Civilinė byla Nr. e2S-185-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01490-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.12.;
3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. L. atskirajį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024-01-05 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-253-762/2024 pagal ieškovės S. L. patikslintą ieškinį atsakovei J. K. dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės J. K. priešieškinį ieškovei S. L., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose nagrinėjama civilinė Nr. e2-253-762/2024 pagal ieškovės S. L. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovei J. K. (toliau – ir atsakovė) dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š. (toliau – ir trečiasisas asmuo).
2. Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašo: 1) iškelti atsakovę iš nekilnojamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 4000 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3. Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo: 1) pripažinti galiojančia 2022-09-28 pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp pirkėjos (ieškovės) ir pardavėjų (atsakovės ir trečiojo asmens) dėl žemės sklypo bei sodo pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuria pirkėja ir pardavėja už 7500 Eur nusipirko šį nekilnojamąjį turtą; 2) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę ir trečiąjį asmenį per vieną dieną po teismo įpareigojimo gavimo kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ignitis“ dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo į sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Neįvykdžius teismo įpareigojimo už kiekvieną pradelstą atnaujinti elektros tiekimo dieną skirti po 150 Eurų baudą tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui.
4. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nurodė, kad 2022 metų liepos mėnesyje sodo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės S. L. (ieškovė) ir E. Š. (trečiasis asmuo) sutiko jai parduoti šį sodą už 7500 Eur, atliekant mokėjimus dalimis ir leido jame apsigyventi. 2022-09-28 buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl šio sodo namelio su sklypu pardavimo už 7500 Eur. Ieškovė sumokėjo 500 Eurų avansą ieškovei, o visą sumą pagal pirkimo pardavimo sutartį turėjo sumokėti iki 2023-02-24, tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo pradėjo kelti sodo kainą, prašydamos už jį sumokėti nuo 8000 iki 10000 Eur.
5. 2023 m. spalio mėnesį šalys sutarė sudaryti notarinę sodo pirkimo – pardavimo sutartį, todėl atsakovė pagal trečiojo asmens pageidavimą į jos banko sąskaitą 2023-10-04 už sodą sumokėjo 5000 Eur. Likus kelioms dienos iki notaro vizito, ieškovei buvo parašyta žinutė, kad sodą parduos už 10000 Eur. Tą dieną, kai turėjo vykti pas notarą dėl sodo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, abi bendraturtės pasakė, kad parduos sodą už 12600 Eur ir, jeigu ji nesutiks, tai jos ją iškeldins iš sodo namelio. Tokios sumos nesutiko mokėti, o ieškovė ir trečiasis asmuo atsisakė su ja sudaryta sodo pirkimo-pardavimo sutartį už 7500 Eur.
6. Nurodė, kad po ieškovės kreipimosi į UAB „Ignitis“ sodo namelyje buvo atjungta elektra. Jai paprašius prijungti ir sumokėjus nustatytą mokestį, UAB,,Ignitis“ vėl prijungė elektrą į sodo namelį. Po pakartotino ieškovės prašymo elektra į sodo namelį vėl atjungta. Atsakovė nurodė, kad 2023-12-20 nuvyko į Panevėžį dėl elektros pajungimo, tačiau UAB „Ignitis“ darbuotoja jai paaiškino, kad tai turi padaryti pastato savininkas. Ieškovė nurodė, kad neturėdama elektros gali patirti nuostolių dėl šildymo įrangos galimo gedimo, užšalusio vandentiekio bei sugedusių maisto produktų, todėl šioje byloje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte (įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024-01-05 nutartimi atsakovės J. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies.
8. Teismas byloje pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo ieškovę S. L. ir trečiąjį asmenį E. Š. per vieną dieną po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimo kreiptis į jų pasirinktą elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo į sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas netenkino atsakovės prašymo ieškovei ir trečiajam asmeniui neįvykdžius teismo įpareigojimo už kiekvieną pradelstą atnaujinti elektros tiekimo dieną skirti po 150 Eur baudą.
9. Teismas iš byloje pareikšto atsakovės priešieškinio turinio nustatė, kad šioje byloje yra aktualios prevencinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
10. Teismas nustatęs pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą (tikėtiną priešieškinio pagrįstumą) padarė išvadą, kad, jei ir toliau nebus atnaujintas elektros tiekimas į ginčo sodo pastatą, ten gyvenančiai atsakovei, kuriai pagal sudarytos sutarties sąlygas leista gyventi pastate, gali atsirasti ir padidėti žala (CPK 144 straipsnis).
11. Teismas pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neatnaujinus sodo namelyje elektros tiekimo atsakovė galimai patirtų nuostolių dėl šildymo įrangos galimo gedimo, užšalusio vandentiekio bei sugedusių maisto produktų. Taigi esant tokiai situacijai, tenkinus atsakovės priešieškinį, atsakovė galimai patirtų nuostolių ir būtų pagrindas inicijuoti naujus teisinius procesus, o tai iš esmės pažeistų proceso ekonomiškumą. Taigi teismas, spręsdamas dėl antrosios sąlygos egzistavimo, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.
12. Teismas patikslino ieškovės prašymo reikalavimą (kreiptis į jos nurodytą elektros tiekėją UAB,,Ignitis“), pažymėdamas, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vartotojai yra laisvi pasirinkti elektros tiekėją, todėl teismas įpareigojo ieškovę ir trečiąjį asmenį per vieną dieną po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimo kreiptis į jų pasirinktą elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo į sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).
13. Teismas netenkino atsakovės prašymo ieškovei ir trečiajam asmeniui neįvykdžius teismo įpareigojimo už kiekvieną pradelstą atnaujinti elektros tiekimo dieną skirti po 150 Eur baudą ir išaiškino atsakovei, kad tuo atveju, jei ieškovė ir trečiasis asmuo nevykdys šios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo ieškovei ir trečiajam asmeniui arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
14. Ieškovė S. L. (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2014-01-05 nutartį panaikinti ir atsakovės J. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
15. Apeliantė nurodo, kad kai ji ir trečiasis asmuo leido atsakovei apsigyventi ginčo sodo name skolos į jį tiektą elektrą nebuvo. Atsakovė apsigyvenusi jai nepriklausančiame sodo name pradėjo intensyviai naudoti elektrą, bet už ją nemokėjo, todėl jos prašymu UAB,,Ignitis“ elektros tiekimą sodo namui nutraukė. Pabrėžia, kad tą padarė neturėdama tikslo daryti atsakovei spaudimo kuo greičiau išsikelti iš sodo namo, bet tam, jog atsakovė nustotų daryti jai materialinį nuostolį. Tada atsakovė pasinaudoma tuo, kad be jos žinios gavo jos asmens kodą ir sodo namo registro išrašą, prisistadydama apeliante, paskambino UAB,,Ignitis“ ir paprašė atnaujinti elektros tiekimą ir jos prašymas buvo patenkintas. Išsiaiškinusi kas atsitiko, ji UAB,,Ignitis“ dar kartą paprašė nutraukti elektros tiekimą sodo namui. Nurodo, kad 2023-12-31 skola už sodo namui teiktą elektrą sudaro 313,26 Eur.
16. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, 2024-01-05 nutartimi pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad elektros tiekimas nėra nemokamas. Taigi nagrinėjamu atveju gaunasi tokia situacija, kad, nors atsakovė naudojasi jos nuosavybe, bet už atsakovės naudojamą elektrą turi mokėti ji. Be to, teismas neatsižvelgė į ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes atsakovė užsitikrinti elektros tiekimą gali ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui – pasistatyti elektros genenatorių.
17. Atsakovė J. K. pateiktu atsiliepimu ieškovės S. L. atskirojo skundo prašo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2024-01-05 nutartimi įpareigojo ieškovę ir trečiąjį asmenį atnaujinti elektros tiekimą į sodo namą, nes ieškovė ir trečiasis asmuo žinojo, kad ji šiame sodo name gyvena ir jai yra reikalinga elektra.
18. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad ji nemoka už elekrą yra nepagrįsti, nes pati ieškovė pagal jų susitarimą jai neteikdavo sąskaitų už elektrą. Kadangi ieškovė su pateiktu atskiruoju skundu pateikė sąskaitą už elektrą, ji šią sąskaitą apmokėto ir pateikia tai patvirtinantį mokėjimo kvitą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) UAB,,Ignitis“ sąskaitą už suteiktą elektrą 313,26 Eur sumai; 2) Perlas Finance apmokėjimo kvitą 313,55 Eur sumai (313,26 Eur sumokėta UAB,,Ignitis“ + 0,29 Eur komisinis mokestis)
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės ir atsakovės pateikti dokumentai, yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir byloje nėra pagrindo manyti, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą ar sudarys sąlygas proceso dalyvių procesinių teisių suvaržymui ar apribojimui. Todėl apeliantės ir atsakovės pateikti nauji įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
Dėl ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
26. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pareikštas priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pareikštas priešieškinis preliminariai galėtų būti tenkinamas.
Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės
27. Kaip minėta, siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nustatyta ir kita sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.
28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, nes pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, dar nereiškia tinkamo šalies pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu šis sprendimas nebegali būti realiai įvykdytas.
29. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šiuo atveju aktualu paminėti, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pavyzdžiui CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
30. Šios bylos atveju ginčo kilo dėl to, kas gali valdyti ir naudotis ginčo sodo namu ir ar yra pagrindas pripažinti, kad ginčo namo savininku yra kitas asmuo, negu tas, kuris nurodytas ginčo turto pirkimo - pardavimo dokumentuose, kurie nustatyta tvarka įregistruoti viešame registre, nes ieškovė pateiktu ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę iš šiuo metu jai su trečiuoju asmeniniu nuosavybės teise priklausančio sodo namo, o atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti galiojančią 2022-09-28 minėto turto pirkimo-pardavimo šalių sudarytą sutartį, kuria ji ginčo namą nupirko, bet pardavėjos sandorį vengia įforminti notarine tvarka.
31. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje nėra ginčo, kad šiuo metu atsakovė gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame sodo name, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje negalima daryti išvados, kad ji šiame sodo name gyvena neteisėtai, nes iš 2022-09-28 pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, jog ieškovė ir trečiasis asmuo leido atsakovei apsigyvendti sodo name, jame tvarkytis, jį remontuoti pagal savo poreikius. Faktą, kad ieškovė leido atsakovei gyventi sodo name, patvirtintas ir ieškovės pateiktame atskirajame skunde.
32. Byloje esančiais duomeninis nustatyta, kad tarp šalių kilus ginčui dėl 2022-09-28 pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ieškovės, teisėtos sodo namo savininkės prašymu, sodo namui buvo atjungta elektra, todėl atsakovė pateiktu prašymu prašė pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę ir trečiąjį asmenį atnaujinti elektros tiekimą į sodo namą. Kaip matyti iš atsakovės prašymo, atsakovė grėsmę teismo sprendimo vykdymui grindžia tuo, kad, atjungus elektrą sodo namelyje, kuriame šiuo metu ji gyvena, jai daroma žala genda jos maistas, gali užšalti vandentiekis ir taip gali būti sugadinti šildymo įrenginiai.
33. Taigi, atsižvelgus į atsakovės priešieškinio reikalavimus bei jos prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju yra aktualus prevencinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, taikymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neatnaujinus sodo name elektros tiekimo, atsakovė galėjo patirti nuostolių dėl šildymo įrangos galimo gedimo, užšalusio vandentiekio, sugesusio maisto, apgadinto turto, kas galėjo sukelti sąlygas inicuoti naujus teisinius procesus, jei atsakovės priešieškinis būtų tenkintas. Kita vertus, sodo namas nuosavybės teise tebepriklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, todėl jo palikimas be elektros energijos tiekimo šaltuoju metų sezonu taip pat gali sukelti neigiamus padarinius. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju egzistuoja antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
35. Pažymėtina, kad ieškovė prašydama panaikinti skundžiamą nutartį savo prašymą argumentuoja tuo, jog atsakovė nemoka už sunaudotą elektros energiją, nes 2023-12-31 skola už sodo namui suteiktą elektrą sudarė 313,26 Eur. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovė jai nepateikdavo sąskaitų už elektrą, kaip kad jos buvo sutarę. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės, dėl kurios sąskaita už mėnesį buvo nepamokėta, ieškovė niekaip nepaneigė. Tuo tarpu atsakovė, kai tik ieškovė atskiruoju skundu pateikė UAB,,Ignitis“ sąskaitą 313,26 Eur, ją apmokėjo ir pateikė tai patvitinantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti duomenys patvirtina, jog skola už tiektą elektros energiją į ginčo sodo namą tiek pagal UAB,,Ignitis“ sąskaitos, tiek pagal Perlas Finance apmokėjimo kvito duomenis buvo apmokėta (kliento kodas (duomenys neskelbtini), turėjo būti sumokėta iki 2024-01-31, faktiškai sumokėta 2024-01-12).
36. Taigi aptartos aplinkybės rodo, kad, priešingai nei teigia apeliantė atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ginčo situacijoje atitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principus.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
38. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisingam ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK V skirsnis, 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024-01-05 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
