Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-167/2007

Procesinio sprendimo kategorija

124.2.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtų dėl atsakovo P. Nikitino individualios įmonės „Gražuliai“ prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ ieškinį atsakovui P. Nikitino individualiai įmonei „Gražuliai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB,,Utenos statybinės medžiagos” kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. Nikitino IĮ,,Gražuliai” 96 000 Lt nuostolių atlyginimą. Jis nurodė, kad, 1999 m. rugpjūčio mėnesį jam nutraukus su atsakovu sudarytą gaterinės (lentpjūvės) patalpų, jose esančios įrangos ir dalies teritorijos nuomos sutartį, atsakovas ne iš karto grąžino ieškovui išnuomotą turtą. Tai jis padarė tik 2000 m. gegužės 16 d. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo naudotis savo patalpomis bei įrengimais ir dėl to negalėjo vykdyti ieškovo ir ŽŪB,,Žvirinka” 1999 m. birželio 1 d. sudarytos rangos sutarties, pagal kurią ieškovas įsipareigojo išpjauti 2400 kub. m medienos. Dėl rangos sutarties nevykdymo ieškovas patyrė 96 000 Lt nuostolių.

Panevėžio apygardos teismas 2001 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo kaltės jis negavo 96 000 Lt pajamų ir jog tokias pajamas bendrovė būtų gavusi, vykdydama 1999 m. birželio 1 d. sutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. kovo 19 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 32 000 Lt nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsiradusius nuostolius (negautas pajamas) ieškovas kildina iš 1999 m. birželio 1 d. rangos sutarties, sudarytos su ŽŪB,,Žvirinka” (sutarties kaina – 96 000 Lt). Ši sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, nes jis neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos laiku sugrąžinti ieškovui išnuomotą turtą. Sutartis taip pat buvo neįvykdyta ir dėl ieškovo kaltės, nes šią sutartį jis sudarė tuo metu, kai dar nebuvo nutraukta nuomos sutartis su atsakovu, todėl negalėjo būti visiškai tikras, kad rangos sutartis bus tinkamai vykdoma. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo, sumažino atsakovo atsakomybę ir nurodė, kad jis privalo atlyginti ieškovui 1/3 dalį nuostolių.

Atsakovas 2001 m. gegužės 25 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Jis nurodė, kad paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, jog krovinio važtaraštis, kuriuo patvirtinama, kad 1999 m. birželio 7 d. ŽŪB,,Žvirinka” pervežė 41 kub. m medienos į UAB,,Utenos statybinės medžiagos” teritoriją, ir rangos sutartis buvo klastojami siekiant pasipelnyti negautomis pajamomis. Apie šią aplinkybę atsakovas sužinojo tik 2001 m. gegužės 15 d. Atsakovas prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Panevėžio apygardos teismas 2001 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad nors atsakovas ir teigia, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutarties priėmimui turėjo įtakos suklastotas važtaraštis, tačiau nėra duomenų apie tai, kad ieškovo apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas atsižvelgus būtent į suklastotą įrodymą dėl medienos pateikimo fakto. Byloje yra nenuginčyta rangos sutartis, todėl esminės reikšmės neturi aplinkybė dėl medienos atvežimo ar neatvežimo į ieškovo teritoriją.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. spalio 25 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. vasario 25 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 25 d. nutartį paliko nepakeistas.

Atsakovas 2005 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Prašyme jis nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 20 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ieškinį dėl 1999 m. birželio 1 d. rangos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nustatė, kad rangos sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas dėl akių neketinant sukurti teisinių pasekmių, ir pripažino jį negaliojančiu. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Darytina išvada, kad ieškovas nepatyrė nuostolių dėl negalėjimo įvykdyti rangos sutartį. Tai vertintina kaip esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. kovo 19 d. nutartyje nuostolių atsiradimą kildino būtent iš negalimumo vykdyti 1999 m. birželio 1 d. rangos sutartį. Aplinkybė, kad rangos sutartis yra tariamas sandoris, atsakovui anksčiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes jis nėra rangos sutarties šalis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2005 m. spalio 12 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje, o 2006 m. vasario 28 d. sprendimu panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 7200 Lt žyminio mokesčio ir 102,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, priteisė iš ieškovo atsakovui 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartyje konstatuota, jog atsakovo atsakomybė kyla iš ieškovo negalėjimo vykdyti 1999 m. birželio 1 d. rangos sutartį, kurios ieškovas net nepradėjo vykdyti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo neteisėti veiksmai nėra paneigti ir jų niekas neginčija, tačiau 96 000 Lt nuostolių (negautų pajamų) realumas liko neįrodytas. Teismas nurodė, kad anksčiau nagrinėjant bylą teismui nebuvo pagrindo netikėti ieškovo tvirtinimu, jog 1999 m. birželio 1 d. buvo sudaryta rangos sutartis dėl medienos išpjovimo, jog ši sutartis liko neįvykdyta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovas pagal ją negavo pajamų. Tai, kad rangos sutartis yra tariamas sandoris, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes tokį faktą galima konstatuoti tik teismo sprendimu. Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu rangos sutartį pripažino negaliojančia, nustatęs, kad šia sutartimi nebuvo siekiama pasekmių – medienos išpjovimo, todėl ji ir nebuvo vykdoma, sutartimi buvo siekiama įrodyti nuostolių atsiradimą bei gauti jų atlyginimą iš atsakovo. Teismas konstatavo, kad tai yra esminė bylos aplinkybė, nes žinant tai, jog ieškovas net neketino pjauti medienos ir to nebūtų daręs, net jei atsakovas ir nebūtų pažeidęs nuomos sutartį, negalima pripažinti, kad nuostoliai, kaip negautos pajamos, yra realūs. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas pateikė pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, kad nors prašymas pateiktas tuo pačiu teisiniu pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet faktinis pagrindas yra naujas, nes remiamasi faktu, jog nuginčyta rangos sutartis, ko anksčiau, paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo, nebuvo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinys turėjo būti apmokėtas 4800 Lt, apeliacinis skundas – 2400 Lt žyminiu mokesčiu, iš viso – 7200 Lt. Ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas 2001 m. kovo 19 d. nutartimi iš ieškovo valstybei priteisė 4900 Lt žyminio mokesčio, todėl iš ieškovo papildomai priteistina 2300 Lt (7200 - 4900) žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė. Teismas sprendimo dalį, kuria nuspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti, pakeitė ir šią sprendimo dalį suformulavo taip: Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis dėl proceso atnaujinimo ir ieškinio atmetimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, turėjo panaikinti tik Panevėžio apygardos teismo 2001 m. sausio 5 d. sprendimą, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartimi.

Dėl apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėdamas bylą pagal ankstesnį atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2001 m. kovo 19 d. nutartį, atsižvelgęs visų pirma į galiojusią ir nenuginčytą rangos sutartį. Ši sutartis pripažinta negaliojančia Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu. Teismo sprendimu rangos sutarties kaip tariamo sandorio pripažinimas negaliojančia yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir kuri negalėjo būti žinoma atsakovui ankstesnio bylos nagrinėjimo metu. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad rangos sutarties buvimas ar nebuvimas lemiamos reikšmės dėl ieškovo patirtų nuostolių neturi ir ieškinyje apskaičiuoti nuostoliai (negautos pajamos) yra realūs. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, šios pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Dėl to būtina atsižvelgti į realias kreditoriaus galimybes gauti tokias pajamas, jo ankstesnes pajamas, taip pat pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokias pajamas. Aplinkybė, kad ieškovas sudarė rangos sutartį, kuri yra tariamas sandoris, paneigia jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokias pajamas, taip pat jo nurodomų negautų pajamų realumą. Ieškovas nėra pareiškęs ieškinio reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių ne vien tik dėl negalėjimo vykdyti rangos sutarties dėl atsakovo kaltės, atlyginimo ir nėra pateikęs į bylą įrodymų dėl tokių nuostolių. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl teisėjų ir teismų nešališkumo principo pažeidimo. Teisėja, priėmusi 2005 m. spalio 12 d. nutartį dėl proceso atnaujinimo, 2006 m. vasario 9 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, bylą nagrinėjo iš esmės bei priėmė sprendimą kita teisėja. Kadangi teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesas, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tai ši nutartis negali lemti priimamo byloje teismo sprendimo bei šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo iš ieškovo priteistiną žyminį mokestį valstybei.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai nepagrįstai atnaujino procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Pagal suformuotą teismų praktiką naujai paaiškėjusi aplinkybė turi atitikti visas šias sąlygas: 1) tai aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir priimant sprendimą; 2) bylos nagrinėjimo metu ji šalims ir teismui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma; 3) esminis naujos aplinkybės pobūdis, t. y. jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu nėra kurios nors iš nurodytų sąlygų, proceso atnaujinimas negalimas. Aplinkybė, kad rangos sutartis yra galimas tariamas sandoris, nėra nauja. Ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma dar 2000 metais civilinės bylos dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimo metu. Apie ją atsakovas nuolat kalbėjo teismo posėdžiuose. Atsakovas 2001 m. prašė atnaujinti procesą būtent tuo pagrindu ir visų instancijų teismai prašymą atmetė. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinai kreiptis tuo pačiu pagrindu su prašymu atnaujinti procesą negalima. Teismai netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes naujai paaiškėjusias aplinkybes sutapatino su naujais įrodymais, kurie atsirado po sprendimo priėmimo. Tuo tarpu tai yra visiškai skirtingos sąvokos. Šiuo atveju atsakovas kaip pagrindą civiliniam procesui atnaujinti pateikė rašytinį įrodymą dėl jam nuo 2000 m. žinomų aplinkybių;

2. Nepagrįsta teismų išvada, kad ieškovas neįrodė jo patirtų nuostolių realumo.

Teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuostoliai apskaičiuoti remiantis ne rangos sutartimi, bet atsižvelgiant į negautas realias pajamas už patalpų ir įrengimų nuomą, atskaitos tašku laikant nuomos sutarties sudarymo pajamas, kurios yra pagrįstos. Priešingai nei konstatavo teismai, Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. kovo 19 d. nutartyje nesirėmė vienareikšmiškai vien rangos sutartimi. Rangos sutartis nebuvo pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies, jos vertinimas turėjo įtakos tik sumažinant ieškinio reikalavimą. Teismas tenkino ieškinį iš dalies ir sumažino ieškinio kainą iki realių nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – piktybiško vengimo laiku grąžinti išnuomotą turtą nuomotojui. Sutartiniai santykiai, dėl kurių ieškovui atsirado nuostolių, yra tik tarp jo ir atsakovo, todėl teismai privalėjo spręsti šalių ginčą kaip kilusį iš nuomos teisinių sutartinių santykių, o ne iš rangos.

Kadangi po nuomos sutarties nutraukimo atsakovas nesugrąžino ieškovui išnuomoto turto, tai ieškovas negalėjo verstis jo įstatuose nurodyta veikla, teikti paslaugas ir gauti už tai pajamas. Nuostoliai yra asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovo neteisėti veiksmai byloje neginčijamai nustatyti. Nuostolių dydį ieškovas apskaičiavo realiai, t. y. kiek bendrovė pajėgi vidutiniškai išpjauti medienos, remiantis iki nuomos sutarties sudarymo pjautos medienos kiekiais ir atsakovo mokėtu nuomos mokesčiu.

3. Byloje buvo pažeistas pakopinės teismo sprendimų kontrolės principas, nes pirmąja instancija bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą turėjo nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančias normas ir turėjo teisę panaikinti tik savo anksčiau priimtą sprendimą, apie kurį apskritai neužsiminė ir jo nepanaikino.

4. Teismai pažeidė CPK 21, 65, 66 straipsnių normas, garantuojančias ieškovui teisę į teisingą ir nešališką teismą.

Panevėžio apygardos teismo teisėja R. Čeknienė dalyvavo teisėjų kolegijoje, priėmusioje 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia. Ši teisėja 2005 m. spalio 12 d. priėmė nutartį, kuria atnaujino procesą civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Akivaizdu, kad teisėja turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje nustatinėtinų faktinių aplinkybių ir kad kilo abejonių dėl jos nešališkumo. Teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dar prieš priimdama nutartį dėl proceso atnaujinimo, o ne po to.

5. Teismai netinkamai apskaičiavo žyminį mokestį. Teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintos žyminio mokesčio skaičiavimo tvarkos, pagal kurią dėl bylų, kurios buvo nagrinėjamos pagal teisės normas, galiojusias iki CPK įsigaliojimo, žyminis mokestis mokamas vadovaujantis iki CPK įsigaliojimo galiojusiomis procesinėmis teisės normomis, jei jos nustato mažesnį žyminį mokestį. Šiuo atveju žyminis mokestis neturėjo būti skaičiuojamas pagal 1964 m. CPK normas, nes jos mažesnio žyminio mokesčio nenustato.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jis nurodė, kad jo prašyme atnaujinti procesą nurodyta nauja aplinkybė – kad rangos sutartis yra tariamas sandoris – atitinka visus kriterijus, taikomus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, kurių pagrindu gali būti atnaujintas procesas byloje. Tariamas sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Vadinasi, ta aplinkybė, kad rangos sutartis yra niekinė ir negalioja, egzistavo 2001 m. kovo 19 d. teismo nutarties priėmimo metu. Atsakovui aplinkybė, kad rangos sutartis yra niekinė, nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Ši aplinkybė jam tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimui. Ji turėjo esminę reikšmę bylai, nes reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kasatorius kildino būtent iš negalėjimo vykdyti rangos sutartį ir dėl to negautų pajamų. Atsakovas 2001 m. pareiškė prašymą atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet kitu faktiniu (rėmėsi krovinio gabenimo važtaraščio suklastojimo faktu), todėl tai negali būti traktuojama kaip pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, dėl kurių kasacinis teismas pasisako.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartis) nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir interesų. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas byloje atnaujinamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ar nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios ir sudarančios pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2006). Tai gali būti ir naujai pateikti įrodymai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo rangos sutartis pripažinta negaliojančia kaip tariamas sandoris, atitinka šiuos reikalavimus. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra patvirtinamos teisinės ir faktinės aplinkybės (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Sandorio tariamas pobūdis iki teismo sprendimo priėmimo pripažinti sandorį šiuo pagrindu negaliojančiu yra tik prielaida, spėjamas dalykas. Po to, kai sandoris nuginčytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, spėtos kaip galimos aplinkybės tampa patvirtintais faktais ir atitinka naujai paaiškėjusias aplinkybes pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl kasacinio skundo argumentai dėl proceso atnaujinimo normų pažeidimo atmestini.

Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovo patirtų nuostolių nepagrįsti.

Negautos pajamos yra nuostoliai, kurie pasižymi tuo, kad asmuo pagrįstai tikisi gauti ateityje pajamas. Jas gali būti tikimasi gauti iš įmonės veiklos, įrenginių naudojimo, sutarčių vykdymo ar kitokios teisėtos veiklos. Jeigu savininko įrenginiai yra išnuomoti, tai jie perduodami nuomininkui valdyti ir naudoti, o pajamas nuomotojas gali tikėtis gauti iš nuomos sutarties – nuompinigius arba dėl nuomininko leidimo pasinaudoti išnuomota įranga. Kasaciniame skunde neargumentuojama ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo remtasi aplinkybe, kad nuomininkas buvo įsipareigojęs leisti nuomotojui naudotis išnuomotais įrenginiais. Byloje nustačius tariamą rangos sutarties pobūdį ir šio sandorio negaliojimą, niekuo nepatvirtinamas kreditoriaus tikėjimasis gauti pelno. Tuomet tikėjimasis gauti pajamas vertinamas tik kaip spėjamas, bet neatitinka realumo kriterijaus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė teisės normų dėl negautų pajamų nustatymo ir priteisimo.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai pažeidė civilinio proceso principą, garantuojantį ieškovui teisę į teisingą ir nešališką teismą.

CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti teismo procesą nagrinėjamas teismo posėdyje ir priimama teismo nutartis, kuria procesas atnaujinamas arba atnaujinti procesą atsisakoma. Teismo nutartis, kuria procesą byloje atnaujinti atsisakyta, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismo nutartis, kuria procesas yra atnaujinamas, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes ji neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2006). Teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės. Tai atliekama po proceso atnaujinimo, kai byla išnagrinėjama pakartotinai ir priimamas vienas iš CPK 371 straipsnyje nustatytų procesinių sprendimų. CPK 370 straipsnio 5 dalyje nustatytas apribojimas, kai teisėjas negali nagrinėti prašymo dėl proceso atnaujinimo, tačiau kasacinis skundas negrindžiamas šios normos pažeidimu. Vien ta aplinkybė, kad teisėjas, kuris priėmė nutartį atnaujinti procesą byloje, yra nagrinėjęs kitą, net ir susijusią su nagrinėjamąja byla civilinę bylą, savaime nėra pagrindas išvadai dėl teisėjo šališkumo. Teisėjo dalyvavimas priimant nutartį dėl proceso atnaujinimo byloje ir vėlesnis jo nusišalinimas nuo bylos nagrinėjimo nesudaro pagrindo vertinti, kad padarytas procesinis teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto sprendimo ar nutarties priėmimui. Šalių teisių ir pareigų klausimas išnagrinėjamas nutartimi ar sprendimu, priimtais CPK 371 straipsnio tvarka. Kasacine tvarka peržiūrimų skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties nusišalinusi teisėja nepriėmė, todėl argumentai dėl jos šališkumo nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl teismo 2005 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo aplinkybių ir teisėjos šališkumo.

Kasacinio skundo argumentai dėl žyminio mokesčio netinkamo apskaičiavimo pagrįsti.

Ieškinys buvo pareikštas ir išnagrinėtas galiojant 1964 m. CPK normoms. Ieškinys visiškai atmestas atnaujinus procesą byloje, galiojant 2003 m. CPK normoms. Tokiu atveju taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad taikytinos 1964 m. CPK normos, jeigu jos nustato mažesnį žyminį mokestį. Už atmestą 96 000 Lt ieškinio reikalavimą žyminis mokestis pagal 1964 m. CPK nėra mažesnis, todėl turi būti taikomas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir iš ieškovo priteistas žyminis mokestis valstybei mažintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nenustatyta pagrindų panaikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistus.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo ir ją išdėstyti taip: priteisti iš ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ 5760 Lt žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovo UAB „Utenos statybinės medžiagos“ atsakovui P. Nikitino individualiai įmonei „Gražuliai“ 500 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kasacinėje instancijoje.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Algis Norkūnas

Pranas Žeimys