Dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe

Civilinė byla Nr.3K-3-566/2008 Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M., I. M. (I. M.), S. M. (S. M.) ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Jo metu mirtinai traumuotas ieškovų vyras ir tėvas A. M. Kadangi žuvusiojo organizme rasta alkoholio pėdsakų, tai VSDFV Vilniaus skyrius atsisakė pripažinti nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu ir išmokėti vienkartinę laidojimo pašalpą. Nurodydami, kad tokiu atveju atsiradusią turtinę bei neturtinę žalą privalo atlyginti darbdavys, t. y. atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes, ieškovų teigimu, nelaimingą atsitikimą darbe lėmė atsakovo netinkamas darbo organizavimas, darbo drausmės neužtikrinimas ir darbo kontrolės nebuvimas, ieškovai, remdamiesi CK 6.282 straipsnio 2 dalimi, 6.284 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam iš jų po 459,21 Lt kas mėnesį mokamą periodinę kompensaciją nuo 2005 m. spalio 27 d. iki: 1) V. M. – jos gyvos galvos; 2) I. M. – kol baigs VGTU Elektronikos fakultetą; 3) S. M. – kol baigs vidurinę mokyklą; taip pat 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2008 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 7 d. sprendimą panaikino; ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies patenkino ir priteisė ieškovams kiekvienam iš jų po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą šio ieškinio reikalavimo dalį atmetė; bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovų vyras ir tėvas A. M. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinių derintoju. 2005 m. spalio 27 d. apie 4 val. 24 min. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo valdybos Vaidotų geležinkelio stoties skirstomajame kalnelyje jis, atlikdamas traukinio sąstato išformavimą, buvo mirtinai traumuotas ant bėgių riedmenimis. Žuvusiojo organizme rasta alkoholio, todėl VSDFV Vilniaus skyrius atsisakė pripažinti nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu ir išmokėti laidojimo pašalpą (Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005 m. lapkričio 17 d. pranešimo Nr. 4134 duomenimis, A. M. kraujyje rasta 1,94 ‰, šlapime – 3,17 ‰ etilo alkoholio. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis darbą pradėjo būdamas blaivus. 2005 m. lapkričio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 duomenimis, nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo A. M., atsakovo bendrovėje įvyko dėl to, kad nesilaikyta darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų: 1) nukentėjęs asmuo A. M. pažeidė Traukinių derintojo darbų saugos instrukcijos Nr. 2 1.4.4 punktą, Vaidotų stoties mechanizuoto skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 4.4 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 20.3 punktą; 2) buvo pažeistas Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.11 punktas, įpareigojantis kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos instrukcijų ir taisyklių reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą nedraudiminiais pripažinti įvykiai nesiejami su nelaimingo atsitikimo priežastimis, todėl žuvusiojo šeimos nariai gali pretenduoti į žalos atlyginimą CK nustatyta tvarka; atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą bendraisiais pagrindais privalo atlyginti darbdavys, neatsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę (CK 6.282 straipsnio 2 dalis). Darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, užtikrinti, kad būtų laikomasi saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, darbo drausmės. Byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo maitintojo netekimo atveju ieškovai privalo įrodyti, kad darbuotojas žuvo, vykdydamas darbo pareigas, taip pat atsiradusios žalos dydį; tuo tarpu darbdavio kaltė, t. y. kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas, tirdamas ir vertindamas, kieno ir kokie veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nurodė, kad 2005 m. lapkričio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 duomenimis, nelaimingo atsitikimo darbe priežastys susijusios su darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, A. M. pažeidus konkrečius šiuose aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčas byloje kilo dėl akte nurodyto pažeidimo, kad stoties tvarkdarys neužtikrino darbų saugos instrukcijų ir taisyklių laikymosi, ir kad būtent tai, ieškovų vertinimu, lėmė visų kitų akte nurodytų ir nukentėjusio asmens padarytų reikalavimų pažeidimus. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad nukentėjęs asmuo A. M. buvo pasirengęs dirbti traukinių derintojo darbą, jis buvo apmokytas ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, darbdavys rūpinosi jo ir kitų darbuotojų teorinių žinių apie darbo ypatumus tobulinimu, suteikė specialių drabužių, tvarkingą darbo vietą ir mechanizmų. Teismo vertinimu, darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių kontrolei, kaip A. M. laikosi darbo drausmės, vykdyti; dėl jo taikytos tam tikros priemonės (vizualinė patikra prieš darbą, visą parą budintis medicinos punktas, papildomas instruktažas) buvo objektyviai pakankamos užkirsti kelią nelaimei atsitikti. Teismas pripažino, kad stoties tvarkdarys R. N. padarė viską, kas nuo jo priklausė, darbų saugai, instrukcijų ir taisyklių vykdymui užtikrinti. Tuo tarpu A. M. turėjo ne tik teisių, bet ir pareigų; tarp jų – pareigą laikytis saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, jis pažeidė saugos darbe instrukcijas, kurias žinojo ir kurių privalėjo laikytis, nepriklausomai nuo darbdavio vykdomos kontrolės šiais klausimais buvimo ar nebuvimo. Dėl to A. M. suvokė arba turėjo suvokti, kad judančios transporto priemonės aptarnavimas, apsvaigus nuo alkoholio, jam gali būti pražūtingas, tačiau gresiančio pavojaus nepaisė; A. M. konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad jis prisiėmė galimų negatyvių padarinių atsiradimo riziką. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį rizikos prisiėmimas yra pagrindas sumažinti ar visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Įvertinęs nelaimingo atsitikimo darbe akto duomenis, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas nukentėjęs asmuo – jis slapčia vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, nebesugebėdamas tinkamai naudotis vagonų atkabinimo šakute ir (ar) automatine sankaba, patekęs į pavojingą zoną tarp vagonų, tragiškai žuvo. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo neblaivumas yra vienintelė reali nelaimingo atsitikimo priežastis, ir tai yra pagrindas atleisti darbdavį nuo atsakomybės CK 6.282 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad A. M. veiksmai (darbas su pavojingais įrenginiais apsvaigus nuo alkoholio) laikytini dideliu neatsargumu CK 6.270 straipsnio 1 dalies prasme, panaikinančiu civilinę atsakomybę be kaltės, todėl atsakovas negali būti įpareigotas atlyginti dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Byloje nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusysis darbą pradėjo būdamas blaivus, tačiau žuvusiojo A. M. kraujyje rasta 1,94 ‰, šlapime – 3,17 ‰ etilo alkoholio, teisėjų kolegija vertino kaip patvirtinančias, jog darbo vietoje buvo girtuokliaujama. Atsižvelgdama į tai, kad darbas geležinkelyje yra potencialiai pavojingas, teisėjų kolegija nurodė, jog atsakovas privalo taip organizuoti darbą, kad darbuotojai neturėtų galimybės girtauti, o neblaivūs darbuotojai būtų nedelsiant nušalinti nuo darbo. Pripažinusi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neužtikrino nurodytų saugių darbo sąlygų, teisėjų kolegija šiuos darbdavio veiksmus vertino kaip susijusius su žalingų pasekmių atsiradimu. Tai, kad nukentėjusysis girtuokliavo darbe, taip pažeisdamas darbo drausmę, dėl girtumo negalėjo visiškai koordinuoti savo veiksmų, įvertinti situacijos ir adekvačiai elgtis, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui. Išdėstytų argumentų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vienodai kalti ir atsakovas, netinkamai organizavęs darbą, ir nuketėjusysis, pažeidęs darbo drausmę, abiejų mišrią kaltę įvertindama po 50 proc. Spręsdama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) neatlyginama iš draudimo atlyginimo, gauto pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, šią žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, vyro ir tėvo žūtis ieškovams sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Pripažinusi, kad nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes, taip pat ieškovams atsiradusią neturtinę žalą iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo A. M. veiksmai, teisėjų kolegija laikė, jog atsakovas turi būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovams atsiradusios neturtinės žalos, kurią jie vertina 100 000 Lt, atlyginimo. Nurodydama, kad pagal konkrečias bylos aplinkybes nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį įvertina po 30 000 Lt kiekvienam ieškovui, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tą aplinkybę, kad dėl padarytos žalos yra ir nukentėjusiojo kaltės, sprendė, jog ieškovams priteistina kiekvienam po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdama dėl ieškovų turtinio reikalavimo priteisti kiekvienam iš jų po 459,21 Lt kas mėnesį mokamą periodinę kompensaciją, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo panašaus pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką darbdavys, nesant įstatyme nustatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymuose nustatyta tvarka atsako ir už žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Vigidas“, bylos Nr. 3K-P-276/2005). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo A. M., nepripažintas draudiminiu įvykiu, nes apdraustasis darbo metu buvo neblaivus, tačiau, remdamasi Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu, darė išvadą, kad vien nukentėjusiojo girtumo faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo A. M., teisingai nepripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl to teisėjų kolegija, laikydama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo bendrovėje įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimis, pažeidė CPK 177, 185 straipsnių reikalavimus (neatsižvelgė į liudytojo S. J. R. parodymus, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo nukentėjusiojo nesilaikymas darbų saugos teisės norminių aktų reikalavimų, o darbdavio pažeidimas, 2005 m. lapkričio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytas paskutiniuoju punktu, įrašytas tik prevenciniais tikslai; taip pat į tai, kad trys iš keturių akte išvardytų nelaimingo atsitikimo priežasčių tenka nukentėjusiajam, o tik viena, nurodyta mažėjančia pagal svarbumą tvarka – darbdaviui), todėl nepagrįstai mišrią darbdavio (atsakovo) ir nukentėjusiojo A. M. kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo įvertino po 50 proc. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad darbdavio (atsakovo) kaltės yra dėl to, jog jis neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes privalėjo organizuoti darbą taip, kad darbuotojai neturėtų galimybės girtauti, o neblaivūs darbuotojai būtų nedelsiant nušalinti nuo darbo, niekuo nepagrįsta. Kasatoriaus teigimu, jis ėmėsi visų įmanomų priemonių nurodytoms saugioms darbo sąlygoms užtikrinti. Nelaimingą atsitikimą daugiau lėmė nukentėjusiojo neatsargus elgesys, saugos darbe reikalavimų nesilaikymas, todėl didesnis kaltės laipsnis yra ne darbdavio, o nukentėjusiojo.

2. Apeliacinės instancijos teismas, iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydžio pagrindu laikydamas ieškovų nurodytą neturtinės žalos dydį, o ne nustatydamas jį pats pagal įstatyme įtvirtintus teisinius kriterijus, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Kasatoriaus teigimu, šie pažeidimai lėmė neproporcingai didelio neturtinės žalos atlyginimo iš jo priteisimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. M., I. M. ir S. M. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl žuvusiojo A. M. kaltės. Teismas tinkamai įvertino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą kaip oficialųjį rašytinį rodymą, kurio aplinkybės gali būti paneigtos tik kitais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kurie nelaikytini leistinais įrodymais šioje byloje. Kasatoriaus nuomonė, kad nelaimingą atsitikimą lėmė daugiau žuvusiojo A. M. veiksmai, pagrįsta tik kasatoriaus subjektyviu įrodymų vertinimu.

2. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokios kitos, negu išdėstytos skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, aplinkybės galėjo turėti įtakos priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, todėl nepagrįsti kasatorių argumentai dėl CK 6.250 straipsnio netinkamo taikymo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tikrindamas skundžiamo procesinio teismo sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde keliami CPK 177, 185 straipsnių ir CK 6.250 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimai. Tai teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir įstatyme nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymo vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas, tačiau jis yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis) bei kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas pasiekiamas kruopščiai ir visapusiškai ištiriant visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. su T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Konkrečioje byloje teisiškai reikšmingi faktai nustatomi tam ir tiek, kiek yra būtina sprendžiant konkretų šalių ginčą ir taikant šiam ginčui išspręsti reikalingas teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos vertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo ir atsakovo (darbdavio) kaltės dydį (po 50 proc.) dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjusysis buvo mirtinai sužalotas, vadovavosi 2005 m. lapkričio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 turinyje nurodytais duomenimis, jame padarytomis išvadomis apie nukentėjusiojo ir atsakovo padarytus darbų saugos norminių aktų pažeidimus bei kitais įrodymais. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko, aktą surašė ir jį pasirašė kaip liudytojas teisme apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius S. R., kurio parodymų teisme turinys yra tapatus nelaimingo atsitikimo darbe akto turiniui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs akto turinį, faktiškai įvertino ir nurodyto liudytojo parodymus, nors nutartyje tiesiogiai to neįvardijo. Dėl to kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į S. R. parodymus ir todėl neteisingai nustatė nukentėjusiojo ir atsakovo kaltės dydį, yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,94 ‰ alkoholio), o atsakovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes privalėjo taip organizuoti darbą, kad darbuotojai neturėtų galimybės darbo metu girtauti, o neblaivūs darbuotojai būtų nedelsiant nušalinti nuo darbo. Kasatoriaus teiginį, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, paneigia pirmiau nurodytas teismų nustatytas faktas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima laikyti pagrįstu kasacinio skundo argumento, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo ir atsakovo kaltės dydį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. su SB UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. su UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. su Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; ir kt.).

Neturtinė žala atlyginama ir tais atvejais, kai žala padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civilinių kodeksu (DK 250 straipsnis). Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus arba konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. Darbuotojo padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui (arba jo šeimos nariams) padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis). Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. su V. Č., bylos Nr. 3K-7-159/2005; ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir šio teismo pagal bylos aplinkybes (dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo darbuotojas žuvo; nustatyta ir darbuotojo, ir darbdavio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nustatytas ieškovams priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis – 45 000 Lt – atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. J. su J. B., UAB „Rejona“, bylos Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. su Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; ir kt.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius