Dėl sprendimų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-9218-422/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01607-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2.3; 8.3.1;

(S)

8.6.4; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

vertėjaujant T. T.,

dalyvaujant pareiškėjai S. S., jos atstovams advokatams L. B., advokatui M. P.,

atsakovo atstovei K. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriais prašoma: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 24S91917, kuriuo buvo panaikinta S. S. teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 24S92690, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką; 3) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 24S118309, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodė, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti objektyviai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Tvirtino, jog pareiškėja yra lojali Lietuvos Respublikai, jokios grėsmės valstybės saugumui nekeli, pildydama atsakovo klausimyną, pati atskleidė atsakovui informaciją apie savo buvusį darbą.

Paaiškino, jog nuo 2003 m. iki 2008 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. dėl šeiminių aplinkybių grįžo dirbti į (duomenys neskelbtini). Vėliau dirbo (duomenys neskelbtini), buvo paskirta į (duomenys neskelbtini), kurioje buvo atsakinga už sprendimų projektų patikrinimą dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams. Nurodė, jog turi teisininkės specialybę, tačiau jos išsilavinimas nėra susijęs su valstybės vidaus ar užsienio politika, gynyba ar saugumu. Pareiškėja ėjo santykinai žemas pareigas, jai nebuvo suteikti kokie nors pagyrimai, apdovanojimai ar laipsniai, savivaldos institucijose dirbo ne dėl ideologinių, o dėl ekonominių priežasčių. Nurodė, jog, eidama pareigas, atsisakė darbdavio reikalavimo gauti prieigą prie valstybės paslapčių, nes dažnai važiuodavo į Lietuvą (vaikystę praleido (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos teta), po dekretinių atostogų planavo į darbą negrįžti, persikelti į Lietuvą, tačiau dėl komplikuoto nėštumo ir gimdymo ir su COVID susijusių judėjimo apribojimų to padaryti negalėjo.

Pažymėjo, kad 2020 m. Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimuose pareiškėja balsavo už opozicijos atstovę Svetlaną Tichanovskają. Kilus protestams dėl rinkimų rezultatų klastojimo, pareiškėja juose aktyviai dalyvavo, todėl bijodama persekiojimo iš Baltarusijos Respublikos išvyko į Lietuvos Respubliką, kadangi čia gyveno jos sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis, su kuriuo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), turi nepilnametę dukrą, kuri yra Lietuvos pilietė. Nurodė, jog 2020 m. pabaigoje pareiškėja grįžo į Baltarusijos Respubliką išspręsti persikraustymo klausimų, parduoti (duomenys neskelbtini) turimą butą, išsivežti į Lietuvą vyresniąją dukrą.

Paaiškino, jog Baltarusijoje (duomenys neskelbtini) sulaukė skambučio iš teisėsaugos institucijų su reikalavimu atvykti į apklausą, (duomenys neskelbtini) buvo apklausta KGB darbuotojų, sulaukė grasinimų dėl šeimos, dėl vaikų, taip pat jai grasino byla dėl valstybės išdavimo. Iš karto po apklausos pareiškėja parašė prašymą dėl išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), kai jos sutuoktinis atvyko į pareiškėjos tėvo laidotuves, Baltarusijos Respublikos specialiosios tarnybos buvo išsikvietę apklausai ir jos sutuoktinį. Jį apklausė KGB, po šio įvykio pareiškėja ir jos sutuoktinis suprato, kad jų šeima bus persekiojama, dėl to skubiai susiruošė ir (duomenys neskelbtini) išvyko iš Baltarusijos. Nuo to laiko į Baltarusiją nevyko, pareiškėja net nepriėmė palikimo po tėvo mirties, visiškai nutraukė ryšius su kilmės šalimi, išskyrus pokalbius su motina ir seseria telefonu.

Pažymėjo, kad pareiškėja, būdama vaiko priežiūros kasmetinėse atostogose, prieš išvykdama atsisakė socialinių išmokų, kurias pagal Baltarusijos teisės aktus turėjo gauti dar pusantrų metų.

Akcentavo, kad gyvendama Lietuvos Respublikoje, pareiškėja aktyviai integruojasi į Lietuvos visuomenę: dalyvauja valstybinėse šventėse, keliauja po šalį, mokosi lietuvių kalbos; vyresnioji dukra lanko (duomenys neskelbtini), jaunesnioji dukra lanko (duomenys neskelbtini), juose užsiėmimai vyksta tik lietuvių kalba. Pareiškėjos sutuoktinis nuosavybės teise turi ir vadovauja įmonei UAB „A“, veikiančiai automobilių prekybos srityje. 2024 m. sausį pareiškėja taip pat pradėjo savo verslą – atidarė vestuvinių suknelių saloną pavadinimu (duomenys neskelbtini).

Pabrėžė, kad gyvendama Lietuvoje pareiškėja įsitraukė į pilietinę veiklą, socialiniame tinkle Facebook ir Instagram skelbė publikacijas, smerkdama Baltarusijos Respublikos režimą ir išsakydama solidarumą su Ukraina, dalyvavo mitinge prieš karą, finansiškai rėmė labdaros ir paramos fondą „Bysol“, teikiantį pagalbą nukentėjusiems nuo Baltarusijos Respublikos režimo, aukojo pinigus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, finansiškai dalyvavo lėšų rinkimo akcijoje Ukrainai skirtam Bayraktar‘ui įsigyti ir kt.

Pažymėjo, jog atsakovas tariamą pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui dėl galimo užverbavimo Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, sieja su jos buvusiu darbu, su nenutrūkusiais ryšiais su kilmės šalimi, tačiau Sprendimuose neįvertino aplinkybių dėl jos nutrūkusių ryšių nuo (duomenys neskelbtini) su kilmės šalimi, jos aktyvios opozicinės veiklos socialiniuose ryšiuose, dėl kurios ji neišvengiamai patirs persekiojimą Baltarusijoje, neatsižvelgė į jos šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius, kurie patvirtina, jog sprendimai akivaizdžiai nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviai egzistuojančioms aplinkybėms.

Tvirtino, jog pareiškėja visiškai ir besąlygiškai palaiko Lietuvos Respublikos užsienio politiką, ji nėra padariusi jokios nusikalstomos veikos, turi stiprius šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi jos šeima gyvena Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjos sutuoktinis ir vienas iš nepilnamečių vaikų turi Lietuvos Respublikos pilietybę, skundžiamais sprendimais jie atskiriami nuo artimiausio šeimos nario – motinos ir žmonos. Skundžiami sprendimai kelia grėsmę šeimos vientisumui, atsakovas visiškai nepaiso šeimą saugančių konstitucinių imperatyvų.

Pareiškėjos nuomone, skundžiami sprendimai visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir teises, buvo priimti net nevertinant su nepilnamečiais vaikais susijusių aplinkybių. Pagal ugdymo įstaigų charakteristikas pareiškėjos dukra turi stiprų ryšį su motina, kuri aktyviai dalyvauja darželio gyvenime, kūrybiniuose projektuose. Nurodė, kad LVAT praktikoje nurodyta, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės i šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. EŽTT taip pat yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą.

Pareiškėja įsitikinusi, jog skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos. 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 79, kuriuo patvirtino Lietuvos migracijos politikos gaires (toliau – ir Gairės). Vienas iš Lietuvos migracijos politikos tikslų yra siekis, kad nuosekliai mažėtų emigracija ir didėtų grįžtamoji migracija.

Tvirtino, kad pagal ginčui aktualią teismų praktiką Migracijos departamentas, būdamas viešojo administravimo subjektas, turėjo atlikti individualų vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau to neatliko, priimdamas skundžiamus Sprendimus vadovavosi tik Valstybės saugumo departamento išvada, kuri yra bendro pobūdžio, nepatvirtina jos grėsmės valstybės saugumui. Sprendimai priimti objektyviai neišnagrinėjus faktinių aplinkybių visumos, priimti formaliu pagrindu.

Pareiškėjos nuomone, kadangi nebuvo išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimas, byloje nustatytų faktų visuma patvirtina priešingą išvadą, negu padarė Migracijos departamentas, skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus, pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintą išsamumo principą, kuriuo privalo vadovautis savo veikloje viešojo administravimo subjektai. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje ginčijami Sprendimai buvo priimti remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui.

Tvirtino, jog ginčijamuose sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pažymėjo, jog Migracijos departamentas priėmė ginčijamus sprendimus pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nors VSD prašė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams.

Pažymėjo, jog priimant sprendimus remtasi VSD išvada, tačiau papildomai vertinti pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatydamas grėsmę vertino faktų visumą, t. y., kad pareiškėja pasirinkdama darbą nuo 1999–2003 m. ir 2008–2018 m. Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono ir vėliau (duomenys neskelbtini) žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. ji privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktos klausimyne informacijos matyti, kad valstybinėse institucijose iš viso dirbo net 14 metų. Be to, iš 2024-02-20 apklausos matyti, kad ji palaiko ryšius su savo buvusiais kolegomis. Migracijos departamento nuomone, tai leidžia pagrįstai manyti, jog yra susiformavę su buvusiais kolegomis ne tik darbiniai, bet ir draugiški ryšiai, todėl užsienietė net ir nedirbdama minėtose įstaigose toliau palaiko ryšius su buvusiais kolegomis. Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsienietės pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės (sutuoktinis ir viena iš dukrų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jos mokymasis lietuvių kalbos, sutuoktinio ir jos vykdomas verslas ir kt.) nepaneigia jos galimos grėsmės valstybės saugumui.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundu, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis įtarimais ir spėjimais. Pabrėžė, kad išvada yra pagrįsta pareiškėjos darbu Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini), lojalumu jai, t. y. vadovaujantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis/elgesiu (jos darbu). Atsakovo nuomone, reikalavimas, kad užsienietė turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos.

Teigė, kad priimant skundžiamus sprendimus Migracijos departamentas įvertino ir pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika – šeiminius, socialinius ir ekonominius. Sprendime atliktas individualus pareiškėjos vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, kad ji dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini), į dažnus jos vykimus į kilmės šalį.

Pažymėjo, kad tiek pareiškėja, tiek ir jos sutuoktinis teisėtai kirto sieną ir nebuvo sulaikyti Baltarusijoje, o tai nepatvirtina pareiškėjos teiginio apie jai galimai kylančią grėsmę.

Nurodė, kad pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietė neatitinka Įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pažymėjo ir tai, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas.

Nurodė, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Taip pat pažymėjo, kad Gairių pagrindas yra ne tik nesudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, bet ir siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, t. y. valstybės saugumas įeina ir į šios politikos tikslus ir kryptis.

Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėja nepateikia jokių duomenų ir priežasčių, dėl kurių dukra negalėtų vykti kartu su ja, kai savo pirmuosius gyvenimo metus praleido kartu su motina Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjos sutuoktinis net 314 kartų yra kirtęs Lietuvos Baltarusijos sieną. Taigi pareiškėjos sutuoktiniui nesudarė kliūčių turint verslą Lietuvoje vykti į Baltarusijos Respubliką ir ten būti nuo kelių iki keliasdešimt dienų. Pareiškėjai yra uždraudžiama atvykti tik į Lietuvos Respubliką, t. y. jai nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje. Akcentavo, kad pareiškėjos dukra yra ne tik Lietuvos Respublikos pilietė, bet ir Baltarusijos Respublikos pilietė. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktame Priede Nr. 36 nėra konstatuoti kokie nors padaryti pažeidimai susiję su vaiko interesais, o tik suteikta informacija.

Atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad Migracijos departamentas 2024-05-10 sprendimu Nr. 24S118309 nusprendė atsisakyti išduoti ES leidimo nuolat gyventi kortelę, nes Lietuvos Respublikos piliečio, pasinaudojusio laisvo judėjimo ES teise, šeimos narys, neturi teisės gauti ES leidimo nuolat gyventi kortelės, nes jai panaikinta teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovo nuomone, ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundu.

VSD nuomone, skundžiami sprendimai yra priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Nurodė, jog VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Baltarusijos įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus.

Akcentuoja, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvą, išduoti jai nacionalinę vizą, leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

VSD vertinimu, priimant sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į teismo suformuotą praktiką, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 24S91917, kuriuo buvo panaikinta S. S. teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 24S92690, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas 2); Migracijos departamento 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 24S118309, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjai ES leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 3) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Bylos duomenimis, 2023 m. liepos 24 d. pareiškėja pateikė prašymą ES piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi kortelę.

Pareiškėja 2023 m. liepos 27 d. Migracijos departamentui pateikė užpildytą Klausimyną. Atsakydama į Klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), pareiškėja nurodė, kad 1999-2003 m. ir 2008-2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamente buvo 2023 m. lapkričio 29 d. buvo gauta VSD išvada Nr. 18-12485, kurioje yra konstatuota, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad 1999-2003 m. ir 2008-2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini), asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD išvadoje buvo prašoma uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

Migracijos departamentas šioje byloje ginčijamu Sprendimu 1 nusprendė panaikinti pareiškėjos teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kuris įtvirtina, jog Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Šioje byloje ginčijamu Sprendimu 2 nuspręsta pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 2 priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies pagrindu, kuris numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Sprendime 2 nurodyta, jog įvertinus UTPĮ 133 str. 5 d. įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), tai, kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgus į kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (VSD Išvadoje prašė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus), ir tai, kad yra nustatyti asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Kriterijų vertinimo tvarkos 5p., 37 ir 38 p., pareiškėjai nustatytas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintas kaip proporcingas.

Sprendimu 3 atsisakyta išduoti pareiškėjai ES leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-594 „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau –ir ES kortelės aprašas) 42 punktu ir Įstatymo 104 straipsnio 2 dalies pagrindu, neatitinkant nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagrindų (sąlygų), iš esmės dėl to, kad jai panaikinta teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismo vertinimu, Sprendimai 2 ir 3 laikytini išvestiniais, nes jie grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Teismas pažymi, jog pagal LVAT suformuotą praktiką šios kategorijos bylose asmens tarnybinė veikla Baltarusijos viešajame sektoriuje laikoma vienu iš esminių faktorių, Migracijos Departamentui sprendžiant klausimą dėl asmens potencialios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai Lietuvoje. Tačiau tai nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti kitų aplinkybių, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir tai negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių aplinkybių ir duomenų.

LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU2My02MjQvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1563-624/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1563-624/2023">eA-1563-624/2023</a>). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, Migracijos Departamentas, išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus šios kategorijos bylose dėl užsieniečio galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui neatliko, į skundžiamus sprendimus iš esmės buvo perkelta VSD išvada, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimų proporcingumo principo aspektu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) m. pareiškėja sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu A. Š.. Bylos duomenys patvirtina, jog jie augina mažametę dukrą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pilietė. Pareiškėja taip pat turi dukrą iš pirmosios santuokos – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra Baltarusijos Respublikos pilietė (turėjo iki 2023-09-01 galiojusią Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę). Pareiškėjos ir abiejų dukrų gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėja Lietuvos Respublikoje nuo 2019-03-06 iki 2019-12-31 ir nuo 2020-11-12 iki 2022-03-06 buvo drausta Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Nuo 2023-01-12 pareiškėja yra įsiregistravusi vykdanti individualią veiklą.

Bylos duomenimis, pareiškėjai 2017-09-01 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p.), kuris galiojo iki 2018-11-02. Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelė pareiškėjai buvo išduota 2018-10-04 ir galiojo iki 2023-10-04.

Iš skundo turinio, paaiškinimų teismo posėdžio metu, 2024-02-20 pareiškėjos apklausos Migracijos departamente duomenų matyti, jog pareiškėja akcentuoja šeimyninio gyvenimo aplinkybes, tvirtino, jog šeimos ryšiai stiprūs, šeima Lietuvoje nenutrūkstamai gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai pareiškėja išsikraustė iš Baltarusijos, su kilmės šalimi visiškai nutraukė ryšius, išskyrus telefoninius pokalbius su pačiais artimiausiais žmonėmis (motina ir seseria), jog pilnai integravosi į Lietuvos visuomenę, ji ir vyras turi verslą Lietuvoje, perima jos kultūrą, mokosi lietuvių kalbos, vaikai auklėjami ir mokomi lietuviškose ugdymo įstaigose lietuvių kalba, pareiškėja aktyviai dalyvauja socialiniuose projektuose prieš karą Ukrainoje, socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram tiek ji, tiek sutuoktinis išsako aiškią pilietinę poziciją prieš Baltarusijos Respublikos režimą, pareiškėja dalyvavo 2020 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste mitinge, protestuodama prieš suklastotus rinkimų rezultatus, prezidentu išrenkant V. Lukašenką, Baltarusijoje bus yra persekiojama ir jai gresia baudžiamoji atsakomybė už valstybės išdavimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra paneigtos.

Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) ir tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai, skubotai, nebuvo surinkta pakankamai duomenų išvadai dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui konstatuoti, nebuvo pasiūlyta ir išaiškinta teisė pareiškėjai kaip silpnesnei pusei pateikti tyrimui visus reikšmingus įrodymus, iš esmės apsiribota pradinėje tyrimo stadijoje nustatytais vien pareiškėjos biografijos faktais dėl jos darbinės veiklos 1999–2003 m. ir 2008–2018 m. Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini)).

Teismas pažymi, jog vertinant pareiškėjos šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje skundžiamame 2024 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. 24S91917 (Sprendimas 1) jau pirmiau nurodyti minėti faktai dėl jos šeimyninės, socialinės, ekonominės padėties buvo išvardinti, tačiau joks vertinimas šiuo aspektu neatliktas, nors ir nurodyta, jog vertinimas šiuo požiūriu atliktas. Sprendime apsiribota tik bendro deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, jog Migracijos departamentas vertina, kad nei asmeniniai asmens interesai, nei jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Teismas pažymi, jog atsakovas Sprendime 2 pripažino, jog šeimyniniai ryšiai svarbūs, dėl to pusiau sutrumpino uždraudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį.

Iš skundžiamų sprendimų matyti, jog atsakovas laiko nepatikimais pareiškėjos paaiškinimus dėl jos 2024 -02-20 Apklausos metu nurodytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) jai grįžus į Baltarusiją galutinai išspręsti joje persikraustymo į Lietuvą persikraustymo klausimų, (duomenys neskelbtini) sulaukė telefoninio skambučio iš KGB su reikalavimu atvykti į apklausą, (duomenys neskelbtini) buvo apklausta KGB darbuotojų, grasinama dėl šeimos, iškelti jai baudžiamąją bylą dėl valstybės išdavimo, 15 metų laisvės atėmimo, grasinta dėl to, kad pareiškėja Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimuose balsavo už opozicijos atstovę Svetlaną Tichanovskają, dėl sufalsifikuotų rinkimų rezultatų buvo išreiškusi pasipiktinimą kolegoms, viršininkui (iš kolegų jai prieš tai tapo žinoma, kad buvo tikrinamas jos darbinis kompiuteris), grasinta dėl to, kad jos vyras Lietuvos pilietis, kad Lietuvos specialiosios tarnybos gali ją užverbuoti dėl jos darbo apskrities vykdomajame komitete.

Atsakovas abejoja taip pat pareiškėjos paaiškinimais dėl jos sutuoktinio, kaip pastarasis atvyko (duomenys neskelbtini) į jos tėvo laidotuves, iškvietimo į KGB ir apklausos KGB aplinkybių.

Teismo posėdžio metu išklausius pareiškėją, apklausus liudytoju jos sutuoktinį A. Š., nėra pagrindo abejoti pareiškėjos parodymais dėl minėtų aplinkybių, nes jie yra detalūs, nuoseklūs, atitinka 2024-02-20 pareiškėjos apklausos Migracijos departamente metu pareiškėjos duotus paaiškinimus, nenustatyta jokių prieštaravimų su byloje surinktų duomenų visuma. Teismas pažymi, jog liudytojas A. Š. teisme buvo įspėtas dėl atsakomybės, sutiko duoti dėl šeimos nario teisingus parodymus, todėl jais abejoti ir juos atmesti vien dėl to, kad parodymai duoti artimo šeimos nario, nėra pagrindo, juolab, kad juos pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma (ABTĮ 56 str.).

Atsakovas nurodė, jog skundžiamuose sprendimuose padaryta tokia išvada dėl to, kad pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos ir jos sutuoktinio kvietimus į apklausas KGB. Tokia išvada, teismo vertinimu, negali būti objektyvi ir paneigti pareiškėjos nurodytų aplinkybių, juolab, įvertinus visuotinai žinomus KGB veiklos metodus.

2023 m. liepos 27 d. pareiškėjos užpildytame Klausimyne nurodyta, jog ji atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) nuo 2021-02-01, nuo 2019-01-01 buvo vaiko priežiūros atostogose iki 3 metų, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja iš darbo išėjo 2018 m. savo noru, rinkimai ir mitingai įvyko 2020 m., t. y. jau jai nedirbant valstybinėje institucijoje, akivaizdžiai klaidingos, paneigtos byloje surinktais įrodymais.

Teismas pažymi, jog atsakovas, atlikdamas tyrimą privalo būti aktyvus, todėl, kylant dėl to abejonių, turėjo pagrindą iš pareiškėjos pareikalauti oficialių pareiškėjos atleidimo iš darbo dokumentų.

Pareiškėja patvirtino teismo posėdžio metu, jog pajutusi grėsmę dėl šeimos ir jos persekiojimo priėmė skubų sprendimą pateikti prašymą išeiti iš tarnybos, tai įrodo į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – jos 2021-01-21 prašymas išeiti iš darbo šalių susitarimu nuo 2021-02-01. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo pateikti papildomi rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, jog nutrauktas pašalpos vaikui iki trejų metų mokėjimas nuo 2021-02-01 (pareiškėjos darbdavio 2021-02-17 išduota pažyma apie pašalpos vaikui dydį ir mokėjimo laikotarpį). Kadangi nuoseklius pareiškėjos paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai, teismui nėra pagrindo abejoti jų tikrumu dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio iškvietimo į KGB apklausai, dėl pareiškėjos pagrįstos baimės kilmės šalyje patirti valdžios persekiojimą, dėl jos ir visos šeimos apsisprendimo palikti kilmės šalį, nutraukiant su ryšius.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad KGB apklausos tik patvirtina VSD kontržvalgybinę informaciją, kad minėtos tarnybos siekia verbuoti ar net tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, yra galimos, tačiau nagrinėjamu atveju yra bendro pobūdžio, į bylą nepateikta jokių duomenų dėl galimų pareiškėjos ir jos šeimos ryšių su minėtomis tarnybomis, tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis, apklaustas liudytoju aplinkybes dėl jų užverbavimo kategoriškai neigė. Tai, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis VSD neinformavo apie jų apklausą Baltarusijos KGB, galėtų būti vertinama visų nustatytų aplinkybių kontekste kaip reikšmingas faktas, tačiau nagrinėjamu atveju visų įrodymų kontekste negali būti laikomas esminiu.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjos šeimai jokios grėsmės nekyla, nes pareiškėja ir jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) teisėtai kirto sieną ir nebuvo sulaikyti Baltarusijos pareigūnų, savaime nepaneigia grėsmės pareiškėjai kilmės šalyje būti persekiojamai, atsižvelgiant į jos kilmės šalies viešai skelbiamą informaciją.

Teismas daro išvadą, jog visuma byloje surinktų įrodymų nepaneigia pareiškėjos paaiškinimų pagrįstumo dėl jos ir šeimos galimo persekiojimo Baltarusijos režimo.

Nors atsakovas ir VSD akcentavo, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus, tačiau iš į bylą pateiktų oficialių Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų apie sienos su Baltarusija kirtimo atvejus matyti, jog nuo (duomenys neskelbtini) nei pareiškėjos, nei jo sutuoktinio sienos kirtimo atvejų nefiksuota.

Byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjos motina ir sesuo tebegyvena Baltarusijoje, negali būti laikoma esmine, kiek tai susiję su pareiškėjos grėsme Lietuvos valstybės saugumui, nes pareiškėja prieš išvykdama į Lietuvą nekilnojamą turtą pardavė, po tėvo mirties palikimo atsisakė, nuo (duomenys neskelbtini) į kilmės šalį nevyksta, todėl pareiškėjos ketinimai nutraukti ryšius su kilmės šalimi vertinamos kaip nuo jos valios priklausančios maksimalios pastangos. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie galimas Baltarusijos Respublikos valstybės institucijų manipuliacijas per likusius gyventi pareiškėjos šeimos nariu. 2024-02-20 pareiškėjos apklausos Migracijos departamente ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai įrodo, jog jos sesuo irgi balsavo už opozicijos atstovę, aktyviai dalyvavo mitinguose protestuodama prieš suklastotus rinkimų rezultatus.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) yra vien spėjamo pobūdžio, bylos aplinkybių visuma šios išvados nepatvirtina. Pareiškėja tiek Apklausos Departamente metu, tiek teikdama paaiškinimus teismui pripažino, jog su kolegomis bendravo (sužinojo apie kompiuterio darbe tikrinimą), tačiau tai buvo atlikta tam tikru tikslu – siekiant išvengti galimo valdžios persekiojimo.

Pareiškėja akcentavo, jog Baltarusijos valdžios bus persekiojama dėl jos balsavimo už opozicijos atstovę Svetlaną Tichanovskają, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi balsavusių asmenų sąrašus. Taip pat gresia persekiojimas dėl jos aktyvios pilietinės pozicijos prieš Baltarusijos Respublikos režimą, pilietiškai ir finansiškai palaikant Ukrainą prieš Rusijos agresiją. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos.

Iš sprendimų turinio matyti, jog atsakovui buvo pateikti įrodymai – 2023 m. Lietuvoje veikiantiems labdaros ir paramos fondams darytų pavedimų kopijos dėl pareiškėjos skirtos paramos Ukrainos žmonėms. Į bylą pateikti duomenys iš socialinių tinklų Facebook ir Instagram, iš kurių matyti, jog pareiškėjos profilis su Ukrainos palaikymo emblema (Ukrainos vėliava), pateiktose nuotraukose užfiksuotas pareiškėjos dalyvavimas Ukrainos palaikymo akcijose, su tuo susiję jos pasisakymai ir kt.

Sprendimuose nebuvo įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjos opozicinės veiklos, jos reiškiamos aktyvios pilietinės pozicijos prieš oficialią Baltarusijos valdžios politiką socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram dėl paramos Ukrainai, dėl galimos grėsmės ir persekiojimo kilmės šalyje dėl jos įsitikinimų ir politinių pažiūrų.

Kaip jau minėta, Sprendimuose buvo atliktas tik formalaus pobūdžio pareiškėjos šeimyninio gyvenimo, jos socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje ir su kilmės šalimi vertinimas, neatliktas tyrimas dėl pareiškėjos ir jos šeimos narių integravimosi į Lietuvos visuomenę.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog jos sutuoktinis yra Lietuvos pilietis, nuolatinai gyvena Lietuvoje, šeima turi Lietuvoje gyvenamąją vietą, nekilnojamąjį turtą, pareiškėja nuo 2024 m. verčiasi individualia veikla, moka mokesčius valstybei, apdrausta valstybės socialiniu draudimu kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų vaiką.

Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėjos jaunesnioji dukra (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini), vyresnioji dukra –(duomenys neskelbtini), ugdymo įstaigose užsiėmimai vyksta lietuvių kalba, pareiškėjos vaikus sieja jau susiformavę socialiniai ryšiai su lietuvių kalba kalbančiais bendraamžiais (bendraklasiais), pareiškėja aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniuose renginiuose, valstybinėse šventėse, mokosi lietuvių kalbos, šiais metais ketina laikyti valstybinės kalbos egzaminą A2 lygiu.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje skundžiami sprendimai buvo priimti, neatlikus išsamaus individualaus aplinkybių tyrimo ir vertinimo, į sprendimus perkeliant VSD išvadą bei pateikiant bendro pobūdžio argumentus, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimų jų proporcingumo principo aspektu dėl jų neigiamų pasekmių pareiškėjai ir jos šeimai. Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti, priimti pažeidžiant gero administravimo principo imperatyvus, pagal kuriuos valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, tai sudaro pagrindą skundžiamus sprendimus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies pagrindu panaikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos S. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 24S91917, panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 24S92690, panaikinti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 24S118309.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis

Janina Vitunskienė

Natalja Zelionkienė