Baudžiamoji byla Nr. 2K–330/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.12.2.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,
nuteistajam J. G.,
nuteistojo gynėjai advokatei J. Kuznecovienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. L. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. L. iš ADB (duomenys neskelbtini) priteista 15 554,70 Lt turtinės žalos bei 1725 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš SP UAB (duomenys neskelbtini) – 9775 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo J. G. – 1090 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam K. L. iš ADB (duomenys neskelbtini) priteista 15 554,70 Lt turtinės žalos atlyginimo ir K. L. iš ADB (duomenys neskelbtini) priteista 2200 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti. Kitą nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą patenkinti ir nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
J. G. nuteistas už tai, kad 2003 m. vasario 2 d., apie 8.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas autobusą „Ikarus–260“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 407, pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2003 m. balandžio 1 d.) 14.2 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, atsiradus kliūčiai, laiku nemažino važiavimo greičio ir nestabdė (tai susidariusioje situacijoje techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti), nepraleido į jo važiavimo krypties važiuojamosios kelio dalies pusę už perėjos įėjusį pėsčiąjį A. L., jį partrenkė ir sužalojo, dėl to jis 2003 m. vasario 7 d. nuo sunkios galvos traumos mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.
Skunde kasatorius nesutinka su teismų sprendimais ir nurodo, kad įvykio metu oro sąlygos buvo labai blogos (švito, snigo), todėl matomumas nebuvo geras ir jis negalėjo pakankamai anksti pamatyti nukentėjusiojo. Be to, nukentėjusysis A. L. išėjo į važiuojamąją kelio dalį maždaug 7–8 m už pėsčiųjų perėjos, kur stovėjo sustatyti automobiliai, todėl buvo galima manyti, kad jis norėjo sėsti į vieną iš jų, o ne pereiti gatvę.
2003 m. spalio 16 d. ekspertizės akte užfiksuota, kad galinis vairuoto autobuso dešinės pusės ratas pradeda stabdyti tik baigiant autobusui sustoti (b. l. 31), tačiau atliekant tyrimą į tai nebuvo atsižvelgta. 2005 m. gegužės 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad “autobuso apžiūros protokole nėra užfiksuota sugadinimų” (b. l. 105), tačiau, priešingai, apžiūros protokole (b. l. 10, 11) nurodytas pavėluotas rato stabdymas, bet specialistas taip pat neatsižvelgė į šią aplinkybę. Ekspertas G. P. apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kad autobusas galėjo nekliudyti pėsčiojo pradėjus jį stabdyti prieš 46–58 m, tačiau faktiškai pradėta stabdyti prieš 46–48 metrus. Tačiau nei vienu atveju nebuvo įvertintas sulėtintas autobuso stabdymo kelias dėl dešinės pusės galinio rato pavėluoto stabdymo. Be to, specialistė L. L. apygardos teismo posėdyje paaiškino, kad vairuoto autobuso galinio dešinės pusės rato pavėluotas stabdymas turėjo įtakos stabdymo keliui, nes mažėja efektyvumas 10–20 proc., ir toks pavėluotas stabdymas autobuso greičio lėtėjimui turi įtakos stabdymo pradžioje, tačiau jokie skaičiavimai nebuvo atlikti. Kasatoriaus nuomone, reikšminga aplinkybė yra tai, kad neginčijamai nustatytas pavėluotas stabdymas nulėmė stabdymo kelio sutrumpėjimą ir dėl to įvykusį eismo įvykį. Pagal išvadas kasatorius pavėlavo stabdyti maždaug 10 metrų, bet nėra nustatyta, ar taip galėjo įvykti dėl vairuoto autobuso stabdymo sistemos ypatumo.
Teismai tinkamai neįvertino nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Liudytojas A. R. patvirtino, kad J. G. ėmėsi visų įmanomų priemonių išvengti eismo įvykio.
Kasatorius pažymi, kad jo vairavimo įgūdžiai yra geri, eismo įvykių nėra turėjęs, ir yra įsitikinęs, kad pagal eismo sąlygas, autobuso techninius ypatumus įvykdė visus galiojusių Kelių eismo taisyklių 14.1, 14.2 punktų reikalavimus, todėl nėra kaltas dėl įvykio.
Ekspertizės aktu, specialisto išvada, eksperto ir specialistės paaiškinimai jo kaltės neįrodo. Buvo padaryti esminiai BPK 1 straipsnio, 301 straipsnio 2 dalies pažeidimai: būdamas nekaltas, kasatorius yra nuteistas, o teismų ištirti ir įvertinti įrodymai neleidžia spręsti, kad J. G. padarė nusikalstamą veiką.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalis K. L. priteisti iš ADB (duomenys neskelbtini) 15 554,70 Lt turtinės žalos atlyginimo bei priteista iš civilinio atsakovo tik 2200 Lt turtinės žalos, susijusios su laidojimo išlaidomis, atlyginimo, ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendį be pakeitimų.
Skunde kasatorius, remdamasis BPK 109, 113, 115 straipsniais, teigia, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas; civilinio proceso, bet ne civilinės teisės, normos taikomos tik tada, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK; priteisiamo civilinio ieškinio dydį lemia byloje esantys įrodymai.
Kasatorius nesutinka su apygardos teismo išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas kapavietės sutvarkymo išlaidų klausimą, pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalį bei CK 6.291 straipsnio nuostatas. 23 554,70 Lt turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų J. G. veiksmų, šios išlaidos buvo skirtos kapui sutvarkyti ir jos dydis patvirtintas rašytiniais įrodymais (sąskaitomis–faktūromis), kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas nesuabejojo. Kasatoriaus nuomone, sprendžiant turtinės žalos, atsiradusios dėl kapavietės sutvarkymo, atlyginimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas neturėjo remtis civilinio proceso nuostatomis, nes visi klausimai pakankamai aiškiai sureguliuoti baudžiamojo proceso normomis. Laidojimo išlaidos priskiriamos turtinės žalos kategorijai, jos mastas labai konkretus ir apibrėžtas faktiškai turėtomis išlaidomis, kurias patvirtina byloje esantys dokumentai. Visa tai rodo, kad nepateisinama apygardos teismo nuoroda į CK 6.291 straipsnį, nes, visų pirma, tai ne civilinio proceso, bet materialinės teisės norma, antra, ji negali būti taikoma, nes šiuo atveju visus klausimus reglamentuoja BPK normos. BPK 109 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Be to, net ir civiliniai įstatymai įtvirtina visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Nuteistojo J. G. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo K. L. kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl nuteistojo J. G. kasacinio skundo argumentų, susijusių su jo pripažinimu kaltu
BPK 376 straipsnio 1 dalis apibrėžia kasacinės instancijos teismo įgaliojimus nagrinėjant kasacinę bylą. Čia nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai BPK pažeidimai. Taigi kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Skirtingai nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, kur nagrinėjami ir sprendžiami tiek teisės, tiek fakto klausimai, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, sprendžiami tik teisės, bet ne fakto klausimai. Kasacinis teismas, spręsdamas teisės klausimus, remiasi žemesnės instancijos teismo nuosprendyje ar nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pats faktų nenustatinėja, įrodymų netiria ir jų nevertina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimas kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tada, kai tai susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Priešingu atveju, įrodymų vertinimas yra tik apeliacinio teismo nagrinėjimo dalykas.
Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai, spręsdami jo kaltės klausimą, neatsižvelgė į blogas oro sąlygas, prastą matomumą, slidžią kelio dangą ir nukentėjusiojo neatsargumą. Visos šios aplinkybės teismų sprendimuose išsiaiškintos, aptartos ir įvertintos. Paties J. G. kasacinio skundo argumentas, kad A. L. išėjo į važiuojamąją kelio dalį už pėsčiųjų perėjos, kur stovėjo automobiliai, todėl buvo galima manyti, kad jis sės į vieną iš jų, o ne eis per gatvę, liudija, jog kasatorius matė lėtai link perėjos einantį žmogų, todėl turėjo galimybę ir privalėjo užtikrinti pėsčiojo saugumą, lėtindamas greitį ir laiku stabdydamas. Visiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimų, nes vien pėsčiojo buvimas važiuojamojoje kelio dalyje jau kelia grėsmę eismo saugumui.
Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai ir nepažeisdamas BPK normų atmetė ir kasaciniame skunde atkartotą teiginį, kad eismo įvykiui turėjo įtakos netvarkinga autobuso stabdžių sistema, nes dešinysis galinis ratas stabdant užsiblokavo vėliau negu kiti. Teismas įvertino bylos dokumentus apie autobuso techninę būklę, specialisto paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad autobusas buvo techniškai tvarkingas, o autobuso galinis ratas galėjo užsiblokuoti vėliau, nes buvo ant mažiau slidžios dangos negu kiti ratai.
Kasatoriaus nuoroda į teismų neva padarytus BPK 301 straipsnio 2 dalies pažeidimus neatitinka skundo turinio. BPK 301 straipsnio 2 dalis draudžia pagrįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šioje baudžiamoje byloje anonimiškumas niekam nebuvo taikomas.
J. G. skunde paminėtas BPK 1 straipsnis nurodo principines šio įstatymo paskirties nuostatas, kurių nesilaikymas gali pasireikšti tik per kitus konkrečius BPK normų pažeidimus arba netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Tačiau kolegija nenustatė jokių BPK pažeidimų arba netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atvejo.
Dėl nukentėjusiojo kasacinio skundo argumentų, susijusių su CK 6.291 straipsnio taikymu
Nukentėjusiojo K. L. argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo klausimą, negalėjo remtis CK 6.291 straipsniu, yra nepagrįstas.
BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal šią nuostatą, tais atvejais, kai iškyla klausimų dėl civilinio ieškinio, kurių išsprendimo BPK nereglamentuoja, taikytinos atitinkamos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsniais ir pagrįstai taikė CK 6.291 straipsnį. Priimant sprendimą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje tikslinga vadovautis CK 6.291 straipsniu (ir atitinkamai jame nustatytu reikalavimu atlyginti tik protingumo kriterijus atitinkančias laidojimo išlaidas), nes šių klausimų BPK tiesiogiai nereguliuoja. Be to, nėra pagrindo manyti, kad CK 6.291 straipsnio nuostatos prieštarauja BPK: pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys išsprendžiamas remiantis įrodymais dėl jo pagrįstumo bei dydžio, visiškai ar iš dalies jį patenkinant arba atmetant. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. L. prašoma priteisti 23 554,70 Lt suma kapavietei sutvarkyti yra nepagrįsta ir, tinkamai taikydamas bei aiškindamas BPK, CK nuostatas dėl žalos atlyginimo, pripažino protingumo kriterijus tenkinančias kapavietės sutvarkymo išlaidas, kurios atitinka visuomenėje susiklosčiusias tradicijas pagerbti mirusįjį – 6200 Lt. Kadangi ADB (duomenys neskelbtini) jau buvo atlyginusi civiliniam ieškovui 4000 Lt kapavietei sutvarkyti, teismas pagrįstai priteisė trūkstamus 2200 Lt.
Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasaciniai skundai netenkintini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo J. G. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo K. L. kasacinius skundus.
Teisėjai Lidija Liucija Žilienė
Alvydas Pikelis
Antanas Klimavičius
