Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-55-491/2024
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00021-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
14.14; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarimo.
Teismas
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu J. V. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 50 Eur dydžio bauda. Ji buvo nubausta už tai, kad:
- 2022 m. liepos 27 d. apie 19.16 val., (duomenys neskelbtini), V. L. dalinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, V. L. užpuolė du J. V. šunys, kurie kėsinosi jai įkasti, taip J. V. šunys sukėlė grėsmę V. L. sveikatai ir turtui;
- 2022 m. lapkričio 13 d. apie 16.07 val. į V. L. kiemą atbėgęs J. V. šuo kieme užpuolė V. L. vištas. Tokie J. V. veiksmai sukėlė grėsmę V. L. turtui, nes šuo kėsinosi sužaloti V. L. priklausančias vištas. Šiais savo veiksmais J. V. neužtikrino, kad jos laikomi šunys nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
2. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. skundą dėl Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo panaikinimo tenkino iš dalies – panaikino Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir J. V. pripažino kalta pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį (dėl 2022 m. lapkričio 13 d. įvykio) ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 50 Eur dydžio baudą. Teismas nutarime dėl 2022 m. liepos 27 d. įvykio nurodė, kad tądien J. V. šunys atbėgo ir aplojo V. L. ne dėl J. V. nepakankamos šių gyvūnų priežiūros, ir sprendė, kad dėl šio įvykio nėra J. V. kaltės pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį. Teismas padarė išvadą, kad J. V. kaltę dėl 2022 m. lapkričio 13 d. įvykio įrodo nukentėjusiosios V. L. parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir juos patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Taip pat teismas patikslino, kad šunų laikymo tvarką (duomenys neskelbtini) rajone nustato Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės, patvirtintos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Taisyklės), todėl J. V. pažeidė ne tik Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau ir Taisyklių 8.9 ir 30 punktus.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovas advokatas K. Paspirgėlis prašo J. V. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma:
3.1. Byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, paneigiančių J. V. parodymus, jog jos šuo 2022 m. lapkričio 13 d. apie 16.07 val. buvo su ja namuose. Tuo tarpu V. L. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai.
3.2. Byloje nebuvo aiškinamasi, ar J. V. šuo apskritai galėjo patekti į V. L. kiemą. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad V. L. vištos buvo vaikomos kokio nors šuns jos kieme ir kad pati nukentėjusioji buvo pargriuvusi ant žemės.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Arnoldas Glodenis prašo netenkinti apeliacinio skundo. Nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji V. L. prašo netenkinti apeliacinio skundo. Nurodo, kad priešingai nei teigiama skunde, aplinkybę, jog V. L. vištos buvo vaikomos J. V. šuns, patvirtina ne tik V. L. parodymai, bet ir policijos pareigūnų vaizdo ir garso įrašai (įvykio vietoje pareigūnai ant žemės matė vištų plunksnas). Teigia, kad J. V. sodybos teritorija nėra aptverta „aklinai“, yra daugybė vietų, pro kurias į V. L. teritoriją galėjo patekti mažo ūgio J. V. šuo. O tai, kad policijos pareigūnų vaizdo ir garso įrašuose V. L. nebuvo užfiksuota išsipurvinusi, paaiškinama tuo, jog iki pareigūnams atvažiuojant į įvykio vietą, ji spėjo persirengti susiteptus drabužius. Atsiliepime V. L. dėsto argumentus, susijusius su 2022 m. liepos 27 d. įvykiu, bei informaciją, kad J. V. yra būdinga nepakankamai atsakinga laikomų šunų priežiūra.
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2022 m. lapkričio 13 d. J. V. šuo niekur nebuvo išbėgęs, o apylinkės teismas priešingas išvadas padarė netinkamai įvertinęs bylos įrodymus. Todėl ši administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
8. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų juos vertinant. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
9. ANK
10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios V. L. parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės sutapo. Antai, apklausiama tyrimo metu 2022 m. lapkričio 23 d. nukentėjusioji V. L. parodė, kad 2022 m. lapkričio 13 d. apie 15 val. išgirdo triukšmą savo kieme. Išėjusi pamatė, kad jos sodybos teritorijoje yra kaimynės J. V. šuo, kuris vaikė jos vištas. Tada ji paėmė J. V. šunį už apykaklės ir šaukė pastarajai, kad ateitų pasiimti savo šunį. J. V. atėjo, paklausė „kur tavo višta“, pasiėmė savo šunį ir nuėjo namo. Ji paskambino savo dukrai V. L., kuri iškvietė policijos pareigūnus. Teismo posėdyje nukentėjusioji parodė analogiškas aplinkybes, kad į jos sodybos teritoriją atbėgęs J. V. šuo vaikė jos vištas. Ji šunį pagavo už antkaklio, bet neišlaikė, pargriuvo. Išsitepė drabužius. Pašaukta į jos kiemą atėjo J. V., kuri pasiėmė savo šunį, bet nepadėjo jai atsikelti nuo žemės. Po to ji sunkiai atsikėlė nuo žemės. Atvykę policijos pareigūnai matė jos kieme ant žemės išpeštas vištos plunksnas. Iš esmės tokias pačias aplinkybes V. L. papasakojo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Taigi, nukentėjusioji V. L. viso proceso metu pakankamai nuosekliai ir aiškiai papasakojo esmines įvykio aplinkybes. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, ji buvo susijaudinusi bei susigraudinusi, ką patvirtina byloje esantys vaizdo bei garso įrašai. Tai parodo V. L. psichologinę būseną po įvykio – kad ji buvo dėl to išgąsdinta. Tad apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusioji V. L. dėl savo senyvo amžiaus yra linkusi sakyti netiesą, yra nepriimtini ir atmetami kaip nepagrįsti.
11. Apygardos teismas sutinka, jog įvykio vietos vaizdo ir garso įrašų ar nuotraukų, kuriuose būtų užfiksuotos išpeštos V. L. vištos plunksnos bei V. L. pargriuvimo vieta, buvimas šioje situacijoje palengvintų asmens kaltės ar nekaltumo nustatymą, bet, kita vertus, ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma padeda nustatyti J. V. kaltę ir paneigia jos keliamas gynybines versijas bei kartu patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Todėl, nepaisant to, kad nukentėjusioji buvo vienintelė, tiesiogiai mačiusi nagrinėjamą įvykį, byloje yra ir kitų – netiesioginių įrodymų tiesai nustatyti. Iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai vaikščiojo V. L. kieme, matė ant žemės išpeštas vištos plunksnas. Įvykio vietoje V. L. pareigūnams iš tolo nurodė ir vietą, kur pargriuvo neišlaikiusi J. V. šuns. Tai iš esmės patvirtina anksčiau nurodytus nukentėjusiosios V. L. parodymus.
12. Galima iš dalies sutikti su apeliantu, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, J. V. neatrodė taip lyg būtų neseniai parkritusi ant drėgnos žemės, tačiau tai paaiškinama tuo, kad iki pareigūnų atvykimo (per maždaug 1 valandą laiko nuo jų iškvietimo) nukentėjusioji pilnai spėjo persirengti. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad iš bylos nėra aišku, kaip J. V. šuo galėjo patekti į V. L. sodybos teritoriją, nes J. V. sodybos teritorija yra aptverta tvora. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų, J. V. ir V. L. sodybos teritorijos yra atskirtos segmentine tvora, kuri nėra tvirta, joje yra tarpų, pro kuriuos nedidelis šuo galėtų nesunkiai pralįsti. Kita vertus, kaip tiksliai J. V. šuo 2022 m. lapkričio 13 d. pateko į V. L. sodybos teritoriją, šiuo konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant J. V. kaltės klausimą. Neabejotina, kad J. V. šuo V. L. sodybos teritorijoje vaikydamas pastarosios vištas kėlė grėsmę jos turtui, o tai veikos kvalifikavimui yra svarbiausia.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp V. ir L. šeimų susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, dėl ko siūloma nepasitikėti nukentėjusiosios V. L. ir jos artimųjų giminaičių (dukros, anūko) parodymais. Su tuo apygardos teismas negali vienareikšmiškai sutikti. Vien tai, kad tarp šalių susiklostė priešiški santykiai, negalima teigti, kad viena iš konflikto pusių kitą būtinai nepagrįstai kaltins teisės pažeidimų darymu. Byloje yra duomenų, kad J. V. ne pirmą kartą neužtikrino, jog jos laikomi šunys nekeltų grėsmės kitiems žmonėms ar jų turtui. Anksčiau vienas iš jos laikomų šunų sužalojo V. L. anūką. Iš V. L. pateikto vaizdo ir garso įrašo, daryto dėl 2022 m. liepos 27 d. įvykio, matyti, jog J. V., girdėdama, matydama bei suprasdama, jog V. L. pjovė žolę toje teritorijos dalyje, dėl kurios, kaip galima suprasti, tarp jų yra kilę nesutarimai, išleido savo šunis į lauką, po ko jie pribėgo prie V. L. ir ją aplojo. Šie duomenys vertinami kaip papildantys anksčiau aptartus bylos įrodymus ir leidžiantys spręsti, jog priešingai J. V. teiginiams, jos šunys nėra laikomi vien tik namuose, jie yra paleidžiami ir gali laisvai bėgioti, kartu pralįsti pro segmentinėje tvoroje esančius tarpus, ką vienas iš jų ir padarė 2022 m. lapkričio 13 d.
14. Taigi, visų šių įrodymų visuma patvirtina, kad J. V. šuo palaidas bei be priežiūros 2022 m. lapkričio 13 d. pateko į nukentėjusiosios V. L. sodybos teritoriją, kur vaikė pastarosios vištas, taip keldamas grėsmę jos turtui. Todėl J. V. versija, kad tą dieną jos šuo negalėjo užpulti nukentėjusiosios vištų, laikoma tik gynybine. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismui, kad J. V. nesilaikė jai, kaip gyvūnų laikytojui, skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodytų pareigų, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patraukta visiškai pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. atstovo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Valdas Petras Meidu
