Administracinė byla Nr. I2-7832-743/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00448-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.2; 55.1.1; 55.1.3.
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 26 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė,
sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,
dalyvaujant pareiškėjui A. B.,
atsakovės atstovams G. V. ir S. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai akcinės bendrovės,,Regitra“, dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS,,B“, Lietuvoje veikianti per AAS,,B“ filialą.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. B. skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į akcinę bendrovę,,Regitra“ (iki 2024 m. liepos 1 d. – valstybės įmonė,,Regitra“; toliau tekste – abi ir Regitra) Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) padalinį, prašydamas pakeisti pasibaigusį galioti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir darbuotojos reikalavimu pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Kadangi pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą dėl to, kad nepateikė galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso ar tapatybės kortelės, pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti atsisakymo pakeisti vairuotojo pažymėjimą faktą ir atsakymą atsiųsti paštu jo nurodytu adresu.
Atsakymas raštu per mėnesį nebuvo pateiktas, todėl pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. skundu kreipėsi į Regitrą ir pastaroji 2024 m. vasario 27 d. rašte patvirtino neteisėtus Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) padalinio darbuotojos veiksmus, kuriais buvo pažeisti Regitros veiklą reguliuojantys teisės aktai.
Pareiškėjas pažymi, jog neteisėtais veiksmais Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) padalinys jam padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Dėl neteisėto vilkinimo pakeisti pasibaigusį galioti vairuotojo pažymėjimą ir atsisakymo atlikti kompetencijai priklausančius veiksmus pareiškėjui, kaip sunkiai vaikštančiam neįgaliajam, buvo sudaromi nepatogumai trukdant naudotis automobiliu ir sukeliami skausmai dėl priverstinio vaikščiojimo į vaistinę, parduotuves, mokėti mokesčius ir t. t. Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso nepripažinimo tinkamu asmens dokumentu Lietuvos Respublikoje pareiškėjas buvo viešai žeminamas šeimoje ir visuomenėje dėl vykdomos diskriminacijos jo atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, kad patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur.
Pareiškėjas pažymi ir tai, kad jis dar 2024 m. birželio 13 d. kreipėsi į Regitrą dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, tuomet jam darbuotoja paaiškino, kad tam reikalingas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – Lietuvos Respublikos ar (duomenys neskelbtini) pasas ar asmens tapatybės kortelė. Kadangi tuo metu jo (duomenys neskelbtini) paso galiojimas buvo pasibaigęs, jis kreipėsi dėl šio paso pakeitimo ir jį gavęs, 2023 m. gruodžio 14 d. vėl kreipėsi į Regitrą, tačiau jį priėmusi darbuotoja jau atsisakė pagal (duomenys neskelbtini) išduotą galiojantį pasą pakeisti jam vairuotojo pažymėjimą.
Pareiškėjas neigia tarp jo ir Regitros darbuotojos buvus kokius nors susitarimus dėl paskambinimų ar atėjimų: jis niekur nenurodė jokio telefono numerio ir paliktame prašyme aiškiai išsakė poziciją raštu patvirtinti, kodėl jam atsisakoma pakeisti vairuotojo pažymėjimą pagal pateiktą galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą; jis yra neįgalus, jam sunku vaikščioti, tad ateiti jis neketino ir dėl atėjimo su darbuotoja nesitarė.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Regitra su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovės atstovė pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. atvyko Regitros (duomenys neskelbtini) padalinį (toliau – ir (duomenys neskelbtini) padalinys) pasikeisti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2023 m. birželio 4 d. Įgaliotai darbuotojai pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2023 m. rugsėjo 12 d. Įgaliota darbuotoja, suabejojusi, ar pagal pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą pareiškėjui gali būti išduodamas naujas vairuotojo pažymėjimas, sutarė su pareiškėju, kad pasitikslins informaciją, t. y. ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus galima išduoti vairuotojo pažymėjimą ir pareiškėją raštu informuos tik tuo atveju, jeigu vairuotojo pažymėjimą bus nuspręsta atsisakyti išduoti. Įgaliota darbuotoja su pareiškėju sutarė, kad jis kreipsis į (duomenys neskelbtini) padalinį po penkių darbo dienų. Pareiškėjui sutartu laiku nesikreipus, įgaliota darbuotoja kelis kartus bandė susisiekti su pareiškėju telefonu siekdama informuoti pareiškėją, kad jis gali atvykti į (duomenys neskelbtini) padalinį ir pateikti prašymą, tačiau susisiekti nepavyko.
Atsakovės atstovė sutinka, kad prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus, t. y. per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, tačiau įgaliota darbuotoja vykdė žodinį susitarimą su pareiškėju, rašytinio atsakymo į 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą, nepateikė.
Nurodo ir tai, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad būtent dėl Regitros darbuotojų neteisėtų veiksmų jis patyrė nurodomą 10 000 neturtinę žalą. Atsakovės atstovė pažymi, kad pareiškėjas, nurodydamas patirtos 10 000 Eur neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio abstrakčius teiginius. Pareiškėjas nepagrindė, jog būtent dėl Regitros darbuotojų neteisėtų veiksmų atlikimo būtų kilusios realios pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar būtų sutrikdyta jo psichologinė būsena, dėl to būtų prireikę specialistų pagalbos. Pareiškėjas, net ir gavęs teigiamą atsakymą dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo galimybės, jo pasikeisti neatvyko iki šiol.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS,,B“, Lietuvoje veikianti per AAS,,B“ filialą, atsikirtimų į skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
I. Dėl kilusio ginčo ir nustatytų bylos aplinkybių
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų valstybės valdžios institucijų veiksmų, kai 2023 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) padalinio darbuotoja atsisakė priimti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą kaip netinkamą asmens dokumentą pareiškėjui teikiant prašymą išduoti naują Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir kai (duomenys neskelbtini) padalinys per teisės aktų nustatytą terminą raštu neatsakė į pareiškėjo prašymą.
Byloje nustatytos aplinkybes.
2024 m. gruodžio 14 d. prašymu pareiškėjas paprašė oficialiu raštu patvirtinti kad jam, kaip (duomenys neskelbtini) piliečiui, pateikus šios valstybės pasą, pakeisti vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas pasibaigė. Prašyme išreikšta pareiškėjo poziciją – atsakymą siųsti paštu, prašyme nurodytas adresas, telefono numeris nenurodytas (b. l. 2). Regitra pareiškėjui į pateiktą prašymą neatsakė.
Pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. elektroniniu paštu Regitrai pateikė skundą, kuriame paaiškino, jog 2023 m. gruodžio 14 d. nebuvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas dėl to, kad tapatybei patvirtinti pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Paaiškino, kad dėl to raštu pateikė prašymą pateikti atsakymą paštu ir nurodyti priežastį, dėl kurios vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu, nes norminiuose aktuose, reguliuojančiuose Regitra veiklą, nenustatyta, kad tapatybei patvirtinti privalo būti pateikiamas tik Lietuvos Respublikos piliečio pasas ar tapatybės pažymėjimas. Pažymėjo, kad atsakymo negavo.
Regitra atsakė į pareiškėjo 2024 m. sausio 30 d. skundą 2024 m. vasario 27 d. raštu Nr. S-2903, kuriame informavo, kad (duomenys neskelbtini) piliečio pasas yra tinkamas dokumentas tapatybei nustatyti, kai pareiškėjas teikia prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, ir atsiprašė, kad padalinio įgaliotas darbuotojas nepateikė pareiškėjui atsakymo raštu į jo prašymą.
2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. vasario 20 d. paaiškinimuose bei apklausta teismo posėdyje Regitros darbuotoja liudytoja L. R. nurodė, kad ji po mokymų buvo pradėjusi dirbti 2023 m. rugsėjo mėnesį, pirmą kartą susidūrė su situacija, kai prašoma pakeisti vairuotojo pažymėjimą pateikus (duomenys neskelbtini) pasą ir ji nežinojo, ar tai galima. Klausė kolegų, kurie jai paaiškino, kad negalima, todėl ji atsisakė pakeisti vairuotojo pažymėjimą pagal (duomenys neskelbtini) išduotą pasą. Kitą dieną ji jau išsiaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo pakeitimas pagal (duomenys neskelbtini) išduotą pasą galimas, ji skambino pareiškėjui rastu telefonu, tačiau jai susisiekti nepavyko. Ji manė, kad pareiškėjas ateis pats, tačiau neatėjo, todėl atsakymas jam laiku nebuvo išsiųstas. Paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad su A. B. buvo susitarta, kad Regitra pateiks atsakymą raštu tik tuo atveju, jei vairuotojo pažymėjimo negalės išduoti, kad pas pareiškėjas žadėjo atsakymo ateiti po penkių dienų, nepatvirtino. Pažymėjo, kad taip nebuvo susitarta, tačiau ji manė, kad taip pareiškėjas padarys. Kadangi buvo išsiaiškinta, kad vairuotojo pažymėjimą bus galima išduoti pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) pasą, atsakymas A. B. į jo 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškimą nebuvo išsiųstas, buvo manyta, kad po kelių dienų jis ateis į Regitrą ir bus įformintas jo prašymas dėl pakeitimo pagal turimą (duomenys neskelbtini) pasą (b. l. 27, 38).
Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjui neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 2). Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. B. galiojimas baigėsi 2023 birželio 4 d. (b. l. 70). Iš paso Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) išduotas 2023 m. rugsėjo 12 d., galiojimas – iki 2033 m. rugsėjo 11 d., taigi, pareiškėjo kreipimosi į Regitrą dieną – 2023 m. gruodžio 14 d., buvo galiojantis (b. l. 37).
Taigi, byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės. 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas, pateikdamas galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą kreipėsi į Regitrą padalinį dėl pasibaigusio vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. Regitra darbuotoja L. R. atsisakė tokį pareiškėjo prašymą registruoti, nurodė, kad negalima pagal (duomenys neskelbtini) pasą padėti prašymo pateikimo procedūros. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą raštu nurodyti, kodėl atsisakomas pradėti prašymo registravimo procedūrą pagal (duomenys neskelbtini) pasą. Pareiškėjui į šį prašymą Regitra per nustatytą terminą neatsakė.
II. Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad byloje nėra ginčo, kad 2023 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) padalinyje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą išduoti naują (pakeisti) vairuotojo pažymėjimą dėl to, kad tapatybei patvirtinti jis darbuotojai pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Svarbu tai, kad Į paliktą pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą pareiškėjui neatsakytas nei raštu, nei žodžiu (telefonu). Tik po pareiškėjo 2024 m. sausio 30 d. pakartotinio elektroninio laiško Regitrai, 2024 m. vasario 27 d. raštu Nr. S-2903 Regitra pareiškėją informavo, kad (duomenys neskelbtini) piliečio pasas yra tinkamas dokumentas tapatybei nustatyti, kai pareiškėjas teikia prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, ir atsiprašė, kad padalinio įgaliotas darbuotojas nepateikė pareiškėjui atsakymo raštu į jo prašymą.
Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) galiojusių Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1V-819 redakcija), 7.1 papunktyje nustatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai baigiasi arba jau pasibaigė ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas.
Pagal Taisyklių 10 punktą, pateikdamas prašymą įgaliotajam darbuotojui, pareiškėjas, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas portale, pateikia ir šiuos dokumentus: 1) galiojantį asmens dokumentą; 2) galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, patvirtinančią, kad jo sveikatos būklė yra tinkama vairuoti atitinkamos (-ų) kategorijos (?ų) motorines transporto priemones, jei Taisyklių 17.5 papunktyje nurodytu atveju nustatoma, kad Vairuotojų registre nėra duomenų apie galiojančią medicininę pažymą. Medicininė pažyma išduodama Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, nustatyta tvarka; 3) vairuotojo pažymėjimą, jeigu jo duomenų nėra Vairuotojų registre (anksčiau buvo išduotas, neprarastas ar nesunaikintas); 4) jei pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo ar nėra deklaruota Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais – dokumentą (-us), kuriuo (-iais) patvirtinamas gyvenimo Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas per kiekvienus kalendorinius metus arba studijavimo ar mokyklos lankymo Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, arba apibrėžtos trukmės užduoties atlikimo užsienyje, arba darbo užsienyje ir nuolatinio grįžimo į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių, arba atvykimo arba grįžimo nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių faktas.
Taisyklių 2.1 papunktis nustato, jog asmens dokumentas – galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: 2.1.1. Lietuvos Respublikos piliečio – asmens tapatybės kortelė, Lietuvos Respublikos pasas, laikinas pasas, Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas, laikinasis pažymėjimas, išduotas piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos pasą; 2.1.2. užsieniečio – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis kelionės dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2.1.3. Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio – Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, paimto asmens dokumento kopija, patvirtinta Lietuvos Respublikos prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kartu su dokumento kopiją tvirtinusios institucijos (įstaigos) išduota pažyma apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimą.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Taisyklių 10 punkte, 2.1.2 papunktyje buvo įtvirtinta galimybė kreiptis dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo (pakeitimo) ir pateikiant užsienio valstybės piliečio pasą. Taigi, 2023 m. gruodžio 14 d. Regitra nepagrįstai atsisakė pradėti pareiškėjo prašymo dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, registravimo procedūrą pagal jo pateiktą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, ir tokie Regitra veiksmai vertinti kaip neteisėti.
Kaip minėta, po šio atsisakymo, pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė Regitrai prašymą atsakyti jam raštu, dėl ko atsisakyta pradėti prašymo procedūrą pagal užsienio valstybės pasą.
Ginčui aktualiu laikotarpiu Regitra gautų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimas buvo vykdomas vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2007 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 875 (toliau – Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).
Pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 29 punktą, prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 30 punktas nustato, kad prašymai ir skundai, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytus prašymus ar skundus, tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.
Remiantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 31 punktu, priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus.
Pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 32 punktą, prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 40 punkte nustatyta, jog prašymas ar skundas, pateiktas raštu nesilaikant Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 23 ir (ar) 24 punktuose nustatytų reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens prašyme ar skunde nurodytą kontaktinę informaciją grąžinamas (arba, jei dokumentai elektroniniai, pateikiama toliau išdėstyta informacija) asmeniui, pateikusiam prašymą ar skundą, nurodant tokio prašymo ar skundo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, trūkumams ištaisyti, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Kai per institucijos nustatytą terminą asmuo nepateikia institucijai pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytus reikalavimus įforminto prašymo ar skundo, toks prašymas ar skundas laikomas nepaduotu.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.
Iš aukščiau nurodytų įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) padalinys per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, t. y. per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, atsakymo į pareiškėjo prašymą neparengė ir jo prašomu būdu pareiškėjui nepateikė, taigi Regitra pažeidė nustatytą teisinį reguliavimą ir netinkamai atliko savo pareigas. Atsakovės atstovė į bylą nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo prašymą pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 29 punktą buvo atsisakyta nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, arba kad prašymas pareiškėjui buvo grąžintas pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 40 punktą nurodant prašymo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą.
Aptartieji įrodymai leidžia teismui pripažinti įrodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) padalinys nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą jo tapatybei patvirtinti bei neteisėtai per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka neišnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. prašymo ir nepateikė jam atsakymo raštu jo prašomu būdu. Tai sudaro pagrindą konstatuoti (duomenys neskelbtini) padalinio veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, nes valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdydami jiems priskirtas funkcijas pažeidė pareigą veikti pagal jų veiklą – šiuo atveju motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimą bei prašymų ir skundų nagrinėjimą – reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjui.
III. Dėl neturtinės žalos dydžio
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) padalinio veiksmų jam, neįgaliam asmeniui, buvo sudaromi nepatogumai naudotis automobiliu ir sukeliami skausmai dėl priverstinio vaikščiojimo į vaistinę, parduotuves, mokėti mokesčius. Teigė, jog jautėsi diskriminuojamas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso. Pareiškėjas į bylą pateikė neįgaliojo pažymėjimo kopiją.
Aptartieji įrodymai, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas išgyveno dėl (duomenys neskelbtini) padalinio neteisėtų veiksmų nepagrįstai atsisakius priimti prašymą išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, įstatymo nustatytu terminu neatsakius į jo prašymą. Be to, dėl to, kad nebuvo pradėta vairuotojo pažymėjimo keitimo procedūra, pareiškėjas patyrė ir nepatogumus, nes dėl nustatytų specialiųjų poreikių judėjimas be transporto priemonės tenkinant būtinuosius kasdieninius poreikius, buvo žymiai sunkesnis.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir emocinės savijautos, pripažįsta, kad įvertinus nustatytus pažeidimus, pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu (duomenys neskelbtini) padalinio darbuotoja būtų priėmusi jo pateiktą pasą ir jeigu (duomenys neskelbtini) padalinys įstatymo nustatytu terminu ir pareiškėjo prašomu būdu būtų pateikęs atsakymą į 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą. Teismas daro išvadą, kad nustatyti viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą kaip ji apibūdinama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo apribota teisė naudotis automobiliu neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, dėl to jis, asmuo, kuriam nustatyti specialieji poreikiai, patyrė nepatogumų ir neigiamų tenkinant kasdieninius būtinuosius poreikius (prekių pirkimas, paslaugų mokėjimas ir pan.), sprendžia, kad šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija, teisingai kompensuojančia pareiškėjo patirtus išgyvenimus, todėl spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.
Pareiškėjas prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė patyręs tokios apimties išgyvenimus.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas, be aukščiau nurodyto konstatavimo, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Regitros darbuotojų kaltės patyrė nepatogumų dėl negalėjimo vairuoti automobilį, išgyveno, kad jam laiku neatsakoma, taip pat patyrė pažeminimą dėl to, kad jo turimas nevertinamas, atsižvelgia į ir tai, kad Regitra 2024 m. vasario 27 d. rašte pripažino, kad (duomenys neskelbtini) piliečio pasas yra tinkamas dokumentas tapatybei nustatyti, kad į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą nebuvo atsakyta, taigi, Regitra atsiprašė dėl netinkamų veiksmų neatsakius laiku. Be to, jau nuo 2024 m. vasario 27 d. pareiškėjas realiai galėjo kreiptis dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, todėl tas faktas, kad iki bylos išnagrinėjimo šios teisės nerealizavo, leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai ir išgyvenimai dėl to, kad neturi galiojančio vairuoto pažymėjimo, nėra tokie dideli, kaip juos vertina pats pareiškėjas. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl konstatuotų pažeidimų jam būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, stipriai pablogėjusi fizinė ar psichinė sveikata), nepateikė jokių įrodymų, kad jo fizinės ir psichinės sveikatos būklė iš esmės pablogėjo po 2023 m. gruodžio 14 d. būtent dėl atsiradusių apribojimų teisėtai vairuoti automobilį.
Teismas, įvertinęs visus aukščiau nurodytus argumentus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste, siekdamas užtikrinti teisingą šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteistinos neturtinės žalos dydį mažinant iki 300 Eur. Teismo vertinimu, tokia neturtinės žalos suma yra adekvati pareiškėjo patirtiems nepatogumams ir dvasiniams išgyvenimams kompensuoti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos akcinės bendrovės,,Regitra“, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Vailionė
