Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos, naudojimosi žemės sklypu tvarkos, servitutų nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-563/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 32.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ir atsakovų I. M. ir A. J. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams A. J., I. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir vidinių ribų nustatymo, bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kompensacijos už ją išmokėjimo, pagal atsakovų priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos, naudojimosi žemės sklypu tvarkos, servitutų nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė: 1) nustatyti 779 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, žemės sklypo vidines ribas pagal ieškovės pasiūlymą; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės garažą, plane pažymėtą 2I1p (buvęs 2G1p), jį paskiriant ieškovei natūra, o atsakovams išmokant piniginę kompensaciją kiekvienam po 1765 Lt.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovais yra žemės sklypo bendraturtė, jai nuosavybės teise priklauso 389 kv. m žemės sklypo, o atsakovams – po 195 kv. m. Jos pateiktas žemės sklypo projektas parengtas pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, atitinka bendraturčiams priklausančias sklypo dalis. Ieškovė negali naudotis garažu, plane pažymėtu 2I1p, pagal paskirtį. Atsakovai šiuo garažu niekada nesinaudojo.

Ieškovė teigė, kad atsakovų pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai pažeidžia jos teises – pagal pirmąjį projektą atsakovai nori iš jos nepagrįstai atimti 40 kv. m žemės sklypo, be to, ieškovė negalėtų patekti prie namo pagrindinio įėjimo. Pagal antrąjį projektą ieškovė taip pat negalėtų naudotis pagrindiniu įėjimu į namą, o siūlomas naudotis sklypas būtų iš dviejų dalių, sumažėtų sklypo vertė, negalėtų tinkamai naudotis atskira žemės sklypo dalimi, nes joje yra atsakovų šiltnamis, rūkykla, auga vaismedžiai. Gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal atsakovų pateiktą UAB,,Energetinių projektų centras” parengtą planą sudarytų ieškovei papildomų išlaidų ir kitų nepatogumų.

Ieškovė nurodė, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta dar jų tėvų, buvusių gyvenamojo namo savininkų, 1965 m. sausio 30 d. pasirašytoje dovanojimo sutartyje, kuri įregistruota viešame registre ir yra privaloma dabartiniams namo bendraturčiams. Name apie trejus–ketverius metus yra atskira šildymo sistema, rūsyje tokios sistemos nėra. Ieškovė nesutinka su rūsio pertvarkymu, nes iš jo reikėtų iškelti vandentiekio, dujų įvadus. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovei priklauso pagrindinis namo įėjimas, patalpos, plane pažymėtos 1-9, 1-8.

Atsakovai priešieškiniu prašė: 1) atidalyti jiems dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Energetinių projektų centras“ planą ir pastato dalių apskaičiavimo projektą ir nustatyti atsakovams nuosavybės teisę į gyvenamojo namo atitinkamas patalpas; 2) įpareigoti ieškovę bendromis lėšomis su atsakovais atlikti pertvarkymus name; 3) nustatyti 0,0779 ha žemės sklypo naudojimo tvarką pagal jų pateiktą projektą; 4) nustatyti servitutą, suteikiantį atsakovams teisę naudotis sklypo dalimi; 5) nustatyti, kad kiemo statiniais atsakovai ir ieškovė naudosis tais, kurio sklypo dalyje jie yra.

Atsakovai nurodė, kad jų pasiūlytu atidalijimo ir naudojimosi tvarkos būdu bus išspręsti bendraturčių nesutarimai įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

Teismas tenkino šiuos ieškinio reikalavimus: 1) nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlymu UAB,,Žemėtvarkos darbai“ specialistų sudarytą ir teismui pateiktą žemės sklypo projektą–planą; 2) atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės garažą, plane pažymėtą 2I1p, ir paskyrė jį nuosavybėn ieškovei natūra, o atsakovams iš ieškovės priteisė piniginę kompensaciją po 1765 Lt kiekvienam; ieškinio reikalavimą dėl sklypo ribų nustatymo atmetė.

Teismas tenkino šiuos priešieškinio reikalavimus: 1) nustatė servitutą, suteikiantį atsakovams teisę naudotis sklypo dalimi, UAB,,Žemėtvarkos darbai“ projekte–plane pažymėta raide,,C“ – 1 m nuo pastato sienos, kai bus prižiūrimi ir remontuojami prie šio sklypo ribos esantys statiniai, sklype esantys kanalizacijos šuliniai ir vamzdynai; 2) kiemo įrenginiais – tvora, stogine, kiemo aikštele, rūkykla – atsakovams ir ieškovei paskyrė naudotis ta įrenginių dalimi, kurio sklype jie yra, o kanalizacijos šuliniais paskyrė naudotis bendrai; 3) atidalijo dalį iš bendrosios nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo pagal atsakovų pasiūlymu UAB,,Energetinių projektų centras“ sudarytą preliminarų rekonstrukcijos ir pastato dalių apskaičiavimo projektus ir nustatė atsakovams nuosavybės teisę į atitinkamas gyvenamojo namo patalpas.

Teismas nurodė, kad bendraturčiams padalyti garažą be neproporcingos žalos nėra galimybės, kad šis statinys yra vienintelis pagalbinis namų valdos pastatas, kurio dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovų nuosavybė yra dar du pagalbiniai pastatai, todėl sprendė, kad, atidalijus garažą, jis natūra visas paskiriamas ieškovei, o atsakovams priteisiama piniginė kompensacija.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus naudojimosi ginčo sklypu projektus, sprendė, kad nė vienas iš jų nėra geras, tačiau, šalims nepateikus kitų galimų variantų, ginčui spręsti pasirinko ieškovės teismui pateiktą UAB,,Žemėtvarkos darbai“ specialistų parengtą projektinį pasiūlymą, nes šis labiausiai atitinka teisingumo, protingumo, racionalumo, patogumo ir nuosavybės valdymo ir naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, mažiausiai pažeidžia šalių teises ir interesus. Teismas atmetė atsakovų pateiktą 2006 m. lapkričio 2 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, nurodęs, kad pagal šį projektą nebūtų išlaikyta interesų pusiausvyra ir ieškovei atitektų naudotis net 40 kv. m mažesnis sklypas, nei jai priklauso nuosavybės teise. Pagal atsakovų pateiktą 2007 m. gegužės 10 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą būtų pažeistas racionalumo, patogumo ir nuosavybės valdymo ir naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, nes ieškovei siūlomas paskirti naudotis žemės sklypas būtų suskaidytas į du nesusisiekiančius tarpusavyje gabalus, kuriuos skirtų atsakovams paskirtas naudotis žemės sklypas. Teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlytas projektas atitinka bendraturčių turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje žemės sklypo nuosavybėje, neesmingai pasikeičia jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, kad, nustačius servitutus į ieškovei skiriamą naudotis sklypo dalį, mažiausiai nukentės šalių interesai.

Teismas nurodė, kad atsakovai pateikė UAB,,Energetinių projektų centras“ parengtą gyvenamojo namo pirmo, antro aukštų ir rūsio planą, pastato dalių apskaičiavimo planą, kurie atitinka faktinę šalių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir bendraturčių dalis. Po patalpų rekonstrukcijos neliks bendrojo naudojimo patalpų, tai užtikrins šalims galimybę ateityje išvengti konfliktų ir nesutarimų. Teismas sprendė, kad, patenkinus atsakovų reikalavimą, nebus pažeistos ieškovės teisės, nes nesikeis faktiškai nusistovėjusi patalpų naudojimosi tvarka, šalys galės naudotis, valdyti ir disponuoti joms atitekusia pastato dalimi.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismas perdavė atsakovams ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, plane pažymėtas 1-8, 1-9, dėl kurių netekimo ieškovė patyrė didelę turtinę žalą.

2. Teismas privalėjo vadovautis 2007 m gegužės 20 d. įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 IV skyriaus 15.3, 15.5, 16, 16.1 punktais ir CK 4.103 straipsniu; turėjo pareikalauti, kad atsakovai pateiktų šiuos dokumentus: bendraturčių sutikimą, projektavimo sąlygų sąvadą, rekonstrukcijos projektą, suderintą Nuolatinėje statybos komisijoje, leidimą vykdyti rekonstrukcijos darbus. Atsakovai nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad jų pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo planas ir jame planuojami gyvenamojo namo patalpų pakeitimai atitinka Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento reikalavimus.

3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad gyvenamojo namo, rūsio patalpų nuosavybė ir naudojimosi tvarka nustatyta buvusių namo savininkų – ginčo šalių tėvų, kurių 1965 m. sausio 30 d. valstybinėje notarinėje kontoroje sudaryta dovanojimo sutartis 2007 m. kovo 16 d. buvo įregistruota viešame registre. Nepakeitus šios sutarties, teismas neturėjo įstatyminio pagrindo priimti sprendimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 182 straipsnių reikalavimus.

4. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodė, kad sutiktų atsidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, išmokant atsakovams piniginę kompensaciją rinkos verte, nustatyta viešame nekilnojamojo turto registre, tačiau teismas šio pasiūlymo nesvarstė.

5. Teismas bendraturčiams netolygiai paskirstė nuosavybę, ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės dalį sumažino 8,19 kv. m, kurių rinkos vertė – 15 110,22 Lt.

Kasaciniu skundu atsakovai prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir garažo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos už jį sumokėjimo ir dėl servitutų nustatymo vamzdynams atmesti, o priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo patenkinti; kitą sprendimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtinausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis. Teismai šioje civilinėje byloje nukrypo nuo šios praktikos.

Teismai nevertino atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų – UAB,,Žemėtvarkos darbai“ plano, topografinės nuotraukos, nors šie įrodymai atitinka visus CPK nustatytus reikalavimus; nukrypo nuo išaiškinimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 536/2006, 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003, kad naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; nevertindami atsakovo pateikto rašytinio įrodymo – topografinės nuotraukos, nustatydami naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, pažeidė atsakovų teises ir interesus, nes atsakovų pravesti komunikacijų tinklai atsirado ieškovės žemės sklype; nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, nukrypo nuo išaiškinimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartyje, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, būtina paskirti naudotis žeme taip, kad šie statiniai, įrenginiai liktų jo valdomi, o kitam bendraturčiui turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje; neišsprendė, kaip atsakovai galės prižiūrėti komunikacijų tinklus, šalinti gedimus.

Ieškovės pateiktame projekte atsakovams priskirtas žemės sklypas bendrojo naudojimo taku yra suskaldytas į du nesusisiekiančius sklypus.

2. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes nustatė servitutą, suteikiantį teisę ieškovei naudotis priskirto sklypo dalimi, kai bus prižiūrimi ir remontuojami vamzdynai, nors tokio reikalavimo nebuvo pareikšta nei ieškinyje, nei priešieškinyje.

3. Teismai, atidaliję pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskyrę ieškovei garažą natūra, o atsakovams priteisę po 1765 Lt kompensacijos, pažeidė atsakovų nuosavybės teisę.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovė prašė atsakovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad:

1. Teismų išvados dėl atmestos priešieškinio reikalavimų dalies yra pagrįstos ir atitinka įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų apeliacinio skundo.

2. Teismas nepagrįstai patenkino atsakovų priešieškinio reikalavimus atidalyti dalį iš bendrosios dalinės gyvenamojo namo nuosavybės; neturėjo teisinio pagrindo vadovautis UAB,,Energetinių projektų centras“ sudarytu planu, kuris neatitinka Statybos techninio reglamento nuostatų, atidalyti gyvenamojo namo patalpas ir jas paskirstyti nelygiomis dalimis; pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, CK 4.93 straipsnį.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovai prašė ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad:

1. Iš byloje esančio namo plano matyti, kad nepertvarkius ir neperskirsčius namo patalpų, plane pažymėtų 1-8 ir 1-9, neįmanoma atidalyti gyvenamojo namo tokiu būdu, kad neliktų bendrojo naudojimo patalpų. Nurodytomis patalpomis ieškovė niekada nesinaudojo. Atidalijus gyvenamąjį namą pagal atsakovų pateiktą planą, ieškovei priklausanti turto dalis nesumažėjo.

2. Byloje pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2008 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 40-2-595 nurodyta, kad už projekto pateiktų duomenų teisingumą ir atitiktį Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų reikalavimams teisingumą atsako projektą parengęs projekto vadovas. Projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimas įrodo, kad teisminiam nagrinėjimui pateiktas projektas atitinka Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento nuostatų reikalavimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliacinėje instancijoje ieškovės pateiktas namo rekonstrukcijos projektas yra naujo reikalavimo kėlimas, to negalima daryti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Dėl tos pačios priežasties pagrįstai apeliacinėje instancijoje nebuvo svarstytas ir ieškovės pasiūlymas atidalyti bendrąją nuosavybę, išmokant kompensaciją.

Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasacinėje instancijoje negali būti vertinamas ieškovės pateiktas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas.

4. Teismas pagrįstai atsakovams nustatė didesnę turto dalį, atsižvelgęs į jų tėvo lėšomis padidintą namo plotą.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovės prašymo

Ieškovė kasaciniame skunde prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Šis prašymas netenkintinas, nes toks posėdis nebūtinas (CPK 356 straipsnio 2 dalis).

Dėl formuojamos teismų praktikos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sampratos klausimu

Šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Taigi, šiuo atveju kasacinis teismas pasisako dėl šios teisės įgyvendinimo aiškinimo ir taikymo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje keliamas klausimas dėl atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Apie tai, kad šie nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai skiriasi ir kaip turi būti taikomi, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008. Šioje nutartyje konstatuota, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis).

Šioje byloje teismai priėmė sprendimus pagal ieškovo ir atsakovo pareikštus reikalavimus – gyvenamojo namo ir garažo atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis). Šalys nekelia tokių teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, dėl kurių turi būti pasisakyta kitaip, negu minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Tiesiog keliami klausimai, ar teisingai atidalytas gyvenamasis namas ir garažas bei nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas kitaip formuoti (keisti ar papildyti) teismų praktiką.

Dėl ieškovės kasacinio skundo

Ieškovės kasacinis skundas iš esmės grindžiamas neteisingu gyvenamojo namo atidalijimu. Vienas argumentų yra tas, kad lieka bendrojo naudojimo patalpų. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Teismai ieškojo kompromisinių variantų, tačiau ieškovė nepateikė savo pasiūlymo, kaip atidalyti gyvenamojo namo dalis. Teismai, atidalydami namą, faktiškai rėmėsi 1965 m. sausio 31 d. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi, kuria buvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Atidalijus namą, jame esančių gyvenamųjų patalpų paskirtis nepasikeitė ir neišnyko. Neproporcingos žalos atidalijimu nepadaryta. Esant konfliktiniams šalių santykiams, teismas pagrįstai atidalijo patalpas. Tuo tarpu ieškovės pasiūlymas nieko nekeisti nesuteikia atsiskyrimo galimybės. Piniginės kompensacijos klausimas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovai prašė teismo išspręsti namo patalpų atskyrimą, o ne vykdyti konkrečius statybos darbus, todėl šiam ginčui išspręsti jų pateiktas projektas yra pakankamas. Ieškovės nurodyti reikalavimai rekonstrukcijai nėra reikalingi ir netrukdo teismui išspręsti ginčą iš esmės. Teismai svarstė ieškovės argumentus dėl darbų, susijusių su pertvarkymais. Kitaip teismų įvertintų aplinkybių kasacinis teismas nevertina (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovų kasacinio skundo

Atsakovų kasacinis skundas iš esmės grindžiamas neteisingu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu ir garažo atidalijimu.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo abi šalys pateikė savo projektus. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus naudojimosi ginčo sklypu projektus, sprendė, kad nė vienas iš jų nėra geras, tačiau, šalims nepateikus kitų galimų variantų, ginčui spręsti pasirinko ieškovės teismui pateiktą UAB,,Žemėtvarkos darbai“ specialistų parengtą projektinį pasiūlymą, nes šis labiausiai atitinka teisingumo, protingumo, racionalumo, patogumo ir nuosavybės valdymo ir naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, nepažeidžia šalių teisių ir interesų. Taigi teismas vertino šalių argumentus, todėl kasacinis teismas negali vertinti kitaip ir nustatyti žemės naudojimosi tvarką pagal kitą projektą. Nustatydamas naudojimosi tvarką, pirmosios instancijos teismas nustatė ir naudojimosi galimybes kitais kiemo įrenginiais.

Teismas atmetė atsakovų pateiktą 2006 m. lapkričio 2 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, nurodęs, kad pagal šį projektą nebūtų išlaikyta interesų pusiausvyra ir ieškovei atitektų naudotis net 40 kv. m mažesnis sklypas, nei jai priklauso nuosavybės teise. Pagal atsakovų pateiktą 2007 m. gegužės 10 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą būtų pažeistas racionalumo, patogumo ir nuosavybės valdymo ir naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus. Projektų atitiktis kuriems nors reikalavimams yra formalūs dalykai, kurių kasacinis teismas nesprendžia, nes tai nesusiję su teisės aiškinimu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendraturčiams padalyti garažą natūra be neproporcingos žalos nėra galimybės, kad šis statinys yra vienintelis pagalbinis namų valdos pastatas, kurio dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovų nuosavybė yra dar du pagalbiniai pastatai, todėl sprendė, kad, atidalijus garažą, jis natūra visas paskiriamas ieškovei, o atsakovams priteisiama piniginė kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Abi šalys turėjo išlaidų, paduodamos kasacinius skundus: ieškovė – 146 Lt, o atsakovai – 369 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių kasaciniai skundai atmesti, o sumokėtos sumos nėra pernelyg didelės, kasacinis teismas jas palieka šalims.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Kasacinio teismo nutarties nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas