Baudžiamoji byla Nr. 2K-22/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.2.; 2.6.2.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant J. Švabaitei,
dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui,
gynėjai advokatei A. Ručienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, uždraudžiant lankytis Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant lankytis Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas dvejiems metams, uždraudžiant lankytis Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste.
Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone, iš tyrimo nenustatytų asmenų, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo didelį kiekį, 1135,23 g., narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – bei labai didelį kiekį, 35,658 g, narkotinės medžiagos – fentanilio; šias narkotines medžiagas tą pačią dieną neteisėtai laikė paslėpęs savo motinai O. A. priklausančio automobilio „VW Passat“ oro filtro ertmėje ir salono vėdinimo ertmėje ir tą pačią dieną neteisėtai gabeno į Kybartuose esantį Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, kur 2006 m. gegužės 30 d., apie 12.40 val., tuo pačiu automobiliu vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, pasirinkdamas žaliąjį kanalą ir taip veiksmu deklaruodamas, kad jokių deklaruotinų prekių ar neleistinų daiktų neveža, neturėdamas leidimo pervežti ir išvengdamas muitinės kontrolės –paslėpęs po automobilio „VW Passat“ variklio dangčiu oro filtro ertmėje ir salono ertmėje – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos, 1135,23 g, kanapių ir jų dalių, ir labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 35,658 g, fentanilio.
Kasaciniu skundu generalinio prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartį: panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, o A. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę; pagal 199 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laivės atėmimą dešimčiai metų.
Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas, skirdamas A. A. švelnesnes bausmių rūšis, negu tos, kurios numatytos BK 260 straipsnio 3 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies sankcijose, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalį. Vienas iš pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Viena iš išimčių įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Ši dalis taikoma, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tada teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Kauno apygardos teismas, vertindamas A. A. padarytas nusikalstamas veikas, jo veikos motyvus bei tikslus, nurodė, kad nuteistasis, kontrabanda gabendamas narkotines medžiagas per valstybės sieną, neturėjo konkretaus tikslo pakenkti šalies ekonomikai ar nustatytai verslo tvarkai, o neteisėtai disponuodamas narkotinėmis medžiagomis nevisiškai įvertino tokios veikos padarinius. Jis taip pat neorganizavo narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo bei gabenimo, be kitų asmenų iniciatyvos ir pagalbos neturėjo jokių galimybių disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Be to, A. A. yra antros grupės invalidas, gyvena iš invalidumo pensijos, augina nepilnametę dukterį bei padeda motinai. Šios teismo nustatytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir neduoda pagrindo skirti švelnesnių nei BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmių.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš nusikaltimų, už kurių padarymą nuteistas A. A., yra sunkus, o kitas - labai sunkus, todėl, nesant ypatingų sąlygų nuteistajam už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, paskirta laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju iškreipia bausmės paskirtį.
Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl netinkamos BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymo
Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 1 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, kurios sankcija nustato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Jis nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kurios sankcija nustato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų. Šių sankcijų ribose teismas ir turėjo paskirti bausmę A. Albertynui. Specialiosios dalies straipsnių sankcijų taikymą detalizuoja BK 54 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Kiekvienas iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų turi svarbią ir savarankišką reikšmę, tačiau pirmu punktu įstatymo leidėjas nurodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį pirmiausia ir nustato įstatymo leidėjas, konstatuodamas Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijas.
Sankcija yra įstatymu numatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrą taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje numatytų ribų. Maksimalaus bausmės dydžio peržengti neleidžiama visais atvejais, o specialiai įstatymu numatytais atvejais teismas gali paskirti bausmę švelnesnę už sankcijoje numatytąją. Tokią galimybę numato ir BK 54 straipsnio 3 dalis. Pagal šią normą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nors Baudžiamasis kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatymu, teismo uždavinys parinkti sankcijos ribose optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistojo pataisymui. Atkreiptinas dėmesys, kad teisingumo principui gali prieštarauti tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymas, t. y. švelnesnės, negu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, turi būti motyvuotas. Šios normos taikymas nereiškia, kad teismas neprivalo vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Nors Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 1 d. nuosprendyje ir išdėstyti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo motyvai, visiškai aprobuoti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartimi, teisėjų kolegijos nuomone, išdėstyti motyvai neįtikinami ir neįrodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies norma pritaikyta tinkamai.
Vienas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo yra tai, kad BK 199 straipsnio 2 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos yra labai griežtos, numato tik laisvės atėmimo bausmes ir jų minimalios ribos itin aukštos – 3 ir 10 metų. Tokiu būdu teismas išsakė nuomonę dėl įstatymo teisingumo, kai tuo tarpu teismas privalo besąlygiškai vadovautis įstatymu.
Toliau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėstoma, kad kaltinamasis A. A. kontrabanda gabendamas narkotines medžiagas per valstybės sieną, neturėjo konkretaus tikslo pakenkti šalies ekonomikai ar nustatytai verslo tvarkai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartyje dar patikslinta, kad narkotinės medžiagos buvo gabenamos ne į Lietuvos Respubliką, bet iš jos į Rusijos Federaciją, todėl A. A. savo veiksmais realios žalos įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė.
Tokia teismų išvada yra klaidinga, nes narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik vienai valstybei, bet kaip buvo pabrėžta Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijoje, narkotikų padariniai pražūtingi visoms tautoms. Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. Kovos su neteisėta narkotikų apyvarta Tarptautinės narkotikų politikos reikalavimai nustatyti Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės bei kovos su neteisėta jų apyvarta (1961, 1971, 1988 m.). Šių konvencijų reikalavimais vadovaujasi visos šalys, tarptautinės organizacijos. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika įgauna tarptautinį pobūdį. Išvardytos konvencijos, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra Lietuvos Respublikos įstatymų sudedamoji dalis.
Prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad tik išimtiniais atvejais teismas skirdamas bausmę gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies normą, o Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 1 d. nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Aplinkybės, kad A. A. 2-os grupės invalidas, išlaiko nepilnametį vaiką, padeda pensininkei motinai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nėra išimtinės. Jos tik rodo, kad A. A. asmenybė yra tipinė šiai nusikaltimų kategorijai, tipinio pavojingumo visuomenei laipsnio, todėl nėra pagrindo skirti jam netipinę bausmę už padarytą sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes taikė BK 54 straipsnio 3 dalies normą, nesant pagrindo ją taikyti. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio klaidos, todėl šių teismų sprendimai keistini BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. A. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant lankytis Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant lankytis Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams.
A. A. paskirti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Kitos nuosprendžio ir nutarties dalies nekeisti.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Albinas Sirvydis
Josifas Tomaševičius
