Baudžiamoji byla Nr. 2K-171/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.3, 2.1.12.2.3.2
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant J. Švabaitei,
dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,
nuteistajai V. R.,
gynėjui advokatui K. Jonaičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. P. ir V. P. bei nuteistosios V. R. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutarties teisėtumo.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendžiu V. R. buvo nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 13 MGL (1690 litų) bauda. Iš nuteistosios V. R. nukentėjusiajam V. P. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 800 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Iš nuteistosios V. R. nukentėjusiajai L. P. priteista 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios L. P. naudai priteista 1500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys UADB (duomenys neskelbtini) dėl turtinės 15 600 Lt žalos atlyginimo atmestas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio: iš nuteistosios V. R. nukentėjusiajam V. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 4000 Lt, nukentėjusiajai L. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 18 000 Lt, iš nuteistosios V. R. priteisė 1000 Lt nukentėjusiųjų advokato išlaidoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistosios ir nukentėjusiųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
V. R. nuteista už tai, kad 2007 m. sausio 27 d., apie 12.15 val., kelio Kaunas – Zapyškis – Šakiai 9,300 kilometre, vairuodama automobilį „RENAULT MEGANE“ (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pažeisdama KET 53 ir 172 punktų reikalavimus, kelio posūkyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pažeisdama KET 144 punkto reikalavimus, kur susidūrė su šia eismo juosta važiavusiu automobiliu „RENAULT 19“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. P. Eismo įvykio metu nukentėjusiojo V. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai, nukentėjusiajai L. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nukentėjusieji L. P. ir V. P. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartį, priteisti: V. P. iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) 15 600 Lt turtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka, iš V. R. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka; L. P. iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) 5 800 Lt turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, iš nuteistosios V. R. – 48 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nors ir padidino nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo sumą, tačiau ir šis teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimus, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas nepagrįstai atmetė V. P. prašymą priteisti 15 600 Lt turtinės žalos atlyginimą (pagal 2007 m. sausio 26 d. darbo sutartį negautas pajamas ir žmonos slaugymo išlaidas). Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo deramai įvertinta nukentėjusiojo patirta neturtinė žala: jis ne tik buvo sužalotas pats, dėl ko patyrė fizinį skausmą ir dvasines kančias, bet ir jaudinosi dėl žmonos sveikatos sutrikdymo. Kasatorių nuomone, reikalavimas surinkti ir pateikti teismui reikiamus rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų jų patirtos turtinės žalos dydį, yra per sunkus asmenims, kuriems buvo sutrikdyta sveikata. Skunde pabrėžiama, kad autoįvykio metu sunkiai sužalotai L. P. priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per mažas. Nukentėjusiajai dar iki autoįvykio dėl stuburo susirgimo buvo pripažinta antra invalidumo grupė, tačiau jos sveikata po V. R. sukeltos autoavarijos žymiai pablogėjo: L. P. buvo keletą kartų operuota, ji iki šiol negali vaikščioti, pasirūpinti pati savimi, sumažėjo bendravimo galimybės, neaiškios jos pagijimo perspektyvos, kilo būtinybė protezuoti abiejų kelių sąnarius. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo savo iniciatyva skirti papildomą ekspertizę tam, kad nustatytų dabartinę nukentėjusiosios sveikatos būklę, tolimesnes gydymo perspektyvas ir išgijimo galimybes. Skunde teigiama, kad nuteistoji, teigdama, kad rūpinosi L. P., yra neteisi: nors V. R. buvo keletą kartų aplankiusi nukentėjusiąją, tačiau tai darė, siekdama ne padėti sužalotajai, o vedama savų tikslų. Pasiūlius geruoju atlyginti padarytą žalą, nuteistoji su nukentėjusiosios prašoma žalos atlyginimo suma nesutiko.
Kasaciniu skundu nuteistoji V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendį. Jos nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta, neįsigilinus į bylos esmę, neteisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, neatsižvelgus į susiformavusią teismų praktiką. Kasatorė nurodo, kad, nors neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas, tačiau nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, BPK 113 ir 115 straipsnio nustatyta tvarka išspęsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį, jos dydžio nustatymo kriterijus. Skunde teigiama, kad neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimus reguliuoja CK 6.283 straipsnio 1 dalies ir 6.250 straipsnio 2 dalies normos. Kasatorė pabrėžia, kad teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas netaikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo maksimaliau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nuteistosios teigimu, svarbiausias kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, sutrikdžius asmens sveikatą, yra jos pasekmės, kurios vertinamos ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Nukentėjusiojo V. P. patirti sužalojimai teismo įvertinti, kaip visiškai nepavojingi gyvybei, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie būtų turėję nors menką poveikį jo pilnaverčiam gyvenimui, todėl jam vien dėl sutuoktinės patirtų sužalojimų apeliacinės instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Kasatorė teigia, kad bylos duomenys patvirtina tai, jog dar iki įvykstant eismo įvykiui nukentėjusioji L. P. turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, lėmusių jos judėjimo suvaržymus, todėl neteisinga šiuos sutrikimus priskirti prie eismo įvykio padarinių. V. R. nurodo, kad padidindamas L. P. priteistą neturtinę žalą apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę (V. R. nusikaltimą padarė veikdamas neatsargia kaltės forma), žalą padariusio asmens turtinę padėtį (kasatorės ir sutuoktinio gaunamų pajamų vos užtenka banko suteiktos paskolos kasmėnesinėms įmokoms sumokėti ir minimaliems dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti), padarytą turtinę žalą (nukentėjusieji nesugebėjo įrodyti jų prašomo turtinės žalos atlyginimo dydžio), kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (nuteistoji prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, nevengė bendravimo su nukentėjusiaisiais, jais rūpinosi). Skunde nurodoma, kad be minėtų kriterijų teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turi atsižvelgti į valstybės ekonominį išsivystymo lygį, asmenų gaunamas vidutines pajamas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat į teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Nuteistosios ir nukentėjusiųjų kasaciniai skundai atmestini.
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas dėl kasacine tvarka apskųstų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių, juos patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 366 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis), t. y., ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nors kasatoriai V. P. ir L. P. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pilnai nepatenkino jų civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau pripažįsta, kad įrodymų, kurie patvirtintų jų patirtos turtinės žalos dydį, jie neturėjo galimybės pateikti.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta nuostata, remdamasis faktiniais bylos duomenimis, teisingai nustatė V. P. ir L. P. priteistinos turtinės žalos dydį. Nagrinėdamas pagal darbo sutartį tarp V.P. ir UAB (duomenys neskelbtini) negautų pajamų klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėta darbo sutartis neturėjo teisinės galios, nesukėlė jokių teisinių padarinių, nes nebuvo įgyvendinta. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė V. P. prašymą priteisti sutuoktinės slaugos išlaidas ir pačios nukentėjusiosios prašymą priteisti pagerinto maitinimo, masažo, reabilitacijos, kelionių išlaidas, taip pat negautas pajamas, kurias jų šeima būtų gavusi iš uogavimo, grybavimo, vaistažolių rinkimo, kadangi įrodymai apie turėtas materialines išlaidas bei negautas pajamas nebuvo pateikti. Kolegijos nuomone, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimus, teismas pagrįstai rėmėsi objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kasacinės instancijos teismas šioje byloje pagal baudžiamojo proceso įstatymą patikrina, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismai savo procesiniuose sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad L. P. dėl autoįvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija, dėl patirtų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgęs į minėtas pasekmes, įvertinęs jas ateities požiūriu, apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas sumenkino V. R. nusikalstamos veikos padarinius, padidino L. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius motyvus, kodėl pilnai netenkina L. P. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika. Iš bylos duomenų (tarp jų ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimų) matyti, kad ne visi civilinės ieškovės L. P. nurodyti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistosios V. R. nusikalstama veika: nukentėjusiajai dar iki autoįvykio dėl stuburo susirgimo buvo pripažinta invalidumo grupė, ji jau seniau turėjo sveikatos sutrikimų, lėmusių jos judėjimo suvaržymus. Kadangi šie bendrojo pobūdžio susirgimai nėra nuteistosios nusikalstamos veikos pasekmės, į juos pagrįstai nebuvo atsižvelgta, nustatant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas L. P. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo, pagrįstai atsižvelgė ir į žalą padariusios kasatorės kaltės aspektus. V. R. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, esant apsunkintoms vairavimo sąlygoms, nesiekdama nusikalstamų padarinių. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Teismas atsižvelgė ir į kaltininkės turtinę padėtį (šeimos pajamas, paimtą banko paskolą, taip pat į tą aplinkybę, kad V. R. kartu su sutuoktiniu augina du nepilnamečius vaikus), į padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Nuteistoji V. R. kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiajam V. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodydama, kad toks neturtinės žalos atlyginimas jam nustatytas vien dėl sutuoktinės patirtų sužalojimų. Šį nuteistosios argumentą kolegija laiko nepagrįstu. Dėl V. R. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – plyšo kairės kojos blauzdos jungiamasis raištis, dėl to jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Dėl šio sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, kuriuos įvertinęs apeliacinės instancijos teismas nustatė didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Kasatorė V. R. teisingai pastebi, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Vis dėlto pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, kasaciniai skundai laikytinas nepagrįstais, o teismų procesiniai sprendimai skundų ribose laikytini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. P. ir V. P. bei nuteistosios V. R. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Albinas Sirvydis
Benediktas Stakauskas
