Civilinė byla Nr.3K-3-67/2007
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio (pranešėjas),
sekretoriaujant Nijolei Radevič,
dalyvaujant pareiškėjai I. E.,
pareiškėjos atstovui advokatui K. L.,
suinteresuoto asmens J. O. atstovei pagal įgaliojimą D.M. M. ir atstovui advokatui Z. J.,
suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovėms pagal įgaliojimą V. B. ir L. Č.,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. E. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 14 d. nutarties, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams J. O., J. B., V. B., A. V. ir trečiajam asmeniui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. M. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas M. D. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise turėjo ir valdė 15,12 ha žemės (duomenys neskelbtini).
Marijampolės rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad 1940 m. liepos 22 d. M. D. (duomenys neskelbtini) kaime privatinės nuosavybės teise priklausė 15,12 ha žemės, kurią jis nusipirko varžytynių metu, 1999 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 26 d. nutartimi šį Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, konstatavusi, kad byloje nėra duomenų, jog 1933 m. gruodžio 13 d. paskelbtos antros K. B. turto varžytynės įvyko, kas jose dalyvavo, kas nupirko žemę, trobesius ir kas tapo savininku pagal tuo metu galiojusius įstatymus, o teismai šių aplinkybių ir faktų reikiamai neišsiaiškino, 2002 m. gegužės 27 d. nutartimi minėtus teismų procesinius sprendimus panaikino ir perdavė bylą Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Marijampolės rajono apylinkės teismas, pripažinęs, jog visuma byloje esančių įrodymų laidžia manyti esant labiau tikėtina, kad 1933 m. gruodžio 13 d. įvyko varžytynės, kurių metu jose dalyvavęs M. D. nusipirko 15,12 ha K. B. priklaususios žemės (duomenys neskelbtini), ir kad 1940 m. liepos 22 d. ši žemė, privatinės nuosavybės teise priklausiusi M. D., buvo nacionalizuota, 2003 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovės M. M. ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, konstatavusi, kad jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių M. D. dalyvavimą varžytynėse ir žemės įsigijimą nuosavybėn, nusiperkant K. B. priklausiusį sklypą, ieškovė, nagrinėjant bylą iš naujo, teismui nepateikė, 2003 m. birželio 12 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
2006 m. sausio 23 d. pareiškėja I. E. (ieškovės M. M. teisių perėmėja) kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-38-11/2003 ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise turėjo ir valdė 15,12 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. spalio 25 d. gavo Vokietijos kompensacinės tarnybos sprendimą dėl M. D. nuostolių, patirtų karo metu išvykus iš Lietuvos ir netekus Lietuvoje turėto turto, kompensavimo. Iš šio sprendimo matyti, kad kompensacija įpėdiniams išmokama už Lietuvoje turėtą 15,12 ha ūkį, ir tai reiškia, jog paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, patvirtinanti, kad M. D. 1933 m. gruodžio 13 d. varžytynėse įsigijo nuosavybėn 15,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes tik už likusią Lietuvoje nuosavybę Vokietijos valstybė mokėjo teisių perėmėjams, gyvenantiems Vokietijoje, kompensacijas. Pareiškėjos teigimu, bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes Lietuvos archyvuose tokios informacijos nerado, o ieškovė M. M., nors minėtas dokumentas Lietuvoje išverstas 2002 m. rugsėjo 9 d., apie jį taip pat nežinojo, nes, gyvendama Lietuvoje, negalėjo pretenduoti į minėtu sprendimu skirtą kompensaciją. Pareiškėjos manymu, esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl M. D. 15,12 ha žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjos I. E. prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-38-11/2003. Konstatavęs, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, kuris skaičiuotinas nuo 2005 m. spalio 25 d., pareiškėja I. E., prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusi 2006 m. sausio 23 d., nepraleido ir kad prašyme nurodyta aplinkybė bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nebuvo žinoma, teismas pažymėjo, kad, be to, atnaujinant procesą, būtina nustatyti, jog paaiškėjo ne bet kokia, o esminė bylos aplinkybė, t. y. tokia aplinkybė, kuri turėtų įtakos jau išnagrinėtos bylos baigčiai bei atskleistų priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnį nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti dokumentai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Nuosavybės teises patvirtinančių įrodymų sąrašas yra detalizuojamas LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 11 ir 12 punktuose. Atkreipęs dėmesį į tai, kad pareiškėjos pateiktas sprendimas yra priimtas Calw apskrities viršininko kompensacinės tarnybos (Vokietija) ir kad jame nurodoma, jog pagal kompetentingos tėvyninės informacinės tarnybos 1960 m. rugsėjo 28 d. įvertinimo instrukciją nustatomas ūkio dydis 15,12 ha, teismas vertino, kad šiame sprendime duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, jog nurodyto dydžio ūkį (žemės sklypą) M. D. būtų valdęs nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos, nėra. Dėl to, laikydamas, kad minėtas dokumentas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, teismas atsisakė atnaujinti procesą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 14 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą, pareiškėjos I. E. atskirąjį skundą atmetė. Nesutikdama su atskirojo skundo argumentu, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, negalėjo tirti ir vertinti įrodymų, nes šie procesiniai veiksmai atliekami tik nagrinėjant bylą, teisėjų kolegija pažymėjo, jog būtent šioje proceso stadijoje įstatymas įpareigoja teismą įvertinti pateiktus įrodymus, kad nustatyti, ar pateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog yra CPK 366 straipsnyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pripažindama pirmosios instancijos teismą padarius pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, teisėjų kolegija laikė, jog šis dokumentas nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, kurių rūšys yra nustatytos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 11 ir 12 punktuose. Pareiškėjos pateiktas dokumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepriskirtinas minėtų teisės aktų reglamentuojamai sferai. Atkreipusi dėmesį į tai, kad ši byla jau buvo nagrinėta kasaciniame teisme, kurio nutartyje išdėstyti išaiškinimai pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį yra privalomi žemesnės instancijos teismams, ir kuris 2002 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė esmines aplinkybes bei įrodymus, kurie liudytų faktą, jog M. D. 1933 m. įsigijo nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (jo dalyvavimą varžytynėse, pinigų už varžytynėse nupirktą turtą sumokėjimą, turto įrašymą į registrą M. D. vardu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus), kolegija sprendė, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytų reikalavimų neatitinka.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja I. E. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 14 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutarti panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-38-11/2003 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad M. D. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise turėjo ir valdė 15,12 ha žemės (duomenys neskelbtini), nustatymo. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai padarė procesinės teisės normų pažeidimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatorės teigimu, teismai, nepripažindami pateikto dokumento esmine naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe dėl to, kad jis tiesiogiai nepatvirtina M. D. nuosavybės teisės į žemę, pažeidė CPK 445 straipsnio nuostatas, kurių turinio analizė leidžia teigti, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra galimas neturint tiesiogiai nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Teismų pozicija, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik pateikus dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teisę, prieštarauja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo esmei ir prasmei, nes esant tokiam nuosavybės teisę tiesiogiai patvirtinančiam dokumentui, nebūtų poreikio nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Kasatorės manymu, papildomai gautas ir teismui pateiktas dokumentas iš esmės papildo byloje esančius duomenis apie tai, kad buvusio savininko K. B. tokio pat ploto, koks nurodytas dokumente, žemės sklypas buvo parduotas iš varžytynių M. D. Be to, teismai skundžiamose nutartyse nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ prezidentė I. K. su UAB „Kauno baldai“, bylos Nr. 3K-3-46/2004, duotų išaiškinimų, pagal kuriuos teismas, nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą, nenagrinėja naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmės visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes toks naujų įrodymų vertinimas reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti bylos nagrinėjimą priėmimo (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Vertinant naujai gauto ir teismui pateikto dokumento svarbą bei esminę reikšmę, kasatorės manymu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis Vokietijos kompetentingos tarnybos išduotas dokumentas yra tik dalis medžiagos, kuri galėtų būti išreikalauta tik iš naujo nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimais į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo J. O. prašo pareiškėjos I. E. kasacinį skundą atmesti, o suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija, nurodydamas, kad pareiškėjos kasaciniam skundui neprieštarauja, prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
2005 m. spalio 25 d. pareiškėja I. E. gavo Vokietijos Calw apskrities viršininko kompensacinės tarnybos sprendimą dėl M. D. nuostolių, patirtų karo metu išvykus iš Lietuvos ir netekus Lietuvoje turėto turto (15,12 ha ūkio), kompensavimo. Laikydama šį dokumentą naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe byloje dėl 15,12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), valdymo M. D. asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinys rodo, kad pagrindą atnaujinti procesą ji sieja su esminiu jos pateikto įrodymo – Calw apskrities viršininko kompensacinės tarnybos (Vokietija) sprendimo dėl M. D. nuostolių, patirtų karo metu išvykus iš Lietuvos ir dėl to netekus Lietuvoje turėto turto, kompensavimo, – reikšmingumu bylos baigčiai, kurį, jos manymu, proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai, konstatuodami, kad šis dokumentas tiesiogiai nepatvirtina M. D. nuosavybės teisės į žemę ir todėl nepripažintinas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, įvertino netinkamai.
Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas – Calw apskrities viršininko kompensacinės tarnybos (Vokietija) sprendimas dėl M. Detmano nuostolių kompensavimo – negali būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, nes jis nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, kurių rūšys yra nustatytos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 11 ir 12 punktuose.
Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje iš esmės yra klausimai, ar bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl pareiškėjos pateikto įrodymo, kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei proceso atnaujinimą reglamentuojančias CPK normas. Tai yra teisės klausimai, kuriais kasacinio teismo teisėjų kolegija ir pasisako, kartu pažymėdama, kad tikrindama skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumą, teisėjų kolegija yra saistoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis)
Pagal kasacinio teismo praktiką įrodymai gali būti naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Įrodymas, asmens pateikiamas kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, tam, kad būtų pripažintas tokiu, turi atitikti reikalavimus, keliamus įrodymams, ir reikalavimus, keliamus naujoms aplinkybėms.
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą <...>, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių <...> nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, vertinant asmens pateiktą dokumentą (įrodymą), kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, galinčią būti pagrindu procesui byloje dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atnaujinti, atitikimo reikalavimams, kurie keliami įrodymams, aspektu, šis įrodymas analizuotinas ir vertintinas ne tik vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto teisinę restituciją, nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymuose nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalis šie faktiniai duomenys gali būti nustatinėjami šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir eksperto išvadomis, taip pat nuotraukomis, vaizdo bei garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų. CPK 177 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta ir išvardytų įrodinėjimo priemonių ribojimo taisyklė, kurios esmė ta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nei LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, nei LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 11 ir 12 punktuose išvardytų dokumentų, kaip patvirtinančių nuosavybes teises, sąrašas nėra baigtinis. Be to, šie dokumentai, kaip įrodinėjimo priemonės, visų pirma yra nurodyti institucijoms, nagrinėjančioms asmenų prašymus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Taigi minėti teisės norminiai aktai į CPK 177 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės veikimo sritį nepatenka, t. y. nei LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, nei LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 11 ir 12 punktų nuostatos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepriskirtinos nuostatoms, ribojančioms įrodinėjimo priemones, naudotinas nagrinėjant bylas teisme. Iš to seka, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, gali naudoti visas CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytas įrodinėjimo priemones, vadovaudamiesi CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Rimulaitis su A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/1999). Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjos pateikto dokumento nebuvimas nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 11 bei 12 punktų nuostatas negalėjo būti pagrindas šio dokumento nepripažinimui naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Vertinant pareiškėjos pateiktą dokumentą jo atitikimo reikalavimams, keliamiems naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms, aspektu, patikrintina, ar pareiškėjos pateiktas dokumentas atitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip pagrindas atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ prezidentė I. K. su UAB „Kauno baldai“, bylos Nr. 3K-3-46/2004; 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. su AB „Žaibas“, bylos Nr. 3K-7-522/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. su V. G., bylos Nr. 3K-3-621/2004; 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. su R. M., bylos Nr. 3K-3-183/2005; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. su Panevėžio AVA, bylos Nr. 3K-3-376/2005) turi atitikti tokius naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijus: 1) tai aplinkybė, kuri buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) bylos nagrinėjimo metu ta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) pareiškėjui ji tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma, būtų priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas.
Bylos duomenimis, apie Calw apskrities viršininko kompensacinės tarnybos (Vokietija) sprendimą dėl M. D. nuostolių kompensavimo, priimtą 1961 m. vasario 28 d. (pirmasis naujai paaiškėjusios aplinkybės požymis), pareiškėjai I. E. ir jos pirmtakei ieškovei M. M., su kuriomis, kaip gyvenančiomis Lietuvoje ir negalinčiomis pretenduoti į sprendimu skirtą kompensaciją, šis sprendimas tiesiogiai nėra susijęs (antrasis požymis), tapo žinoma 2005 m. spalio 25 d. (trečiasis požymis). Reikalavimas turėti esminę reikšmę bylai (ketvirtasis požymis) yra keliamas naują aplinkybę pagrindžiančių duomenų turiniui. Sprendžiant dėl įrodymo, pateikto kaip pagrindo procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti, esminio reikšmingumo bylai, jame esantys duomenys preliminariai įvertintini visų bylos aplinkybių kontekste tikslu išsiaiškinti, ar jie leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 12 d. sprendimu panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovės M. M. tėvas M. D. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise turėjo ir valdė 15,12 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad teismui, nagrinėjant bylą iš naujo, nebuvo pateikta jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių M. D. dalyvavimą varžytynėse ir žemės įsigijimą nuosavybėn, nusiperkant K. B. priklausiusį sklypą. Pareiškėjos I. E. teigimu, iš dokumento, jos pateikto kaip pagrindo procesui atnaujinti, matyti, kad kompensacija įpėdiniams išmokama už Lietuvoje turėtą 15,12 ha ūkį, ir tai reiškia, jog paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, patvirtinanti, kad M. D. 1933 m. gruodžio 13 d. varžytynėse įsigijo nuosavybėn 15,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes tik už likusią Lietuvoje nuosavybę Vokietijos valstybė mokėjo teisių perėmėjams, gyvenantiems Vokietijoje, kompensacijas. Proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai esminio pareiškėjos pateikto įrodymo reikšmingumo bylai nepripažino dėl jo nebuvimo dokumentu, tiesiogiai patvirtinančiu M. D. nuosavybės teises į žemę. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjos pateikto įrodymo esminio reikšmingumo bylai vertinimu, iš esmės prieštaraujančiu juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismine tvarka instituto paskirčiai ir esmei (CPK 445 straipsnis), nesutinka, ir, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad preliminari pareiškėjos pateiktame dokumente nurodytų konkrečių duomenų analizė leidžia pripažinti juos keliančiais protingų abejonių dėl byloje priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjos pateikto įrodymo turinys vertintinas kaip turintis esminę reikšmę bylai. Dėl pasakyto konstatuotina, kad ieškovės pateiktas įrodymas – Calw apskrities viršininko kompensacinės tarnybos (Vokietija) sprendimas dėl M. D. nuostolių kompensavimo – tiek savo procesiniu pobūdžiu (pirmasis, antrasis ir trečiasis naujai paaiškėjusios aplinkybės požymiai), tiek pagal savo esmę (ketvirtasis požymis) atitinka reikalavimus, keliamus naujai paaiškėjusiai esminei bylos aplinkybei pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o proceso atnaujinimo klausimą nagrinėję teismai, spręsdami dėl pareiškėjos pateikto dokumento esminio pobūdžio, šią teisės normą pažeidė.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami proceso atnaujinimo klausimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 ir 185 straipsniai, 197 straipsnio 1 dalis) bei proceso atnaujinimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reglamentuojančias procesinės teisės normas. Kadangi teismai nepagrįstai nepripažino naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe pareiškėjos pateikto dokumento, kaip įrodymo, kuris dėl jame esančių konkrečių duomenų, leidžiančių protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, galėjo lemti M. D. dalyvavimo varžytynėse ir žemės įsigijimo nuosavybėn, nusiperkant K. B. priklausiusį sklypą, konstatavimą bei kitokį nei priimtas sprendimo priėmimą, tai skundžiamos teismų nutartys naikintinos, procesas byloje atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 14 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutarti panaikinti bei priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Perduoti bylą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Algis Norkūnas
Pranas Žeimys
