Civilinė byla Nr. e2A-346-589/2023
Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00975-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.8; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-1173/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio vandenys“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pasvalio butų ūkis“ (toliau – ir atsakovė) 772 Eur žalos atlyginimo, 40,48 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 24 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 821,75 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką draudėjai. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl vandens prasisunkimo per bendrąsias namo konstrukcijas užsikimšus lietaus kanalizacijos vamzdžiui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (kanalizacijos stovą), organizuoti jo remontą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios inžinerinės įrangos – lietaus kanalizacijos stovo ir iki įvykio neorganizavusi jo valymo darbų, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl netinkamo namo bendro naudojimo inžinerinės sistemos funkcionavimo ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos ir žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atmestas ir priteista iš ieškovės valstybės naudai 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d. buvo apdraudusi būsto draudimu draudėjai A. B. nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) (būsto draudimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini)). Iš 2021 m. liepos 7 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto, remonto sąmatos ZA67-SK12/2 (toliau – ir sąmata), fotonuotraukų, ieškovės atstovės teisme duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 24 d. minėtame bute buvo užlietos koridoriaus ir miegamojo laminuotos grindys, svetainės lubos ir trys šviestuvai jose. Iš 2021 m. liepos 7 d. pranešimo apie žalos atlyginimą Nr. 2691430, mokėjimo nurodymo Nr. 21676633, sąmatos teismas nustatė, kad užlieto buto bendra remonto išlaidų suma – 821,75 Eur, kurią ieškovė išmokėjo draudėjai 2021 m. liepos 8 d. Ieškovė 2021 d. liepos 9 d. išsiuntė pretenziją atsakovei dėl 821,75 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovė iki šiol žalos nėra atlyginusi.
5. Teismas nustatė, jog buto užliejimo metu atsakovė buvo paskirta namo, esančio Vilties g. 14A, Pasvalys, bendrojo naudojimo objektų administratore ir buvo atsakinga už šio pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
6. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes įvykis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų, kadangi byloje nėra duomenų, kad butas, esantis Vilties g. 14A, Pasvalys, buvo užlietas ir žala kilo dėl objekto ar jo konstrukcijų (šiuo atveju lietaus nuotekų stovo) sugriuvimo, kitokių trūkumų. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.
7. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir teismui nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, kad apdraustas turtas buvo sugadintas ir žala kilo dėl vandens prasisunkimo per bendrąsias namo konstrukcijas užsikimšus lietaus nuotekų stovui, ką, pasak ieškovės atstovės, sąlygojo atsakovės, kaip namo administratorės jai priskirtų pareigų, susijusių su daugiabučio bendrųjų namo konstrukcijų priežiūra, netinkamas vykdymas, konkrečiai – periodinių lietaus nuotekų stovo pravalymo darbų neatlikimas, tačiau ieškovė teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti.
8. Teismas pažymėjo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė terminą tiek ieškovei, tiek atsakovei pateikti visus turimus duomenis, susijusius su 2021 m. birželio 24 d. įvykiu, jo fiksavimu, kilimo priežastimi ir kt. Ieškovės atstovė parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas po posėdžio papildomai siuntė pranešimą ieškovei, nurodant pateikti minėtus duomenis. Ieškovė teismui atsiųstame rašte nurodė, kad visus įrodymus yra pateikusi, savo reikalavimus suformulavusi ir kt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad visus įrodymus yra pateikusi, daugiau jokių įrodymų neturi, ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad žala kilo dėl vandens prasisunkimo per bendrąsias namo konstrukcijas užsikimšus lietaus nuotekų stovui ir kad tai sąlygojo atsakovės, kaip namo administratorės jai priskirtų pareigų neatlikimas – periodinių lietaus nuotekų stovo pravalymo darbų neatlikimas, nurodė, kad įrodinės savo paaiškinimais, jokių rašytinių įrodymų daugiau neturi.
9. Taigi, teismas vertino, kad ieškovei nepateikus visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių jos deklaruojamą aplinkybę, kad žala kilo dėl vandens prasisunkimo per bendrąsias namo konstrukcijas užsikimšus lietaus nuotekų stovui dėl atsakovės jai, kaip namo administratorei tenkančių pareigų, susijusių su daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra, netinkamo vykdymo, kaip įvardino konkrečiai – periodinių lietaus nuotekų stovo pravalymo darbų neatlikimo, nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
10. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs ir atsakovės į bylą pateiktus duomenis bei jos atstovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu. O būtent, kad atsakovė į bylą pateikė Techninės priežiūros žurnalą apie periodines namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, taip pat Statinio apžiūros aktą Nr. 44, surašytą 2021 m. gegužės 19 d., t. y. apžiūra atlikta prieš kiek daugiau nei vieną mėnesį iki įvykio, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog lietaus sistemoje defektų nepastebėta. Atsakovės atstovė teisme paaiškino bei pateikė raštus, informaciją, siųstus ir draudimo bendrovei, kad pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą nefiksuota jokių lietaus nuotekų vamzdžio pažeidimų, sugedimų, trūkimų; įvykio dieną fiksuota stichinė liūtis, gatvės buvo apsemtos, pilnos vandens (į bylą pateikė pažymą iš Hidrometeorologijos tarnybos, kad Pasvalio vandens matavimo stoties duomenimis 2021 m. birželio 24 d. iškrito 51,6 mm kritulių: naktį iškrito 11,4 mm, dieną net 40,2 mm kritulių; pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis – smarkus lietus, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta nuo 15 iki 49,9 mm kritulių), buvo užsikimšusi miesto lietaus kanalizacija, kurios „Pasvalio būtų ūkis“ neprižiūri; dėl stichinės liūties vanduo per stovą nespėjo išbėgti, kaupėsi ir galėjo prasiskverbti pro bet kur; vanduo nustojo bėgti į butą po to, kai nustojo lyti lietus, jokie lietaus nuotekų stovo remonto, keitimo, pravalymo ar kt. darbai nebuvo atlikti. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki avarijos būtų gavusi pranešimų apie netinkamą bendrojo naudojimo lietaus nuotekų stovo būklę, iki to įvykusias panašaus pobūdžio avarijas, kad užpylimai kartojosi ir pan. Taigi, teismas vertino, kad byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad žala kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) vykdant namo administratoriaus pareigas – lietaus nuotekų vamzdžio priežiūrą.
11. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškovei neįrodžius atsakovės atsakomybės dėl jai padarytos žalos sąlygų, teismas ieškinį atmetė. Atitinkamai dėl to atmetė ir kitus ieškovės prašymus dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
13. Ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir šie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
14. Pažymi, kad ieškinys buvo grindžiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu, nurodant, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu bendro naudojimo inžinerinės įrangos – lietaus nuotekų stovo, priežiūra. Atsakovė byloje nebuvo pateikusi duomenų, patvirtinančių, kad įgyvendinama jai teisės aktų pavestas pareigas, ji atliko periodines apžiūras, periodiškai pravalė stovus. Tokių teisinių pareigų nevykdymas laikytinas neteisėtais veiksmais CK 6.263 straipsnio prasme, tačiau pirmosios instancijos teismas šios teisės normos taikymo apskritai net nesvarstė ir neanalizavo, tokiu būdu netinkamai taikydamas materialinės teisės normas.
15. Mano, jog ta aplinkybė, kad kanalizacijos stovas buvo apžiūrėtas kasmetinės apžiūros metu, savaime nereiškia, jog buvo tikrinamas stovo pralaidumas. Pats teismas sprendime patvirtino aplinkybę, kad apžiūros metu nebuvo nustatyta defektų, kas reiškia, jog teismas pripažino aplinkybę, jog stovas buvo apžiūrimas tik vizualiai vertinant, ar nėra įtrūkimų. Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovė turėjo pareigą periodiškai atlikti apžiūras ir pravalyti lietaus nuotekų stovą, taip išlaikant jo technines savybes. Šie darbai priskirtini prie privalomų atlikti darbų, todėl jų neatlikimas sąlygojo žalos atsiradimą.
16. Pažymi ir tai, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasitikėjo tik atsakovės atstovės paaiškinimais ir nevertino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovo, paaiškinimų, kad gatvėje esantys vandens šuliniai negalėjo turėti įtakos vandens išsiliejimui ieškovės apdraustame bute, nors šis nurodė turintis specialų išsilavinimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Pasvalio butų ūkis“ atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 24 d. dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąsias namo konstrukcijas buvo padaryta žala šiame name esančiam ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu apdraustam butui, adresu (duomenys neskelbtini). Buto užliejimo metu atsakovė UAB „Pasvalio butų ūkis“ buvo paskirta namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui – užlieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, pareiškė regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei, kurios atsakomybę kildino iš atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, netinkamo jai teisės aktais nustatytų pareigų vykdymo. Ieškovės manymu, apdraustas turtas buvo sugadintas dėl vandens prasisunkimo per bendrąsias namo konstrukcijas užsikimšus lietaus nuotekų stovui, todėl atsakovė, neprižiūrėjusi šios daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios inžinerinės įrangos ir iki įvykio periodiškai neorganizavusi jos valymo darbų, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), todėl dėl netinkamo namo bendro naudojimo inžinerinės sistemos funkcionavimo ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos, žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad žala kilo ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ji atliko laiku ir tinkamai. Atsakovė tvirtino, kad pagal pranešimą nuvykus į įvykio vietą bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose jokios avarijos nebuvo (nefiksuota, kad kažkas būtų sugedę, trūkę ir pan.); butas galimai buvo sulietas dėl to, kad įvykio dieną buvo fiksuotas stichinis įvykis – stipri liūtis, gatvės buvo pilnos vandens, buvo užsikišusi miesto lietaus nuotekų sistema; vanduo per bendrąsias namo konstrukcijas galėjo prasiveržti pro bet kur, nes dėl stichinės liūties nespėjo išbėgti; nustojus lyti lietui, bute nustojo bėgti ir vanduo, jokie bendro naudojimo objektų remonto darbai nebuvo atlikti.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės dėl jai padarytos žalos sąlygų. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą argumentuoja tiek netinkamu daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų, tiek netinkamu įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymu priimant sprendimą.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės
21. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškinys buvo grindžiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu, nurodant, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu bendro naudojimo inžinerinės įrangos – lietaus nuotekų stovo, priežiūra. Atsakovė byloje nebuvo pateikusi duomenų, patvirtinančių, kad įgyvendindama jai teisės aktų pavestas pareigas, ji atliko periodines apžiūras, periodiškai pravalė stovus. Ieškovės įsitikinimu, tokių teisinių pareigų nevykdymas laikytinas neteisėtais veiksmais CK 6.263 straipsnio prasme, tačiau pirmosios instancijos teismas šios teisės normos taikymo apskritai net nesvarstė ir neanalizavo, tokiu būdu netinkamai taikydamas materialinės teisės normas.
22. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma – specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma, įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019 20 punktas). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 20 punktas).
24. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose tiesiogiai nepasisakė dėl CK 6.263 straipsnio taikymo sprendžiant kilusį ginčą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, todėl naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Minėta, jog būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, o atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos išvengimui. Vis tik šioje byloje nebuvo įrodyta, kad žalos atsiradimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), taip pat nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) vykdant lietaus nuotekų vamzdyno priežiūrą bei ieškovei padarytos žalos.
25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą reiškė atsakovei, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorei, teigdama, kad ji tinkamai (rūpestingai) nevykdė pareigos prižiūrėti daugiabutį namą – iki 2021 m. birželio 24 d. įvykio nevykdė periodinių lietaus nuotekų vamzdynų praplovimų. Iš tiesų atsakovė byloje nėra pateikusi duomenų, patvirtinančių, kad periodiškai buvo atliekami daugiabučio gyvenamojo namo lietaus nuotekų vamzdynų praplovimo darbai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokių aplinkybių konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Bylos įrodymais nepatvirtinta, kad ieškovės draudimu apdrausto buto užliejimo priežastis nulėmė būtent atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigos prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo lietaus nuotekų vamzdžius netinkamas (nerūpestingas) vykdymas.
26. Pirma, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki 2021 m. birželio 24 d. įvykio būtų gavusi pranešimų apie netinkamą bendro naudojimo inžinerinės įrangos – lietaus nuotekų vamzdynų (tame tarpe ir stovų) – būklę, iki to įvykusius panašaus pobūdžio butų ar kitų patalpų užliejimus, kas leistų pagrįstai vertinti, ar reaguojant į gyventojų pranešimus, nebuvo kilęs poreikis atsakovei tikrinti namo lietaus nuotekų vamzdyno pralaidumą ir spręsti dėl jo praplovimo darbų atlikimo.
27. Antra, išskyrus pačios ieškovės atstovės paaiškinimus bei samprotavimus, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pripažinti ieškovę įrodžius ieškinyje nurodomas aplinkybes, kad ieškovės draudimu apdraustas butas, 2021 m. birželio 24 d. kilus smarkiai liūčiai, buvo užlietas dėl tos priežasties, kad buvo sumažėjęs namo lietaus nuotekų stovo pralaidumas dėl jo užsikimšimo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pati patvirtino, kad jokių rašytinių įrodymų šiai jos nurodomai aplinkybei pagrįsti neturi, minėtą aplinkybę ieškovei nurodė užlieto buto savininkė pranešime apie įvykį, tokia priežastis, ieškovės atstovės manymu, yra labiausiai tikėtina, atsižvelgiant į tai, kad užlietas butas yra penkių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo trečiajame aukšte. Ieškovė neįvykdė bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo įpareigojimo per nustatytą terminą pateikti visus turimus duomenis, susijusius su 2021 m. birželio 24 d. įvykiu, jo fiksavimu, kilimo priežastimi.
28. Trečia, iki buto užliejimo gyvenamojo namo lietaus nuotekų sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. Priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsakovės į bylą pateikto Techninės priežiūros žurnalo duomenys laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. spalio 14 d. patvirtina, kad tiek iki 2021 m. birželio 24 d. įvykio, tiek po to atsakovė vykdė nuolatinius namo būklės stebėjimus. Minėtame žurnale nėra įrašų, liudijančių apie tai, kad per minėtą laikotarpį buvo nustatyti kokie nors namo lietaus nuotekų vamzdyno defektai, deformacijos ar kitokie trūkumai, 2021 m. birželio 8 d. (prieš dvi savaites iki įvykio) vykdytos apžiūros metu fiksuota, kad naujų defektų nepastebėta. Iš atsakovės byloje pateikto Statinio apžiūros akto Nr. 44, surašyto 2021 m. gegužės 19 d., turinio taip pat matyti, jog atlikus kasmetinę namo apžiūrą, pasibaigus žiemos sezonui (prieš kiek daugiau nei vieną mėnesį iki įvykio), lietaus sistemoje defektų nepastebėta. Byloje nėra jokių duomenų, objektyviai rodančių, kad vykdant nuolatinius namo būklės stebėjimus ir kasmetines apžiūras, atsakovei turėjo būti akivaizdus poreikis, net ir nesant gyventojų pranešimų apie butų ir kitų patalpų užliejimus, tikrinti namo lietaus nuotekų vamzdyno pralaidumą ir spręsti dėl jo praplovimo darbų atlikimo.
29. Taigi nesant nustatytų aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus (netinkamą (nerūpestingą) lietaus nuotekų vamzdyno priežiūrą), nebuvo patvirtinta nė viena sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.245, 6.263 straipsniai). Ieškovei neįrodžius atsakovės deliktinės atsakomybės dėl jai padarytos žalos sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių
30. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasitikėjo tik atsakovės atstovės paaiškinimais ir nevertino trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, kad gatvėje esantys vandens šuliniai negalėjo turėti įtakos vandens išsiliejimui ieškovės apdraustame bute, nors šis nurodė turintis specialų išsilavinimą.
31. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
33. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja ieškovės įvardyto proceso teisės normų pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus apie užliejimą nulėmusias priežastis, visus byloje abiejų šalių pateiktus įrodymus ir išvadas apie ieškovės įrodinėjimų aplinkybių buvimą ar nebuvimą darė iš įrodymų visumos. Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi išimtinai atsakovės ir jos atstovės paaiškinimais.
34. Nors pirmosios instancijos teismas ir nemotyvavo, kodėl nesiremia trečiojo asmens UAB „Pasvalio vandenys“ atstovo A. M. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio proceso dalyvio paaiškinimų įvertinimas iš esmės nekeistų pirmiau padarytų išvadų. Trečiojo asmens atstovo paaiškinimai, kad gatvėje esantys vandens šuliniai negalėjo turėti įtakos vandens išsiliejimui ieškovės apdraustame bute, teismo posėdžio metu duoti reaguojant į atsakovės atstovės nurodomas aplinkybes, kad gatvės buvo pilnos vandens, buvo užsikišusi miesto lietaus nuotekų sistema, už kurios priežiūrą yra atsakinga UAB „Pasvalio vandenys“, nei patvirtina, nei paneigia ieškovės įrodinėtas aplinkybes. Dėl to pripažintina, kad šiais ieškovės skundo argumentais nepagrindžiamas įvardytas proceso teisės normų pažeidimas, todėl jie atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė tiek daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tiek įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
37. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė