Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-6431-422/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00130-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 55.1.1

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A. P.,

atsakovės atstovui R. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja I. P. (toliau –ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:

1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023-12-28 raštą Nr. R2-4982 (toliau – ir Skundžiamas raštas);

2) įpareigoti atsakovę Tarnybą atlikti veiksmus – patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, 0,3855 ha ploto) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Miškų kadastro duomenis, išbraukiant iš Miškų kadastro 944 kv. m plotą, matininko T. V. 2023-09-05 parengtame plane pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 22, 21, 20, 1 (toliau – ir Ginčo teritorija).

Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Pareiškėjos advokatas 2023-12-05 kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl Žemės sklypo Miškų kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo buvo prašoma išbraukti iš Miškų kadastro Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje esančio 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo dalį, apie 10 000 kv. m plotą, matininko T. V. 2023-09-05 parengtame plane pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 22, 21, 20, 1 pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo planą M 1:1000. Pažymėjo, jog 2023-12-05 prašyme Tarnybai buvo akcentuota, kad teikiamas naujas prašymas, kitais pagrindais ir pagal kitas faktines aplinkybes ir prašyta jo netapatinti su pirmiau teiktais Pareiškėjos prašymais ir aplinkybėmis, nagrinėtomis administraciniuose teismuose, bei išnagrinėti šį prašymą iš naujo. Nurodė, jog Skundžiamu raštu Tarnyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti Pareiškėjos prašymą remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, neva jis pateiktas pakartotinai.

Nurodė, jog Skundžiamas raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nurodyti Pareiškėjos prašymai (2012-11-19, 2019-03-14, 2019-08-14), kuriuose ji prašė ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą, kadangi nurodytas 1 055 kv. m plotas neatitinka miško sąvokos, nes nurodytame medžių plote medžių skalsumas yra mažesnis kaip 0,3. Pareiškėjos teiktame 2023-12-05 prašyme nurodyti visai kiti pagrindai, kitos faktinės aplinkybės, kitas plotas, pateikti nauji duomenys. Juo prašoma ne ištaisyti miškų inventorizacijos klaidas, o suformuotas reikalavimas patikslinti Žemės sklypo Miškų kadastro duomenis, t. y. išbraukti iš Miškų kadastro Ginčo teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad šis plotas nuo kitos miško dalies yra atribotas nuotekų šalinimo vamzdyno bei jo apsaugos 10 m zona (546 kv. m plotas), kuriame neturi būti medžių ir krūmų, šis plotas neturi būti įtrauktas į miško žemės plotą, o likęs plotas – 398 kv. m – pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą nėra miškas, nes jo plotas mažesnis kaip 0,1 ha.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikai priklausantis (patikėjimo teise – Vilniaus miesto savivaldybei) Žemės sklypas patenka į Pareiškėjos senelio K. R. turėtąją 3 ha ploto žemę, kurią ji pageidauja susigrąžinti natūra.

Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) savo raštuose Pareiškėjai išaiškino, kad prašomos žemės sklypo dalies sugrąžinti natūra šiuo metu nėra galimybės, kadangi ji patenka į valstybinės reikšmės miško plotą ir tik patikslinus Miškų kadastro duomenis ir išbraukus iš Miškų kadastro prašomos sugrąžinti žemės ploto dalį bus galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą ir sugrąžinti jį natūra.

Tvirtino, jog 2023-12-05 Pareiškėjos prašymą atsisakyta nagrinėti nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, pažeidžiant VAĮ nuostatas, todėl Skundžiamas raštas turi būti panaikintas, įpareigojant atsakovę atlikti veiksmus.

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba su Pareiškėjos skundu nesutinka.

Atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metui nurodė, jog visiškai nepagrįstas Pareiškėjos argumentas, kad 2023-12-05 prašymas Nr. 23-12-05-01 buvo pateiktas kitais pagrindais ir pagal kitas faktines aplinkybes.

Tvirtino, jog analogiškos aplinkybės Pareiškėjos buvo nurodytos ir išnagrinėtos byloje, kurioje Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2019-09-18 raštą Nr. R2-1907 „Dėl prašymo ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemas“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-11-19 sprendimą Nr. 21R-779(AG-724/03-2019). Teismas 2020-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTIxODItNDI4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2182-428/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2182-428/2020">eI3-2182-428/2020</a> jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-09-29 nutartimi Pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020-07-03 sprendimą paliko nepakeistą.

Pažymėjo, jog minėtoje byloje teismo sprendimu buvo nustatyta, kad prašomoje susigrąžinti natūra žemės sklypo dalyje auga kelios pušys bei invaziniai medžiai uosialapiai klevai, konstatuota, jog šie medžiai nagrinėjamoje teritorijoje nesudaro Miškų įstatyme nustatyto minimalaus skalsumo – 0,3. Prieš priimant Tarnybai toje byloje ginčijamą sprendimą, buvo atliktas Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje.

Paaiškino, jog valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo atvejai.

Nurodė, jog Pareiškėja susidariusią situaciją įvardija kaip galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas. Pareiškėja prašė patikslinti schemą Tvarkos aprašo 13.2 papunkčio pagrindu, kuriuo nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Atsakovės nuomone, ginčo atveju nebuvo padaryta klaidų. Tvirtino, jog pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą pagrindu Aplinkos ministerijai inicijuoti Vyriausybės nutarimu (norminiu teises aktu) patvirtintos schemos patikslinimą, galėtų būti atitinkamų institucijų pateikta informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai. Vadovaujantis Tvarkos aprašu, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę teikti pasiūlymus schemos rengėjui (Tarnybai).

Pažymėjo, jog Miškų įstatymo 102 straipsnyje numatyta, kad miško žemėje galima tiesti inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), taip pat įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, nepaverčiant šios miško žemės kitomis naudmenomis ir jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai. Dėl to niekuo nepagrįstas Pareiškėjos argumentas, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokia veikla draudžiama vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonose, kurio 2 papunktyje nurodoma, kad draudžiama sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus).

Tvirtino, jog Tarnyba Pareiškėjos teisių nepažeidžia, ginčo sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nagrinėjama teritorija priklauso vientisam miško masyvui, išbraukti šio sklypo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Tarnyba neturi teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Patvirtino, kad Pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. R. turėtą iki nacionalizacijos 3 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), į kurią patenka ir Ginčo teritorija.

Akcentavo, jog sprendimą miškų plotus priskirti valstybinės reikšmės miškams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (miškų plotai valstybinės reikšmės miškams priskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais)), o sprendimus tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pagal kompetenciją priima atsakovė, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, negali kvestionuoti Tarnybos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024-01-02 potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) miestą, baigtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog miškų ūkio paskirties Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 2024-01-10 Vyriausybės nutarimu Nr. 32 ir 2024-01-25 valstybinės žemės, perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei, priėmimo–perdavimo aktu Nr. A54-170/24(2.14.1.36E-ŽEM) jis buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto savivaldybei.

Pažymėjo, jog, pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Miškų valstybės kadastre įregistruota miško žemė ir valstybinės reikšmės miškas, kurio plotų schemos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Todėl pagal esamus duomenis nuosavybės teisių atkūrimas minimoje teritorijoje nėra galimas. Tačiau šiuos klausimus pagal kompetenciją turi spręsti Tarnyba.

Valstybė įmonė Registrų centras nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023-12-28 rašto Nr. R2-4982 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu raštu Tarnyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti Pareiškėjos prašymą kaip pateiktą pakartotinai (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Pareiškėjos atstovas advokatas A. P. 2023-12-05 pateikė Tarnybai prašymą dėl Miškų kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo Pareiškėjos vardu prašė patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, 0,3855 ha ploto, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Miškų kadastro duomenis, t. y. išbraukti iš Miškų kadastro Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje esančio 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo dalį, apie 10 000 kv. m plotą, matininko T. V. 2023-09-05 parengtame plane pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 22, 21, 20, 1 pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo planą M 1:1000.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Pareiškėjos prašyme nurodyta teritorija patenka į 0,3855 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įregistruotas 0,3855 ha miško žemės plotas. Žemės sklypas išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ginčo teritorija patenka į Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinį sklypą.

Byloje nėra ginčo, jog Pareiškėjos prašyme minima Ginčo teritorija patenka į buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos turėtą 3 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), į kurią pretenduoja Pareiškėja atkurti nuosavybės teises natūra.

Pareiškėja prašyme Tarnybai esminiais argumentais nurodė aplinkybes, kad patikslinus Miškų kadastro duomenis prašomu būdu Pareiškėjai atsirastų galimybė suformuoti 10 000 kv. m žemės sklypą ir jį grąžinti natūra senelio K. R. turėtoje žemėje; kad Miškų įstatyme yra nuostata, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas ir skalsumas ne mažesnis nei 0,3; kad prašoma grąžinti natūra sklypo dalis 944 kv. m nesijungia su miško masyvu, t. y. nesudaro vientiso miško masyvo su Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalu, kadangi juos atskiria buitinių ir gamybinių nuotekų vamzdynas su jo apsaugos zona po 5 m į abi puses, todėl apsaugos zonoje negali augti medžiai bei krūmai, šioje 10 metrų apsaugos zonoje negali būti jokių želdynų; kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonose draudžiama sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus).

Skundžiamame rašte Tarnyba atsisakė nagrinėti Pareiškėjos prašymą, nurodydama, jog Tarnyba dėl to paties klausimo jau išnagrinėjusi 2012-11-29, 2019-03-14, 2019-08-14 prašymus, atlikusi Miškų valstybės kadastro patikrinimą vietoje, Tarnyba yra priėmusi sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 10 taksacinis sklypas (dabar – 8 taksacinis sklypas) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje teritorijoje tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš Miškų valstybės kadastro Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje esančio 1 miško kvartalo 8 taksacinio sklypo dalį. Taip pat nurodė, kad Tarnybai nepateikta jokių naujų duomenų (pažymėjo, kad informacija apie visus nuotėkų šalinimo tinklus yra vieša (www.geoportal.lt), įskaitant ir informaciją apie nuotekų šalinimo tinklus, todėl ši informacija negali būti laikoma naujais duomenimis), todėl 2023-12-05 prašymas, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pakartotinai nebus nagrinėjamas.

VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023-11-30 iki 2024-01-01) nustatyti pagrindai, kai prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Vienas iš nurodytų pagrindų yra įtvirtintas VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte, o būtent, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Iš Pareiškėjos 2023-12-05 prašymo matyti, jog Tarnybos buvo prašoma patikslinti Miškų kadastro duomenis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, kuris neteko galios nuo 2024 m. sausio 1 d., 4.9 papunkčio pagrindu.

Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 4.9 papunktyje reglamentuota, jog Kadastro duomenys tikslinami, nustačius Kadastro duomenų klaidas. Aprašo 12 punkte numatyta, jog sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo / keitimo (Aprašo 6 priedas). Aprašo 7 punkte nustatyta, kad gavus informacijos, jog kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos specialistai pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams.

Bylos duomenys patvirtina, jog Pareiškėja administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTIxODItNDI4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2182-428/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2182-428/2020">eI3-2182-428/2020</a> kėlė teisminį ginčą, prašydama panaikinti Tarnybos 2019-09-18 raštą Nr. R2-1907 „Dėl prašymo ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemas“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-11-19 sprendimą Nr. 21R-779(AG-724/03-2019). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020-07-03 sprendimu Pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-09-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg5MS0yNjEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1891-261/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1891-261/2021">eA-1891-261/2021</a> Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020-07-03 sprendimą paliko galioti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-03-16 nutartimi Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje netenkintas. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTIxODItNDI4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2182-428/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2182-428/2020">eI3-2182-428/2020</a> įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, kad, nagrinėjant Pareiškėjos 2019-08-14 prašymą ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą, patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2019-09-11 įsakymu Nr. 207-19-V buvo paskirti Miškotvarkos skyriaus specialistai atlikti Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje – Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksaciniame sklype.

Atlikus patikrinimą vietoje, 2019-09-12 buvo surašytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1443 (toliau – ir Aktas). Iš į bylą pateikto Akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinis sklypas, išskyrus Akte nurodytą sklypo dalį, pažymėtą 8-1 (nepagrįstai priskirtas prie miško kelias, tačiau dėl šios dalies byloje ginčo nėra), atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje keliamus reikalavimus miško žemei.

Bylos duomenys patvirtina, jog minėto Akto pagrindu Tarnyba priėmė 2019-09-13 sprendimą Nr. S-1909-47 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, iš kurio matyti, kad Kadastro duomenis, kurių patikrinimas buvo atliktas Pareiškėjos 2019-08-14 prašymo pagrindu, atsisakyta tikslinti. Minėtas sprendimas nėra teismine tvarka nuginčytas, yra galiojantis.

Pažymėtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020-07-03 sprendime buvo konstatuota, kad ginčo žemės sklypas Miškų kadastre registruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 ir priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams pagal 2002 m. inventorizacijos duomenis. Iki tol pagal 1986 ir 2001 m. inventorizacijos duomenis Ginčo teritorija buvo užimta miško žeme. Tarnybos 2019-06-12 pažyma Nr. 98342 apie tekstinius Miškų kadastro duomenis, taksoraščio ištrauka apie 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo medžių rūšis, amžių, medyno sudėtį, medynų tūrį, kilmę, taip pat miškų žemėlapio 2019-06-12 fragmentas Nr. 98343 apie miško žemės ribas patvirtina, jog ginčo žemės plotas (0,055 kv. m) buvo užimtas miško žemės ir pateko į 0,3855 ha miško žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Miškų kadastro ir Akto duomenys leidžia neabejotinai konstatuoti, jog Pareiškėjos prašymas ištaisyti sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant šią teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nepagrįstas.

Teismas nurodė, kad Pareiškėjos pateikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „N“ 2019-05-29 parengta miško paskirties sklypo (duomenys neskelbtini) g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos su naudmenomis schema ir specialisto išvada nepaneigia atsakovės specialistų Akte nustatytos faktinės aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinio 0,50 ha sklypo teritorijos 0,38 ha dalyje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, į 1 055 kv. m ginčo teritoriją yra įsiterpusi 0,017 ha žemės ploto miško aikštelė, kuri patenka į minėto 0,38 ha ploto miško žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 8 taksaciniame 0,50 ha sklype UAB „N“ pažymėtos naudmenos ir specialisto išvadoje nurodyta sklypo charakteristika, jog ginčo 1 055 kv. m sklypas neapaugęs mišku, nepaneigia vertinimo, kad ginčo teritorija atitinka miško žemei keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, jog teismas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg5MS0yNjEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1891-261/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1891-261/2021">eA-1891-261/2021</a> konstatavo aplinkybes, kad 1 055 kv. m ploto teritorija, dėl kurios Pareiškėja kėlė ginčą toje byloje, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, visa 0,38 ha žemės sklypo teritorija turi būti vertinama kaip vientisas miško masyvas. Teismas nustatė, jog toje byloje skundžiamu administraciniu aktu buvo pagrįstai ir teisėtai atsisakyta ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą bei patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą 1 055 kv. m teritorijos dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, Vilniuje, išbraukiant šią teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Tarnybos specialistams patikrinimo metu nustačius, jog ginčo žemės sklype yra miško žemė, nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą administracinį sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje Pareiškėja kelia ginčą dėl mažesnio ploto teritorijos – 944 kv. m, kuri patenka į administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg5MS0yNjEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1891-261/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1891-261/2021">eA-1891-261/2021</a> nagrinėtos teritorijos dalį. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino Pareiškėjos atstovas. Taigi akivaizdu, kad šioje byloje keliamas ginčas dėl to paties dalyko, tuo pačiu klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas.

Pareiškėja akcentavo, kad 2019-08-14 jos prašymas buvo pateiktas ne dėl Kadastro duomenų tikslinimo, tačiau dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos ištaisymo. Vis dėlto teismas pažymi, jog minėtu prašymu buvo prašoma patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, nesutinkant su Tarnybos Akte nustatytomis aplinkybėmis, nurodant aplinkybes, kad UAB „N“ schemoje pažymėta teritorija nėra miškas, nes neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatų; šiame plote, Pareiškėjos teigimu, auga tik invazinės, žmogaus sodintos medžių rūšys ir medžiai, kurių skalsumas apie 0,2, minėtoje teritorijoje miškas buvo veisiamas tikslingai, apie 30 proc. medyno sudaro kultūrinės kilmės medžiai.

Šioje nagrinėjamoje byloje nurodomos aplinkybės iš esmės sutampa – dėl tų pačių medžių (dėl pušų ir invazinių medžių), tik vadovaujamasi kitais teisės aktais – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams“ nuostatomis, pagal kurias draudžiama vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonose sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus), kad Ginčo teritorijoje augantys medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, kai kurie jų invaziniai, pasodinti savavališkai, todėl turi būti pašalinti iš Ginčo teritorijos, kad būtų sudarytos galimybės Pareiškėjai atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėja ginčija taip pat toje teritorijoje esamus medžių skalsumo rodiklius, dėl kurių jau buvo pasisakyta išnagrinėtoje byloje. Iš naujo kelia ginčą dėl ne vientiso miško masyvo, nurodo, jog 944 kv. m sklypo dalis nesijungia su miško masyvu, kadangi juos atskiria buitinių ir gamybinių nuotekų vamzdynas su jo apsaugos zona po 5 m į abi puses, todėl apsaugos zonoje negali augti medžiai bei krūmai, šioje 10 metrų apsaugos zonoje negali būti jokių želdynų. Tačiau administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg5MS0yNjEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1891-261/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1891-261/2021">eA-1891-261/2021</a> buvo konstatuota, jog visa 0,38 ha žemės sklypo teritorija turi būti vertinama kaip vientisas miško masyvas, kad Ginčo teritorija atitinka miško sąvoką, kad nėra jokio teisinio pagrindo Ginčo teritorijos dalį išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Taigi iš esmės toje byloje, nors prašymo formuluotė ir skirtinga, buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės, ar ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatas, kurios nagrinėjamos ir sprendžiant Kadastro duomenų patikslinimo klausimą. Pareiškėja toje byloje tvirtino, jog atliekant valstybinę sklypinę inventorizaciją buvo padaryta inventorizacijos klaidų vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.2 papunkčiu, kuris numato, jog valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos, ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Pareiškėjos siekis toje byloje ir nagrinėjamoje byloje yra toks pat – jos nurodytą teritoriją išbraukti iš valstybinės reikšmės miško ploto kaip neatitinkančią Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų miškui, dėl to patikslinti Miškų kadastro duomenis.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo nebegali būti įrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, darytina išvada, jog Tarnyba šioje byloje skundžiamu 2023-12-28 raštu Nr. R2-4982 pagrįstai atsisakė nagrinėti Pareiškėjos skundą VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje 3 punkto pagrindu kaip pateiktą pakartotinai, nes Valstybinė miškų tarnyba iš esmės tuo pačiu klausimu jau yra priėmusi sprendimą, kurio teisėtumas buvo patikrintas teisme, teismo sprendimu nustatyti faktai nebegali būti kvestionuojami iš naujo. Tarnybos priimtas 2019-09-13 sprendimas Nr. S-1909-47 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ Pareiškėjos teismine tvarka nėra nuginčytas. Juo konstatuota, kad Vilniaus miesto miškų (dabar – Vilniaus miesto savivaldybės) (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalo 10 taksacinis sklypas (dabar – 8 taksacinis sklypas) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išskyrus Akto priede Nr. 3 pažymėtą 8-1 teritoriją (kelią), dėl kurio Pareiškėja ginčo nekelia. Skundžiamame rašte pagrįstai nurodyta, kad Pareiškėjos atstovo 2023-12-05 prašyme nepateikta jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Teisėjų kolegija pritaria skundžiame rašte nurodytam vertinimui, kad informacija apie visus nuotekų šalinimo tinklus yra vieša (www.geoportal.lt) ir buvo žinoma Tarnybai nagrinėjant Pareiškėjos ankstesnį prašymą, todėl negali būti laikoma naujais duomenimis, suteikiančiais pagrindą ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, juolab kad ankstesnio atsakymo pagrįstumas ir teisėtumas dėl esminių aplinkybių buvo patikrintas teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas raštas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nepatenkinus skunde suformuluoto pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis

Janina Vitunskienė

Natalja Zelionkienė