Dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą

Civilinė byla Nr. 3K-3-534/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.11.1; 51 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K.-N. ieškinį atsakovui A. L. dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. K.-N. ieškiniu prašė teismo nutraukti prieš terminą su atsakovu sudarytą 2004 m. spalio 12 d. panaudos sutartį, pagal kurią ji šešiasdešimt šešeriems metams perdavė atsakovui neatlygintinai valdyti ir naudotis gyvenamajam būstui įsirengti 48,88 kv. m patalpas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje teigiama, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, nes patalpas be ieškovės sutikimo nuomoja poilsiautojams, nesumokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, nesuderinęs su ieškove, atliko patalpų remonto darbus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovės R. K.-N. ieškinys atmestas.

Teismas nustatė, kad 2004 m. spalio 12 d. šalys sudarė terminuotą panaudos sutartį šešiasdešimt šešeriems metams dėl patalpų adresu: (duomenys neskelbtini). CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.641 straipsnio 1 dalyje nustatyta panaudos davėjo teisė reikalauti nutraukti terminuotą panaudos sutartį prieš terminą dėl panaudos gavėjo veiksmų ar neveikimo, iš esmės pažeidžiančių sutartį. Panaudos sutarties 11.1 ir 11.2 punktais šalys susitarė, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta šalių susitarimu, pranešus viena kitai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius bei esant CK 6.641 straipsnyje išvardytiems pagrindams. Sutartimi panaudos gavėjas įsipareigojo išlaikyti jam perduotas patalpas tvarkingas, daryti einamąjį remontą, apmokėti patalpų komunalines ir išlaikymo išlaidas, be panaudos davėjos sutikimo neperduoti patalpų naudoti tretiesiems asmenims. Įvertinęs bylos įrodymus teismas nenustatė, kad atsakovas turėtų skolų už panaudos teisėmis valdomų patalpų komunalines paslaugas ar kad nedarytų einamojo remonto, nuomotų patalpas poilsiautojams.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovės R. K.-N. apeliacinis skundas patenkintas ir nuspręsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti ir 2004 m. spalio 12 d. panaudos sutartį nutraukti prieš terminą, taip pat priteisti iš atsakovo A. L. ieškovei R. K.-N. 2620 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.193 straipsnio 2 ir 5 dalis sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir jos sudarymo aplinkybes, turi būti atsižvelgta į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką ir jų elgesį po sutarties sudarymo. Terminuotos panaudos sutarties sudarymą nulėmė šalių bendras gyvenimas kartu ir ūkio tvarkymas gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini). Aplinkybės po sutarties sudarymo pasikeitė, nes ieškovė sudarė santuoką ne su atsakovu, o su Vokietijos piliečiu, laukėsi kūdikio, jai reikia būsto poreikiams patalpų, perduotų neatlygintinai naudotis atsakovui. Ieškovė su savo antru vaiku gyvena Vokietijoje uošviams priklausančiose patalpose (T. 3, b. l. 38, 40). Dėl to teismas sprendė, kad sutartį reikia nutraukti prieš terminą CK 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Ieškovė santuoką įregistravo 2007 m. rugsėjo 14 d., t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir santuokos liudijimas byloje pateiktas tik apeliacinio proceso metu. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškinio dalyką ar pagrindą ieškovas turi teisę keisti iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Ieškovė ieškinio dalyko ir pagrindo netikslino, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas.

2. Rašytinę terminuotą panaudos sutartį prieš terminą galima nutraukti tik rašytiniu šalių susitarimu, jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis toks susitarimas negali būti patvirtintas (CK 6.125 straipsnio 1 dalis). Terminuotų sutarčių nutraukimo prieš terminą teisės taikymo ir aiškinimo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-190/2005, 2006 m. sausio 11 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-24/2006, 2006 m. spalio 23 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-547/2006. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalys gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Klaipėdos apygardos teismas sprendime panaudos sutarties nutraukimą grindė ne atsakovo sutarties sąlygų nevykdymu, o tuo, kad pasikeitė ieškovės šeiminė padėtis, tačiau tai nėra įstatyminis sutarties nutraukimo pagrindas. Ieškovė santuoką sudarė Vokietijoje 2007 m. rugsėjo 14 d., faktiškai gyvena Vokietijoje, dėl to panaudos sutarties galiojimas nedaro įtakos jos šeimos gyvenimo sąlygoms Vokietijoje (T. 3, b. l. 92-95).

3. Atsakovas panaudojo lėšas patalpų kapitaliniam remontui, dėl to sutarties nutraukimas reikštų jo nuostolius. Be to, skundžiamu sprendimu neišspręstas sutarties nutraukimo pasekmių, t. y. atsakovo iškeldinimo iš patalpų ar jų atlaisvinimo klausimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. K.-N. prašo atsakovo A. L. kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nesprendė dėl jokių ieškinio reikalavimų, kurie nepaminėti ieškinyje, ir taip neperžengė nei ieškinio, nei apeliacinio skundo ribų išnagrinėtoje byloje. Ieškovė atsisakė ieškinio pagrindo dalies dėl einamojo remonto neatlikimo ginčo patalpose, tačiau tai nereiškia, kaip nurodė kasatorius, kad ieškovė atsisakė nuo sutarties sąlygų pažeidimo fakto teigimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė ieškovės nurodytais ir proceso dalyviams žinomais faktiniais pagrindais. Ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikytinas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai - savarankiška ieškovo procesinė teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismas teisingai konstatavo, kad, ieškovei nurodžius papildomą faktinį ieškinio pagrindą, atsiradusį po bylos iškėlimo, ir byloje esant įrodymams, pagrindžiantiems šį pagrindą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netirti šių aplinkybių. Ieškovės teigimu, ginčo patalpų reikia ieškovės naujai sudarytoje santuokoje gimusio vaiko poreikiams tenkinti, nes sutuoktinis neturi savo būsto. Taigi ginčas byloje nėra visiškai privataus pobūdžio, dėl to pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį ir 376 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę viršyti ieškinio reikalavimus.

2. Ieškovė pažymi, kad apie panaudos sutarties nutraukimą atsakovui pranešė raštu per notarą, dėl to nepažeidė sutarties pabaigą reglamentuojančios CK 6.125 straipsnio 1 dalies normos. Kasaciniame skunde nepagrįstai daromos nuorodos į skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo neatitiktį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartims, nes jose konstatuotos kitokios aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Panaudos sutarties 11.1 punktas aiškintinas taip, kad kiekviena šalis gali laisvai apsispręsti nutraukti sutartį ir apie tai pranešti kitai šaliai sutartyje nustatytais terminais. CK 6.641 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad panaudos davėjas turi teisę nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jei dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas skubiai ir neišvengiamai reikalingas panaudos davėjui. Byloje įrodytos aplinkybės, patvirtinančios ieškovės teisę nutraukti sutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl panaudos davėjo teisės vienašališkai nutraukti patalpų panaudos sutartį

Byloje ginčas yra dėl panaudos davėjo teisės nutraukti prieš terminą patalpų panaudos sutartį. Byloje nustatyta, kad šalys 2004 m. spalio 12 d. sudarė šešiasdešimt šešerių metų terminui panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui neatlygintinai valdyti ir naudoti gyvenamajam būstui sutartyje nurodytas patalpas. Panaudos sutarties 11.1 ir 11.2 punktuose šalys susitarė, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta šalių susitarimu, pranešus viena kitai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, bei esant CK 6.641 straipsnyje nurodytiems pagrindams.

Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įtvirtinta CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse, pagal kurią šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas J. Z. v. UAB,,Baldras“ byloje Nr. 3K-P-346/2004). CK 6.641 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę reikalauti terminuotą panaudos sutartį nutraukti prieš terminą dėl šioje normoje įvardytų panaudos gavėjo pažeidžiančių sutartį veiksmų ar neveikimo. Ieškinys, kuriuo panaudos davėja prašė teismo nutraukti terminuotą panaudos sutartį prieš terminą, buvo grindžiamas panaudos gavėjo veiksmais, pažeidusiais sutartį: panaudos gavėjo patalpų einamojo remonto neatlikimu, mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjimu ir patalpų nuomojimu tretiesiems asmenims be išankstinio panaudos davėjos sutikimo. Ieškinio faktinio pagrindo dalies dėl atsakovo pareigos atlikti patalpų einamąjį remontą nevykdymo ieškovė pasirašytinai atsisakė pirmosios instancijos teismo posėdyje (T. 3, b. l. 39). Kolegija nurodo, kad ieškinį dėl sutarties nutraukimo grindžiant aplinkybėmis dėl sutarties pažeidimo, t. y. kitos šalies sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, ieškovui reikia įrodyti tokias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį panaudos davėjas įgyja teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas: a) naudoja daiktą ne pagal paskirtį; b) nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą; c) iš esmės pablogina daikto būklę; d) be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui. Šioje teisės normoje nereikalaujama įrodyti dviejų ar daugiau išvardytų pagrindų, suteikiančių reikalavimo teisę panaudos davėjui nutraukti sutartį, taigi sutarčiai nutraukti pakanka bent vieno iš nurodytų pagrindų, jeigu kurį nors iš išvardytų pagrindų patvirtinančios aplinkybės reikštų esminį sutarties pažeidimą CK 6.217 straipsnio prasme. Byloje ieškinys grindžiamas pagal panaudą perduotų patalpų komunalinių mokesčių nemokėjimu ir patalpų perdavimu naudotis tretiesiems asmenims (CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šios aplinkybės turėjo būti įrodytos, siekiant panaudos davėjui nutraukti sutartį prieš terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tokios aplinkybės neįrodytos, dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir nutraukti sutartį prieš terminą. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė šios pirmosios instancijos teismo išvados ir dėl jos nepasisakė, tačiau priėmė priešingą sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino ir nutraukė sutartį prieš terminą. Kasacinio teismo vertinimu, byloje nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176-185 straipsniai) pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad neįrodytos sutarties pažeidimo aplinkybės, dėl to nėra teisinio pagrindo nutraukti sutartį. Nenustatęs faktinių aplinkybių priešingai išvadai, apeliacinės instancijos teismas negalėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo byloje priimti naujo sprendimo ir tenkinti ieškinio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškinio faktinio pagrindo, apibrėžiančio bylos nagrinėjimo ribas

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog ieškinio faktinis pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat tas teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje AB,,Ūkio bankas“ v. M. R. ir kt. Nr. 3K-3-355/2005; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Kirstnė“ v. UAB,,Medicinos bankas“ ir kt. Nr. 3K-3-317/2008). Ieškinio dalykas, t. y. ieškinio reikalavimas, ir faktinis pagrindas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalyką ar pagrindą ieškovas turi teisę pakeisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškinio dėl vienašališko sutarties nutraukimo faktinis pagrindas, t. y. faktinės aplinkybės dėl atsakovo pažeidžiančių sutartį veiksmų, nebuvo keičiamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendime nustatė faktines aplinkybes dėl ieškovės pasikeitusios šeiminės padėties, jas teisiškai kvalifikavo kaip nenumatytas ir nepaprastas aplinkybes, dėl kurių daiktas skubai ir neišvengiamai reikalingas panaudos davėjui (CK 6.641 straipsnio 2 dalis), ir tokiu pagrindu tenkino ieškinį, nors ieškinyje nenurodyta paminėtų ieškinio reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu išnagrinėjo ir nustatė ieškinyje nenurodytas faktines aplinkybes, kurios nebuvo išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime. Apeliacinio proceso metu teismas nustatė naujas faktines aplinkybes, nepagrįstai pakeitė ieškinio pagrindą ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo nauju pagrindu, nors toks faktinis pagrindas ieškinyje nebuvo pareikštas. Teismas negali nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, nes ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Darytina išvada, kad, apeliacinės instancijos teismui nepaneigus pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, jų teisinio įvertinimo ir padarytų išvadų teisingumo, negalėjo būti apeliacine tvarka naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas dėl visiškai naujų aplinkybių, kurios neegzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neteisingo materialinės ir proceso teisės normų taikymo apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti teisėtas bei pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas