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 22 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) apygardos teismo patalpose R. S. savo naudai tiesiogiai priėmė iš V. P. 2000 Lt (579,24 Eur) kyšį, pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką V. D., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S.;
BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, savo naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, 2011 m. gruodžio 19 d., apie 10.30 val., kabinete Nr. 250, esančiame (duomenys neskelbtini) apygardos teisme advokatui V. P., atstovavusiam L. J. interesams baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a>, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį už savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent – už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant apeliacine tvarka L. J. baudžiamąją bylą Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a>. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. balandžio 10 d., telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių (duomenys neskelbtini) apygardos teismo patalpose, metu, tiesiogiai aptarė ir suderino su V. P. kyšio priėmimo aplinkybes. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. balandžio 10 d., apie 12.08 val., tarpduryje kabineto Nr. 250, esančio (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, tiesiogiai savo naudai iš V. P. priėmė 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį už pageidaujamą savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka.
L. J. nuteistas pagal:
BK 226 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė kyšį advokatui, siekdamas, kad advokatas, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju, paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent: siekdamas, kad advokatas V. P., atstovavęs jo interesams baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a>, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju R. S., jį paveiktų, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S., ir už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka, nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio, veikdamas Vilniaus mieste, telefoninių pokalbių bei susitikimų, vykusių „Advokato V. P. kontora“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), metu, L. J. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su V. P. duoti pastarajam kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. 2011 m. gruodžio–sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, advokato V. P. kontoros patalpose tiesiogiai davė V. P. 3000 Lt (868,68 Eur) kyšį už tai, kad šis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju R. S., jį paveiktų, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. 2012 m. kovo 9 d., apie 7.50 val., ir 2012 m. balandžio 5 d., apie 7.43 val., advokato V. P. kontoros patalpose per du kartus tiesiogiai davė V. P. 10 000 Lt (2896,20 Eur) kyšį už tai, kad šis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju R. S., jį paveiktų, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka. Taip L. J., siekdamas, kad advokatas V. P., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju R. S., jį paveiktų, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė V. P. 13 000 Lt (3765,06 Eur) kyšį;
BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. P., netiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su advokatu V. P., atstovavusiu jo interesams baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a>, 2011 m. gruodžio 19 d., apie 10.30 val., kabinete Nr. 250, esančiame (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, netiesiogiai – per V. P., pasiūlė ir susitarė duoti 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui R. S. už pageidaujamą jo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka. Tęsdamas nusikalstamą veiką nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio 10 dienos, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių (duomenys neskelbtini) apygardos teismo patalpose metu, netiesiogiai – per V. P., su R. S. aptarė ir suderino kyšio davimo aplinkybes. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2012 m. balandžio 10 d., apie 12.08 val., tarpduryje kabineto Nr. 250, esančio (duomenys neskelbtini) apygardos teisme netiesiogiai – per V. P. – davė 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui R. S. už pageidaujamą jo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už palankių L. J. proceso sprendimų priėmimą, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka.
Taip pat pirmosios instancijos teismo L. J. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (kyšio davimas teisėjui) nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisino dėl kaltinimo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. P., netiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti bei davė kyšį teisėjui, siekdamas, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis, paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y.: veikdamas bendrininkų grupe su advokatu V. P., atstovavusiu jo interesams baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a>, siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas R. S., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku V. D., jį paveiktų, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S., 2011 m. gruodžio 19 d. apie 10.30 val., kabinete Nr. 250, esančiame (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, netiesiogiai – per V. P., pažadėjo ir susitarė su R. S. duoti pastarajam 2000 Lt (579,24 Eur) kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 22 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) apygardos teismo patalpose netiesiogiai per V. P. perdavė R. S. 2000 Lt (579,24 Eur) kyšį už tai, kad, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku V. D., jį paveiktų, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, kad į trijų teisėjų kolegiją, nagrinėjant L. J. baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MC0yNzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-40-270/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-40-270/2011">1-40-270/2011</a> apeliacine tvarka, būtų paskirtas būtent teisėjas R. S..
Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendį panaikinti; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. paskirtos 500 MGL (65 000 Lt) ir 750 MGL (97 500 Lt) dydžio baudos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. S. paskirta galutinė 1000 MGL (130 000 Lt) dydžio bauda, pakeisti ir R. S. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį paskirti 60 parų arešto bausmę, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. Likusią Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokuroras nesutinka su R. S. paskirta bausme, teigia, kad ji paskirta neįvertinus visų BK 54 straipsnio 2 dalyje aplinkybių. Nors teismai pripažino, kad R. S. nusikalstamas veikas padarė tyčia bei skatinamas savanaudiškų paskatų, tačiau šių aplinkybių nevertino. Teismai itin sureikšmino tą aplinkybę, jog anksčiau R. S. nebuvo teistas, neatkreipė dėmesio į R. S. atliktų veiksmų apimtį.
Skunde pažymima, kad R. S. abiejų nusikaltimų atveju inkriminuoti trys alternatyvūs nusikalstami veiksmai t. y. kad prekybos poveikiu veikoje jis pareikalavo duoti kyšį, susitarė jį priimti ir priėmė, o kyšininkavimo atveju jis pažadėjo priimti kyšį, susitarė jį priimti ir priėmė. Nusikalstamus veiksmus jis atliko nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. balandžio 10 d, taigi turėjo galimybę nutraukti savo nusikalstamus veiksmus, tačiau to nepadarė, savanoriškai neatvyko į teisėsaugos instituciją ir neprisipažino. Teismai neatsižvelgė ir į R. S. atliktų veiksmų tyčios turinį dėl kyšio dydžio. R. S. pažadėjo ir susitarė priimti 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį už neteisėtų veiksmų atlikimą vykdant įgaliojimus. Toks kyšio dydis buvo suderintas neatsitiktinai, o tikslingai, nes R. S. būdamas teisėju gerai išmanė nusikalstamų veikų sudėtis, todėl buvo pasirinktas kyšio dydis, nors ir artimas itin kvalifikuotam kyšiui, tačiau šios ribos nesiekė. Taigi šios aplinkybės negali būti švelnesnės bausmės skyrimo pagrindas. Pasak prokuroro, negalima sureikšminti aplinkybės, jog R. S. anksčiau nebuvo teistas, nes toks asmuo net negalėtų būti paskirtas teisėju. Vienintelė aplinkybė, pagrindžianti bausmės švelninimą R. S., yra dalinio darbingumo nustatymas, tačiau ji turi būti vertinama jos nesureikšminant ir atsižvelgiant į tai, kad dalinis darbingumas R. S. buvo nustatytas po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors iki tol R. S. atliko teisėjo pareigas ir jo sveikatos būklė buvo tinkama tokioms pareigoms atlikti.
Atsižvelgiant į tai, kad R. S. buvo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas, jo padaryti neteisėti veiksmai yra dar didesnio pavojingumo. Teisėjo, peržiūrinčio kitų teismų priimtus sprendimus, nusikalstamais veiksmais padaroma žala yra dar didesnė nei teisėjo, nagrinėjančio bylas išimtinai pirmojoje instancijoje, nes taip pakertamas pasitikėjimas visa teismų sistema, sutrikdomas normalus teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, sukeliami neigiami padariniai teisėjui, priėmusiam nuosprendį pirmojoje instancijoje.
Nors materialinė žala R. S. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad R. S., darydamas neteisėtus veiksmus, ne tik padarė didelę neturtinę žalą, bet ir galėjo sukelti itin neigiamus padarinius kitoje baudžiamojoje byloje. Teisėjo veiksmai, kai jis neįvertinęs bylos aplinkybių, už kyšį priima palankų sprendimą kaltinamajam, gali pakenkti ne tik visai teismų sistemai, bet ir nukentėjusiųjų interesams.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir neatsižvelgė į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad skiriant R. S. bausmę už padarytas veikas būtina atsižvelgti į valstybės bausmių politiką, nes padaryti nusikaltimai priskiriami prie korupcinių veikų. Pagal 2002 m. sausio 25 d. Lietuvos ratifikuotos 1999 m. sausio 27 d. baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 19 straipsnį kiekviena šalis, prisijungusi prie konvencijos, įsipareigoja aktyvaus kyšininkavimo atveju, kai nusikaltimą padaro fizinis asmuo, imtis veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų bei priemonių, įskaitant laisvės atėmimo bausmes. R. S. už vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus paskyrus baudos bausmę, negalima teigti, jog paskirta bausmė yra veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, kad sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismas turėtų atsižvelgti į panašią situaciją byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2012">2K-24/2012</a>, kur prokurorui už kyšio ėmimą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors toje byloje buvo nustatytos ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su L. J. išteisinimu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, teigiama, kad teismas nesilaikė reikalavimo įrodymus vertinti kaip visumą (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Rėmėsi išskirtinai L. J. parodymais ir tik ta dalimi, kad jis nežinojo, kaip yra skirstomos bylos teisme, advokatas jam apie tai neminėjo, neigė girdėjęs V. D. pavardę. L. J. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dar iki apeliacinio skundo padavimo su advokatu V. P. kalbėjosi apie galimybę išvengti realios laisvės atėmimo bausmės už pinigus. Jo parodymus patvirtino ir V. P., kuris parodė, kad iš L. J. paėmė 5000 Lt (1448,10 Eur), iš kurių 2000 Lt (579,24 Eur) perdavė R. S.. Iš užfiksuotų L. J. ir V. P. pokalbių įrašų matyti, kad jie kalbasi apie paskirtą teisėjų kolegiją, mini R. S. pavardę, aptaria 2000 Lt (579,24 Eur) sumą. Taigi L. J. suprato, jog 2000 Lt (579,24 Eur) kyšis skirtas, kad į bylą nagrinėsiančių teisėjų kolegiją būtų paskirtas teisėjas R. S..
Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų, jog iki 2011 m. gruodžio 19 d. įvykusio R. S. ir V. P. susitikimo ir po to V. P. būtų aptarinėjęs su L. J. jo baudžiamosios bylos paskyrimo teisėjui R. S. aplinkybes, minėjęs (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kaip asmenį, atsakingą už bylų skirstymą teisme ir galimą poveikį šiam valstybės tarnautojui. Prokuroras pažymi, kad iki 2011 m. gruodžio 19 d. V. P. bei L. J. ir negalėjo aptarinėti šių klausimų, nes tik 2011 m. gruodžio 19 d. R. S. pareikalavo 2000 Lt (579,24 Eur) kyšio.
Teismas nepagrįstai susiaurino nusikaltimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį sudėtį. Ši sudėtis nereikalauja, kad kaltininkas žinotų konkrečius valstybės tarnautojus, kurie bus paveikti, ar būdus, kaip rezultatas bus pasiektas. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį kvalifikuojami ir tie atvejai, kai niekas jokių valstybės tarnautojų net nesiruošia paveikti ir nepaveikia, o tik žada paveikti, ir asmuo, siekdamas to poveikio, pažada, susitaria duoti ar duoda kyšį. Juo labiau kad L. J. šiuo atveju veikė per tarpininką, advokatą, todėl ir nežinojo konkrečių valstybės tarnautojų, kurie bus paveikti, tačiau tai nepaneigia, kad L. J. per V. P. perdavė 2000 Lt (579,24 Eur) teisėjui už tai, kad jo byla būtų paskirta reikiamam teisėjui. Faktinė aplinkybė, kurią akcentavo apeliacinės instancijos teismas, kad V. P. nedomino, kaip bus pasiekta, kad L. J. byla būtų paskirta R. S., neturi reikšmės nustatant L. J. kaltę.
Prokuroras skundžiasi ir dėl netinkamo bausmių bendrinimo, t. y. netinkamo BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo.
Pasak prokuroro, teismas nepagrįstai nurodė, kad abu R. S. padaryti nusikaltimai įvykdyti tuo pačiu laiku, t. y. 2011 m. gruodžio 19 d. Nusikalstamą veiką pagal BK 226 straipsnio 2 dalį R. S. pradėjo daryti ir pabaigė per labai trumpą laiką – 2011 m. gruodžio 19 d. pareikalavo 2000 Lt (579,24 Eur) kyšio ir 2011 m. gruodžio 22 d. jį paėmė, tačiau nusikalstama veika pagal BK 225 straipsnio 2 dalį tęsėsi iki 2012 m. balandžio 10 d., kai R. S. paėmė 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį. Taigi nėra pagrindo teigti, kad abi veikos buvo padarytos per trumpą laiko tarpą. Prokuroras nesutinka ir su tuo, kad R. S. vieningas sumanymas buvo gauti 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį. Pirmojo nusikaltimo tikslas buvo būtent gauti 20 00 Lt (579,24 Eur) už tai, kad būtų paveiktas skyriaus pirmininkas, kad paskirtų bylą R. S., tačiau ši nusikalstam veika šiuo momentu ir pasibaigė. Siekis gauti 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį susiformavo jau vėliau ir buvo pareikalautas už pagal savo esmę visiškai skirtingus veiksmus – išteisinamojo nuosprendžio L. J. priėmimą. Taigi veikos ne tik buvo įvykdytos skirtingu laiku, bet ir turėjo savo atskirus tikslus, motyvus, teisėjas priėmė du kyšius už skirtingus savo veiksmus. Nusikalstama veika pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nebuvo būtina sąlyga įvykdyti antrąją veiką, nes R. S. ir be kyšio galėjo paprašyti skyriaus pirmininko, kad jam būtų paskirta L. J. byla, juo labiau kad apie kyšį skyriaus pirmininkas nežinojo ir neturėjo įtakos jo sprendimui pažeidžiant bylų skirstymo taisykles.
Analogiškai turi būti vertinamos ir L. J. padarytos nusikalstamos veikos, jų padarymo laikas, tikslai ir motyvai. L. J. veikos skiriasi ne tik padarymo laiku, tikslais ir motyvais, bet ir kitais požymiais. Kyšius L. J. perdavė skirtingiems asmenims, skirtingu laiku ir nesant vieningo tikslo. Pirmuoju atveju L. J. nuteistas už tai, kad perdavė kyšį advokatui V. P., o antruoju atveju L. J. ir V. P. jau veikė kaip bendrininkų grupė. Taigi negalima laikyti, kad R. S. ir L. J. veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas kasaciniu prašo nuosprendžių dalis dėl R. S. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį pakeisti ir perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, atitinkamai sumažinant subendrintos baudos dydį.
Kasaciniame skunde teigiama, kad neteisėtas veikimas vykdant įgaliojimus yra tada, kai kaltininkas atlieka veiksmus, kurių apskritai negali atlikti ir neturi atlikti vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-22/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-22/2006">2K-22/2006</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2012">2K-24/2012</a>). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus aiškina palankių proceso sprendimų priėmimu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Bendrinėje kalboje žodis palankus suprantamas kaip pritariantis, simpatizuojantis, tinkamas. Siejant palankumą su proceso sprendimų turiniu ir padariniais L. J. galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas palankius proceso sprendimus, nepriklausomai nuo apeliacinio skundo pagrįstumo, vertino kaip neteisėtus Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies aspektu. Tačiau teismas nuosprendyje turėjo atskleisti juridiškai reikšmingą palankių proceso sprendimų ir neteisėto veikimo santykį.
Kasatorius pažymi, kad palankus procesinis sprendimas dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis priimtas veikiant neteisėtai. Teisės taikymo aspektu reikšminga ir tai, kad bet koks procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, negali būti kitoks nei, kad yra numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnyje. Taigi teisėjų kolegija sprendimą dėl apeliacinio skundo galėjo priimti ir būtų priėmusi tik tokį, koks yra nustatytas įstatymo. Kaip procesinį sprendimą būtų vertinęs L. J., neturi reikšmės R. S. veikos kvalifikavimui ne tik dėl to, kad palankus ar nepalankus procesinis sprendimas yra vertinamojo pobūdžio, bet ir todėl, kad priimdamas byloje kyšį R. S. negalėjo elgtis kitaip, nei kad yra nustatyta įstatyme.
Pirmosios instancijos teismas, pasak gynėjo, be pagrindo sutapatino palankų procesinį sprendimą su neteisėtu veikimu, o nuosprendyje nepasisakė dėl L. J. apeliacinio skundo pagrįstumo, nors tokią pareigą turėjo. Tik nustačius, kad L. J. apeliacinis skundas negalėjo būti tenkinamas, teismas galėjo pasisakyti dėl palankaus procesinio sprendimo L. J. atitikties kvalifikuoto kyšininkavimo požymiams.
Kasatorius nesutinka, kad galutinis sprendimas L. J. baudžiamojoje byloje neturi reikšmės vertinant R. S. veiksmus.
Procesiniai sprendimai, kuriuos būtų galima vertinti kaip palankius L. J. nagrinėjant jo bylą apeliacine tvarka, nebuvo priimti. Neteisėto R. S. veikimo neatskleidžia ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad „aptarti įrodymai tik patvirtina, kad R. S. kyšį priėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kaip matyti iš aptartų įrodymų, kaltinamasis... buvo numatęs du galimus L. J. interesų patenkinimo būdus – išteisinti jį dėl sukčiavimo, o epizode dėl dokumentų klastojimo veiką perkvalifikuoti į pirmą dalį, kas automatiškai leistų teismui skirti L. J. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Arba nepavykus gauti visų kolegijos narių sutikimo tokiam sprendimui, veikos kvalifikaciją palikti tokią pačią, tačiau neskirti realios laisvės atėmimo bausmės... 30 000 litų kyšį priėmė už neteisėtą veikimą.“ Minimi procesiniai sprendimai L. J. byloje neperžengia apeliacinės instancijos teismo baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų įgaliojimų. Galimų procesinių sprendimų palankumas ar nepalankumas negali būti vertinami kaip R. S. neteisėtas veikimas dar ir todėl, kad palankumas šios bylos kontekste teisės taikymo aspektu nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Kasatorius teigia, kad teismas kvalifikuotą kyšininkavimo požymį – neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus šioje byloje tiesiog sutapatino su draudimu imti kyšį.
Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas, pateikdamas išvadą, kad: „[...] Akivaizdu, jog negali būti pripažintas teisėtu veikimas, kuomet teisėjas, nors ir turėdamas procesinius įgaliojimus priimti sprendimą byloje, tačiau net nesusipažinęs su Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimu aptarti galimo sprendimo su kitais kolegijos nariais, negavęs visų ar bent vieno kolegijos nario pritarimo savo nuomonei – taigi negalėdamas iš anksto žinoti galimo būsimo sprendimo, tiesiogiai ar netiesiogiai pažada ir susitaria paimti atlygį (kyšį) už veiksmus, kuriuos jis pagal pareigas galėjo atlikti.“
Teismas, atribodamas paprastą kyšininkavimą ir kvalifikuotą kyšininkavimą neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus aspektu, be pagrindo pažadą priimti kyšį sutapatino su neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus sudėties požymiais, t. y. su proceso sprendimais bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pasak kasatoriaus, taip teismas netinkamai pritaikė įstatymą, nes R. S. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Kasatorius mano, kad toks teismo sprendimas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos inkriminuojant šį kvalifikuojamąjį požymį. Kaip pavyzdį kasatorius nurodo baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2012">2K-24/2012</a>, kurioje analogiško dydžio kyšis buvo priimtas pažadėjus priimti palankų procesinį sprendimą, t. y. tokį, koks numatytas baudžiamojo proceso įstatyme.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. S. kaltės padarius kvalifikuotą kyšininkavimą ir kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės vėlesni teismų sprendimai, taip pat ir kasacinio teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-398/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-398/2013">2K-7-398/2013</a> L. J. baudžiamojoje byloje, neteisingai vertino vėlesnių procesinių sprendimų L. J. byloje turinį ir padarinius teisės taikymo aspektu.
Palankius L. J. sprendimus priėmė kasacinės instancijos teismas, o vėliau (duomenys neskelbtini) apygardos teismas. Taip palankus procesinis sprendimas, kurį neva žadėjo priimti R. S., žinant L. J. baudžiamosios bylos baigtį, negalėjo sukelti baudžiamųjų teisinių padarinių, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio manytina, kad neteisėto veikimo kvalifikuojamuosius požymius įžvelgė ir R. S. veiksmuose, už kuriuos jis pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, taip pažeidžiant non bis in idem principą.
Kasatorius teigia, kad perkvalifikavus R. S. veiką pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir skiriant bausmę reikia atsižvelgti į tokias svarbias aplinkybes, kaip darbingumo netekimas, sunkiai sergančios motinos priežiūra, sunki finansinė padėtis, esminis gyvenimo praktikos pasikeitimas, abejotinas BK 226 straipsnio konstitucingumas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinio skundo dalis, kuria nesutinkama su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalimi dėl L. J. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, tenkintina, kita prokuroro kasacinio skundo dalis atmestina. Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nuteistojo R. S. gynėjo kasacinio skundo
Kasacinio skundo argumentai dėl veikos perkvalifikavimo ir dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas atriboja veikimo ar neveikimo pobūdis, už kurį pažadama, susitariama ar priimamas kyšis, pagal 1 dalį baudžiamas kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą, o pagal 2 dalį – už neteisėtą veikimą ar neveikimą.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika aiškinant neteisėto veikimo požymį kyšininkavimo atveju, teisingai konstatavo, kad R. S. veiksmai atitinka šį požymį.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai argumentavo, kodėl daryta išvada, jog R. S. veiksmai laikytini neteisėtu veikimu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendyje nurodyta, kad R. S. buvo numatęs du galimus L. J. interesų patenkinimo būdus – išteisinti jį dėl sukčiavimo, o dėl dokumentų klastojimo veiką perkvalifikuoti į pirmą dalį, tai leistų teismui skirti L. J. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; arba, nepavykus gauti visų kolegijos narių sutikimo tokiam sprendimui, veikos kvalifikaciją palikti tokią pačią, tačiau neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį, t. y. dar net nesant surašyto apeliacinio skundo žadėjo rūpintis advokato ir jo ginamojo poreikius atitinkančia bylos nagrinėjimo eiga. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie faktai yra pakankamas pagrindas išvadai, jog R. S. 30 000 Lt kyšį priėmė už neteisėtą veikimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad R. S. net neužsiminė apie tai, kad jis gali organizuoti ir priimti tik teisėtą sprendimą byloje. Jis nė karto nenurodė, kad tuo atveju, jeigu V. P. bei jo kliento L. J. netenkins kolegijos priimtas sprendimas, jis grąžins pinigus V. P.. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo R. S. teiginius, kad, susipažinęs su byla, jis būtų priėmęs tik teisingą ir teisėtą sprendimą, būtų grąžinęs pinigus, jeigu toks sprendimas nebūtų teigiamas L. J.. Remiantis proceso metu apklaustų asmenų parodymais, kitais įrodymais byloje, daryta pagrįsta išvada, kad dėl bylos baigties buvo tariamasi galimybės priimti kyšio davėjui palankų sprendimą nesiejant su sąlyga, kad, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, būtų pagrindas priimti teisėtą ir teisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai atsakydamas į tapačius nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginius dėl neteisėto veikimo požymio, taip pat nurodė, kad tuo metu, kai R. S. tarėsi dėl kyšio, L. J. apeliacinis skundas net nebuvo paduotas, o baudžiamoji byla teisėjui R. S. buvo paskirta tik 2012 m. sausio 25 d., po R. S. ir advokato V. P. susitikimo. Taigi teismas teisingai nurodė, kad R. S., žadėdamas ir sutardamas veikti kyšio davėjo interesais, veikė neteisėtai, be to, teismas akcentavo ir tai, kad neteisėtą veikimą patvirtina aplinkybė, jog byla, dėl kurios R. S. priėmė kyšį, turėjo būti nagrinėjama ne jo vieno, bet trijų teisėjų kolegijos.
Nors R. S. teigė, jog jis bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo kyšio būtų priėmęs teisėtą sprendimą pagal BPK numatytus sprendimų variantus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai nepaneigia R. S. kaltės dėl BK 225 straipsnio 2 dalies, nes jis dėl kyšio tarėsi ir jį priėmė net nesusipažinęs su byla, iki jos paskyrimo šiam teisėjui jau žadėdamas palankų sprendimą. Tai, kad vėliau jam buvo paskirta byla, jis su ja susipažino ir nagrinėjo ir pagal BPK turėjo teisėtą galimybę priimti vienokį ar kitokį sprendimą, veikos kvalifikacijos nekeičia, nes požiūrį į tai, koks sprendimas turi būti priimtas, jis suformavo dar prieš susipažindamas su pačia baudžiamąja byla. Teismų išvada, kad L. J. bylos baigtis nekeičia R. S. veikos kvalifikacijos, yra teisinga.
Pažymėtina, kad R. S., būdamas teisėju, turėjo pareigą byloje priimti sprendimą tik įvertinęs įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apeliacine tvarka bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos teisėjas turi pareigą siekti, kad byla apeliacine tvarka būtų išnagrinėta teisingai. Kiekvienas kolegijos narys gali siūlyti priimti tiek sprendimą tenkinti apeliacinį skundą, tiek sprendimą netenkinti apeliacinio skundo. Tačiau svarbu tai, kad už bet kurį iš sprendimų būtų pasisakoma išsamiai įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, o ne dėl tokių veiksnių kaip išankstinis pažadas už piniginį atlygį priimti atlygio davėjo pageidaujamą sprendimą. Toks veikimas, kai teismo sprendimo priėmimą lemia ne teisinių argumentų, bylos įrodymų išnagrinėjimas bei vertinimas, o išankstinis pažadas atitinkamai spręsti bylą, jokiais atvejais negali būti laikomas teisėtu. Tai, kad po to L. J. bylą nagrinėjusi kita teisėjų kolegija priėmė L. J. interesams atitinkantį sprendimą, įtakos R. S. veiksmų vertinimui neturi. Taigi darytina išvada, kad nuteistojo R. S. veikimas teismų teisingai įvertintas kaip neteisėtas veikimas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje.
Atsakant į kasacinio skundo argumentus dėl dvigubo nubaudimo (kasaciniame skunde teigiama, kad dalis veiksmų už kuriuos nuteistas R. S. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, sutampa su BK 226 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią jis taip pat nuteistas), pažymėtina, kad pagal BK 226 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo esmę sudaro tai, kad R. S. reikalavo, susitarė ir priėmė kyšį, pažadėdamas paveikti kitą asmenį, kad šis veiktų neteisėtai vykdydamas įgaliojimus, t. y. į teisėjų kolegiją nagrinėjant L. J. bylą paskirtų būtent teisėją R. S., nors teisme veikė kompiuterinė bylų skirstymo sistema parenkanti teisėjus atsitiktine tvarka. Tuo tarpu kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį esmė yra ta, kad kyšis buvo reikalaujamas, dėl jo buvo tariamasi ir jis buvo priimtas už neteisėtus paties R. S. kaip teisėjo veiksmus jau priimant sprendimą dėl L. J. bylos nagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir nusikalstamų veikų požymių skirtumus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. S. nuteisiant pagal 225 straipsnio 2 dalį ir BK 226 straipsnio 2 dalį buvo pažeistas non bis in idem principas, nes jis buvo nuteistas pagal atskirus BK straipsnius už skirtingo turinio nusikalstamas veikas.
Kasatoriaus nurodoma kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2012">2K-24/2012</a> šiuo atveju nelaikytina precedentu, kuriuo privaloma vadovautis ir nagrinėjamoje byloje, nes nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos (prokuroras buvo nuteistas už kyšininkavimą pažadant paleisti suimtąjį ir nesikreipti dėl suėmimo termino pratęsimo), be to, kasacine tvarka klausimas dėl neteisėto ar teisėto veikimo požymio atskyrimo nebuvo keliamas, nes byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro skundą dėl BK 75 straipsnio taikymo, taigi kasatoriaus nurodytoje nutartyje nėra pateiktas teisės taikymo klausimų, svarbių šios bylos sprendimui, aiškinimas.
Darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes R. S. veika pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, baudžiamasis įstatymas dėl jo veiksmų teisinio vertinimo taikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo kasacinio skundo prašymų dėl veikos perkvalifikavimo ir švelnesnės bausmės paskyrimo.
Dėl bausmės rūšies R. S. parinkimo
Prokuroro skundo teiginiai, kad nuteistajam R. S., neįvertinus visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, buvo netinkamai parinkta bausmės rūšis, nėra pagrindas daryti išvadą, jog paskiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.
Pažymėtina, kad šios nuostatos pažeidžiamos, jei bausmės skyrimo motyvai nuosprendyje pateikiami fragmentiški, neatspindi daugelio bausmės individualizavimui turinčių reikšmės BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį, pateikė pakankamai išsamius motyvus, kodėl laisvės atėmimo bausmės parinkimas būtų neadekvati ir neteisinga bausmės rūšis. Teismas pagrįstai pabrėžė, kad sudėties požymis, apibūdinantis subjektą, neturėtų nulemti bausmės griežtumo. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir pateikė išsamius motyvus dėl tokios išvados.
Pažymėtina, kad bauda kaip alternatyvi bausmės rūšis yra įtvirtinta tiek BK 225 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 226 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į veikų sunkumo laipsnį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybės apibūdinimą, paskyrė artimą vidurkiui sankcijoje nustatytos baudos dydį. Teismas, dėstydamas motyvus dėl bausmės parinkimo aiškiai argumentavo, kodėl nuteistojo R. S. asmens pavojingumas nėra toks didelis, kad būtų būtina jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos nuosprendyje pagrįstai pažymėta ir tai, kad vien nuteisimo faktas šalina galimybę R. S. ateityje daryti panašaus pobūdžio veikas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad kyšio dydis yra nusikalstamos veikos sudėties požymis. Kyšio dydžiui peržengiant įstatyme nustatytas ribas, šis požymis veiką daro pavojingesne – dėl to keičiasi veikos kvalifikacija ir būtent tada kyšio dydis yra svarbi aplinkybė bausmės skyrimui. Taigi kyšio dydis yra svarbus sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio atitinkamas dalis, tačiau nustačius, kad jis patenka į BK 225 straipsnio 2 dalies kyšio ribas, bausmė parenkama iš sankcijoje įtvirtintų alternatyvių bausmės rūšių, kur vien konkretus kyšio dydis nėra lemiamas veiksnys bausmės rūšies parinkimui.
Priešingai nei nurodo prokuroras, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai nevertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, ar tam tikras aplinkybes itin sureikšmino ir parinko bausmės rūšį, kuri akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui ir kuri būtų kliūtis bausmės paskirties pagal BK 41 straipsnio 2 dalį įgyvendinimui. Tai, kad R. S. nebuvo teistas, nuosprendžio motyvų visumoje buvo tik viena iš teismų vertintinų aplinkybių, dėl kyšio dydžio teismai paaiškino, kodėl vien tai negali nulemti realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.
Prokuroras nurodo kasacinę nutartį kaip precedentą, kuriuo turėtų vadovautis teismas parinkdamas bausmės rūšį R. S., tačiau pažymėtina, kad vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, kad visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė. Kiekvienu konkrečiu atveju skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir tuo remiantis bausmė turi būti individualizuota. Bausmės individualizavimas nepažeidžia asmens lygybės įstatymui principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas imperatyvas, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi bausmės skyrimo motyvai. Šio BPK reikalavimo nagrinėjamoje byloje buvo laikytasi.
Taigi darytina išvada, kad teismai, parinkdami bausmės rūšį, nepažeidė BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Teismų sprendimuose išvados dėl bausmės rūšies parinkimo išdėstytos nepažeidžiant BPK reikalavimų, yra išsamios, motyvuotos. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas.
Dėl bausmių bendrinimo R. S. taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą
Nėra pagrindo sutikti ir su prokuroro skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, R. S. veikas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį vertindamas kaip padarytas idealiosios sutapties sąlygomis ir taikydamas bausmių apėmimo bendrinimo būdą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-582/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-582/2006">2K-582/2006</a>, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinėje praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą atlikti tam tikrą neteisėtą veiksmą jį gali padaryti prieš tai padarydamas kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, kvalifikuotinus kaip atskira nusikalstama veika, pvz., už kyšį atitinkamai išspręsti baudžiamąją bylą buvo įmanoma tik prieš tai paveikus skyriaus pirmininką baudžiamųjų bylų skirstymo teisėjams metu elgtis neteisėtai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties yra pagrįsta ir teisinga.
Prokuroro kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad netikslus yra apeliacinės instancijos teismo tvirtinimas, jog abi nusikalstamos veikos buvo padarytos tą pačią dieną, t. y. 2011 m. gruodžio 19 d., nes pagal nustatytas aplinkybes šią dieną įvyko susitarimas dėl neteisėtų veiksmų atlikimo galimybių, vėliau, 2011 m. gruodžio 22 d., buvo paimtas 2000 Lt kyšis, o 2012 m. balandžio 10 d. buvo paimtas 30 000 Lt kyšis. Taigi matyti, kad per kelių mėnesių laikotarpį (nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. balandžio 10 d.) buvo atliekami veiksmai, kuriais buvo siekiama, jog L. J. baudžiamojoje byloje būtų priimtas nuteistajam palankus sprendimas. Vis dėlto kelių mėnesių laikotarpis, atsižvelgiant į bylos aplinkybių išskirtinumą, priešingai negu nurodo prokuroras, laikytinas pakankamai trumpu laiko tarpu sprendžiant sutapties klausimą. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. S. veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo, kilusio 2011 m. gruodžio 19 d. susitikimo metu, ir kad vieningas sumanymas šioje byloje yra lemianti aplinkybė konstatuojant nusikalstamų veikų sutapties pobūdį. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad visų nusikalstamų veikų esmė buvo surasti būdus, kurie padėtų L. J. bylą išnagrinėti tenkinant jo interesus. Taigi sumanymas buvo vienas, iš kurio kilo įvairios iniciatyvos advokatui V. P. tariantis su teisėju R. S., jiems sudarant tam tikrą veiksmų planą, kaip pasiekti norimą tikslą. Atskiri tokio sumanymo veiksmai įgavo skirtingų nusikalstamų veikų požymius, tačiau buvo vienijami vieno bendro sumanymo, nukreipti į vieningą tikslą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokiu atveju veikų kaip idealiosios sutapties vertinimas yra teisingas, atitinka teismų praktikos išaiškinimus dėl sutapties požymių ir baudžiamasis įstatymas (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bendrinant bausmes byloje pritaikytas tinkamai.
Dėl L. J. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį
Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas L. J. dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (dėl kyšio davimo teisėjui), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik L. J. parodymų dalimi, kad jis nežinojęs kaip skirstomos bylos teisme, negirdėjęs V. D. pavardės. Prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nėra svarbu, kad kaltininkas žinotų konkrečius valstybės tarnautojus, kurie bus paveikti, ar būdus, kaip rezultatas bus pasiektas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais remiantis buvo konstatuota, kad V. P. su L. J. aptarinėjo jo baudžiamosios bylos paskyrimo už piniginį atlygį pageidaujamam teisėjui aplinkybes, kad L. J. perdavė V. P. šiam tikslui pasiekti reikalingą (V. P. nurodytą) pinigų sumą, t. y. susitardamas dėl kyšio ir jį duodamas atliko BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Taigi pirmosios instancijos teismas, L. J. pripažindamas kaltu ir dėl šios kaltinimo dalies, jokių teisės taikymo klaidų nepadarė.
Dėl L. J. paskirtų bausmių bendrinimo
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu L. J. pagrįstai pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau subendrinant bausmes už šias veikas, padaryta nepagrįsta išvada, kad veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Remiantis šioje nutartyje nurodytais argumentais dėl R. S. veikų vertinimo, darytina išvada, kad ir L. J. visos padarytos veikos, kaip vienijamos bendro sumanymo ir nukreiptos į vieną tikslą, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 4 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis dėl L. J. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, skiriant už šios veikos padarymą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir L. J. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendį.
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžių dalis dėl bausmės paskyrimo L. J.. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes: aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį, vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal 226 straipsnio 1 dalį, ir vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal 227 straipsnio 2 dalį, subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu ir paskirti subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir L. J. paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Eligijus Gladutis
Gintaras Goda
