Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.3.; 2.1.1.; 2.1.6.2.
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant J. Švabaitei,
dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,
nuteistojo gynėjai G. Leškevičienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis: T. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį ir jis nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu T. M. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį devyniasdešimčiai parų arešto.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
T. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2007 m. balandžio 9 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) garaže, Vilniuje (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) netoli „Statoil” degalinės už 1710 Lt neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo 5,751 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė iki 2007 m. balandžio 11 d., kai 15.20 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu megztinio kišenėje rado ir paėmė dalį – 0,219 g narkotinės medžiagos – heroino bei tą pačią dieną, apie 17.30 val., atliktos kratos metu, bute, esančiame Vilniuje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė likusią dalį – 5,532 g narkotinės medžiagos – heroino.
Kasaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
T. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nes, įsigydamas narkotinės medžiagos – heroino, jis neturėjo tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veikoje nėra būtinojo šio nusikaltimo sudėties požymio – tikslo narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Teismo motyvai, kuriais remiantis daroma išvada, kad įgydamas narkotines medžiagas jis turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neišsamūs.
Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 301 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė tik jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir dviejų bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais. Nuteistasis pažymi, kad byloje yra jo ranka rašytas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad narkotinių medžiagų jis įsigijo, turėdamas tikslą jas parduoti, tačiau šį pareiškimą parašė priverstas policijos pareigūnų, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo šio pareiškimu pripažinti įrodymu. Pasak kasatoriaus, byloje nėra jokių objektyvių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis įsigijo narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta teismo pareiga išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Kasatorius pažymi, kad vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
T. M. nuomone, buvo pažeistos ir BK 4 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Nuteistojo T. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimų
BPK 1 straipsnio 1 dalis, į kurios reikalavimų pažeidimą nurodo kasatorius, nusako bendrus reikalavimus, baudžiamojo proceso paskirtį. Šio įstatymo nuostatos įgyvendinamos taikant kitas BPK normas. Kasatorius nurodo šią normą, kaip galima suprasti iš jo skundo turinio, todėl, kad nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Reikalavimas tinkamai pritaikyti įstatymą yra nustatytas BPK 1 straipsnio 1 dalyje, bet tai nereiškia, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimas priklausytų nuo ją padariusio asmens nuomonės. Reikalavimas tinkamai pritaikyti įstatymą įgyvendinamas, kai po pagal įstatymus vykusio proceso teisingai kvalifikuojama nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui paskiriama teisinga bausmė.
Teisės taikymo aspektu patikrinus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendį nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokia išvada padaroma patikrinus kitų BPK straipsnių reikalavimų vykdymą.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kasatorius skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama nuosprendį jo byloje, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tačiau jų neįvardija. Įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas pagal proceso dalyvių skundus patikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis, nes kitaip nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl surinktų duomenų įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados yra motyvuotos ir pagrindžia T. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip buvo nuspręsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodyta tai, kad T. M. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti įgytas narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad įrodymai, kuriais pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, gauti neteisėtais būdais ir yra nepatikimi. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžių ir nutarčių, dėl kurių paduotas skundas, pagrįstumo netikrina, todėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio išvada dėl įrodymų, patvirtinančių, jog T. M. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, nekvestionuojama.
Dėl BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų
Kasatoriaus nuoroda į BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą yra nepagrįsta. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendį grindžia įrodymais, išnagrinėtais ne tik šio teismo posėdyje, bet ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Paprastai apeliacinės instancijos teismo posėdyje tiriami ne visi įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje, o tik tie, kuriais nustatomos pirmosios instancijos teismo nenustatytos veikos aplinkybės, kurie yra prieštaringi ir tų prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino.
Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio matyti, kad teismo išvada apie tai, jog T. M. įsigijo narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, pagrįsta gautų įrodymų vertinimu bendrajame bylos kontekste. Kasacinio skundo motyvai šios išvados nepaneigia. Kasatoriaus manymu, tokiai teismo išvadai nepakanka surinktų įrodymų, nes jo parodymų negalima pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, teismas sprendžia nuosprendžio priėmimo metu. Visi gauti duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Įrodymais gali būti ir įtariamojo prisipažinimas, jo parodymai. Būtent taip apeliacinės instancijos teismas įvertino T. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo
BK 260 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba už šių medžiagų neteisėtą pardavimą ar kitokį platinimą.
Įstatymo dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. T. M. veikoje nustatyti du požymiai: įgijimas ir laikymas. Nuteistasis jų neginčija. Taip pat nuteistasis neginčija būtino šio nusikaltimo sudėties požymio „didelio kiekio narkotinių medžiagų“, tačiau nesutinka su kitu būtinu požymiu „turint tikslą parduoti ar kitaip platinti“, kurį pripažino įrodytu apeliacinės instancijos teismas. Taigi T. M. veikoje nustatyti požymiai, kurių pakanka jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nustatyta, kad T. M. įgijo ir laikė 5,751 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą jį parduoti ar kitaip platinti.
Kasacinio skundo nuoroda į BK 4 straipsnio 4 dalies taikymą neturi nieko bendra su šia byla, nes BK 4 straipsnio 4 dalis reglamentuoja baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimą asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, o T. M. prie tokių asmenų nepriskirtas.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kasacinis skundas netenkintinas ir atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Albinas Sirvydis
Josifas Tomaševičius
