Baudžiamoji byla Nr. 1-2512-573/2015
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00742-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.4.4.5.; 1.2.14.12.;
2.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m.
lapkričio 2 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis
V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Alytaus m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytus teistas: 1) 2001-12-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 310 str. 6 d. (BK galiojo iki 2003-05-01); 2) 2013-08-30 Šakių r. apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d.,
R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „Jutėja“ vairuotoju - ekspeditoriumi, gyvenantis ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 189 str. 2 d.,
Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Alytaus m. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 189 str. 2 d., ir
n u s t a t ė:
kaltinamasis V. M., veikdamas bendrininkų grupe su R. G., Ž. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo svetimą, Baltarusijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės turtą, t. y. žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius jam pirkti prekių, „Graco“ ir „Bambino“ produkcijos už 20000 eurų be įgijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, įgijo Baltarusijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį, kurio vertė 80658,85 Eur ir Estijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį, kurio vertė 30145,50 Eur, po ko, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, įgytą produkciją už 25000 eurų sutarė parduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir apie tai pranešė savo vadovaujamos bendrovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojams R. G. bei Ž. K., kurie vadovaudamiesi bendru interesu, žinodami, kad turtas – „Graco“ ir „Bambino“ produkcija – gautas nusikalstamu būdu ir vykdydami jo, t. y. V. M. nurodymą, (duomenys neskelbtini), Kaune, esančioje Kauno teritorinės muitinės teritorijoje, perkrovė nusikalstamu būdu įgytą turtą į du, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius „DAF“ markės automobilius, prieš tai ant automobilių pritvirtinę kitoms transporto priemonėms priklausančius valstybinio numerio ženklus ir per tris kartus išvežė į tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur nusikalstamu būdu įgytas turtas buvo pradėtas realizuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d.
kaltinamieji R. G. ir Ž. K., veikdami bendrininkų grupe su V. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėjo įgyti svetimą, Baltarusijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės turtą, t. y. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius V. M. pirkti prekių, „Graco“ ir „Bambino“ produkcijos už 20000 eurų be įgijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, V. M. įgijus Baltarusijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį, kurio vertė 80658,85 Eur ir Estijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį, kurio vertė 30145,50 Eur, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sutarus įgytą produkciją parduoti už 25000 eurų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, apie tai pranešė R. G. ir Ž. K., kurie vadovaudamiesi bendru interesu, žinodami, kad turtas – „Graco“ ir „Bambino“ produkcija – gautas nusikalstamu būdu ir vykdydami V. M. nurodymą, (duomenys neskelbtini), Kaune, esančioje Kauno teritorinės muitinės teritorijoje, perkrovė nusikalstamu būdu įgytą turtą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį „DAF“ markės automobilį, prieš tai ant automobilio pritvirtinę kitai transporto priemonei priklausančius valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir per du kartus išvežė į tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur nusikalstamu būdu įgytas turtas buvo pradėtas realizuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 189 str. 2 d.
Kaltinamojo V. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK str. 189 str. 2 d. ir kaltinamųjų R. G. ir Ž. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. 189 str. 2 d., nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis V. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jog 2014 m. vasaros pabaigoje, Kauno automobilių turguje susitiko pažįstamą asmenį. Asmens kontaktinių ar anketinių duomenų nežino, bet iš kalbos buvo galima spręsti, kad asmuo kaunietis. Su asmeniu pradėjo bendrauti, kadangi seniai matėsi. Pasakė, kad yra transporto bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tai išgirdęs asmuo pasiūlė pirkti vaikiškas prekes ir sauskelnes. Pasiūlymu susidomėjo ir iš asmens įsigijo prekes, t. y. vaikiškus vežimėlius, supynes ir sauskelnes. Tikslaus prekių kiekio neprisiminė, negalėjo įvardinti, jokių prekių įsigijimo dokumentų jam asmuo nepateikė, tik tuos dokumentus, kurie susiję su prekių gabenimu, vadinami „CRM“ „Invois“ dokumentai. Prekes įsigijo sau tikslu, kad vėliau jas galėtų parduoti. Suprato, jog vaikiškos prekės yra vogtos, t. y. gautos nusikalstamu būdu, kadangi prekių kaina buvo per maža. Tai yra suprato, jog prekės kainuoja daugiau, negu suma, už kurią jas įsigijo. Už vežimėlius sumokėjo 15000 eurų, o už sauskelnes 5000 eurų. Vairuotojai Ž. K. ir R. G. vežė jo įgytas prekes krovininiais automobiliais, vienas iš jų vežė du kartus. Įgytas vaikiškas prekes pardavė tokiam V. iš Vilniaus. Susipažino, kuomet jam paskambino ir kreipėsi dėl krovinio pervežimo, kontaktus radęs internete. V. nei kontaktinių, nei anketinių duomenų negalėjo nurodyti, kadangi neturi. Vaikiškus vežimėlius pardavė už 18000 eurų, o sauskelnes už 7000 eurų. Pardavė visas prekes, kurias pats nusipirko, sau pasiliko tik vieną vaikišką supynę, kuri buvo rasta pas jį namuose atliktos kratos metu. Jokių dokumentų parduodamas prekes neperdavė ir nepasirašė. Asmuo, iš kurio įgijo prekes, jam padavė supakuotus dvejus valstybinio numerio ženklus, pasakė, jog jie vairuotojams, kurie turės pasikeisti valstybinio numerio ženklus. Valstybinio numerio ženklų pats neišpakavo, net nežiūrėjo. Asmuo nurodė kada ir kelintą valandą reikia būti Kauno teritorinės muitinės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Asmuo jam padavė ir vairuotojo, kuris atvežė krovinį mobilaus ryšio telefono abonento numerį, kad jei kiltų kokių nesklandumų, jo bendrovės vairuotojas pasiskambintų tam vairuotojui, kuris pristatė krovinį. Po to, kai įgijo prekes, apie tai pasakė savo vadovaujamos bendrovės vairuotojams Ž. K. ir R. G., t. y. nurodė, jog reikės pervežti atitinkamą krovinį, tačiau nenurodė, kad krovinys gautas nusikalstamu būdu, bet mano, kad asmenys iš visų aplinkybių turėjo tai suprasti patys. Ž. ir R.i už krovinio pervežimą atlygį žadėjo, tačiau dėl atlygio dydžio taip ir nesusitarė, už krovinio pervežimą nesumokėjo. Minėtiems vairuotojams padavė valstybinio numerio ženklus ir pasakė tą patį, ką jam sakė tas pažįstamas asmuo, kad kažkur, prieš atvykstant į reikiamą vietą, reikės nuo automobilio nuimti esančius valstybinio numerio ženklus ir uždėti jo duotuosius. Suprato ir pats, kad tai reikia padaryti, juk krovinys nebuvo legalus. Pasakė vairuotojams kelintą valandą reikia būti Kauno teritorinės muitinės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kadangi pažįstamas asmuo buvo sakęs, kad krovinys užima didelį automobilį, todėl suprato, kad jam reikia siųsti du vairuotojus, nes krovinys į vieną automobilį netilps. Vairuotojai raudonos ir baltos spalvos „DAF“ markės automobiliais, priklausančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuvyko į nurodytą vietą Kaune, prieš tai turbūt ant automobilių prisitvirtino valstybinio numerio ženklus. Kokius valstybinio numerio ženklus davė vairuotojams, tuos, kuriuos reikėjo ant automobilių pritvirtinti, nežino, net nežiūrėjo. Kiek žino, krovinį Kaune jiems iš krovinį atvežusio vairuotojo automobilio padėjo persikrauti kažkokie pasamdyti asmenys. Į abu automobilius pasikrovę krovinį, vaikiškas prekes, Ž. su R. grįžo į Alytų, į automobilių saugojimo aikštelę, kurioje saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai. Nurodė vairuotojams, kad krovinį, kurį pervežė iš Kauno, toliau reikia pristatyti į Vilnių, sutartu laiku ir į nurodytą vietą, t. y. tam nepažįstamam asmeniui, kurį vėliau susirado ir kuris nusikalstamu būdu įgytą turtą sutiko nupirkti. Kur krovinys buvo iškrautas jam nėra žinoma, kažkur prie kelių policijos, bet tiksliai negalėjo nurodyti. Krovinį Vilniuje vėlgi iškrauti padėjo kažkokie turbūt pasamdyti asmenys. Paaiškino, jog vienas vairuotojas tikrai į Vilnių vyko du kartus ir jam atrodo, kad Ž. K., kadangi pirma buvo pervežamos vaikiškos prekės, o tik vėliau, kitu kartu, sauskelnės. „Scenarijus“ buvo tas pats, vėl susitarus krovinį perkrovimo vietą ir prieš atvykstant į ją, reikėjo ant automobilio pritvirtinti kitus valstybinio numerio ženklus, prieš tai nuėmus originalius. Ž. mano tą ir padarė. Kokia buvo sauskelnių rūšis ir vertė, nežino, negalėjo pasakyti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pažadėjo ateityje nenusikalsti ir pageidavo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 69 - 71).
Kaltinamasis R. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014 m. rudenį, gali būti, kad rugsėjo ar spalio mėnesį bendrovės, kurioje dirba direktorius, V. M., paskambinęs pasakė, jog reikia susitikti. V. M. pasakė, kad nupirko vogtų daiktų ir nurodė, jog reikia nuvykti į Kauną, juos paimti. Kokius įgijo vogtus daiktus, kokį kiekį, kiek už juos sumokėjo, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis gavo, direktorius nepaaiškino, tačiau, kad daiktai yra vogti, tikrai nurodė. Išgirdęs tokį direktoriaus pasakymą, nustebo. Direktorius pasakė, kad prieš nuvažiuojant į reikiamą vietą, reikės pasikeisti ant automobilio pritvirtintus valstybinio numerio ženklus ir prisitvirtinti kitus. Pats suprato kodėl taip reikia daryti. Kadangi daiktai, kaip direktorius ir nurodė buvo vogti, natūralu, jog nurodė pasikeisti valstybinio numerio ženklus. Tikslesnės informacijos direktorius nepateikė. Kiekvienas dirbdamas bendrovėje dirba su atskirais automobiliais, todėl suprato, kad reikės važiuoti paimti vogtų daiktų tuo automobiliu, su kuriuo bendrovėje dirba važinėdamas. Su direktoriaus pasiūlymu sutiko, nors ir nurodė, kad reikės pervežti vogtus daiktus. Tuomet negalvojo, kad elgėsi netinkamai, nes vogtus daiktus nusipirko direktorius, jo paprašė tik juos pervežti. V. M. jam tą kartą padavė dvejus valstybinio numerio ženklus, lietuviškus, tačiau kokius, neprisiminė, negalėjo nurodyti. Kam skirti antrieji valstybinio numerio ženklai, jam nebuvo žinoma. Direktorius nurodė juos įdėti į raudonos spalvos „DAF“ markės automobilį. Kas turėjo važiuoti kartu nepasakė, bet suprato, kad turbūt prašė važiuoti ir dar kažkurio darbuotojo. Pasakė, kad reikia dviejų automobilių, o kiek tiksliai yra tų daiktų, jam nebuvo žinoma. V. M. taip pat padavė mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“ su įdėta SIM kortele, tačiau kokio operatoriaus, neprisiminė. Sakė, kad kažkas paskambins ir duos nurodymus. Žinojo, kad turės vykti į Kauną, teritorinės muitinės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Kur tiksliai turės pasikeisti valstybinio numerio ženklus, tiksliai nepasakė, paaiškino, kad prieš atvažiuojant į muitinės teritoriją. Dienos, kada tiksliai direktoriaus nurodymu vyko paimti vogtų prekių, neprisiminė. Tačiau prieš išvykstant jam tapo žinoma, kad kitu automobiliu pasikrauti daiktų vyks ir kitas bendrovės vairuotojas Ž. K.. Prieš tai į minėto asmens vairuojamą automobilį įdėjo vienus iš direktoriaus duotų valstybinio numerio ženklų, kuriuos reikėjo, prieš atvažiuojant į Kaune esančią muitinės teritoriją, prisitvirtinti ant automobilio. Mano, kad Ž. turėjo būti pateikta panaši informacija kaip ir jam. Prieš išvažiuojant su Ž. bendravo mažai. Kalbėjo tik apie tai, kur ir į kokią teritoriją reikės vykti. Jis sėdo į baltos spalvos „DAF“ markės automobilį, tačiau tikslių valstybinio numerio ženklų neprisiminė, o Ž. sėdo į tokios pačios markės tik raudonos spalvos automobilį. Išvyko iš Alytaus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, kur yra laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai. Jis važiavo pirmas, Ž. paskui jį. Kaip ir nurodė direktorius prieš atvykdami į Kauno teritorinės muitinės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, prieš tai kartu su Ž. sustojo, nuo vairuojamų automobilių nuėmė buvusius valstybinio numerio ženklus ir pritvirtino tuos, kuriuos buvo davęs direktorius. Tuomet jam, į tą mobilaus ryšio telefono aparatą, kurį buvo davęs direktorius, paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasiteiravo kur jie yra. Pasakė, kad netoliese esančioje aikštelėje. Pokalbis tuo ir baigėsi, pamatė, kad priekyje atvažiuoja lengvasis automobilis, berods „BMW“ markės, tačiau valstybinio numerio ženklų net nematė. Automobilis privažiavo prie jų. Jį vairavo jam nepažįstamas vyriškis, kuris priėjo prie jo, davė jam apie 1000 - 1500 eurų ir apie 500 litų. Pasakė, kad eurus reikia paduoti vairuotojui, kuris atvažiuos su krovininiu automobiliu ir atveš prekes, o litus paduoti krovėjams, kurie perkraus krovinį. Daugiau jokių nurodymų vyriškis nedavė. Vyriškio išvaizdos neįsidėmėjo. Tuomet jis su Ž. nuvyko į muitinės teritoriją, stovėjo ir laukė apie pusvalandį, galbūt valandą. Atvyko didžiakūbis „DAF“ markės automobilis, kurį vairavo nepažįstamas asmuo. Kaip asmuo atrodė neįsidėmėjo. Su vairuotoju bendravo, kadangi nežinojo ką ir kaip toliau turi daryti. Vairuotojas nurodė, kad krovinys ne ant palečių, o sukrautas rankomis. Tuomet iš kažkur atsirado kažkokie asmenys, kurie padėjo perkrauti krovinį iš to asmens, kuris jį atvežė, į jo ir Ž. automobilius. Krovinį perkrauti padėjo ir jie patys. Krovinį sudarė vaikiški vežimėliai, kėdutės, lovytės. Viskas buvo supakuota dėžėse, galbūt buvo ir kitos rūšies prekių, tačiau sauskelnių tikrai nebuvo, jam atrodo. Nebent buvo supakuotos tose dėžėse, nežino, netikrino. Kaip ir buvo pasakyta, padavė pinigus krovinį atvežusiam vairuotojui ir asmenims, kurie padėjo krovinį perkrauti. Kadangi jiems niekas nieko tiksliai nenurodė, kuomet persikrovė krovinį, vyko atgal į Alytų. Kuomet persikrovę krovinį išvyko iš Kauno teritorinės muitinės teritorijos, sustojo toje pačioje aikštelėje. Nuo vairuojamų automobilių kartu su Ž. nuėmė uždėtus valstybinio numerio ženklus ir pritvirtino atgal originalius. Tuos, kuriuos buvo prisitvirtinę, kuomet grįžo atidavė direktoriui kartu su mobilaus ryšio telefonu, kurį jam buvo davęs. Kuomet su Ž. grįžo į Alytų, automobilius su kroviniu paliko toje pačioje aikštelėje, iš kurios išvažiavo. Po to, berods vakare, direktorius V. M. atvyko pas jį į namus ir pasakė, kad kitą dieną reikės nuvykti į Vilnių tą pervežtą krovinį išsikrauti. Kur tiksliai, nenurodė. Pasakė, kad įvažiavus į Vilnių, atvažiuojant nuo Alytaus, „Statoil“ degalinėje jį kažkas pasitiks, todėl kitą dieną direktoriaus nurodytu laiku, nuvyko į nurodytą degalinę. Laukė apie valandą, gal daugiau, tuomet atvyko tas pats „BMW“ automobilis, kurį vairavo tas pats vairuotojas, kuris prieš atvykstant į Kauną jam padavė pinigus. Jis jį palydėjo iki Vilniuje esančios kažkokios teritorijos, buvo panašu galbūt į teritoriją kurioje superkami ar tvarkomi automobiliai, bet teritorija buvo nuošalioje vietoje. Kokios bendrovės tai buvo teritorija, nežino. Nebuvo panašu į tą vietą, kurioje krovinius išsikrauna krovininiai automobiliai. Pats „BMW“ vairuotojas jį tik palydėjo, parodė kur ir išvyko. Kartu į tą teritoriją nevažiavo. Kuomet jis įvažiavo savuoju automobiliu, jį pasitiko kažkokie asmenys, buvo trise ar keturiese, panašūs į kažkokius darbininkus. Tuomet pradėjo iš jo automobilio iškrauti prekes. Iškrautas prekes nešė į kažkokį „angarą“ mažomis durimis, nebuvo panašu, kad ta vieta, skirta prekėms sandėliuoti. Pats krovinio iškrauti jiems nepadėjo. Vienas iš asmenų pasiteiravo kur kitos prekės, kiek suprato žinojo, kad jų turi būti daugiau. Pasakė, kad prekės yra Alytuje, kitame automobilyje, bet jam jų atvežti niekas nenurodė, kadangi galvojo, jog jas galbūt atveš Ž.. Asmuo pasakė, kad reikia atvežti ir kitas prekes, todėl grįžo atgal į Alytų, sėdo prie automobilio vairo, kuriame buvo likusi dalis krovinio ir vėl prekes pristatė į tą pačią teritoriją Vilniuje. Kuomet vyko į Vilnių, nei vieną kartą prie automobilių netvirtino kitų valstybinio numerio ženklų. Asmenys, kurie krovinį iš automobilių iškrovė, jam nei pinigų, nei dokumentų nedavė, jis jiems pinigų nedavė taip pat. Kuomet grįžo atgal į Alytų, informavo direktorių, kad grįžo, kad viskas gerai. Už krovinio pervežimą iš Kauno į Alytų ir iš Alytaus į Vilnių, jokio atlygio negavo, direktorius nežadėjo. Galbūt ir būtų atsiskaitęs, bet vėliau buvo labai piktas, todėl net nesiteiravo. Tai buvo vieninteliai kartai, kuomet teko pervežti vaikiškas prekes ir dar neteisėtai pasisavintas. Pavogtų prekių ankščiau pervežti išvis neteko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pažadėjo ateityje nenusikalsti ir pageidavo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 91 – 94).
Kaltinamasis Ž. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014 metų rudenį, gali būti, kad rugsėjo mėnesį, tačiau tikslaus laiko negalėjo įvardinti, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tuo metu dirbo vairuotoju, direktorius V. M., nurodė, jog kitą dieną reikės „pasikrauti“. Nurodymas jam nepasirodė keistas ar įtartinas, kadangi jo toks darbas ir buvo. Bendrovė užsiima krovinių pervežimu, buvo minėtos bendrovės vairuotojas, tad labai dažnai tekdavo vykti į skirtingais maršrutais: į Angliją, Olandiją, Belgiją. Pasikrauti krovinį ir išsikrauti reikėdavo Lietuvoje, o pervežti į užsienio valstybę. Kroviniai būdavo labai įvairūs, net negalėjo įvardinti kažkokio vieno. Kitą dieną po nurodymo, jog reikės „pasikrauti“ direktorius informavo, jog reikės vykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, į teritorinės muitinės teritoriją ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį raudonos spalvos „DAF“ automobilį, kurį dirbdamas jis vairavo, valstybinio numerio ženklų neprisiminė, „pasikrauti“ krovinį. Direktorius V. M. pasakė, jog į minėtą teritoriją krovinį kažkas automobiliu atveš, tai kas, kokiu automobiliu ir kokį krovinį, nenurodė. Paaiškino, kad į vieną automobilį krovinys netilps, todėl „pasikrauti“ į nurodytą muitinės teritoriją kartu su juo, tik kitu automobiliu, baltos spalvos, „DAF“ markės, tačiau valstybinio numerio ženklų neprisiminė, vyko ir kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas – R. G.. Kiek suprato, jam direktorius davė tokius pačius nurodymus kaip ir jam. Direktorius taip pat pasakė, kad jo automobilyje yra padėti valstybinio numerio ženklai, kuriuos prieš atvažiuojant į Kaune esančią (duomenys neskelbtini), į Kauno teritorinės muitinės teritoriją reikia prisitvirtinti prie automobilio, o tai reiškė, kad originalius, ant automobilio esančius reikia nuimti. Dėl kokių priežasčių reikėjo tai padaryti nepasakė, bet suprato, kad kažkas negerai, tokie nurodymai jam pasirodė įtartini. Valstybinius numerio ženklus turėjo pasikeisti prieš tai kažkur sustojęs. Ar valstybinio numerio ženklai, kuriuos vėliau turėjo prie automobilio pritvirtinti buvo klastoti, negalėjo pasakyti, pasirodė normalūs, tačiau kokie, neprisiminė. Nežino kam, kokiai transporto priemonei jie priklausė. Direktorius jokio kontaktinio telefono, kuriuo reikėtų pasiskambinti kilus klausimams, nenurodė. Nesakė ir to, ar patys krovinį į automobilius turės pasikrauti, ar kas nors padės. Direktorius davė nurodymą, kad originalius valstybinio numerio ženklus nuėmus nuo automobilių, prieš atvažiuojant į Kauno muitinės teritoriją, vėliau minėtoje vietoje krovinį pasikrovus ir išvažiavus, vėl kažkur sustoti ir ant automobilio pritvirtinti buvusiuosius. Pasikrovus nurodė grįžti „namo“, į Alytų, t. y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią aikštelę, kur buvo saugomi bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai. Apie jokį atlygį direktorius nieko nesakė, apie tai nieko nekalbėjo, už krovinio pervežimą atlygio negavo. Neprisimena, ar pats direktorius nurodė, kad krovinys, kurį reikia pervežti yra neteisėtai pasisavintas ar galimai gautas kokiu nors nusikalstamu būdu, tačiau būdamas vairuotojas įtarė galimą nusikalstamą veiką, kadangi supranta, jog vien tik valstybinio numerio ženklų nuėmimas nuo automobilio ir pritvirtinamas kitų, jai nepriklausančių, yra nusikaltimas, neteisėta veika. Direktoriaus nurodymus kartu su R. G. vykdė. Kurią tiksliai dieną ir kuriuo metu neprisimena, tačiau apie pietus, vienas paskui kitą, automobiliais, kuriuos aukščiau nurodė vyko iš Alytaus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugomos aikštelės į Kauno teritorinės muitinės teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Likus maždaug 3 kilometrams iki kelionės tikslo, kartu su R. G. sustojo netoli kapinių esančioje aikštelėje, nežino kaip tiksliai įvardinti kur, tačiau prireikus, galėtų tą vietą parodyti. Kaip ir buvo nurodęs direktorius, tiek jis, tiek R., sustoję nurodytoje vietoje ant automobilių „DAF“, kuriais vyko, prisitvirtino kitus valstybinio numerio ženklus, prieš tai nuėmę nuo automobilių buvusius. Matė, kaip kitus valstybinio numerio ženklus ant automobilio tvirtina ir R. G., todėl tikrai gali pasakyti, jog tai atliko ir jis. Su R. G. bendravo labai minimaliai, nežino kokią informaciją žinojo jis, negalėjo pasakyti ar jis žinojo ar ne, kokį krovinį ir kieno atvežtą važiavo pasikrauti, bet taip pat kaip ir jis turėjo kitus valstybinio numerio ženklus, kuriuos tvirtino prie automobilio, todėl direktorius jam pateikė tokią pat ar bent panašią informaciją kaip ir jam. Pasikeitę valstybinius numerio ženklus atvyko į Kaune, (duomenys neskelbtini) esančią muitinės teritoriją. Atvyko pirmi, prie jų priėjo darbuotojas, kiek suprato vienas iš krovikų, kuris informavo, kad dar automobilis neatvyko, dar reikės palaukti, tad palaukė apie valandą. Atvyko „DAF“ markės automobilis, kurio valstybinio numerio ženklų negali nurodyti, nes neįsidėmėjo, kurį vairavo jam nepažįstamas vyrukas. Automobilio vairuotojas buvo lietuvis, bendravo labai minimaliai, turbūt paklausė, ar čia jie atvyko pasikrauti krovinio ir tiek. Tuomet iš šalia esančių sandėlių atėjo kažkokie nepažįstami vyriškiai, kažkokie darbuotojai, kaip krovikai, kurie padėjo iš atvykusio automobilio perkrauti krovinį į jo ir R. G. automobilį. Po kurio laiko krovinį perkrauti padėjo ir jie su R. G. ir tas vyrukas, kuris krovinį atvežė. Tų krovikų, darbininkų, visai neįsidėmėjo, nežino iš kur jie atsirado. Dėžių, kurias krovė buvo daug, o dėžėse kiek suprato ir matė ant dėžių esančiuose paveiksliukuose, buvo vaikiškos prekės, t. y. automobilinės kėdutės ir įvairūs vežimėliai. Vaikiškų sauskelnių krovinyje nebuvo, nebent tose dėžėse. Perkrovę krovinį į jo ir R. G. vairuojamus automobilius vyko atgal į Alytų, į tą pačią aikštelę iš kurios ir atvyko, prieš tai, bet jau išvažiavę iš muitinės teritorijos, sustoję persidėti ant automobilių originalių valstybinio numerio ženklų, o tuos kitus, kuriuos buvo pritvirtinęs, paliko automobilyje. Grįžę į automobilių aikštelę, automobilius paliko kaip ir visada ir išvyko namo, nes turėjo reikalų. Pats direktoriaus neinformavo, jog grįžo, galbūt tai atliko R. G.. Vairuotojas, atvežęs krovinį, kurį persikrovė, kažkokius dokumentus jam padavė, tačiau kokius, jis pats „nesigilino“ paėmė juos ir paliko automobilyje, o kas juos vėliau paėmė, jam nėra žinoma. Po kurio laiko jam direktorius V. M. davė mobilaus ryšio telefono abonento numerį, kuriuo nurodė paskambinti ir susitarti dėl krovinio „persikrovimo“. Taip ir padarė, paskambinęs su vairuotoju susitarė. Susitiko likus maždaug apie 20 km iki Kauno, važiuojant „(duomenys neskelbtini)“ keliu, esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, nežino ar tiksliai taip vadinasi. Degalinėje vairuotojas jo jau laukė. Vairuotojas buvo lietuvis, tačiau jam nepažįstamas. Direktorius nurodė tą patį, prieš nuvažiuojant krovinio, ant automobilio pritvirtinti kitus valstybinio numerio ženklus, o esančius nuimti. Todėl prieš atvykdamas į sutartą degalinę taip ir padarė. Valstybinio numerio ženklai buvo tie patys, kuriuos prieš kurį laiką teko tvirtinti ant automobilio prieš atvykstant į Kauno teritorinės muitinės teritoriją. Valstybinio numerio ženklus pasikeitė sustojęs šalikelėje esančioje stotelėje, likus apie 10 - 12 km iki sutartos degalinės. Jis pats vyko su tuo pačiu raudonos spalvos automobiliu „DAF“. Vairuotojas atvežęs krovinį atvyko berods taip pat su tos pačios markės automobiliu. Automobilis buvo pilnas vaikiškų sauskelnių, tačiau neatsiminė sauskelnių rūšies pavadinimo. Krovinį perkrovė į jo automobilį. Kiek tiksliai buvo sauskelnių, negalėjo pasakyti, bet pilnas automobilis. Persikrovęs sauskelnes, ir ant automobilio atgal pritvirtinęs valstybinio numerio ženklus, vyko atgal į Alytų. Po kelių dienų direktorius nurodė krovinį nuvežti į Vilnių, todėl taip ir padarė. Vilniuje, degalinėje jį pasitiko vyrukus „BMW“ markės automobiliu, valstybinio numerio ženklų neprisiminė, ir parodė kur važiuoti, tad vyko paskui jį. Nuvyko į kažkokios firmos teritoriją, tikslaus adreso nežino, bet buvo ir sandėliai. Iš automobilio vaikiškas sauskelnes vežė į kažkokios firmos sandėlius. Krovinį padėjo iškrauti ir jis pats. Važiuodamas iš Vilniaus pakelėje išmetė, prieš tai sukarpęs, valstybinio numerio ženklus, kuriuos tvirtino ant automobilio vietoj originalių. Grįžęs telefonu informavo direktorių, jog grįžo, kad sauskelnės iškrautos. Jokio atlygio iš direktoriaus negavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pažadėjo ateityje nenusikalsti ir pageidavo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 111 – 114).
2014-09-23 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Palemono g. 171, Kaune, t. y. Kauno teritorinės muitinės saugoma teritorija (t. 1, b. l. 76 – 77).
Liudytojo P. V. 2014-10-22 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai apie tai, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios Utenoje, (duomenys neskelbtini), transporto vadybininku. Įmonės veiklos pobūdis – krovinių pervežimas Europos, Skandinavijos ir Pabaltijo šalyse. Krovinį maršrutu Prancūzija - Lietuva (į Kauno miestą) pervežti buvo sutaręs bendrovės direktorius. Jis tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančia Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Užsakymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas 2014-08-26. Tuo metu Prancūzijoje buvo jų bendrovei priklausantis krovininis automobilis ir grįždamas galėjo paimti krovinį. Jis bendravo su vairuotoju V. P., kuris tuo metu pas juos dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Nurodė, kad būdamas Prancūzijoje pasikrautų vaikiškų vežimėlių ir vaikiškų automobilinių kėdučių. Vairuotojas Prancūzijoje pasiėmė krovinį ir minėtu automobiliu atvežė į Lietuvą, Kauno miestą, (duomenys neskelbtini), į saugomą aikštelę įmonės teritorijoje. Ten visas krovinys buvo iškrautas ir jų įmonei sumokėta atitinkama pinigų suma. Krovinio pervežimui buvo surašyta sutartis ir visi kiti reikiami dokumentai (t. 1, b. l. 78 – 80).
Liudytojos R. M. 2014-09-22 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog BAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune yra Kauno teritorinės muitinės postas. 2014-08-05 į teritoriją įvažiavo automobilis „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 93).
2014-09-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad BAB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoja R. M. savo iniciatyva pateikė kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 117, 118).
2014-10-16 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 2014-09-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu BAB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojos R. M. pateikta kompaktinė laikmena. Atliekant apžiūrą nustatyta, kad vaizdo įraše yra atvaizduotas įvažiavimas į teritoriją, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini)bei pati teritorija. Įraše matyti kaip į minėtą teritoriją atvyksta baltos ir raudonos spalvos, „DAF“ markės vilkikai. Ant raudonos spalvos vilkiko pritvirtinti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Vilkiko priekinėje dalyje yra aiškiai matomas užrašas „VAAN DER VEEN“. Ant vilkiko durelių matomas analogiškas užrašas. Ant baltos spalvos vilkiko pritvirtinti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Toliau matyti kaip į teritoriją įvažiuoja dar vienas, baltos spalvos, „DAF“ markės krovininis automobilis, ant kurio pritvirtinti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kuriuo atgabenamas krovinys. Vėliau įraše matyti kaip minėti automobiliai iš teritorijos išvažiuoja (t. 1, b. l. 120, 121 – 129).
Liudytojo E. S. 2014-09-23 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini), Kaune ir užsiima krovinių perkrovimu. 2014-09-04 apie 15.00 val. jam į jo mobilaus ryšio telefono aparatą paskambino jam nepažįstamas asmuo, jis prisistatė, nurodydamas savo vardą bei iš kokios bendrovės skambina ir paklausė ar kitą dieną negalėtų perkrauti krovinį. Jis sutiko. 2014-09-05 apie 14.00 val. jam paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad du sunkvežimiai jau AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Jis atėjo ir pastebėjo, kad stovi du krovininiai automobiliai, vienas šalia kito. Netrukus atvažiavo dar vienas krovinis automobilis ir jis, dar keli darbininkai ir automobilių vairuotojai perkrovė prekes: vaikiškas kėdutes, vežimėlius ir kitus daiktus į jau laukusius krovininius automobilius. Su automobilių vairuotojais nurodė kalbėjęsis, tačiau jų duomenų nežino. Krovininių automobilių modelių bei valstybinių numerio ženklų nepastebėjo. Vienas automobilis buvo baltos, kitas berods mėlynos spalvos. Tokiems darbams leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, dirbo privačiai (t. 1, b. l. 94 – 95).
2014-11-04 apžiūros protokole, fotolentelėse prie jo užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, teritorijos vilkiko ir puspriekabių apžiūra (t. 1, b. l. 138 – 139, 140 – 151).
2015-02-10 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota informacija, jog gauti bendri duomenys apie tai, kad V. M. vykdo veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kad įmonė turi krovininius automobilius, kurių vieną vadina „Vandervynu“ (pavadinimas atitinka vilkiką, apklijuotą lipdukais su tokiais užrašais dalyvavusį įvykdant nusikaltimą) ir jį vairuoja vairuotojas R. G. bei baltos spalvos vilkiką DAF, kurį nusikaltimo padarymo metu galimai vairavo Ž. K., kuris kontrolės metu įmonėje nebedirbo (t. 2, b. l. 28).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog V. M. įgijo svetimą, didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o R. G. ir Ž. K. V. M. padėjo įgyti svetimą, didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamojo V. M. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 189 str. 2 d., kaltinamųjų R. G. ir Ž. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. 189 str. 2 d.. Kvalifikacijos teisingos.
Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jų pačių visišku prisipažinimu, todėl kaltinamieji baustini.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. M., R. G. ir Ž. K., paskelbus įtariamiesiems apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (t. 2, b. l. 163 – 165, 170 – 172, 177 – 179).
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis V. M. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Jis teistas (t. 2, b. l. 130 – 131, b. l. 132, 134), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 135), nėra duomenų dėl įskaitos psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 128).
Kaltinamasis R. G. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Jis neteistas (t. 2, b. l. 138), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 139 - 141), VšĮ Alytaus rajono pirminės veiktos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatrinio kab. įskaitoje neįrašytas, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 98), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 137).
Kaltinamasis Ž. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Jis neteistas (t. 2, b. l. 144), vieną kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 145 - 146), VšĮ Alytaus rajono pirminės veiktos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatrinio kab. įskaitoje neįrašytas, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 126), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 143).
Teismas sprendžia, jog kaltinamiesiems pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro pasiūlyti baudos dydžiai pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d. nuostatomis, jiems skirtina bausmė – bauda mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.
Kaltinamiesiems V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 72, 73), R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 95, 96), Ž. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 115, 116), paliktinos iki teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės (BPK 139 str. 3 d.).
Byloje esantis kompaktinis diskas (t. 1, b. l. 118), paliktinas saugoti byloje (Lietuvos Respublikos BPK 94 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str., teismas
n u s p r e n d ė:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. ir skirti jam 210 MGL, tai yra 7908,60 (septynių tūkstančių devynių šimtų aštuonių eurų 60 ct) Eur dydžio baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti V. M. galutinę bausmę – 140 MGL, tai yra 5272,40 (penkių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 40 ct) Eur dydžio baudą.
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. ir skirti jam 90 MGL, tai yra 3389,40 (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct) Eur dydžio baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti R. G. galutinę bausmę – 60 MGL, tai yra 2259,60 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) Eur dydžio baudą.
Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. ir skirti jam 90 MGL, tai yra 3389,40 (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct) Eur dydžio baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti Ž. K. galutinę bausmę – 60 MGL, tai yra 2259,60 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis BPK 94 str. byloje esantį kompaktinį diską (t. 1, b. l. 118), palikti saugoti byloje.
Įpareigoti V. M., R. G., Ž. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudas sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
V. M., R. G., Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
V. M., R. G., Ž. K. išaiškinti, kad:
1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Dainius Ročys
