Dėl sutuoktinio kaltės

Civilinė byla Nr. 3K-3-523/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3;

75.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo byloje M. R., institucija, teikianti išvadą byloje, - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalių ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo ir teisinių pasekmių.

Ieškovė V. R. teismo prašė nutraukti 1988 m. gegužės 7 d. įregistruotą santuoką dėl sutuoktinio R. R. (atsakovo) kaltės, nustatyti nepilnametės dukters M. R., gimusios 1990 m. birželio 9 d., gyvenamąją vietą su ieškove, išlaikymo dydį paliekant tokį, koks yra priteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu (mokant po 350 Lt kas mėnesį), po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes R. ir R., priteisti iš atsakovo 5000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiantį turtą padalyti taip: atsakovui priteisti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo – 225 000 Lt kompensaciją.

Atsakovas R. R. priešieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės (ieškovės) kaltės, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą padalyti taip: pripažinti kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką šalims paliko santuokines pavardes R. ir R., nepilnametės dukters M. R. gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove), santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą pripažino atsakovo asmenine nuosavybe, ieškovei iš atsakovo priteisė 225 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią turto dalį natūra. Šalių reikalavimus atlyginti neturtinę žalą teismas atmetė.

Pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendė, jog šalys netenka teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pažymėta, kad šalių dukters M. išlaikymo klausimas išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2122-572/2007.

Nustatyta, kad šalys iš esmės nesutaria tik dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo.

Dalydamas šalių bendrąją jungtinę nuosavybę - gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad, vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, prioritetinis turto padalijimo principas yra natūra, kiti turto padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jos negali gyventi kartu. Pagal pridėtos civilinės bylos Nr. 2-2122-572/2007 dėl išlaikymo dukterims priteisimo duomenis, konfliktiški santykiai yra ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp atsakovo ir jo dukterų, kurie ypač paaštrėjo užvedus bylą dėl dukterų išlaikymo. Konstatuota, kad šalys nesugeba bendradarbiauti spręsdamos bendrus klausimus, todėl jų gyvenimas viename name yra neįmanomas. Ieškovė gyvena ir dirba Anglijoje, dukterys ten mokosi, atsakovas gyvena ginčo namų valdoje vienas. Ieškovės teigimu, kol dukterys nebaigs mokslų, neketina sugrįžti į Lietuvą, todėl paliktu nekilnojamuoju turtu Lietuvoje nesinaudos, o ieškovei priteistos dalies eksploatacija ir priežiūra bus apsunkinta ne tik dėl konfliktiškų šalių santykių, bet ir dėl galimybių neturėjimo jį prižiūrėti gyvenant užsienyje.

Priteisdamas ieškovei kompensaciją, teismas sprendė, kad taip bus geriau atsižvelgta į nepilnametės šalių dukters M. interesus gyventi saugioje ir stabilioje aplinkoje. Pažymėta, kad atsakovas galės prašomą priteisti sumą išmokėti ieškovei. Ginčo gyvenamojo namo vertė gana didelė, kad, jį pardavęs, atsakovas galėtų išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją ir įsigyti kitą gyvenamąją patalpą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. liepos 1 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pasisakydama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko turto padalijimo būdą, teisėjų kolegija sprendė dėl ginčo turto padalijimo natūra.

Teismo vertinimu, vienas iš kriterijų, nustatančių, ar turtas yra dalus, yra tai, ar įmanoma jį padalyti konkrečiomis realiosiomis ir idealiosiomis dalimis, paskiriant jas naudotis buvusiems sutuoktiniams be neproporcingos žalos turtui. Kiekvieno savininko patalpos turi būti izoliuotos, t. y. naudojamos atskirai nuo kito sutuoktinio patalpų. Jeigu toks patalpų atskyrimas negalimas, turi būti sprendžiama dėl patalpų pertvarkymo ar perplanavimo galimybės.

Pagal turto vertinimo ataskaitoje esančio gyvenamojo namo pirmojo aukšto planą ir jo eksplikaciją nustatyta, kad name yra keturi kambariai, į kuriuos patenkama iš svetainės. Vienas iš kambarių (plane pažymėtas 1-3) yra pereinamasis. Šio kambario (1-3) ir kambario (1-4), į kurį patenkama iš pereinamojo kambario, bendras plotas 48,05 kv. m. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad šie kambariai turėtų atitekti vienam iš sutuoktinių, kiti du, kurių bendras plotas tik 26,28 kv. m, kitam sutuoktiniui, svetainė turėtų likti bendrai naudotis. Konstatuota, kad, taip padalijus gyvenamąsias patalpas, realios nuosavybės dalys (vienam sutuoktiniui beveik 2/3, o kitam tik 1/3 dalis) labai nukryptų nuo idealiųjų nuosavybės dalių, kurios yra lygios.

Spręsta, kad kitas namo patalpas, esančias rūsyje, įvertinus jų išdėstymą ir naudojimo paskirtį, padalyti tarp buvusių sutuoktinių realiomis dalimis praktiškai neįmanoma. Rūsyje yra garažas, virtuvė, tualetas, vonia, baseinas ir pirtis bei keletas sandėliavimo patalpų. Į daugelį iš šių patalpų galima patekti tik perėjus kitas patalpas, be to, be kai kurių iš jų, tokių kaip virtuvė, tualetas ar vonia, naudotis gyvenamosiomis patalpomis apskritai būtų neįmanoma. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad beveik visas rūsio patalpas reikėtų palikti bendrai šalims naudotis, nes jų padalyti negalima.

Padaryta išvada, kad, parinkus turto padalijimo būdą natūra, didžioji gyvenamojo namo patalpų dalis liktų šalių bendrojo naudojimo patalpos, tai reiškia, kad namas yra nedalus. Tik tuo atveju, jeigu namas būtų kapitališkai pertvarkytas, būtų galimybė jį padalyti natūra, tačiau tai reikalauja didelių lėšų, todėl ekonomiškai nenaudinga. Pažymėta, kad gyvenamasis namas yra suprojektuotas gyventi vienai šeimai, jame įrengta viena vietinio šildymo sistema, viena vandentiekio ir kanalizacijos sistema, vienas dujų įvadas, vienas elektros įvadas. Padalijus gyvenamąjį namą natūra, šalys, naudodamosi juo, turėtų derinti interesus, susitarti dėl apmokėjimo už sunaudotą šilumos energiją, vandenį, kanalizaciją, dujas ir elektrą. Teismas, atsižvelgdamas į šalių konfliktiškus santykius, kurių egzistavimą apeliacinės instancijos teisme patvirtino šalių duktė Miglė Rutkauskaitė ir dėl kurių ieškovė nuo 2006 m. rudens ginčo name negyvena, konstatavo, kad, padalijus turtą natūrą, būtų sudarytos sąlygos naujam šalių ginčui kilti ateityje.

Atsakovas, būdamas vienintelis namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo savininkas ir galėdamas laisvai savo nuožiūra jais disponuoti, galės spręsti, kaip išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją, t. y. turtą ar jo dalį parduodant, mainant, įkeičiant ar kitu būdu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutartį; priimti naują sprendimą – padalyti santuokoje įgytą turtą natūra. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Teismas pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto padalijimo natūra prioriteto principą, neteisingai vertino subjektyviųjų ir objektyviųjų priežasčių atsiradimą lemiančias aplinkybes.

1. 1. Dėl objektyviųjų priežasčių. Ginčo objektu esantis gyvenamasis namas turi du atskirus įėjimus, dvi atskiras vandens sistemas. Namo pirmąjame aukšte yra keturi gyvenamieji kambariai. Į gyvenamojo namo teritoriją yra du įvažiuojantieji keliai, namui suprojektuoti du atskiri garažai. Namą padalijus į dvi dalis, šios dalys taptų savarankiškais civilinės apyvartos objektais. Teismas namo nedalumą nepagrįstai grindė aplinkybėmis, kad pastatas suprojektuotas gyventi vienai šeimai, jame esančios bendrojo naudojimo patalpos nėra izoliuotos ir jų padalyti negalima. Šios priežastys nelemia išvados, kad namas tampa nedalus. Teismų praktikoje yra daugybė pavyzdžių, kai sutuoktiniams natūra padalijami ne tik individualūs gyvenamieji namai, bet ir butai.

1. 2. Dėl subjektyviųjų priežasčių. Teismas, vertindamas šalių santykius nepateikė jokių motyvų, leidžiančių juos kvalifikuoti kaip itin sudėtingus. Esant teisminiam ginčui, šalių konfliktiškumas yra neišvengiamas, tačiau tai dar nereiškia, kad dėl to šalių santykiai tampa ypač komplikuoti.

1. 3. Dėl vaiko interesų. Parenkant turto padalijimo būdą, būtina pabrėžti, kaip vienas ar kitas būdas turės įtakos vaiko interesams, kuris iš jų palankesnis vaikui; jei atsisakoma taikyti vieną iš jų, reikia argumentuoti, kuris būdas padės labiau apsaugoti vaiko interesus. Padalijus ginčo šalių turtą natūra, nebūtų pažeisti dukterų interesai. Šiuo metu abi šalių dukterys gyvena kartu su ieškove Anglijoje, ten turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gauna atsakovo teikiamą materialinį išlaikymą. Sprendimo priėmimo dieną abi dukterys pilnametės ir tiesiogiai nebegali daryti įtakos tėvams priklausančio turto padalijimui. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad, gyvenamąjį namą padalijus natūra, bus užtikrinta dukterų teisė į gyvenamąją vietą Lietuvoje.

1. 4. Dėl sutuoktinio turtinės padėties. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, parenkant turto padalijimo būdą ir dalijant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama ir į vieno sutuoktinio turtinę padėtį. Teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą pažeidė kasatoriaus interesus. Šiuo metu atsakovas yra gavęs iš antstolės raginimą per dešimties dienų laikotarpį sumokėti ieškovei priteistą 225 000 Lt kompensaciją. Priteista pinigų suma yra labai didelė, todėl tam, kad atsakovas galėtų sumokėti ieškovei kompensaciją, yra priverstas parduoti namą. Taigi lieka neužtikrinta atsakovo gyvenamoji vieta.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje vienas iš kriterijų, lemiančių, ar turtas dalus, yra tai, ar įmanoma turtą padalyti konkrečiomis realiosiomis ir idealiosiomis dalimis paskiriant jas naudotis buvusiems sutuoktiniams be neproporcingos žalos turtui. Kiekvieno savininko patalpos turi būti izoliuotos, t. y. naudojamos atskirai nuo kito sutuoktinio patalpų. Jeigu toks atskyrimas negalimas, turi būti sprendžiama dėl patalpų pertvarkymo ar perplanavimo galimybės. Šalių materialinė padėtis nėra pakankama atlikti patalpų rekonstrukciją. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad namas yra dalus, nurodydamas aplinkybes, kurių nenurodė ir nepagrindė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kaip antai: kad gyvenamasis namas turi du atskirus įėjimus, dvi atskiras vandens sistemas, kad yra suprojektuoti du įvažiuojamieji keliai, du garažai.

2. Pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2122-572/2007 teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė, nepakeldama įtemptų tarpusavio santykių su sutuoktiniu, atsižvelgdama į vaikų teisę turėti sveikas ir tinkamas gyvenimo sąlygas, nuo 2006 metų birželio mėnesio su vaikiais apsigyveno pas jų močiutę L. Z., o nuo 2007 metų vasaros abi dukteris išsivežė į Angliją. Šioje byloje buvo apklaustos ir abi šalių dukterys, kurios teigė, kad mokydamosi paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse jos kreipėsi psichologinės pagalbos į socialinius darbuotojus ir medikus, nes gyvendamos kartu su atsakovu jautė nuolatinę baimę ir psichologinę įtampą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje ginčas dalijant santuokoje įgytą turtą kilo dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2004 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes. Sutuoktinių turtą gali sudaryti įvairūs daiktai – tiek dalieji, tiek nedalieji. Dalieji yra tokie daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį. Nedalieji daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B, bylos Nr. 3K-3-139/2008). Šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotų teisės taikymo (aiškinimo) taisyklių ir nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis kasacinis teismas yra saistomas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kontekste pažymėtina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas iš bendraturčių gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis).

Vertindamas, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai taikė teisę pripažindami esant objektyvių ir subjektyvių veiksnių, dėl kurių negali būti taikomas turto padalijimo natūra principas, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo taikymo nebuvo teisinių pagrindų.

Dėl konstatavimo, kad neįmanoma atskirti dalijamo turto dalių dėl turto individualių savybių, nurodytų teismų procesiniuose sprendimuose, kasacinis teismas pažymi, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis suponuoja tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to visiškai suprantama, kad kurdami šeimos naudojimui skirtą turtą dalijamo turto nuosavybės teisinių santykių subjektai taip modeliavo individualias jo savybes, kad jos pagal poreikius ir galimybes labiausiai atitiktų jų šeimos interesus, o šeimos santykių pasibaigimo santuoką nutraukus atveju nesant pirmiau nurodytų teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Teismų procesiniuose sprendimuose nurodomi dalijamo turto ypatumai liudija esant ne objektyvių veiksnių, dėl kurių negali būti taikomas turto padalijimo natūra principas šioje byloje, o specifiškumų lemiančių turto valdymo ir naudojimosi juo nepatogumus, kurių našta turi tekti abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių subjektams. Vertinant konkrečią situaciją, nėra pagrindo teigti, kad ginčo namas negalėtų būti pertvarkytas ir taip, pasibaigus jungtinei nuosavybei, užtikrinamas tinkamas bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimas.

Teismų argumentai, kad šalys yra konfliktiniuose santykiuose ir turto padalijimo natūra netaikymas, o kompensacijos už turtą priteisimas ieškovei, su kuria gyvena ir liks gyventi vaikai, geriausiai atitinka pačių sutuoktinių ir jų vaikų interesus, neatitinka konkrečių šiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Ieškovė ir ginčo šalių vaikai gyvena, dirba ir mokosi užsienyje. Ieškovė yra nurodžiusi, kad artimiausiu metu neketina grįžti į Lietuvą, o pinigai jai reikalingi vaikų poreikiams tenkinti. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, nustatant turto padalijimo būdą ir vienam sutuoktiniui paliekant visą turtą natūra, o kitam priteisiant kompensaciją, teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista. Tokiems vertinimams reikšminga ir tai: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį. Šioje byloje konstatuotina, kad, ieškovei priteisus kompensaciją, o atsakovui turtą natūra, bendraturčių interesų pusiausvyra būtų neproporcingai pažeista, todėl toks turto padalijimo būdas negali būti taikomas.

Šiame kontekste vertinant vaikų interesų apsaugos aspektą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis). Vaikų išlaikymo, kaip sudėtinės jų interesų apsaugos dalies, poreikiams tarnauja iš atsakovo priteistos sumos, kurios, beje, kintant vaikų išlaikymo poreikiui įstatymo nustatyta tvarka gali būti keičiamos. Tuo tarpu kitiems vaikų interesams, atsižvelgiant į tai, jog jie gyvena ir mokosi užsienyje, dėl sutuoktinių turto, esančio Lietuvoje, padalijimo natūra neigiamos įtakos nedaroma, o tėvų pareigos prieš vaikus nekinta. Dėl to, atsižvelgdamas į šeimos santykių subjektų lygiateisiškumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvus (CK 3.5 straipsnio 2 dalis), turto padalijimo natūrą prioritetą ir jo taikymo šioje byloje sąlygą, pagrįstą proporcingumo principo įgyvendinimu (CK 1.2 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis), kasacinis teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis lygiomis dalimis padalijus santuokoje įgytą turtą atsakovui pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į dalijamą turtą, o ieškovei iš atsakovo priteista 225 000 Lt kompensacija už jai tenkančią turto natūra dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktos nepakeistos, ir padalija santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis natūra.

Dėl tokio kasacinio teismo procesinio sprendimo bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į CPK 93 bei 98 straipsniuose įtvirtintas taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimo dalis, kuriomis padalijus santuokoje įgytą turtą atsakovui pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į dalijamą turtą, o ieškovei iš atsakovo priteista 225 000 Lt kompensacija už jai tenkančią turto natūra dalį, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktos nepakeistos, ir priimti naują sprendimą.

Padalyti V. R. ir R. R. santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis natūra.

Pripažinti V. R. ir R. R. asmeninės nuosavybės teisę į po 1/2 dalį kiekvienam šio 450 000 Lt vertės turto (duomenys neskelbtini):

0,0698 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0240-7550;

gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0139-4514;

ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-0140-6859.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria iš R. R. V. R. priteista 1000 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, pakeisti ir sumažinti šią sumą iki 700 Lt.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria iš R. R. V. R. priteista 500 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir šį jos prašymą atmesti.

Priteisti iš V. R. R. R. 241 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius