Dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. ir H. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-334/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.2; 1.1.4.5.2; 1.2.14.10.2.1; 1.2.26.2; 1.1.8.1;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Valdo Ciesiūno, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei

dalyvaujant prokurorui Zdzislav Tuliševski,

išteisintiesiems E. K., H. R., jų gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Zdzislav Tuliševski (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. ir H. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. buvo išteisintas dėl to, kad veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr.1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, su asmeniu Nr. 2, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, dėl chuliganiškų paskatų, padarė didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: asmuo Nr. 1, turėdamas sodybą adresu (duomenys neskelbtini), 2015 metų kovo mėnesį organizavo svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant bei viešosios tvarkos pažeidimą. Tuo tikslu 2015-03-22 asmuo Nr. 1 paskambino A. Z. ir nurodė šiam atvykti į susitikimą. Tą pačią diena A. Z. ir asmeniui Nr. 2 atvykus į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini) mieste, asmuo Nr. 1 nurodė A. Z. ir asmeniui Nr. 2 pasiimti dar vieną žmogų ir visiems nedelsiant, t. y. tą pačią dieną, sudeginti aplink asmens Nr. 1 sodybą esančius namelius. Asmuo Nr. 1 ant lapuko nupiešė vietovės planą, pažymėdamas kaimynų namus, kuriuos reikia sudeginti, perdavė šį planą nusikaltimo vykdytojams, taip pat davė pinigų degiam skysčiui įgyti bei kelionės iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išlaidoms padengti. Ragindamas nedelsti daryti nusikaltimą asmuo Nr. 1 nurodė, jog šiuo metu nameliai tušti, be poilsiautojų. A. Z. pasiūlius į nusikaltimą įtraukti E. K., asmuo Nr. 1 sutiko. Vykdydami asmens Nr. 1 nurodymą, 2015-03-22 (duomenys neskelbtini) mieste A. Z. ir asmuo Nr. 2 pasikvietė į pagalbą E. K., perdavė šiam asmens Nr. 1 nurodymą, supažindino su nusikaltimo planu. Asmuo Nr. 2 apsiėmė įgyti degaus skysčio, visi susitarė persirengti ir vėl susitikti prieš kelionę į (duomenys neskelbtini) rajoną. 2015-03-22 apie 19 – 20 val., A. Z., asmuo Nr. 2 ir E. K. susitiko (duomenys neskelbtini) mieste. Asmuo Nr. 2 už asmens Nr. 1 duotas lėšas buvo nupirkęs 10-15 butelių degaus skysčio, taip pat buvo paimti laužtuvas bei atsuktuvas nameliams atidaryti. Naktį iš 2015-03-22 į 2015-03-23 A. Z., asmuo Nr. 2 ir E. K., pastarojo vairuojamu automobiliu „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią poilsiavietę, kur pagal asmens Nr. 1 nubraižytą planą surado visus padegimui skirtus namus. 2015-03-23, bet ne vėliau kaip iki 1.07 val., A. Z., asmuo Nr. 2 ir E. K., pasidalinę degų skystį bei namelius, tuo pat metu išlaužė asmens Nr. 1 pažymėtų poilsio namelių duris ir įsitikindami, jog viduje nėra žmonių, į kiekvieną namelį pripildami degaus skysčio, padegė, t. y. visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiesiems priklausantį didelės vertės turtą: 1. Ž. B. ir R. B.-B. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 20 000 eurų vertės; 2. A. Č. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 23 169 eurų vertės; 3. J. K. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 13 516,44 eurų vertės; 4. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 5 279,70 eurų vertės; 5. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 947,43 eurų vertės; 6. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 1 491,49 eurų vertės; 7. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 1 524,45 eurų vertės; 8. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 1 491,49 eurų vertės, dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryta bendra 67 420 eurų žala. Po nusikaltimo padarymo A. Z., asmuo Nr. 2 ir E. K. grįžo į (duomenys neskelbtini) ir A. Z. 2015-03-23 pranešė asmeniui Nr. 1 apie pastarojo nurodymo įvykdymą. Tokiu būdu jis – E. K., veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, asmeniu Nr. 2, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, padarė nukentėjusiųjų Ž. B. ir R. B.-B. turto bendros 20 000 eurų vertės, A. Č. bendros 23 169 eurų vertės, J. K. bendros 13 516,44 eurų vertės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos turto bendros 10 734,56 eurų vertės, t. y. viso bendros didelės vertės – 67 420 eurų, turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant, viešosios tvarkos pažeidimą.

2. H. R. buvo išteisintas dėl to, kad veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, asmeniu Nr. 3, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, dėl chuliganiškų paskatų, padarė didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: asmuo Nr. 1, turėdamas sodybą adresu (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų – vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, neapsiribodamas 2015-03-23 padarytu didelės vertės – 67 420 eurų nukentėjusiųjų Ž. B. ir R. B.-B., A. C., J. K., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – padegant, viešosios tvarkos pažeidimu, 2016 metų vasario mėnesį pakartotinai organizavo didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant bei viešosios tvarkos pažeidimą. Tuo tikslu 2016-02-17 asmuo Nr. 1 nurodė A. Z. ir asmeniui Nr. 3 atvykti į susitikimą (duomenys neskelbtini) mieste. Tą pačią dieną A. Z. ir asmeniui Nr. 3 atvykus į sutartą susitikimo vietą, asmuo Nr. 1 nurodė A. Z. ir asmeniui Nr. 3 nedelsiant, t. y. tą pačią dieną, sudeginti aplink asmens Nr. 1 sodybą esančius namelius. Asmuo Nr. 1, išreiškęs nepasitenkinimą, kad po pirmo namų sudeginimo nedaug kas pasikeitė, ant lapuko nupiešė vietovės planą, pažymėdamas kaimynų namus, kuriuos reikia sudeginti, perdavė šį planą nusikaltimo vykdytojams, taip pat davė pinigų degiam skysčiui įgyti bei kelionės iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) rajono išlaidoms padengti. Ragindamas nedelsti daryti nusikaltimą asmuo Nr. 1 nurodė, jog šiuo metu nameliai tušti, be poilsiautojų. Vykdydami asmens Nr. 1 nurodymą, 2016-02-17 (duomenys neskelbtini) mieste A. Z. ir asmuo Nr. 3 aptarinėjo nusikaltimo padarymo planą ir asmuo Nr. 3 pasiūlė i nusikaltimą įtraukti H. R.. 2016-02-17 A. Z., asmeniui Nr. 3 ir H. R. susitikus (duomenys neskelbtini) mieste, H. R. sutikus dalyvauti siūlomame nusikaltime, A asmuo Nr. 3 perdavė H. R. asmens Nr. 1 nurodymą, supažindino su nusikaltimo planu, nurodė įgyti degaus skysčio, po ko visi susitarė persirengti ir vėl susitikti prieš kelionę į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tą pačią dieną A. Z. ir asmuo Nr. 3 paėmė įrankius namukams atidaryti, nusikaltimo padarymui pasiskolino automobilį „VW Golf V“, kuriuo apie 19 – 20 val. atvyko pas H. R. į namus adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Iki to laiko H. R. už asmens Nr. 1 duotas lėšas buvo nupirkęs 10 litrų benzino, supilstęs benziną į 0,5 litro talpos buteliukus. Naktį iš 2016-02-17 į 2016-02-18 A. Z., asmuo Nr. 3 ir H. R. automobiliu „VW Golf V“ iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)., esančią poilsiavietę, kur pagal asmens Nr. 1 nubraižytą planą surado visus padegimui skirtus namus. 2016-02-18, bet ne vėliau kaip iki 2.20 val., A. Z., asmuo Nr. 3 ir H. R., pasidalinę buteliukus su benzinu bei namelius, tuo pat metu išlaužė asmens Nr. 1 pažymėtų poilsio namelių duris ir įsitikindami, jog viduje nėra žmonių, į kiekvieną namelį pripildami benzino, juos padegė, t. y. dėl chuliganiškų paskatų – vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiesiems priklausantį didelės vertės turtą: 1. E. R. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 28 015,08 eurų vertės; 2. B. B. ir V. B. jungtinės nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 20 000 eurų vertės; 3. V. T. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 13 121,04 eurų vertės; 4. V. V. S. ir D. S. jungtinės nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 17 000 eurų vertės; 5. V. K. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 16 000 eurų vertės, dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryta bendra 94 136.12 eurų žala. Po nusikaltimo padarymo A. Z., A asmuo Nr. 3 ir H. R. grįžo į (duomenys neskelbtini), po ko A. Z. ir asmuo Nr. 3 2016-02-18 pranešė asmeniui Nr. 1 apie pastarojo nurodymo įvykdymą. Tokiu būdu jis – H. R., veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, asmeniu Nr. 3, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiųjų E. R. turto bendros 28 015,08 eurų vertės, B. B. ir V. B. bendros 20 000 eurų vertės, V. T. bendros 13 121,04 eurų vertės, V. V. S. ir D. S. turto bendros 17 000 eurų vertės, V. K. turto bendros 16 000 eurų vertės, t. y. viso bendros didelės vertės – 94 136,12 eurų, turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant, viešosios tvarkos pažeidimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-09-08 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

- pripažinti E. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

- pripažinti E. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje ir skirti 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d., 4 d., 5 d., 1 p. 9 d., bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-09-22 nuosprendžiu E. K. paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 4 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019-04-02 iki 2019-04-03 išbūtą laiką bei bausmę iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Tenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, juos priteisiant iš E. K.: Ž. B. 8 420 eurų; AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį dėl 28 015,08 eurų; „If P&C Insurance AS“ civilinį ieškinį dėl 13 516,44 eurų.

- pripažinti H. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

- pripažinti H. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. l. p,, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019-04-23 iki 2019-04-24 išbūtą laiką.

Tenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, juos priteisiant iš H. R.: E. R. 22 601 eurų; B. B. 12 400 eurų; V. T. 5 740 eurų; V. V. S. 12 500 eurų; V. K. 10 149,18 eurų.

Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą - papildomai apklausti liudytoją A. Z.; išreikalauti apeliaciniame skunde nurodytus (duomenys neskelbtini) apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis, juos ištirti ir prijungti prie baudžiamosios bylos; išreikalauti Lietuvos Probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vestą A. O. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.1. Prokuroras cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvus ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsajas, tokiu būdu esmingai pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, dėl ko, spręsdamas E. K. ir H. R. kaltės klausimus, padarė neteisingas išvadas, jog neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, ir nepagrįstai juos išteisino pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį.

3.2. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas išteisindamas E. K. ir H. R., iš esmės rėmėsi tik E. K. ir H. R., siekiančių išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat jų bendrininkų baudžiamojoje byloje dėl ginkluoto (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo veiklos - A. O. ir T. G. parodymais ir visiškai neįvertino E. K., H. R., A. O. ir T. G. asmenybę charakterizuojančių duomenų jų parodymų patikimumo aspektu, neįvertino jų pozicijos tiek šiame, tiek ir kituose procesuose, kuriuose jie yra ir buvo teisiami (E. K. yra 9 kartus, o H. R. - 5 kartus teisti, neskaitant jų atžvilgiu ir šiuo metu atliekamų ikiteisminių tyrimų, kuriuose pastarieji yra įtariami nusikaltimų padarymu). Anot prokuroro, tokie kaltinamųjų parodymai yra niekuo nepagrįsti ir gali būti vertintini tik kaip gynybinė pozicija.

3.3. Prokuroras taip pat teigia, kad tokią pačią parodymų vertinimo klaidą teismas padarė ir liudytojo A. Z. atžvilgiu. Anot prokuroro, spręsdamas dėl liudytojo A. Z. parodymų patikimumo, teismas visiškai nevertino A. Z. parodymų atsiradimo aplinkybių, nevertino šių parodymų apimties ir atitikimo faktinėms tiek šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamos veiklos epizodų, tiek ir atskirtos bylos epizodų aplinkybėms, kitų tiesą pasakojančių proceso dalyvių parodymams, kitoms įrodymų grupėms. Prokuroras pažymi, kad iš (duomenys neskelbtini) apygardos teismui perduotos baudžiamosios bylos dėl (duomenys neskelbtini) GNS veiklos atskirtas (pagal (duomenys neskelbtini) nutartį) bylas nei vienam jas nagrinėjusių teismų liudytojo A. Z. parodymai nesukėlė jokių abejonių, priešingai, jie buvo kruopščiai patikrinti ir pripažinti patikimais bei tikrovę atitinkančiais. Tuo tarpu, apylinkės teismas nepagrįstai suabejojo liudytojo A. Z. parodymais ir jais nesivadovavo.

3.4. Prokuroras nurodo, kad teismas, darydamas išvadą apie A. Z. parodymų nepatikimumą ir apie pažeidimus, kurie teismo nuomone buvo padaryti apklausiant A. Z. tiek specialiuoju liudytoju, tiek įtariamuoju, vertino A. Z. parodymų fiksavimo tvarką ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Z. parodymus davė ne pats, o jo kaip įtariamojo parodymai, duoti apklausos 2019-03-12 metu, buvo perkelti iš jo kaip specialaus liudytojo 2017-07-28 apklausos protokolo, apklausos metu patikslinant tam tikras aplinkybes, t. y. iš apklausos specialiuoju liudytoju protokolo, kuris teismo nuomone yra įtartinas dėl apklausos trukmės (6 valandos) ir apimties (23 spausdinti lapai). Prokuroro teigimu, šiuo konkrečiu atveju parodymų apimties ir jų davimo ar užrašymo laiko skaičiavimai yra pagrįsti tik subjektyviu vertinimu per kiek laiko galima apklausti asmenį ir iš jo žodžių surašyti apklausos protokolą, o dėl apklausos laiko tikrumo taip pat nėra jokių abejonių, kadangi nėra jokių duomenų apie neteisingą apklausos laiko įrašymą, be to, šis laikas niekaip nesidubliuoja su kitais procesiniais veiksmais ir neturi jokios įtakos kitiems procesiniams veiksmams. Prokuroras pažymi, kad A. Z., būdamas tiek specialaus liudytojo, tiek įtariamojo, tiek liudytojo statuse, davė nuoseklius parodymus, patvirtindamas juos parodymų patikrinimo vietose metu, visuomet protokolus skaitydavo ir pasirašydavo, taip pat ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu apklausiamas teismo patvirtino duotus parodymus apie jam žinomas aplinkybes, taip pat ir apie aplinkybes, nurodytas apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Anot prokuroro, dalies parodymų kopijavimas iš vieno protokolo į kitą, tokių parodymų teisingumą patvirtinant apklausiamajam asmeniui, negali būti laikomas liudytojo ar įtariamojo apklausos pažeidimu, tuo labiau pažeidimu, dėl kurių teismas negali besąlygiškai tikėti ar remtis liudytojo parodymais.

3.5. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. Z. parodymų patikimumą ir priėmęs sprendimą, jog apklausų metu buvo padaryti teismo nurodyti pažeidimai, tokį savo sprendimą grindė tik vertindamas A. Z. apklausos įtariamuoju 2019-03-12 protokole ir jo apklausos liudytoju 2017-07-28 (vadovaujantis BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. tvarka) protokole esančius A. Z. parodymus ir visiškai nevertino A. Z. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausos liudytoju protokolų. Prokuroras pažymi, kad per laikotarpį nuo 2018-03-29 iki 2019-08-22, t. y. iki ikiteisminio tyrimo A. Z. nutraukimo BK 39¹ str. pagrindu, A. Z. įtariamuoju apklaustas buvo 46 kartus, iš jų - vieną kartą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet taip pat patvirtino duotus parodymus apie padegimus 2015-2016 metais. Be to, nutraukus ikiteisminį tyrimą LR BK 39¹ str. pagrindu, A. Z. dar 8 kartus buvo apklaustas liudytoju, tame tarpe ir 2020-03-24, kuomet apklausos metu taip pat davė parodymus apie šių padegimų aplinkybes. Prokuroras nurodo, kad teismas, grįsdamas savo poziciją dėl kaltinamųjų išteisinimo, rėmėsi tik dviejų pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje darytų apklausų protokolais, ignoruojant kitas to paties ikiteisminio tyrimo metu darytas apklausas tiek įtariamojo, tiek ir liudytojo statusu, taip pat nesivadovauta ir liudytojo A. Z. teisme duotais parodymais. Tai patvirtina selektyvų teismo įrodymų parinkimą ir vertinimą, o tuo pačiu išteisinamojo nuosprendžio nepagrįstumą.

3.6. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš priežasčių, dėl ko laiko liudytojo A. Z. parodymus nepatikimais bei dėl ko jais nesiremia, nurodė aplinkybes, kad jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, tame tarpe ir kitų bylos kaltinamųjų (E. K. ir H. R.) parodymai, taip pat kitos bylos kaltinamųjų (A. O., T. G.) parodymai, kad nebuvo atliktos akistatos su šiais asmenimis ir, kad iš viso nėra užfiksuotas joks kaltinamųjų bendravimas nei tarpusavyje, nei su kitais kaltinimuose minimais asmenimis nei gyvai, nei telefonu ar kokiomis nors kitomis ryšio priemonėmis.

3.7. Dėl akistatos prokuroras nurodo, kad akistata nėra privalomas procesinis veiksmas, o atsižvelgus į E. K., H. R., A. O. bei T. G. pasirinktą gynybinę poziciją - kaltais neprisipažino ir atsisakė iki teismo duoti bet kokius parodymus, atlikti akistatos su A. Z. ir nebūtų galimybės, nes paprastai tokie asmenys į akistatą nesuvedinėjami.

3.8. Dėl neva byloje neužfiksuotų jokių kaltinamųjų ryšių, prokuroras nurodo, kad šios aplinkybės buvo tirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės buvo aprašytos (duomenys neskelbtini) apygardos teismui perduotame, prokuroro 2022-03-01 surašytame kaltinamajame akte. Patys gi duomenys yra (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl (duomenys neskelbtini) GNS veiklos, iš kurios teismas atskyrė baudžiamąją bylą E. K. ir H. R. atžvilgiu. Prokuroras skunde nurodo, kad kratos metu rastos vestuvių nuotraukos, užrašų knygutė ir palaidi lapeliai su mobiliojo ryšio telefono abonentų numeriais bei kitais užrašais, taip pat slapto sekimo protokole užfiksuota informacija apie vakarėlyje dalyvavusius asmenis, (duomenys neskelbtini) GNS vadovų ir dalyvių tarpusavio kontaktų, naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, analizės duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) GNS dalyviai tarpusavyje palaikė ryšį ne tik mobiliojo, bet ir internetinio ryšio pagalba, panaudodami susirašinėjimo ir garso/vaizdo pokalbių programas išmaniuosiuose telefonuose ir kompiuteriuose, taip laikantis griežtos konspiracijos ir iš anksto susitariant tarpusavyje kontaktuoti ryšio priemonėmis, apsunkinančiomis tiek susižinojimo kontrolę, tiek maskuojančiomis tarpusavyje palaikomą nuolatinį ir ilgalaikį bendravimą.

3.9. Prokuroras nurodo, kad teismo teiginius apie tai, jog A. Z. parodymų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, paneigia E. K. ir H. R. teisme duoti parodymai, kad E. K. pažįsta A. Z., o H. R. teigė pažinojęs A. Z., nes su juo mokėsi vienoje mokykloje. E. K. patvirtino ir automobilio „Škoda“ turėjimo faktą, tai yra tą automobilį A. Z. buvo registravęs E. K. motinos vardu ir, kad A. Z. leido E. K. naudotis šiuo automobiliu. Anot prokuroro, tokiais kaltinamųjų parodymais buvo patvirtintas ne tik tarpusavio ryšys, bet ir automobilio „Škoda“, panaudoto vykstant į nusikaltimo vietą, disponavimo faktas. Kad šis automobilis laikotarpiu nuo 2014- 08-21 iki 2016-08-24 priklausė E. K. motinai V. L. G. patvirtina ir centrinėje policijos duomenų bazėje esantis transporto priemonės registracijos žurnalas. Prokuroras pažymi, kad apklausta liudytoja V. L. G. apie automobilio įgijimo ir panaudojimo aplinkybes parodė priešingai, nei teismui nurodė kaltinamasis E. K., tačiau analogiškai, kaip teismui parodė A. Z., tačiau nei jos parodymai, nei duomenys apie automobilio registraciją teismo taip pat nevertinti.

3.10. Prokuroras taip pat nurodo, kad vertindamas aplinkybes, susijusias su liudytojo A. Z. parodymais apie A. O. dalyvavimą padegant namelius naktį iš 2016-02-17 į 2016-02-18, teismas nepagrįstai įvertino duomenų nebuvimą apie tuo metu A. O. taikomos kardomosios priemonės pažeidimą/us tą naktį kaip paneigiantį A. O. dalyvavimą padarant šią nusikalstamą veiką. Prokuroras pažymi, kad teismas rėmėsi išimtinai A. O. parodymais ir neišsireikalavo duomenų apie A. O. taikomos probacijos eigą, kontrolę ir įpareigojimų laikymąsi. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad A. O. tuo metu taikoma probacijos priemonė nebuvo susijusi su jo buvimo vietos fiksavimu elektroninėmis priemonėmis, jis nebuvo tiesiogiai stebimas policijos pareigūnų, todėl galėjo laisvai judėti tiek (duomenys neskelbtini) miesto, tiek Lietuvos Respublikos ribose. Tą aplinkybę, jog A. O. po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą nuolat pažeidinėjo jam paskirtas probacijos sąlygas, patvirtina ir duomenys apie jo 2015-2018 metais padarytus nusikaltimus, kurie išvardinti tiek jau minėtame kaltinamajame akte, tiek ir A. O. teiktuose pranešimuose apie įtarimą.

3.11. Prokuroras nurodo ir dar vieną aplinkybę, kuri patvirtina A. Z. parodymus ir paneigia kaltinamųjų parodymus bei jais paremtas teismo išvadas. Anot prokuroro, tiek A. Z. parodymuose, tiek tarnybiniuose pranešimuose, nukentėjusiųjų parodymuose nurodyta, jog per du kartus buvo sudeginta 14 namų. Akivaizdu, jog vienam A. Z. to padaryti per trumpą laiką, nerizikuojant būti pagautam, buvo neįmanoma, kadangi reikėjo pradžioje išlaužti namelius, po to apžiūrėti, po to įpilti degų skystį, padegti ir saugiai pasišalinti. Šiuo atveju svarbus ir A. Z. nurodytas padegimų motyvas - greta sudegintų namukų sodybą turinčio T. G. nepasitenkinimas kaimynais ir to pasėkoje duotas nurodymas sudeginti namukus. Šių faktinių aplinkybių teismas taip pat nevertino. Prokuroro teigimu, ir šioje dalyje A. Z. parodymai atitinka ne tik faktines aplinkybes, bet yra logiški ir patikimi. Kaltinamųjų gi teismui duoti parodymai yra iš esmės melagingi, jais siekiama sumenkinti A. Z. kaip liudytoją bei tuo pačiu išvengti atsakomybės.

3.12. Galiausiai prokuroras pažymi, kad vertinant A. Z. parodymų tikrumą ir objektyvumą svarbu įvertinti, jog ikiteisminių tyrimų medžiaga dėl 2015 ir 2016 metais buvusių padegimų ir turto sunaikinimo buvo išreikalauta tik po to, kai A. Z. davė parodymus apie savo ir bendrininkų padarytus nusikaltimus, tarp jų ir apie T. G. nurodymu du kartus įvykdytus namelių padegimus. Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, fiksuodami A. Z. parodymus, iki tol neturėjo duomenų apie (duomenys neskelbtini) rajone kažkieno padarytus neišaiškintus nusikaltimus ir niekaip negalėjo įtakoti A. Z. parodymų nurodant, ką ir kaip šis turi sakyti, kokius asmenis kaip bendrininkus nurodyti. Be to, A. Z. parodymai tiek apie padegtų namukų skaičių, tiek apie naudojamas priemones, antruoju atveju - H. R. nupirktą ir turėtą benziną, atitinka Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus 2015 ir 2016 metų tarnybiniuose pranešimuose, tiek 2016-02-18 apžiūros protokole, tiek ir LTEC 2016-03-01 specialisto išvadose užfiksuotus duomenis.

3.13. Prokuroro teigimu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, liudytojo A. Z. apklausų metu duoti parodymai visiškai atitinka duomenis, esančius nukentėjusiųjų parodymuose, apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, įvykio vietos apžiūros protokoluose bei Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus tarnybiniuose pranešimuose ir leidžia daryti kategorišką išvadą, jog tiek apklausų metu, tiek ir patikrinus A. Z. parodymus vietoje, liudytojo suteikti duomenys pilnai pasitvirtino ir atitiko kitais šaltiniais nustatytas faktines aplinkybes.

3.14. Prokuroro įsitikinimu, liudytojo A. Z. parodymai atitiko faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, todėl atmesti juos kaip nepagrįstus ar nepatikimus ir nesivadovauti jais sprendžiant E. K. ir H. R. kaltės klausimą, teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Be to, A. Z. parodymai bei kiti byloje esantys duomenų šaltiniai sudaro vientisą įrodymų grandinę, patvirtina bei papildo vieni kitus ir įrodo kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintieji E. K., H. R. ir jų gynėjas advokatas K. Ašmys prašė prokuroro skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro Z. Tuliševski apeliacinis skundas

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas nustato apeliacinis skundas ir teismas, nagrinėjantis bylą apeliacine tvarka, negali savo iniciatyva peržengti apeliacinio skundo ribų, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (BPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje yra ginčijamas išteisintųjų E. K. ir H. R. kaltės klausimas, teigiant, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, jog šioje byloje nėra neįrodyta, jog E. K. ir H. R. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Taigi, apygardos teismas skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį patikrina iš esmės, t. y. įvertina tai, ar E. K. ir H. R.padarė prokuratūros jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.

6. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

7. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, taip pat pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad E. K. ir H. R. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, dėl ko jų atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Dėl tos priežasties Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

9. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų, remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo atskirta nuo kitos baudžiamosios bylos tik dalyje dėl E. K. ir H. R. pareikštų kaltinimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu ir šioje apimtyje Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 28 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Įvertinus tai, kad šiuo atveju baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje tik dėl E. K. ir H. R. pareikštų kaltinimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju yra nenagrinėjamas kitų asmenų, kurių vardai ir pavardės nurodyti E. K. ir H. R. pareikštuose kaltinimuose, kaltės klausimas ir nesprendžiamas klausimas dėl kaltinamųjų bendrininkavimo su nusikalstamu susivienijimu ar/ir jo nariais, kaip ir nesprendžiamas klausimas, ar toks nusikalstamas susivienijimas iš viso egzistavo, nes tai yra kitos baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to, apylinkės teismas visiškai teisingai vertino, kad tokiu atveju negali būti nurodoma ir informacija bei asmenų vardai ir pavardės, kuri susijusi ne su E. K. ir H. R. inkriminuojamomis veikomis ir iš kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstai pašalino aplinkybes, kad kaltinamieji E. K. ir H. R. nusikalstamas veikas įvykdė dėl savanaudiškų paskatų siekiant pelnyti (duomenys neskelbtini) ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių palankumą, įtvirtinti savo autoritetą GNS dalyvių tarpe ir galimybę netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų, bei aplinkybes dėl jų bendrininkavimo su kaltinimuose įvardijamo (duomenys neskelbtini) ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais, paliekant nuorodą į veikimą organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas ir nepasibaigęs, jų atskirai šioje byloje kaltinime neįvardijant, o taip pat su A. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 39¹ straipsnio nuostatomis.

10. Kaip matyti, šioje byloje E. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr.1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, su asmeniu Nr. 2, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, dėl chuliganiškų paskatų, padarė didelės vertės - 67 420 eurų svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, viešosios tvarkos pažeidimą, t. y., kad asmens Nr. 1 nurodymu, kartu su A. Z. ir asmeniu Nr. 2, naktį iš 2015-03-22 į 2015-03-23, bet ne vėliau kaip iki 2015-03-23 01.07 val., (duomenys neskelbtini), esančioje poilsiavietėje, pagal asmens Nr. 1 nubraižytą planą padegė aštuonis namelius. H. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, asmeniu Nr. 3, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, dėl chuliganiškų paskatų, padarė didelės vertės - 94 136,12 eurų svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, viešosios tvarkos pažeidimą, t. y., kad asmens Nr. 1 nurodymu, kartu su A. Z. ir asmeniu Nr. 3, naktį iš 2016-02-17 į 2016-02-18, bet ne vėliau kaip iki 2.20 val., (duomenys neskelbtini), esančioje poilsiavietėje, pagal asmens Nr. 1 nubraižytą planą padegė šešis namelius.

11. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad E. K. ir H. R. padarė jiems inkriminuotas veikas. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad apklausiant liudytoją A. Z., buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie, teismo vertinimu, neleidžia besąlygiškai tikėti ir remtis liudytojo A. Z. parodymais. Teismo vertinimu, liudytojo A. Z. parodymų, išskyrus paties liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolą, nepatvirtina nei nukentėjusiųjų ar kitų liudytojų parodymai, nei kitų asmenų, kurie kaltinami kitoje byloje, parodymai, nebuvo atliktos akistatos, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų liudytojo A. Z. parodymus. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.

12. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

13. Pagal BK 284 straipsnį, atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

14. Pirmosios instancijos teisme tiek E. K., tiek ir H. R.kaltais dėl turto sunaikinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo neprisipažino. Teisminio nagrinėjimo metu E. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra buvęs, padegimuose nedalyvavo, ką veikė 2015-03-22 neprisimena. E. K. teigimu, (duomenys neskelbtini) yra matęs, tačiau jo nepažįsta, jis jokiai grupuotei nepriklauso, nukentėjusiųjų taip pat nepažįsta, jokių motyvų dėl padegimo neturėjo ir (duomenys neskelbtini) palankumo nesiekė, nes jo nepažįsta. A. Z. tokius parodymus duoda, nes jam taip liepė pareigūnai, nurodo, kad A. Z. jį apkalba, nes jis daug asmenų yra apgavęs. E. K. nurodė, kad jo mamos vardu A. Z. buvo užrašęs automobilį Skoda, kuriuo ir pats kartais pasinaudodavo. Po to Z. su jo mama keitė Skoda valstybinius numerius. Gi H. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-02-18 į (duomenys neskelbtini) rajoną nevažiavo, jis nieko nedarė, apie įvykį žino tik iš bylos. H. R. teigimu, (duomenys neskelbtini) iš matymo gal yra matęs, tačiau jokių ryšių su juo nepalaiko, (duomenys neskelbtini) kaime nėra buvęs ir jam nežinoma, kad (duomenys neskelbtini) ten turi sodybą. A. Z. pažįsta nuo pirmos klasės, tačiau po mokyklos laikų nebebendravo. Teigia, kad A. Z. yra nepilno proto, todėl byloje prifantazavo. T. G., kaip asmuo kaltinamas kitoje byloje, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. A. O., kaip asmuo kaltinamas kitoje byloje, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie padegimus nieko nežino. Tvirtina, kad jis negalėjo būti (duomenys neskelbtini), nes 2015 m. ir 2016 m. jam buvo paskirti apribojimai ir jis buvo namuose. Pažįsta A. Z., kuris jį apgavo su sklypais ir jam padarė apie 20 000 eurų žalą. Tai vertina, kaip A. Z. provokaciją, nes jis apgaudinėja žmones ir duoda parodymus, kad išlaikytų turtą. A. Z. parodymai susiję su užvaldytais pinigais. H. R. pažįsta, užaugę viename rajone. Su R. niekur nevyko, nes jam buvo apribojimai.

15. Nors E. K. ir H. R. nuosekliai tvirtino nesuprantantys kaltinimo ir neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau teisėjų kolegija tokią jų poziciją vertina kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti atsakomybės už nusikalstamų veikų padarymą, ir kurią paneigia byloje esantys įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje, grindžiant pareikštą kaltinimą dėl veikimo organizuotoje grupėje sunaikinant didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir viešosios tvarkos pažeidimo, yra A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai. Sutiktina, kad vertinant tokio asmens parodymų objektyvumą, iš dalies yra reikšminga jo procesinė padėtis, tačiau vien tai, kad A. Z.pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o kartu ir apie E. K. bei H. R.dalyvavimą jas darant, nesudaro pagrindo manyti, jog duodamas parodymus A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, būtų suinteresuotas apkalbėti E. K. ir H. R.. Vien asmens, kuris baudžiamajame procese turi atitinkamą interesą, statusas nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti jo parodymais ar juos atmesti. Kaip jau minėta, teismas, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kas reiškia, kad BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka.

17. Nagrinėjamu atveju, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, nuosekliai parodė, kad 2015 m. pavasarį T. G. paprašė sudeginti poilsinius namukus, esančius šalia jo sodybos prie (duomenys neskelbtini) rajone. T. G. tai padaryti paprašė jo ir A. S., sakė, kad ten namelius pigiai nuomoja, todėl triukšmaujama ir jam tai nepatinka. T. G. į sodybą buvo investavęs daug pinigų, todėl tokia aplinka jo netenkino. T. G. sakė, kad namukus reikia sudeginti iki vasaros, kol nepradėjo lankytis žmonės. Jis T. G. pasakė, kad pasiims trečią asmenį, tai yra E. K., kad būtų lengviau padegti namelius. Pirmą kartą sudeginti namukų važiavo kartu su A. S. ir E. K.. T. G. ant lapuko nubraižė namukų planą, o namukus, kuriuos reikia sudeginti, pažymėjo iksais. Važiuodami sutarė, kad į namukų vidų pripils degaus skysčio, kad namukai užtikrintai sudegtų. Namukus padegė visi kartu, vienas laužė duris, kitas pylė skystį, trečias uždegė. Namukai užsidegė labai greitai, nes jie buvo mediniai, lentos išdžiūvusios. Padegė griliuose naudojamu degiu skysčiu. Viso padegė apie 5-6 namukus. Padegti važiavo automobiliu Skoda, kurį greičiausiai vairavo A. S.. Pinigus kurui ir degiam skysčiui davė T. G.. Degų skystį pirko A. S.. Važiuojant deginti namukų turėjo įrankius: atsuktuvą ir laužtuvą. Už namelių sudeginimą T. G. neatsilygino, tai buvo tokia jam atlikta paslauga. T. G. pasakojo, kad visi namukai sudegė iki pamatų, net niekas nepastebėjo ir neiškvietė ugniagesių.

18. Duodamas parodymus apie sekantį padegimą, A. Z. parodė, kad antrą kartą padegti namukų važiavo 2016 m. po Naujų metų. T. G. pasakė, kad liko namelių, kurių netvarkingi gyventojai. Susitikime su T. G. buvo kartu su A. O.. T. G. vėl žymėjo namukus, kuriuos reikia sudeginti, tačiau ir pats susimaišė ir pasakė, kad „dabar tiksliai neprisimena, tačiau ir šitą sudeginkit“. Su A. O. planavo ir nusprendė imti benzino, nes jis geriau dega. Svarstė, kad buvo žiema ir tie namukai nebus taip gerai išdžiūvę. A. O. susitiko su H. R. ir jo paprašė, kad nupirktų benzino, kuris buvo supilstytas į pusės litro buteliukus, viso apie 10 litrų. Pinigus kelionei ir benzinui apie 100 eurų davė T. G.. Namukų padegti važiavo jis, H. R. ir A. O., kuris ir vairavo automobilį VW Golf. Nuvažiavus prie namukų visi laužė namukų duris, tačiau kai kurių durys buvo labai tvirtos, nepavyko išlupti, tuomet išdaužė langus ir pripylė benzino. Tokiu būdu padegė visus T. G. sužymėtus namelius.

19. Aptariamu atveju labai svarbu tai, kad A. Z., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju (BPK 80 straipsnio 1 punktu ir BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka), tiek įtariamuoju, tiek ir liudytoju (nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu vadovaujantis BK 39¹ straipsnio pagrindu) nurodė analogiškas aplinkybes ir davė išsamius bei nuoseklius parodymus apie tai, kaip T. G. nurodymu kartu su bendrininkais – E. K. ir H. R., per du kartus t. y. 2015 m. ir 2016 m. sudegino sodo namelius, esančius šalia T. G. sodybos (duomenys neskelbtini) rajone (142 t., b. l. 33-55)(144 t., b. l. 118-127). Savo parodymus apie 2015 ir 2016 metais įvykusius sodo namelių padegimus (duomenys neskelbtini) rajone, A. Z. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (144 t., b. l. 128-153)(145 t., b. l. 41-54). Teisėjų kolegijai atlikus įrodymų tyrimą ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą apklausus liudytoją A. Z., pastarasis patvirtino savo parodymų teisingumą. Nors sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje A. Z.parodymai turi būti vertinami atidžiai, tačiau taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika, baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui. Vien asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas nėra pagrindas tokio asmens parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios. Tokiais atvejais egzistuojanti baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-65-648/2021). Be to, ir EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje L. prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje C. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo S. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33). Nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog A. Z. parodymai nėra objektyvūs nenustatyta.

20. Kaip matyti, apylinkės teismas sprendė, kad negalima besąlygiškai tikėti liudytojo A. Z. parodymais, nes jo apklausos ir duoti parodymai 2017-07-28 ir 2019-03-12, vyko pažeidžiant nustatytą parodymų fiksavimo tvarką, t. y. A. Z., kaip įtariamojo parodymai, duoti apklausos 2019-03-12 metu, buvo perkelti iš jo, kaip specialaus liudytojo 2017-07-28 apklausos protokolo, apklausos metu patikslinant tam tikras aplinkybes, be to, ir pats 2017-07-28 protokolo turinys yra įtartinas dėl apklausos trukmės (6 val.) ir apimties (23 psl.). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad toks A. Z. parodymų vertinimas, kuris grindžiamas išskirtinai tik dviejų apklausų duomenimis, t. y. A. Z. apklausos įtariamuoju 2019-03-12 protokole ir jo apklausos specialiuoju liudytoju 2017-07-28 protokole, yra neleistinas ir nepagrįstas.

21. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. Z. liudytoju, vadovaujantis BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. tvarka, buvo apklausiamas ne vieną kartą, per laikotarpį nuo 2018-03-29 iki 2019-08-22, t. y. iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo BK 39¹ str. pagrindu A. Z. atžvilgiu, A. Z. įtariamuoju buvo apklaustas 46 kartus, jo parodymai buvo detaliai fiksuojami surašant apklausų protokolus bei A. Z. savo parašu patvirtinant jų teisingumą. Be to, kaip jau minėta, A. Z. buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet taip pat patvirtino duotus parodymus apie padegimus 2015-2016 metais. Duotus parodymus A. Z. patvirtino ir 2019-03-15 parodymų patikrinimo vietoje metu. Maža to, nutraukus ikiteisminį tyrimą BK 39¹ str. pagrindu, A. Z. dar 8 kartus buvo apklaustas liudytoju, tame tarpe ir 2020-03-24, kuomet apklausos metu taip pat davė parodymus apie šių padegimų aplinkybes. Jokių pastabų dėl A. Z. parodymų eigos fiksavimo pažeidimų, įskaitant ir A. Z. apklausą įtariamuoju 2019-03-12, nenurodyta. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje A. Z. patvirtino duotus parodymus apie jam žinomas aplinkybes, taip pat ir apie aplinkybes, nurodytas apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Z. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu daug kartų buvo apklaustas apie aplinkybes, susijusias su padegimais (duomenys neskelbtini) r. A. Z. patvirtino, kad apklaustas pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu laisva valia davė parodymus, sakė tiesą, protokolus perskaitydavo ir pasirašydavo. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. Z., tiek apklaustas specialiuoju liudytoju, tiek įtariamuoju, tiek liudytoju, davė nuoseklius parodymus, o vėlesnių apklausų metu A. Z. tvirtino ankstesnių apklausų metu duotus parodymus, patikslindamas kai kurias aplinkybes ar papildydamas parodymus, duotus ankstesnių apklausų metu. Jokių BPK pažeidimų teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl spręsti, kad A. Z. parodymai buvo fiksuojami esmingai pažeidžiant BPK 183 straipsnio 2, 3 dalių ir BPK 188 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, nėra pagrindo. Kita vertus, aplinkybė, kad A. Z. kaip įtariamojo apklausos, vykusios 2019-03-12, parodymai buvo perkelti iš jo kaip specialaus liudytojo 2017-07-28 apklausos protokolo, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina pažeidimu, dėl kurio teismas negali besąlygiškai tikėti ar remtis A. Z. parodymais. Šiame kontekste teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Z. buvo apklaustas daugiau nei 46 kartus, vieną kartą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir nuo pat pirminės apklausos A. Z. vienodai nurodė visas esmines aplinkybes, susijusias su 2015 m. ir 2016 m. sodo namelių padegimais. A. Z. parodymai yra nuoseklūs ir jie nekito viso baudžiamojo proceso metu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertindamas tik aukščiau minėtų dviejų apklausų duomenis ir nevertindamas A. Z. duotų parodymų visumos, padarė esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus ir dėl to, nepagrįstai pripažino A. Z. parodymus nepatikimais.

22. Šiuo atveju vertinant A. Z. parodymus patikimumo aspektu, labai svarbu įvertinti ir tai, kad ikiteisminių tyrimų medžiaga dėl 2015 m. ir 2016 m. buvusių padegimų ir turto sunaikinimo buvo išreikalauta tik po to, kai A. Z. davė parodymus apie savo ir bendrininkų padarytus nusikaltimus, tarp jų ir apie T. G. nurodymu du kartus įvykdytus namelių padegimus. Tad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, fiksuodami A. Z. parodymus, iki tol neturėjo jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) rajone kažkieno padarytus neišaiškintus nusikaltimus ir niekaip negalėjo įtakoti A. Z. parodymų nurodant, ką ir kaip šis turi sakyti, kokius asmenis kaip bendrininkus nurodyti, o tai neabejotinai patvirtina visišką A. Z. parodymų objektyvumą ir tikrumą. Kaip jau minėta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, A. Z. nurodė analogiškas aplinkybės apie 2015-2016 m. buvusius padegimus (duomenys neskelbtini) r. poilsiavietėje, todėl netikėti jo parodymais ir jais nesivadovauti nėra pagrindo.

23. Maža to, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, liudytojo A. Z. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

24. Antai, dėl namelių padegimų, buvusių 2015 m., nukentėjusysis Ž. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2015 m. įsigijo namuką (duomenys neskelbtini) rajone, o pavasarį namukas sudegė. Iš policijos sužinojo apie padegimą, o atvažiavęs pamatė, kad namukas sudegė visiškai. Sudegė statybinės medžiagos, įrankiai skirti namo remontui. Matė, kad buvo sudegę daugiau namukų. Namuke elektra įvesta buvo, tačiau ji buvo išjungta. Reiškia 8 420 eurų civilinį ieškinį žalai atlyginti. Nukentėjusysis Ž. B. taip pat parodė, kad būdamas namuke netriukšmaudavo. Nukentėjusioji R. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad matė sudegintus bendrabučius, administratorės namelį, buvo sudeginti 6 ar 7 nameliai. Jų namelis buvo sudegęs visiškai. Namelį valdė bendroje jungtinėje nuosavybėje, ieškinį pareiškė kartu su vyru (Ž. B.). Kiti nameliai buvo sudeginti praėjus metams, kuomet buvo sudeginti dar 6 nameliai. Nukentėjusysis J. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2015 m. kovo mėn. iš Panevėžio Būtų ūkio gavo informaciją, kad sudegintas jo poilsio namelis prie (duomenys neskelbtini) ežero. Namelyje lankydavosi labai retai, nuvažiuodavo tik nupjauti žolę. Jo namelis sudegė pilnai, liko tik kaminas. Sudeginti buvo 6 nameliai. Mano, kad nameliai buvo padegti. Jam draudimas žalą atlygino, civilinio ieškinio nereiškia. Nukentėjusysis A. Č. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2015-03-27 nuvažiavus pamatė, kad jo poilsio namelis buvo sudegintas, tai sužinojo iš internetinio tinklapio. Namelyje lankydavosi 1-2 kartus per metus. Matė, kad buvo sudeginta ir daugiau poilsio namelių. Ieškinio nereiškia. Nurodo, kad kuomet poilsiaudavo daugiau asmenų, neišvengiamai triukšmo būdavo daugiau. Panevėžio savivaldybės administracijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad sudeginti buvo 5 jiems priklausantys poilsio nameliai, padaryta 49 957 eurų žala, draudimas žalą atlygino, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. S. parodė, kad apie 10 metų dirbo komendante prie poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo, tvarkydavo aplinką. Prie namelių buvo dieną prieš sudegimą. Kitą dieną jai pranešė, kad sudegė bendrabučiai. Prieš sudegimą, jokių asmenų, grasinimų nebuvo. Sudeginta buvo 2 bendrabučiai sudegė 8 namukai. Po to Panevėžio būsto nameliai priklausė kitiems savininkams - (duomenys neskelbtini), kiek žino antrą kartą buvo sudeginti 6 namukai. Liudytojais apklausti A. M., A. T., R. Ž., V. N. ir D. T. taip pat parodė, kad žino apie gaisrus, t. y., kad per du kartus - 2015 m. ir po metų, buvo sudeginti poilsio nameliai. Pirmiausia sudegė Panevėžio būsto dviejų aukštų bendrabučiai, po to buvo antras gaisras, kuomet sudegė privatūs nameliai. Tai buvo akivaizdus padegimas, nes nameliai vienas nuo kito užsidegti negalėjo.

25. Dėl namelių padegimų, buvusių 2016 m., teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. R. parodė, kad tėvas pranešė, jog sudegintas jo namelis, tą pačią dieną nuvažiavęs įvykio vietoje sutiko pareigūnus. Namelyje paskutinį kartą buvo 2014-10-31. Namelyje lankydavosi dažnai, elektra visada būdavo išjungta. Dėl ko nameliai sudegė nežino. Į poilsio namelį investavo, jį apšiltino, padarė vidaus apdailą, pakeitė stogo dangą, kad būtų jaukus gyventi, tačiau po gaisro liko tik kaminas. Gavo draudimo išmoką, tačiau dėl moralinės žalos jam padaryta 22 601 eurų neturtinė žala. Neturtinę žalą pagrindė tuo, kad nebeturi kur ilsėtis, labai dėl to pergyveno, kilo blogi atsiminimai, todėl žemę pardavė. Nukentėjusysis B. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad turėjo du namelius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, savininkai yra kartu su žmona. Namelyje lankėsi dieną prieš sudegant, buvo atvažiavęs tvarkyti langų. 2016-02-18 apie 10 val. paskambino kaimynas V. K. ir pranešė, kad sudeginti nameliai. Kaltinamųjų nepažįsta, reiškia 12400 eurų civilinį ieškinį žalai atlyginti. Nukentėjusysis V. T. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) ežero nuo 1990 m. turėjo poilsinį namelį, kažkas iš kaimynų pasakė, kad jo namelis sudegė. Nuvažiavęs pamatė, kad buvo sudegę dar keli nameliai. Atvažiuodavo retai, matė, kad sudegė ne mažiau kaip 3 nameliai, o anksčiau kitoje kelio pusėje buvo sudegę dar keletas namelių. Reiškia 5740 eurų ieškinį žalai atlyginti. Elektrą išjungdavo, mano, kad tai buvo padegimas, nes nameliai vienas nuo kito dėl tarp jų esančio atstumo užsidegti savaime negalėjo. Nukentėjusysis V. V. S. parodė, kad namelį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone įsigijo 2015 rudenį, viską sutvarkė, paskutinį kartą namelyje buvo 2016-02-16. Namelyje nuolat negyveno, tačiau dažnai ten dirbdavo, atvažiuodavo ir vidury savaitės. Apie sudegusius namelius pranešė kaimynas V. K.. Kaltinamųjų nepažįsta, reiškia 12500 eurų civilinį ieškinį žalai atlyginti. Nukentėjusioji D. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. nupirko vasarnamį, o 2016 m. vasario 18 d. jis buvo sudegintas. Vyro pusbrolis V. K. važiavo remontuoti namelio ir pranešė apie sudegusį namelį. Sakė, kad sudegė 6 nameliai, Draudimas dengė dalį nuostolių. Nukentėjusysis V. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016-02-18 apie 9.00 val. važiavo prie jam priklausančio namelio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone ir atvažiavęs pamatė besidarbuojančius gaisrininkus. Gaisro metu jam padaryta žala, todėl reiškia 10 149,18 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kaltinamųjų nepažįsta, žino, kad T. G. turi namą šalia poilsinių namelių. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas P. K. parodė, kad 2016 m. vasario 18 d. apie 24.00 val. važiuodamas į darbą keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pamatė didelę ugnies pašvaistę. Kadangi dirbo ugniagesiu, suprato, kad tai gaisras, o išlipęs iš automobilio išgirdo degančio šiferio traškėjimą. Suprato, kad kažkas dega prie (duomenys neskelbtini) ežero ir apie tai pranešė bendrajam pagalbos centrui. Liudytojais apklausti V. B., M. B., E. R., L. R. taip pat parodė, kad buvo sudeginti nameliai, iš viso 6 nameliai.

26. Taigi, sugretinus liudytojo A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymus su nukentėjusiųjų - Ž. B. ir R. B.-B., A. Č. bei J. K. parodymais, taip pat E. R., B. B. ir V. B., V. T., V. V. S. ir D. S. bei V. K. parodymais, tiek ir liudytojų I. S., V. N., A. M., R. Ž., A. T. bei D. T., taip pat P. K., V. B., M. B., E. R. bei L. R. parodymais matyti, kad šių asmenų parodymai dėl esminių veikos aplinkybių sutampa – tiek liudytojas A. Z., tiek nukentėjusieji ir kiti liudytojai nurodė vienodą gaisro kilimo priežastį – padegimas, taip pat nurodė vienodą padegtų namukų skaičių, t. y. 2015 m. sudeginti 8 nameliai, o 2016 m. – 6 nameliai. Iš aptartų parodymų matyti, kad sutapo ir įvykdytų nusikalstamų veikų laikas – tiek A. Z., tiek aukščiau minėti asmenys nurodė, kad 2015 m. padegimas buvo pavasarį (kovo mėnesį), o 2016 m. – metų pradžioje (vasario mėnesį). A. Z., kaip ir nukentėjusiųjų bei liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus A. D. 2015-03-24 ir 2016-02-18 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, o būtent tai, kad 2015-03-24 buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio aštuoniuose poilsio namukuose adresu (duomenys neskelbtini), o 2016-02-18 buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini), kur degė 6 poilsio namukai, kad labiausiai tikėtina abiejų gaisrų kilimo priežastis yra pašalinių atvirų ugnies šaltinių įnešimas ant namukų arba į namukus, gaisro židinio zoną (2 t., b. l. 70-71) (6 t., b. l. 9-13).

27. Be to, iš 2016-02-18 apžiūros protokolo matyti, kad poilsio namukai Nr. 1, 2, 3, 4, 6 sudegę iki pamatų, kurių gaisro židinio zoną galima apibrėžti kiekvieno namuko atskirai užstatytą plotą. Poilsio namuke Nr. 5 gaisro židinio zona yra namuko viduje, pietinėje namuko pusėje. Nustatytoje gaisro židinio zonoje poilsio namuke Nr. 5 dujų analizatoriaus pagalba yra aptikta padidėjusi degalų skysčio garų koncentracija (6 t., b. l. 15-25). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-03-01 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktame apdegusiame medienos pavyzdyje yra ypač degaus skysčio - benzino pėdsakų (6 t., b. l. 30-31). Taigi, tiek apžiūros protokole, tiek ir specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės ne tik atskleidžia nusikalstamo veikimo būdą, bet ir patvirtina A. Z. parodymus apie naudotas priemones, t. y. kad kartu su E. K. ir H. R. degindami poilsio namukus (duomenys neskelbtini) kaime, naudojo degųjį skystį (benziną). Pažymėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų I. S., V. N., A. M. ir D. T. parodymai apie tai, jog poilsiniuose nameliuose iš tiesų būdavo triukšmo, o ypač kai švęsdavo didesnės kompanijos ar jaunimas, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkas buvo piktas dėl triukšmo, tiesiogiai to nesakė, tačiau apsitvėrė tvora, pasistatė pakeliamą užtvarą, kad niekas netrukdytų, atitinka ir A. Z. nurodytą padegimo motyvą – asmuo Nr.1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, buvo nepatenkintas, jog aplinkiniai nameliai pigiai nuomojami, todėl triukšmaujama, o jam tai nepatinka.

28. Apylinkės teismas, kaip vieną iš pagrindų, dėl ko laiko liudytojo A. Z. parodymus nepatikimais bei dėl ko jais nesiremia, nurodė ir tai, kad jų nepatvirtina E. K., H. R. ir A. O. parodymai, taip pat tai, kad nebuvo atliktos akistatos su šiais asmenimis, kad byloje apskritai nėra užfiksuotas joks jų tarpusavio bendravimas. Visgi, vertinant šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus dar kartą pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) apygardos teismui su 2022-03-01 surašytu kaltinamuoju aktu 2022-03-18 buvo perduota baudžiamoji byla dėl ginkluoto (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo veiklos. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjų kolegijos 2022-05-10 nutartimi iš minėtos baudžiamosios bylos buvo (be kitų) atskirti du nusikalstamos veiklos epizodai kaltinamųjų E. K. ir H. R. atžvilgiu. Ir nors šioje dalyje byla buvo išskirta, tačiau kartu su išskirta baudžiamąją byla apylinkės teismui buvo pateiktos apžiūros protokolų ir fotolentelių kopijos, kurios neabejotinai patvirtina jų tarpusavio artimą bendravimą, o būtent: bendros nuotraukos, dalyvavimas bendruose baliuose, užrašai su telefonų numeriais, tarpusavio kontaktai, naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, duomenys, kur asmenys įvardinami ir pravardėmis (duomenys neskelbtini) (T. G.), (duomenys neskelbtini) (A. O.), (duomenys neskelbtini) (E. K.), (duomenys neskelbtini) (H. R.) ir kt., tačiau apylinkės teismas jų neaptarė ir neįvertino (išskirtos bylos 9 t., b. l. 119-149; 162-176). Vertinant E. K. ir H. R. parodymus pažymėtina, kad nors jie neigė savo kaltę dėl įvykdytų namelių padegimų ir tvirtino, kad A. Z. prisigalvoja, juos apkalba, H. R. su A. Z. po mokyklos laikų nebebendravo, tačiau tokius jų parodymus paneigia ne tik A. Z. parodymai, bet ir pačių kaltinamųjų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

29. Kaip matyti, 2023-05-30 teismo posėdžio metu apklausiant E. K., pastarasis parodė, kad pažįsta A. Z.. E. K. iš esmės patvirtino ir automobilio „Škoda“ turėjimo faktą. Apklausiamas 2023-05-30 teismo posėdžio metu H. R. taip pat teigė pažinojęs A. Z., su kuriuo mokėsi vienoje mokykloje. Taigi, tiek šie kaltinamųjų duoti parodymai, tiek aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai (bendros nuotraukos, tarpusavio kontaktų duomenys ir kt.) paneigia teismo teiginius apie tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie jų tarpusavio bendravimą, o taip pat ir patvirtina A. Z. parodymus apie jų tarpusavio ryšį bei automobilio „Škoda“, panaudoto vykstant į nusikaltimo vietą, disponavimo faktą. Be to, pagal centrinėje policijos duomenų bazėje esantį transporto priemonės registracijos žurnalą (šie duomenys yra byloje), automobilis „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, laikotarpiu nuo 2014-08-21 iki 2016-08-24 priklausė E. K. motinai V. L. G.. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. L. G. 2019-07-09 apklausos protokolo matyti, kad pastaroji apie automobilio įsigijimo ir panaudojimo aplinkybes parodė analogiškai kaip ir A. Z., t. y. kad automobilis buvo registruotas jos vardu, tačiau jį pirko savo sūnui E. K., kuris nuo pat automobilio įsigijimo iki pardavimo juo naudojosi ir prižiūrėjo, o tai paneigia E. K. parodymus, kad jo mamos vardu registruotas automobilis priklausė A. Z., tačiau A. Z. leido jam naudotis šiuo automobiliu. Nors apylinkės teismas nurodė, kad tarp kaltinamųjų ir A. Z. nebuvo atliktos akistatos, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 190 straipsnio 1 dalimi, į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. K. ir H. R. (kitoje baudžiamojoje byloje kaltinamieji T. G., A. O.) kaltais neprisipažino ir atsisakė iki teismo duoti bet kokius parodymus, todėl akivaizdu, kad atlikti A. Z. akistatas su E. K., H. R. ir kitais asmenimis nebūtų buvę įmanoma būtent dėl pastarųjų pasirinktos gynybinės pozicijos procese. Tuo tarpu celių išklotinės ir jų analizės duomenys, esminės reikšmės A. Z. parodymų vertinimui neturi, nes A. Z. nuo pat pradžių nurodė, kad jie su savimi telefonų neturėjo, nes jie žinojo, kad pagal telefonų buvimo vietą juos gali susekti.

30. Be viso to, teismas, vertindamas liudytojo A. Z. parodymus apie A. O. dalyvavimą padegant namelius naktį iš 2016-02-17 į 2016-02-18, duomenų, apie tuo metu A. O. taikomų probacijos priemonių pažeidimą/us tą naktį, nebuvimą vertino kaip paneigiantį A. O. dalyvavimą padarant šią nusikalstamą veiką. Tačiau su tokiu apylinkės teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Siekiant patikrinti A. Z.nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija išsireikalavo ir ištyrė Lietuvos Probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. O. taikytos probacijos eigos. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuo 2015-05-08 A. O. nebuvo taikoma intensyvi priežiūra, kas rodo, jog A. O. taikoma probacijos priemonė nebuvo susijusi su jo buvimo vietos fiksavimu elektroninėmis priemonėmis, jis nebuvo tiesiogiai stebimas policijos pareigūnų, todėl galėjo laisvai judėti tiek (duomenys neskelbtini) miesto, tiek Lietuvos Respublikos ribose. Be to, laikotarpiu nuo 2015 metų gegužės iki 2016 metų gegužės, t. y. per metus laiko, A. O. buvo atlikti tik 6 naktiniai patikrinimai, iš kurių paskutinio patikrinimo metu, t. y. 2016-05-03, jis namuose nerastas. Laikotarpiu tarp 2016-01-06 iki 2016-03-14 A. O. tikrintas nebuvo. Taigi, visa tai patvirtina, kad A. O. tuo metu taikyta probacijos priemonė nebuvo susijusi su jo buvimo vietos fiksavimu elektroninėmis priemonėmis, o patikrinimas gyvenamojoje vietoje iš 2016-02-17 į 2016-02-18 nebuvo atliktas, todėl šiuo atveju nėra galimybės nustatyti ar A. O. pažeidė probacijos sąlygas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų nebuvimas niekaip nepaneigia A. Z. parodymų, juo labiau, kad kaip minėta, juos patvirtina byloje esantys įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės.

31. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir dar viena aplinkybė, kuri patvirtina A. Z. parodymus ir paneigia kaltinamųjų E. K. ir H. R. parodymus bei jais paremtas teismo išvadas. Kaip matyti, tiek A. Z. parodymuose, tiek jau minėtose tarnybiniuose pranešimuose, nukentėjusiųjų parodymuose nurodyta, jog per du kartus buvo sudeginta 14 namelių. A. Z. parodė, kad namukus padegė visi kartu, vienas laužė duris, kitas pylė skystį, trečias uždegė. Kai kurių namelių durys buvo labai tvirtos, nepavyko išlupti, tuomet išdaužė langus ir pripylė benzino. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad vienam A. Z. to padaryti per trumpą laiką, nerizikuojant būti pagautam, būtų neįmanoma, kadangi reikėjo pradžioje išlaužti namelius, po to juos apžiūrėti, siekiant įsitikinti, kad juose nėra žmonių, tada įpilti degų skystį, padegti ir saugiai pasišalinti. Taigi, ir šioje dalyje A. Z. parodymai atitinka ne tik faktines aplinkybes, bet yra logiški ir patikimi. Šie A. Z. parodymai iš esmės sutampa ir su liudytojo P. K. parodymais, kad 2016 m. vasario 18 d. apie 24.00 val., važiuodamas į darbą keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ežero, pamatė didelę ugnies pašvaistę. Tai parodo, kad visi nameliai degė vienu metu, dėl ko susidarė didelė ugnies pašvaistė matoma per didelį atstumą.

32. Nors E. K. teisiamojo posėdžio metu bandė sumenkinti liudytojo A. Z. parodymus, teigiant, kad A. Z. jį apkalba, nes jis daug asmenų yra apgavęs, tačiau toks jo aiškinimas yra visiškai neįtikinamas ir nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Kita vertus, jei A. Z. apgavo kitus asmenis, galimai ir patį E. K., tai logiška, kad būtent E. K. turėtų siekį apkalbėti A. Z., o ne atvirkščiai. Šiuo atveju jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog A. Z. turėjo siekį apkalbėti E. K. nenustatyta. Šioje byloje taip pat nenustatyta, kad A. Z. turėjo tikslą apkalbėti ir H. R.. Nors H. R. teigia, kad nuo mokyklos laikų su A. Z. nebendravo, tačiau kaip minėta, tai paneigia prokuroro 2022-03-01 surašytame kaltinamajame akte, taip pat išskirtoje byloje pateiktų ir nustatytų aplinkybių – nuotraukos, tarpusavio kontaktų, naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, duomenys ir pan. visuma. Tuo tarpu duomenų, kodėl A. Z. turėtų apkalbėti H. R., byloje nėra pateikta ir pats H. R. jokių aplinkybių nenurodė. Todėl E. K. ir H. R. argumentai, kad A. Z. juos apkalba laikytini nepagrįstais ir vertintini kaip jų gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad liudytojo A. Z. parodymai apie 2015 m. ir 2016 m. sodo namelių padegimus, kuriuos kartu su bendrininkais – E. K. ir H. R. įvykdė asmens Nr. 1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, nurodymu, visiškai atitinka duomenis, esančius nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose, apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, įvykio vietos apžiūros protokoluose bei Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus tarnybiniuose pranešimuose. Tai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog A. Z. parodymai atitiko faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, jie yra patikimi ir pagrįsti kitais bylos šaltiniais, todėl juos atmesti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti sprendžiant E. K. ir H. R. kaltės klausimą, nėra jokio pagrindo. Taigi, darytina išvada, kad A. Z. parodymai bei kiti byloje esantys duomenų šaltiniai sudaro vientisą įrodymų grandinę, patvirtina bei papildo vieni kitus ir paneigia E. K. bei H. R. parodymus, ir įrodo kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.

34. Taigi, aukščiau aptartų ir išanalizuotų aplinkybių visuma – t. y. tai, jog A. Z. viso proceso metu vieningai teigė, jog 2015 metais kovo mėnesį, asmens Nr. 1 nurodymu, jis kartu su E. K. ir asmeniu Nr. 2 padegė (duomenys neskelbtini), esančioje poilsiavietėje 8 namelius, kad asmuo Nr. 1 davė pinigų kurui ir degiam skysčiui, kad degiu skysčiu pasirūpino asmuo Nr. 2, o į nusikaltimo padarymo vietą važiavo E. K. automobiliu „Škoda“, kad namukus padegė visi kartu - vienas laužė duris, kitas pylė skystį, trečias uždegė, tai, jog E. K. nurodė pažįstantis A. Z. ir patvirtino automobilio „Škoda“ turėjimo faktą, tai, kad bylos duomenys patvirtina jų tarpusavio bendravimą, taip pat tai, kad nukentėjusieji - Ž. B. ir R. B.-B., A. Č. ir J. K. patvirtino, jog jų nameliuose elektra buvo tvarkinga, jiems nebūnant elektra būdavo išjungta, tai, kad minėti nukentėjusieji, tiek ir liudytojai I. S., V. N., A. M., R. Ž., A. T. ir D. T. parodė neabejojantys, jog tai buvo tyčiniai padegimai, nes nameliai stovėjo toli vienas nuo kito, nameliai sudegė iki pamatų, tai, jog šie parodymai sutampa ir su apžiūros protokole, įvykio vietos apžiūros protokole bei Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis - padegtų namelių skaičiumi, laikotarpiu, gaisro kilimo priežastis – dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio ir kt., taip pat specialisto išvadomis, jog buvo naudotas degusis skystis, leidžia daryti išvadą, kad asmens Nr. 1 nurodymu, E. K. kartu su A. Z. ir asmeniu Nr. 2, veikdamas pagal iš anksto kartu suderintą planą, naktį iš 2015-03-22 į 2015-03-23 jo vairuojamu automobiliu „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią poilsiavietę, kur pagal asmens Nr. 1 nubraižytą planą surado visus padegimui skirtus namus ir pasidalinę asmens Nr. 2 nupirktą degų skystį bei namelius, tuo pat metu išlaužė asmens Nr. 1 pažymėtų poilsio namelių duris ir įsitikindami, jog viduje nėra žmonių, į kiekvieną namelį pripildami degaus skysčio, juos padegė. 8 poilsinių namelių padegimas yra tyčinis veiksmas, kurį atlikdamas E. K. kartu su kitais asmenimis, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei padarinių mastą ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sunaikintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. E. K. padegė jam nepažįstamų asmenų poilsio namelius vien asmens Nr. 1 nurodymu, o tai rodo jo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą ir patvirtina E. K. chuliganiškas paskatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad padegant poilsinius namelius buvo sunaikintas nukentėjusiesiems Ž. B. ir R. B., A. Č., J. K., (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas, kurio bendra vertė yra 67 420 Eur, ir tai pagal BK 190 straipsnio nuostatas yra didelės vertės turtas. Taigi, šie E. K.atlikti veiksmai atitinka didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu sudėties požymius.

35. Be to, šią nusikalstamą veiką E. K. atliko veikdamas organizuotoje grupėje, t. y. nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys veikė pasiskirstę užduotis bei vaidmenis – asmuo Nr. 1 nurodė sudeginti poilsinius namelius; A. Z. pasiūlė asmeniui Nr. 1 į nusikaltimo padarymą įtraukti ir E. K.; asmuo Nr. 1 nusikaltimo vykdytojams perdavė pinigus (kurui, degiam skysčiui) bei planą su pažymėtais namukais, kuriuos reikia sudeginti; asmuo Nr. 2 įgijo degaus skysčio; E. K. pasirūpino automobiliu, kuriuo visi kartu nuvažiavo iki nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini) kaime, kur visi bendrai vykdydami asmens Nr. 1 nurodymą, sudegino nukentėjusiesiems Ž. B. ir R. B., A. Č., J. K., (duomenys neskelbtini) priklausančius poilsinius namelius. Visų veikose dalyvavusių asmenų organizuotumo lygis, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir intensyvumas buvo aukštesniojo lygio, kuris atitinka organizuotos grupės požymius. Būtent visų veikoje dalyvavusių asmenų veiksmai nulėmė, jog visuotinai pavojingu būdu buvo sudeginti asmens Nr. 1 kaimynystėje įsikūrę poilsiniai nameliai, tokiu būdu sunaikinant nukentėjusiesiems priklausantį turtą, o E. K. paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams realizuoti.

36. Taigi, aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylos įrodymų visuma nustatyta, kad E. K., veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr.1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, su asmeniu Nr. 2, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, dėl chuliganiškų paskatų, padarė didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: asmuo Nr. 1, turėdamas sodybą adresu (duomenys neskelbtini), 2015 metų kovo mėnesį organizavo svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant. Tuo tikslu 2015-03-22 asmuo Nr. 1 paskambino A. Z. ir nurodė šiam atvykti į susitikimą. Tą pačią diena A. Z. ir asmeniui Nr. 2 atvykus į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini) mieste, asmuo Nr. 1 nurodė A. Z. ir asmeniui Nr. 2 pasiimti dar vieną žmogų ir visiems nedelsiant, t. y. tą pačią dieną, sudeginti aplink asmens Nr. 1 sodybą esančius namelius. Asmuo Nr. 1 ant lapuko nupiešė vietovės planą, pažymėdamas kaimynų namus, kuriuos reikia sudeginti, perdavė šį planą nusikaltimo vykdytojams, taip pat davė pinigų degiam skysčiui įgyti bei kelionės iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) rajono išlaidoms padengti. Ragindamas nedelsti daryti nusikaltimą asmuo Nr. 1 nurodė, jog šiuo metu nameliai tušti, be poilsiautojų. A. Z. pasiūlius į nusikaltimą įtraukti E. K., asmuo Nr. 1 sutiko. Vykdydami asmens Nr. 1 nurodymą, 2015-03-22 (duomenys neskelbtini) mieste A. Z. ir asmuo Nr. 2 pasikvietė į pagalbą E. K., perdavė šiam asmens Nr. 1 nurodymą, supažindino su nusikaltimo planu. Asmuo Nr. 2 apsiėmė įgyti degaus skysčio, visi susitarė persirengti ir vėl susitikti prieš kelionę į (duomenys neskelbtini) rajoną. 2015-03-22 apie 19 – 20 val., A. Z., asmuo Nr. 2 ir E. K. susitiko (duomenys neskelbtini) mieste. Asmuo Nr. 2 už asmens Nr. 1 duotas lėšas buvo nupirkęs 10-15 butelių degaus skysčio, taip pat buvo paimti laužtuvas bei atsuktuvas nameliams atidaryti. Naktį iš 2015-03-22 į 2015-03-23 A. Z., asmuo Nr. 2 ir E. K., pastarojo vairuojamu automobiliu „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią poilsiavietę, kur pagal asmens Nr. 1 nubraižytą planą surado visus padegimui skirtus namus. 2015-03-23, bet ne vėliau kaip iki 1.07 val., A. Z., asmuo Nr. 2 ir E. K., pasidalinę degų skystį bei namelius, tuo pat metu išlaužė asmens Nr. 1 pažymėtų poilsio namelių duris ir įsitikindami, jog viduje nėra žmonių, į kiekvieną namelį pripildami degaus skysčio, padegė, t. y. visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiesiems priklausantį didelės vertės turtą: 1. Ž. B. ir R. B.-B. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 20 000 eurų vertės; 2. A. Č. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 23 169 eurų vertės; 3. J. K. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 13 516,44 eurų vertės; 4. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 5 279,70 eurų vertės; 5. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 947,43 eurų vertės; 6. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 1 491,49 eurų vertės; 7. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 1 524,45 eurų vertės; 8. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiu turtu, bendros 1 491,49 eurų vertės, dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryta bendra 67 420 eurų žala. Po nusikaltimo padarymo A. Z., asmuo Nr. 2 ir E. K. grįžo į (duomenys neskelbtini) ir A. Z. 2015-03-23 pranešė asmeniui Nr. 1 apie pastarojo nurodymo įvykdymą. Tokiu būdu jis – E. K., veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, asmeniu Nr. 2, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, padarė nukentėjusiųjų Ž. B. ir R. B.-B. turto bendros 20 000 eurų vertės, A. Č. bendros 23 169 eurų vertės, J. K. bendros 13 516,44 eurų vertės, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos turto bendros 10 734,56 eurų vertės, t. y. viso bendros didelės vertės – 67 420 eurų, turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant, ir tokie E. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalies 187 straipsnio 2 dalies sudėtį.

37. Taikant BK 284 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų, pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais), kilo neigiami padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį, veikos požymių nepakanka, turi būti nustatyti ir veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste, įvertinus tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų, tame tarpe ir A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, parodymus, matyti, kad E. K. veiksmai - kartu su kitais bendrininkais, naktį važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esančią poilsiavietę, kur turėtais įrankiais išlaužė namelių duris, pripylė degaus skysčio ir padegė nukentėjusiesiems priklausančius namelius, nors visiškai jų nepažįsta, atitinka veikos požymius, tačiau šiuo atveju nenustatyti veikos padariniai - visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, t. y. tuo metu poilsiniuose nameliuose žmonės nebuvo apsistoję, kilusio gaisro niekas nepastebėjo, nekilo jokia sumaištis, ugniagesiai kviesti nebuvo, nukentėjusieji sudegusius namelius pastebėjo tik po kiek laiko. Todėl E. K. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 284 straipsnį išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

38. Taip pat, teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartų ir išanalizuotų aplinkybių visuma – t. y. tai, jog A. Z. viso proceso metu taip pat vieningai teigė, jog 2016 metais po Naujųjų metų, antrą kartą važiavo deginti namelius, nes asmuo Nr. 1 nurodė, kad dar liko namelių su netvarkingais gyventojais, kad asmuo Nr. 1 vėl žymėjo namukus, kuriuos reikia sudeginti, tačiau ir pats susimaišė ir pasakė, kad „dabar tiksliai neprisimena, tačiau ir šitą sudeginkit“, davė pinigų apie 100 Eur kelionei ir benzinui, kad su asmeniu Nr. 3 suplanavo imti benzino, kadangi buvo žiema, o benzinas geriau dega, tai, jog H. R. nupirko benzino, kurį supilstė į pusės litro butelius, viso apie 10 litrų, kad namukų padegti važiavo visi trys asmens Nr. 3 vairuojamu automobiliu VW Golf, tai, kad visi laužė namukų duris, tačiau kai kurių durys buvo labai tvirtos, todėl nepavykus išlupti, išdaužė langus ir pripylė benzino, tai, jog tiek H. R., tiek ir asmuo Nr. 3 neneigia pažįstantys A. Z., o bylos duomenys patvirtina jų tarpusavio bendravimą, kad įvykio metu asmeniui Nr. 3 taikyta probacijos priemonė nebuvo susijusi su jo buvimo vietos fiksavimu elektroninėmis priemonėmis, kad nukentėjusieji E. R., B. B. ir V. B., V. T., V. V. S. ir D. S. bei V. K. patvirtino, jog nameliuose elektra buvo tvarkinga, išvažiuojant elektrą visada išjungdavo, taip pat tai, kad minėti nukentėjusieji, tiek ir liudytojai P. K., V. B., M. B., E. R. bei L. R. parodė neabejojantys, jog tai buvo tyčiniai padegimai, nes tarp namelių buvo gana dideli atstumai, užsidegti vienas nuo kito negalėjo, tai, jog šie parodymai sutampa ir su įvykio vietos apžiūros protokole bei Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis - padegtų namelių skaičiumi, laikotarpiu ir kt., taip pat apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog poilsio namukai Nr. 1, 2, 3, 4, 6 sudegę iki pamatų, jų gaisro židinio zoną galima apibrėžti kiekvieno namuko atskirai užstatytą plotą, o poilsio namuke Nr. 5 gaisro židinio zona yra namuko viduje, pietinėje namuko pusėje, kad tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio ir tai, kad dujų analizatoriaus pagalba yra aptikta padidėjusi degalų skysčio garų koncentracija, o vadovaujantis specialisto išvadoje nustatyta, kad apdegusiame medienos pavyzdyje yra ypač degaus skysčio - benzino pėdsakų, leidžia daryti išvadą, kad asmens Nr. 1 nurodymu, H. R. kartu su A. Z. ir asmeniu Nr. 3, veikdamas pagal iš anksto kartu suderintą planą, naktį iš 2016-02-17 į 2016-02-18 visi kartu automobiliu „VW Golf V“ iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią poilsiavietę, kur pagal asmens Nr. 1 nubraižytą planą surado visus padegimui skirtus namus ir 2016-02-18, bet ne vėliau kaip iki 2.20 val., H. R., A. Z. ir asmuo Nr. 3 pasidalinę H. R. nupirktą benziną, supilstytą į 0,5 litro talpos buteliukus, bei namelius, tuo pat metu išlaužė asmens Nr. 1 pažymėtų poilsio namelių duris ir įsitikindami, jog viduje nėra žmonių, į kiekvieną namelį pripildami benzino, juos padegė. 6 poilsinių namelių padegimas yra tyčinis veiksmas, kurį atlikdamas H. R. kartu su kitais asmenimis, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, padarinių mastą, kad padegdami eilę poilsio namelių savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei numatė, kad dėl jo veiksmų bus sunaikintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, bus sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. gaisras buvo pastebėtas liudytojo P. K., kuris ir pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad ugniagesiai turėjo imtis priemonių lokalizuojant gaisrą bei šalinant jo pasekmes, ir to siekė, taigi, veikė tiesiogine tyčia. H. R. (kaip ir kiti bendrininkai) naktį važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esančią poilsiavietę, kur turėtais įrankiais išlaužė namelių duris, pripylė benzino ir padegė nukentėjusiesiems priklausančius namelius nors visiškai jų nepažįsta, kas aiškiai rodo kitų žmonių negerbimą, niekinančio požiūrio į kitus demonstravimą ir neabejotinai patvirtina chuliganiškas paskatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad padegant namelius buvo sunaikintas 94 136,12 Eur nukentėjusiųjų turtas ir tai pagal BK 190 str. nuostatas yra didelės vertės turtas. Taigi, šie H. R.atlikti veiksmai atitinka didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu ir viešosios tvarkos pažeidimo sudėčių požymius.

39. Be to, šias nusikalstamas veikas H. R. atliko veikdamas organizuotoje grupėje, t. y. nusikalstamose veikose dalyvavę asmenys veikė pasiskirstę užduotis bei vaidmenis – asmuo Nr. 1 nurodė A. Z. ir asmeniui Nr. 3 sudeginti poilsinius namelius bei perdavė nusikaltimo vykdytojams nubraižytą vietovės planą su pažymėtais nameliais, kuriuos reikia sudeginti, perdavė ir pinigus kelionei, degiam skysčiui; asmuo Nr. 3 pasiūlė į nusikaltimo darymą įtraukti H. R., kuris už asmens Nr. 1 duotus pinigus nupirko benzino bei supilstė juos į 0,5 litro talpos buteliukus; H. R. vairuojamu automobiliu visi kartu nuvažiavo iki nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini) kaime, kur visi bendrai vykdydami asmens Nr. 1 nurodymą sudegino nukentėjusiesiems E. R., B. B. ir V. B., V. T., V. V. S. ir D. S., V. K. priklausančius poilsinius namelius. Visų veikose dalyvavusių asmenų organizuotumo lygis, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir intensyvumas buvo aukštesniojo lygio, kuris atitinka organizuotos grupės požymius. Būtent visų veikoje dalyvavusių asmenų veiksmai nulėmė, jog visuotinai pavojingu būdu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sudeginti asmens Nr. 1 kaimynystėje įsikūrę poilsiniai nameliai, tokiu būdu sunaikinant nukentėjusiesiems priklausantį turtą bei sutrikdant visuomenės rimtį, o H. R. paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams realizuoti.

40. Taigi, aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylos įrodymų visuma nustatyta, kad H. R., veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, asmeniu Nr. 3, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, dėl chuliganiškų paskatų, padarė didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: asmuo Nr. 1, turėdamas sodybą adresu (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų – vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, neapsiribodamas 2015-03-23 padarytu didelės vertės – 67 420 eurų nukentėjusiųjų Ž. B. ir R. B.-B., A. C., J. K., (duomenys neskelbtini) turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – padegant, viešosios tvarkos pažeidimu, 2016 metų vasario mėnesį pakartotinai organizavo didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant bei viešosios tvarkos pažeidimą. Tuo tikslu 2016-02-17 asmuo Nr. 1 nurodė A. Z. ir asmeniui Nr. 3 atvykti į susitikimą (duomenys neskelbtini) mieste. Tą pačią dieną A. Z. ir asmeniui Nr. 3 atvykus į sutartą susitikimo vietą, asmuo Nr. 1 nurodė A. Z. ir asmeniui Nr. 3 nedelsiant, t. y. tą pačią dieną, sudeginti aplink asmens Nr. 1 sodybą esančius namelius. Asmuo Nr. 1, išreiškęs nepasitenkinimą, kad po pirmo namų sudeginimo nedaug kas pasikeitė, ant lapuko nupiešė vietovės planą, pažymėdamas kaimynų namus, kuriuos reikia sudeginti, perdavė šį planą nusikaltimo vykdytojams, taip pat davė pinigų degiam skysčiui įgyti bei kelionės iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) rajono išlaidoms padengti. Ragindamas nedelsti daryti nusikaltimą asmuo Nr. 1 nurodė, jog šiuo metu nameliai tušti, be poilsiautojų. Vykdydami asmens Nr. 1 nurodymą, 2016-02-17 (duomenys neskelbtini) mieste A. Z. ir asmuo Nr. 3 aptarinėjo nusikaltimo padarymo planą ir asmuo Nr. 3 pasiūlė į nusikaltimą įtraukti H. R.. 2016-02-17 A. Z., asmeniui Nr. 3 ir H. R. susitikus (duomenys neskelbtini) mieste, H. R. sutikus dalyvauti siūlomame nusikaltime, asmuo Nr. 3 perdavė H. R. asmens Nr. 1 nurodymą, supažindino su nusikaltimo planu, nurodė įgyti degaus skysčio, po ko visi susitarė persirengti ir vėl susitikti prieš kelionę į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tą pačią dieną A. Z. ir asmuo Nr. 3 paėmė įrankius namukams atidaryti, nusikaltimo padarymui pasiskolino automobilį „VW Golf V“, kuriuo apie 19 – 20 val. atvyko pas H. R. į namus adresu (duomenys neskelbtini)mieste. Iki to laiko H. R. už asmens Nr. 1 duotas lėšas buvo nupirkęs 10 litrų benzino, supilstęs benziną į 0,5 litro talpos buteliukus. Naktį iš 2016-02-17 į 2016-02-18 A. Z., asmuo Nr. 3 ir H. R. automobiliu „VW Golf V“ iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią poilsiavietę, kur pagal asmens Nr. 1 nubraižytą planą surado visus padegimui skirtus namus. 2016-02-18, bet ne vėliau kaip iki 2.20 val., A. Z., asmuo Nr. 3 ir H. R., pasidalinę buteliukus su benzinu bei namelius, tuo pat metu išlaužė asmens Nr. 1 pažymėtų poilsio namelių duris ir įsitikindami, jog viduje nėra žmonių, į kiekvieną namelį pripildami benzino, juos padegė, t. y. dėl chuliganiškų paskatų – vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiesiems priklausantį didelės vertės turtą: 1. E. R. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 28 015,08 eurų vertės; 2. B. B. ir V. B. jungtinės nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 20 000 eurų vertės; 3. V. T. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 13 121,04 eurų vertės; 4. V. V. S. ir D. S. jungtinės nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 17 000 eurų vertės; 5. V. K. nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu turtu, bendros 16 000 eurų vertės, dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryta bendra 94 136.12 eurų žala. Po nusikaltimo padarymo A. Z., A asmuo Nr. 3 ir H. R. grįžo į (duomenys neskelbtini), po ko A. Z. ir asmuo Nr. 3 2016-02-18 pranešė asmeniui Nr. 1 apie pastarojo nurodymo įvykdymą. Tokiu būdu jis – H. R., veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. pagrindu, asmeniu Nr. 3, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiųjų E. R. turto bendros 28 015,08 eurų vertės, B. B. ir V. B. bendros 20 000 eurų vertės, V. T. bendros 13 121,04 eurų vertės, V. V. S. ir D. S. turto bendros 17 000 eurų vertės, V. K. turto bendros 16 000 eurų vertės, t. y. viso bendros didelės vertės – 94 136,12 eurų, turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant, viešosios tvarkos pažeidimą, ir tokie H. R. veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalies 187 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 284 straipsnio sudėtį.

Bausmės skyrimas

41. E. K. pripažinus kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, o H. R. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, spręstinas ir bausmių paskyrimo klausimas.

42. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

43. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą nustatyta bausmė – baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

44. E. K. praeityje teistas (išskirtos bylos 10 t., b. l. 65-79), baustas administracine tvarka, (išskirtos bylos 10 t., b. l. 80-83), nevedęs, turi du mažamečius vaikus, vadovaujantis Sodros duomenimis - nedirbantis, dėl priklausomybės ir psichikos ligų nesigydė (išskirtos bylos 10 t., b. l. 93-95).

45. H. R. praeityje teistas (išskirtos bylos 12 t., b. l. 57-65), baustas administracine tvarka, (išskirtos bylos 12 t., b. l. 66-69), nevedęs, turi du mažamečius vaikus, vadovaujantis Sodros duomenimis - nedirbantis, dėl priklausomybės ir psichikos ligų nesigydė (išskirtos bylos 10 t., b. l. 93-95).

46. Nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad nusikalstamoms veikoms buvo iš anksto ir kryptingai ruoštasi, kas rodo neatsitiktinį veikų pobūdį. Skiriant bausmes abiem kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad E. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, o H. R. padarė du nusikaltimus – vieną apysunkį ir vieną nesunkų. E. K. ir H. R. nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia, veikdami organizuotoje grupėje, iš chuliganiškų paskatų (turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu), nusikaltimai baigti. E. K. ir H. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į byloje esančią E. K. ir H. R.charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, bendrininkavimo formą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti abiem kaltinamiesiems paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant didesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

47. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. K. nusikalstamą veiką padarė prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d nuosprendį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi 9 dalimi jam paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme nuo 2019-04-02 9.05 val. iki 2019-04-03 13.58 val. (2 d.) išbūtą laiką bei bausmę iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį (išskirtos bylos 10 t., b. l. 39-41). H. R. į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2019-04-23 11.50 val. iki 2019-04-24 9.49 val. (1 d.) išbūtas laikas (išskirtos bylos 11 t., b. l. 90-92).

Civiliniai ieškiniai ir kiti nuosprendžio klausimai

48. Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai - nukentėjusysis Ž. B. civiliniu ieškiniu reikalavo 8 420 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusysis B. B. - 12 400 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis V. K. - 10 149,18 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis E. R. - 22 601 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis V. V. S. - 12 500 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis V. T. – 5 740 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ - 28 015,08 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškovas „If P&C Insurance AS“ - 13 516,44 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis E. R. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sudeginto poilsio namelio jam buvo padaryta 50 616 Eur turtinė žala. Draudimas išmokėjo 28 015 Eur draudimo išmoką, todėl liko neatlyginta 22 601 Eur turtinė žala (išskirtos bylos 7 t., b. l. 59-60). Nukentėjusysis V. V. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sunaikinto turto liko neatlyginta 12 500 Eur turtinė žala (išskirtos bylos 7 t., b. l. 139-142). Nukentėjusysis V. T. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sunaikinto turto jam padaryta bendra 5 740 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta (išskirtos bylos 7 t., b. l. 116-119). Civilinis ieškovas „AB „Lietuvos draudimas“ civiliniame ieškinyje nurodė, kad už 2016-02-18 įvykio metu (per gaisrą) sunaikintą turtą V. T., V. V. S., V. B. ir V. K. buvo išmokėta bendra – 28 909,28 Eur draudimo išmoka, kurią prašo priteisti iš kaltų asmenų (išskirtos bylos 6 t., b. l. 95-103). Civilinis ieškovas „If P&C Insurance AS“ civiliniame ieškinyje nurodė, už 2015-03-24 įvykio metu (per gaisrą) sunaikintą sodo namelį - J. K. atlygino 13 516,44 Eur, todėl draudimo išmoką išmokėjusi draudimo įmonė įgyja regreso teisę, todėl prašo iš atsakingų asmenų priteisti šią sumą (išskirtos bylos 3 t., b. l. 80-83).

49. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis B. B. parodė, kad draudimas mažiau nei pusę namelio vertės atlygino, todėl liko neatlyginta 12 400 Eur žala, kuria sudaro namelių vertė ir atlikti remonto darbai. Nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad namukas sudegė visiškai, liko tik poliai. Namuke buvo statybinės medžiagos, mediena, darbo įrankiai, tačiau nieko neliko, todėl palaiko savo ieškinį dėl 8 420 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad draudimas atlygino tik 33 proc. namelio vertės, o likusioje sumoje – 10 149,18 Eur liko neatlyginta, todėl palaiko savo civilinį ieškinį. Nukentėjusysis V. V. S. parodė, kad pirmame aukšte viskas iš vidaus buvo sutvarkyta. Po gaisro liko tik pelenų krūva. Draudimas dalį atlygino, todėl palaiko savo civilinį ieškinį dėl 12 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis V. T. nurodė, jog turtinę žalą patyrė dėl sudeginto namelio, jame buvusio turto. Ten priekyje buvo įrengta terasa, kuri nebuvo apdrausta, savo civilinį ieškinį 5 740 Eur palaiko. Nukentėjusysis E. R. parodė, kad turtinę žalą jam atlygino „AB „Lietuvos draudimas“, o visa kita – 22 601 Eur, yra neturtinė (moralinė), kurią jis patyrė, t. y. prarado poilsio namus, neturi kur pabūti su šeima, labai stipriai pergyveno, daug pastangų į šią sodybą įdėta, todėl po gaisro jos nebeatstatinėjo, pardavė žemę.

50. Nusikalstamais veiksmais E. K. ir H. R.padarė nukentėjusiesiems Ž. B., B. B., V. K., E. R., V. V. S., V. T., J. K. (žalą atlygino „If P&C Insurance AS“) turtinę žalą, t. y. baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir laiku dėl chuliganiškų paskatų, visuotinai pavojingu būdu – padegant, sunaikino nukentėjusiesiems priklausantį turtą, dėl ko šiems asmenims atsirado įstatymų numatyta teisė reikalauti patirtos žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civiliniai ieškovai, tiek ir nukentėjusieji Ž. B., B. B., V. K., V. V. S. ir V. T. ikiteisminio tyrimo metu pateikiant civilinius ieškinius, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė sunaikintą turtą (pastatai, nameliuose buvę daiktai, statybinės medžiagos ir t. t.), jo vertę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų pateikta sunaikinto turto verte, kaip ir civilinių ieškovų apskaičiuota bei išmokėta draudimo suma, kuri turi būti atlyginta. Kita vertus, nukentėjusysis E. R. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 22 601 Eur turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam turtinė žala yra atlyginta ir, kad ši suma yra neturtinė žala, kurią jis vertinta pinigais dėl jo patirtų išgyvenimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad sunaikintas namelis nebuvo pagrindinis šeimos gyvenamasis namas, jame nukentėjusysis su artimaisiais lankydavosi vos kelis kartus per metus, sprendžia, kad nukentėjusiojo E. R. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų Ž. B., B. B., V. K., V. V. S., V. T. ir civilinių ieškovų - „AB „Lietuvos draudimas“, „If P&C Insurance AS“, civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkinami visiškai, o nukentėjusiojo E. R. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Kadangi E. K. yra atsakingas už 2015 m. padegtus namelius, o H. R. už 2016 m. padegtus namelius, todėl atitinkamai iš E. K. priteistina 8 420 Eur nukentėjusiojo Ž. B. ir 13 516,44 Eur civilinio ieškovo „If P&C Insurance AS“ naudai turtinei žalai atlyginti. Iš H. R. priteistina: 12 400 Eur nukentėjusiojo B. B., 5 740 Eur nukentėjusiojo V. T., 12 500 Eur nukentėjusiojo V. V. S., 10 149,18 Eur nukentėjusiojo V. K. ir 28 909,28 Eur civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai turtinei žalai atlyginti.

51. E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (išskirtos bylos 10 t., b. l. 47 b. l.) H. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas ir dokumento paėmimas, paliktinos galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos (išskirtos bylos 11 t., b. l. 98).

52. Daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus: CD su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir CD su mobiliojo ryšio išeinančių ir įeinančių skambučių bei sms žinučių išklotinėmis, kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtos bylos 7 t., b. l.41-44), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas prie baudžiamosios bylos; stiklainis, kuriame yra objektai, kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtos bylos 6 t., b. l. 32-33), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaip menkaverčiai sunaikintini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-02 iki 2019-04-03 (2 d.) ir bausmę atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

H. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas:

-pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

-pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-23 iki 2019-04-24 (1 d.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – LR paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą H. R. pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius ir priteisti iš E. K.:

- nukentėjusiajam Ž. B. 8 420 eurų turtinės žalos atlyginimą.

- civiliniam ieškovui „If P&C Insurance AS“ 13 516,44 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Tenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius ir priteisti iš H. R.:

- nukentėjusiajam B. B. 12 400 Eur turtinės žalos atlyginimą;

- nukentėjusiajam V. T. 5 740 Eur turtinės žalos atlyginimą;

- nukentėjusiajam V. V. S. 12 500 Eur turtinės žalos atlyginimą;

- nukentėjusiajam V. K. 10 149,18 Eur turtinės žalos atlyginimą;

- civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 28 909,28 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį dalyje dėl 22 601 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktinius įrodymus - CD su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir CD su mobiliojo ryšio išeinančių ir įeinančių skambučių bei sms žinučių išklotinėmis, kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti byloje; stiklainį, kuriame yra objektai, kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė