A. Z. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-195/2008

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.6.1 (S)

pirmininko Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,

gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis, kuria nuteistosios A. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. Z. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 13 d., apie 16.00 val., sąvartyne, esančiame,,duomenys neskelbtini“ kaime, apsvaigusi nuo alkoholio, buitinio konflikto su A. S. A. metu du kartus peiliu dūrė jai į krūtinę, padarė krūtinės dešinėje pusėje du durtinius pjautinius kiaurinius krūtinės ląstos sužalojimus. Smūgiais peiliu buvo sužalotas dešinysis plautis, įpjauta viršutinė tuščioji vena (magistralinė kūno kraujagyslė), dėl to A. S. A. įvykio vietoje nukraujavo ir mirė. Taip A. Z. tyčia nužudė A. S. A.

Kasaciniu skundu nuteistoji A. Z. prašo teismų sprendimus panaikinti ir ją išteisinti, nes ji A. S. A. nenužudė, arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Kasatorė nurodo, kad ji nuteista už nužudymą nesant tiesioginių jos kaltės įrodymų. Byloje nesurinkta duomenų (daiktų), tiesiogiai įrodančių jos kaltę: ant peilio kasatorės kraujo pėdsakų nerasta, ar kraujas priklauso A. S. A., nenustatyta; ant iš įvykio vietos paimtų džinsinių kelnių ir bliuzono rasta žmogaus kraujo pėdsakų, tačiau, kam šis kraujas priklauso, – nenustatyta; ar sužalojimai padaryti iš įvykio vietos paimtu peiliu, nenustatyta. Jeigu tai ji nužudė, tai ant peilio turėjo likti jos pirštų antspaudai, tačiau daktiloskopinė ekspertizė neatlikta. Taigi dėl padarytų esminių BPK pažeidimų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ji nepagrįstai nuteista. Tai buvo akivaizdus teismų šališkumas siekiant apkaltinti ją be jokių tiesioginių įrodymų ir nesistengiant išaiškinti tikrąjį kaltininką. Neturėdami jokių tiesioginių įkalčių teismai rėmėsi asocialių asmenų parodymais, kurie galbūt patys yra tikrieji kaltininkai. Kasatorė neneigia, kad vartoja alkoholį, tarp išgėrusių asmenų neišvengiamai kyla konfliktų, tačiau išgėrusi ji sveiko proto nepraranda ir nebūna agresyvi. Policijoje nėra užregistruoto įvykio apie tai, kad ji peiliu būtų sužalojusi savo sugyventinį. Priešingai, pats V. V. ne kartą buvo ją sužalojęs.

Be to, kasatorė nurodo, kad jai buvo atimta teisė gintis ir įrodinėti savo nekaltumą, nes valstybės paskirtas gynėjas savo pareigas atliko formaliai, niekuo jai nepadėjo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo

Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai pagrįsti vien tik asocialių asmenų parodymais, kurie įvykio nematė, o tiesioginių jos kaltės įrodymų byloje nesurinkta.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remiantis šia nuostata teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą liudytojų parodymai turi būti gauti teisėtais būdais, juos turi būti galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys), jie negali būti melagingi (BPK 83 straipsnio 1, 4 dalys). Liudyti gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Kaip liudytojas gali būti šaukiamas asmuo ne tik tiesiogiai stebėjęs bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir jas sužinojęs iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių. Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus (BPK 79 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nuteistosios kaltė grindžiama liudytojų L. D., A. R., I. F., V. V. ir S. B. parodymais. Šie įrodymai buvo gauti ir užfiksuoti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytu būdu, teismo patikrinti ir įvertinti. Pažymėtina, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, jie buvo išanalizuoti ir įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste ir padaryta pakankamai motyvuota išvada, kad A. S. A. nužudė A. Z. Tai, kad nė vienas iš liudytojų nematė nusikalstamo įvykio, nėra pagrindas abejoti jų parodymų patikimumu, nes jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklią įvykio grandinę. BPK numato tik vienintelį atvejį, kai apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymais. Šis reikalavimas numatytas nukentėjusiesiems ir liudytojams, kuriems taikomas anonimiškumas (BPK 301 straipsnio 2 dalis).

Be to, ant nuteistosios A. Z. buveinėje rasto peilio specialistai rado moters kraujo, kuris nepriklauso A. Z. Ar kraujas priklauso A. S. A., specialistai pasakyti negalėjo, nes negavo DNR reakcijos produkto iš A. S. A. kraujo pavyzdžio. Žmogaus kraujo pėdsakų rasta ir ant A. Z. džinsinių kelnių bei bliuzono, tačiau, negavus DNR reakcijos produkto, specialistai negalėjo pasakyti, kam jis priklauso. Įvykio vietoje už A. S. A. kelnių juosmens rastas plastikinis butelis su skysčio likučiais bei kraujo pėdsakai ant žemės netoli buveinių, kuriose gyveno A. Z., liudytojas V. V. ir A. S. A. Taigi šie ir kiti (teismo medicinos specialisto bei kriminalistikos laboratorijos specialistų išvados) teismų sprendimuose įvertinti objektyvūs duomenys patvirtina liudytojų parodymus, o įrodymų visuma patvirtina kasatorės kaltę.

Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistosios skundo argumentus išsamiai patikrino ir pateikė dėl jų motyvuotas išvadas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Kasatorė deklaratyviai nurodo, kad jai buvo atimta teisė gintis ir įrodinėti savo nekaltumą, nes šio argumento apie valstybės paskirto gynėjo formalų pareigų atlikimą negrindžia jokiais konkrečiais pažeidimais, o tik tuo, kad gynėjas niekuo jai nepadėjo.

Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 1 dalis – A. Z. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios A. Z. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Antanas Klimavičius

Vytautas Masiokas