Dėl teisės išnagrinėjimo teisme

Civilinė byla Nr. e2A-203-513/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07069-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.6.2; 1.2.4.8

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rubifa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rubifa“ ieškinį atsakovui I. R. (I. R.) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Rubifa“ pareiškė ieškinį nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2025 m. kovo 20 d. sprendimo darbo ginčo byloje Nr. APS-131-4616/2025 dalimi, kuria iš dalies patenkintas I. R. prašymas ir jo naudai nuspręsta iš darbdavio UAB,,Rubifa“ išieškoti 4 557,00 Eur dienpinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės UAB „Rubifa“ atsakovo I. R. naudai priteista 4 557 Eur dienpinigių.

3. Teismas nustatė, kad šalys 2024 m. birželio 17 d. sudarė Laikinojo darbo sutartį Nr. 45, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Pagal šalių sudarytos Laikinojo darbo sutarties 7.3 punktą už komandiruotėje būtą laiką mokami ne mažiau 50 proc. dydžio teisės aktų nustatytos normos dydžio dienpinigiai; konkretų dienpinigių procento dydį vienašališkai nustato darbdavys ir nurodo įmonėje patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemos dokumente. Laikotarpiu 2024 m. birželio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. atsakovas buvo komandiruotas į Vokietiją, dienpinigiai apskaičiuoti taikant 50 proc. dydį (už 147 dienas – 4 557,00 Eur). Darbo sutartis nutraukta 2025 m. vasario 13 d.

4. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 15 d.) 2 punktą mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalyje.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė (darbdavys) galėjo atsakovui, komandiruojamam į Vokietiją, mokėti sumažintos normos dienpinigius esant šių sąlygų visetui: darbdavys šalių darbo santykių metu buvo nustatęs konkrečius, diferencijuotus pagal objektyvius kriterijus, dienpinigių dydžius; sumažintos normos dienpinigių dydžiai įforminti atsakovės vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte; įvykdytos darbuotojo informavimo ir konsultavimo procedūros; darbuotojas supažindintas raštu su jam mokėtinu dienpinigių dydžiu. Darbo sutartimi susitarta dėl ne mažesnės kaip 50 proc. dydžio dienpinigių normos, tačiau neįtvirtintas šalių susitarimas dėl konkretaus, t. y. 50 proc. dydžio, dienpinigių mokėjimo. Priešingai, darbo sutartyje nurodyta, kad konkretų dienpinigių procento dydį vienašališkai nustato darbdavys ir nurodo įmonėje patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemos dokumente.

6. Ieškovės Aprašo VI dalyje, reglamentuojančioje darbo apmokėjimo tvarką už komandiruotes, nustatyta, kad už darbą komandiruotėje mokami ne mažesni nei 50 proc. dydžio teisės aktų nustatytos normos dydžio dienpinigiai (6.1 p.); konkretų dienpinigių dydį nustato darbdavys. Už darbą komandiruotėje mokami dienpinigiai diferencijuojami darbuotojų atliekamų užduočių / funkcijų sudėtingumą, kurios skiriasi priklausomai nuo darbuotojo vairuojamos transporto priemonės kategorijos ar atliekamos kitos funkcijos (6.2 p.). Nors ieškovė teigė, jog atsakovas žinojo apie jam mokamų dienpinigių dydžius, kadangi pasirašytinai supažindintas su šiuo Aprašu ir pasirašydamas darbo sutartį atsakovas patvirtino, kad susipažino su šiame Apraše nustatyta įmonės darbo apmokėjimo Sistema, tačiau teismas pažymėjo, kad tiek darbo sutarties 7.3 punkte, tiek Aprašo 6.1 punkte įtvirtintos tapačios nuostatos, t. y. už darbą komandiruotėje darbuotojui mokami ne mažesni nei 50 proc. dydžio teisės aktų nustatytos normos dydžio dienpinigiai ir nė viename šių dokumentų nėra nurodyta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių dydis yra 50 proc. dienpinigių normos, nei darbo sutartyje, nei Apraše nėra atsakovui mokėtų 50 proc. dydžio dienpinigių dydžio mažinimo pagrindimo, t. y. nėra nurodyta, kokiais konkrečiai objektyviais kriterijais remiantis nustatytas atsakovui mokėtų 50 proc. dydžio dienpinigių dydis.

7. Ieškovė argumentavo, kad direktorės 2024 m. gegužės 24 d. įsakymu patvirtinta už darbą komandiruotėje mokamų dienpinigių norma – transporto darbuotojams, vairuojantiems C kategorijos transporto priemonę vykdant darbo funkcijas, – nustatoma 50 proc. dienpinigių norma (2.3.2. p.); transporto darbuotojams, vairuojantiems C/CE kategorijos transporto priemonę vykdant darbo funkcijas, nustatoma 50 proc. dienpinigių norma (ir 2.3.3 p.). Įsakymo 3 punktas nustato, kad dienpinigių už darbą komandiruotėje užsienyje dydžių diferencijavimas administracijos ir transporto darbuotojams nustatomas vertinant skirtingas numatomas komandiruotės sąlygas (darbuotojų kelionės, apgyvendinimo gyvenimo sąlygas), lemiančias skirtingas pragyvenimo išlaidas komandiruotės metu (administracijos darbuotojai vyksta trumpalaikių komandiruočių, kurių metu apsistojama viešbučio tipo įstaigose, kuriose nėra galimybės savarankiškai maitintis; tai lemia didesnį pragyvenimo išlaidų poreikį; atitinkamai transporto darbuotojams ilgalaikių komandiruočių metu sudaromos apgyvendinimo ir buities sąlygos leidžia patirti mažiau maitinimosi ir kitų išlaidų). Taigi šiame įsakyme yra įtvirtinta konkreti atsakovui mokėtina dienpinigių norma – 50 proc., o įsakymo 3 punkte įtvirtinti dienpinigių mažinimo kriterijai – priklausomai nuo komandiruotės pobūdžio, apgyvendinimo sąlygų komandiruotės metu, vertintini objektyviais ir susijusiais su komandiruotės objektyviomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su šiuo įsakymu buvo supažindintas raštu DK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad prieš nustatant šį dienpinigių dydį ieškovė įvykdė jai, kaip darbdaviui, Vyriausybės nutarime įtvirtintą prievolę prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė teisės aktų reikalavimus atitinkančio dienpinigių dydžio sumažinimo, todėl atsakovui komandiruočių metu privalėjo mokėti Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius už komandiruotės Vokietijoje laikotarpį nuo 2024 m. birželio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d., t. y. 9 114 Eur. Kadangi už šį laikotarpį ieškovė atsakovui sumokėjo 4 557 Eur dienpinigių, todėl dienpinigių nepriemoka yra 4 557 Eur, kurią teismas priteisė iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

9. Ieškovė UAB „Rubifa“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

10. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

11. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo supažindinimą su dienpinigių dydį nustatančiu įsakymu. Nurodo, jog 2024 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 24-05/24 yra sudėtinė bendrovės Darbo apmokėjimo sistemos aprašo dalis, kuriuo yra patvirtinta ne tik dienpinigių norma, bet ir darbo apmokėjimo sistemos aprašo priedo Nr. 1 (pareigybių darbo užmokesčio rėžiai) pakeitimas. Šis įsakymas yra pridėtas prie bendrovėje patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos aprašo (įsakymo 4 punktas), todėl darbuotojai su šiuo įsakymu supažindinami kaip su sudėtine darbo apmokėjimo sistemos aprašo (su visais jo pakeitimais ir papildymais) dalimi. Byloje pateikti duomenys aiškiai patvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su UAB „Rubifa“ taikoma dienpinigių apmokėjimo tvarka. Visų pirma, su UAB „Rubifa“ darbo apmokėjimo sistemos aprašu (visomis jo sudėtinėmis dalimi, įskaitant pakeitimus ir papildymus) darbuotojai supažindinami darbo sutarties sudarymo metu. Darbo sutarties, kuri sudaryta lietuvių ir atsakovui suprantama rusų kalba, 13 punkte nurodyta, jog „Pasirašydamas šią sutartį darbuotojas patvirtina, kad susipažino su įmonės darbo apmokėjimo sistema, įskaitant pagal ją taikomą dienpinigių normą, ir ji jam išaiškinta suprantama kalba“. Esant šalių pasirašytai darbo sutarčiai, preziumuotina, jog joje įrašytos sąlygos atitinka šalių valią, o šaliai, kuri teigia, kad jos pasirašytoje darbo sutartyje įrašyta sąlyga neatitinka šalių faktinio susitarimo, tenka įrodinėjimo našta. Šiuo atveju atsakovas to net neįrodinėjo.

12. Teigia, kad su vidaus norminiais aktais, įskaitant darbo apmokėjimo sistemą (įskaitant jos priedus / pakeitimus), atsakovas buvo supažindintas ir įvadinio instruktažo metu ir tą patvirtino parašu. Be to, kiekvieną kartą atsakovą siunčiant į komandiruotę, įsakymuose, kurie darbuotojui (atsakovui) įteikti pasirašytinai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad komandiruotės metu darbuotojui bus mokami dienpinigiai, kurių dydis nustatytas 2024 m. gegužės 24 d. įsakyme Nr. 24-05/24. Taigi, nėra abejonių, kad atsakovas faktiškai ir pasirašytinai buvo informuotas apie įmonėje taikomą sumažintą dienpinigių normą dar prieš komandiruotės pradžią ir nėra pagrindo konstatuoti, ieškovė neįvykdė ar netinkamai įvykdė pareigą informuoti darbuotoją.

13. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino arba netinkamai vertino išvardytus įrodymus ir aplinkybes ir netinkamai nustatė bei paskirstė įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai reikalavo pateikti atskirą rašytinį darbuotojo patvirtinimą dėl supažindinimo su konkrečiu įsakymu. Mano, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su dienpinigių dydį nustatančiu vidaus norminiu aktu, o atsakovas šių įrodymų net neginčijo. Pažymi, kad atsakovas iš viso nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė jokių priešingų įrodymų ar paaiškinimų.

14. Teismo sprendimas grindžiamas ir išvada, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė, prieš nustatydama dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame ar vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, įvykdė darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras. Pažymi, jog šis aspektas iš viso nebuvo nagrinėjamas, teismas jokių su tuo susijusių klausimų nekėlė ir ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti jokių paaiškinimų ir įrodymų šiuo klausimu, taigi, teismo sprendimas (motyvai) šiuo aspektu laikytini siurpriziniais. Teisė į teisingą teismą reiškia, kad šalys turi teisę į rungtynišką procesą, t. y. jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą.

15. Argumentuoja, kad priimant 2024 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 24-05/24 neturėjo pareigos vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, nes pagal DK 206 straipsnio 1 dalį prieš priimdamas sprendimus dėl vietinių norminių aktų patvirtinimo ar pakeitimo (įskaitant dėl darbo apmokėjimo sistemos (3 p.), dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų (10 p.)), darbdavys privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuoti tuo atveju, kai įdarbina vidutiniškai dvidešimt (20) ir daugiau darbuotojų. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad UAB „Rubifa“ buvo įdarbinta vos 17 asmenų ir tik 2024 m. gegužės 28 d. apdraustųjų asmenų skaičius sudarė 21. Be to, vertintinas ne faktinis, o vidutinis darbuotojų skaičius, kuris nustatomas DK 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Vertinant tai, kad 2024 m. gegužės 10 d. įmonėje buvo vos keturi (4) darbuotojai, aptariamo vidaus norminio akto priėmimo metu įmonė negalėjo būti laikoma įdarbinanti vidutiniškai dvidešimt (20) ir daugiau darbuotojų. Pažymi ir aplinkybę, kad darbuotojas priimtas vėliau nei aptariamas įsakymas, todėl informavimo ir konsultavimo procedūros niekaip negalėjo turėti teisinės reikšmės atsakovo teisinei padėčiai ir šis pirmosios instancijos teismo motyvas nėra teisiškai reikšmingas. Be to, DK nenustato, kad jei darbdavys nesilaiko DK 206 straipsnio procedūrų, nurodyti lokaliniai teisės aktai automatiškai negalioja ir negali būti taikomi – toks aiškinimas neatitiktų protingumo ir proporcingumo principo ir ribotų darbdavio teisę patvirtinti bet kokį vidaus dokumentą.

k o n s t a t u o j a:

apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ji yra atsiskaičiusi su buvusiu darbuotoju (atsakovu) ir neturi jam mokėti 4 557 Eur dienpinigių, teisėtumo ir pagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Apeliantė su priimtu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neįsigilino į jos argumentus ir įrodymus, nevertino ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neteisingai vertino įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 100 proc. dydžio dienpinigius. Taigi, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo (CPK 176-178, 183, 185 straipsniai). Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, apeliantės poziciją nagrinėjamu klausimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria atsakovo naudai priteista 4 557 Eur dienpinigių. Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo ginčo šalis, nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 4, 7 dalys). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi.

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Rubifa“ ir atsakovas I. R. 2024 m. birželio 17 d. sudarė Laikinojo darbo sutartį Nr. 45, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Laikinojo darbo sutarties 7.3 punkte nurodyta, kad už komandiruotėje būtą laiką mokami ne mažiau 50 proc. dydžio teisės aktų nustatytos normos dienpinigiai; konkretų dienpinigių procento dydį vienašališkai nustato darbdavys ir nurodo įmonėje patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos dokumente. Laikotarpiu 2024 m. birželio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. atsakovas buvo komandiruotas į Vokietiją, dienpinigiai apskaičiuoti taikant 50 proc. dydį ir už 147 dienas darbuotojui išmokėta 4 557,00 Eur dienpinigių.

21. DK 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbuotojo komandiruotės sąvoka, t. y. darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 2 dalis). Be to, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 526 (2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1433 ginčui aktuali redakcija nuo 2024 m. gegužės 15 d.) patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte nurodyta, jog mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros DK III dalies III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje.

22. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrąją taisyklę, kad komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, tam nereikalingas atskiras darbo teisinių santykių šalių susitarimas. Taip pat šis teisinis reguliavimas nustato bendrosios taisyklės išimtį – galima taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, jei tokie mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir pagrįsti objektyviais kriterijais, o darbuotojai tinkamai raštu supažindinti su dienpinigių dydžiais. Be to, nustatyta riba, iki kurios gali būti mažinami dienpinigių dydžiai. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, darbdavys turi teisę tam tikra apimtimi mažinti dienpinigių dydį, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Leistina apimtimi spręsti dėl sumažintų dienpinigių dydžių ir dienpinigių sumažinimo kriterijų yra darbdavio diskrecija, įtvirtinta teisės aktuose, tačiau darbdavys negali pasinaudoti teise lokaliniu teisės aktu sumažinti darbuotojams Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydį ir jį taikyti, kaip nustatytą normą visai atvejais. Darbdavio teisė spręsti dėl Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių sumažinimo yra ribota, darbdavys, naudodamasis šia diskrecija, negali pažeisti nustatyto teisinio reglamentavimo, iš kurio išplaukia ne tik apibrėžtas dydis (jo intervalas), kuriuo leistina mažinti dienpinigius, tačiau ir aiškūs kriterijai, kuriais remiantis toks mažinimas galimas, bei tinkamas darbuotojo supažindinimas.

23. Kaip minėta, šalys Laikinojo darbo sutarties 7.3 punktu susitarė, kad darbuotojui esant komandiruotėje, darbdavys įsipareigoja už komandiruotėje būtą laiką mokėti ne mažiau 50 proc. dydžio teisės aktų nustatytos normos dienpinigius, o konkretų dienpinigių procento dydį vienašališkai nustato darbdavys ir nurodo įmonėje patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos dokumente. UAB „Rubifa“ Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6.1 punkte nurodyta, kad už darbą komandiruotėje mokami ne mažesni nei 50 proc. dydžio teisės aktų nustatytos normos dydžio dienpinigiai, 6.2 punkte numatyta, kad konkretų dienpinigių dydį nustato darbdavys. Už darbą komandiruotėje mokami dienpinigiai diferencijuojami pagal darbuotojų atliekamų užduočių / funkcijų sudėtingumą, kurios skiriasi priklausomai nuo darbuotojo vairuojamos transporto priemonės kategorijos ar atliekamos kitos funkcijos. UAB „Rubifa“ 2024 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 24-05/24 „Dėl dienpinigių ir darbo užmokesčio apmokėjimo tvarkos pakeitimo” 1 punktu patvirtinta Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 1 priedo „Pareigybių grupės, darbo užmokestis“ nauja redakcija, taikoma nuo 2024 m. birželio mėn. 1 d. Pažymėtina, jog šiame priede įtvirtintos pareigybių grupės (vadovybė, specialistai, transporto darbuotojai), apmokėjimo forma (fiksuotas mėnesinis, valandinis darbo užmokestis) ir bazinis minimalus darbo užmokestis, bazinis maksimalus nenurodytas nė vienai pareigybei. Šio įsakymo 2.3.1 punktu administracijos darbuotojams ir specialistams nustatyta 85 proc. dienpinigių norma, o 2.3.2 ir 2.3.3 punktais nustatyta 50 proc. dienpinigių norma transporto darbuotojams, vairuojantiems C ir CE kategorijų transporto priemones; įsakymo 3 punkte nurodyta, jog dienpinigių už darbą komandiruotėje užsienyje dydžių diferencijavimas administracijos ir transporto darbuotojams nustatomas vertinant skirtingas numatomas komandiruotės sąlygas (darbuotojų kelionės, apgyvendinimo gyvenimo sąlygas), lemiančias skirtingas pragyvenimo išlaidas komandiruotės metu (administracijos darbuotojai vyksta trumpalaikių komandiruočių, kurių metu apsistojama viešbučio tipo įstaigose, kuriose nėra galimybės savarankiškai maitintis; tai lemia didesnį pragyvenimo išlaidų poreikį; atitinkamai transporto darbuotojams ilgalaikių komandiruočių metu sudaromos apgyvendinimo ir buities sąlygos leidžia patirti mažiau maitinimosi ir kitų išlaidų). Įsakymo 4 punkte nurodyta, jog jis pridedamas prie bendrovėje patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos aprašo.

24. Įvertinęs aptartas ieškovės pateiktų vidaus teisės aktų nuostatas apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad darbo sutartimi šalys susitarė dėl ne mažesnio nei 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio. Tokia pati nuostata dėl ne mažesnių kaip 50 proc. dydžio dienpinigių pakartota ir ieškovės Darbo apmokėjimo sistemos apraše. Taigi, šalys nesitarė dėl konkretaus dydžio dienpinigių ir šiame kontekste nepagrįsti apeliantės argumentai, kad esant šalių pasirašytai darbo sutarčiai, preziumuotina, jog joje įrašytos sąlygos atitinka šalių valią. Tokios išvados nepaneigia ir darbo sutarties 13 punktas, kuriame nurodyta, jog pasirašydamas šią darbo sutartį darbuotojas patvirtina, kad susipažino su įmonės darbo apmokėjimo sistema, įskaitant pagal ją taikomą dienpinigių normą, ir ji jam suprantama. Nagrinėjamu atveju šalių valia dėl konkretaus dienpinigių dydžio darbo sutartyje nebuvo išreikšta. Tuo tarpu, būtent konkretus 50 proc. dienpinigių dydis įvardytas tik aptartame ieškovės 2024 m. gegužės 24 d. įsakyme Nr. 24-05/24. Nors apeliantė argumentuoja, kad šis įsakymas yra sudėtinė Darbo apmokėjimo sistemos aprašo, su kuria darbuotojas supažindintas, dalis, vis dėlto, jos pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių, ar buvo tinkamai laikytasi DK 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbuotojo supažindinimo tvarkos. Ieškovė pateikė įmonėje taikomą darbuotojų supažindinimo su dokumentais formą. Sutiktina, kad joje yra atsakovo parašas, dokumento data nurodyta 2024 m. birželio 17 d., dokumente išvardyti darbuotojų saugą ir sveikatą, gaisrinę saugą ir pan. reglamentuojantys aktai (instrukcijos), nurodytos Darbo tvarkos taisyklės, Incidentų registravimo tvarkos aprašas, Lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros aprašas, Darbo apmokėjimo sistemos aprašas, Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, išduotos apsaugos priemonės ir pan. Vis dėlto ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad konkrečiai atsakovas buvo supažindintas būtent su 2024 m. gegužės 24 d. įsakymu ir jame nustatytu dienpinigių dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks supažindinimas, kai darbuotojas tiesiog pasirašo išvardytų įmonės vidaus dokumentų sąrašą, yra pernelyg formalus ir kilus ginčui, kaip nagrinėjamu atveju, nėra pakankamas daryti neginčijamą išvadą, kad darbuotojas buvo tinkamai supažindintas su labai konkrečiais įmonės vidaus dokumentais. Pažymėtina ir tai, jog aptariamame dokumente nėra nurodytas supažindinimą atlikęs asmuo, nors tokia grafa formoje yra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas tinkamu ir atitinkančiu imperatyvius DK 25 straipsnio reikalavimus toks darbuotojo supažindinimas su dokumentu, kuris iš esmės yra „paslėptas” po kitais dokumentais, t. y. darbo sutartis nukreipia į Darbo apmokėjimo sistemos aprašą, o šis nukreipia į dar vieną neįvardytą ir nekonkretizuotą vidaus teisės aktą (kaip minėta, Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6.2 punkte nurodyta: „konkretų dienpinigių dydį nustato darbdavys“, o nagrinėjamu atveju tai ir yra 2024 m. gegužės 24 d. įsakymas). Būtent darbdaviui yra nustatyta tinkamo darbuotojų informavimo pareiga ir kilus ginčui būtent darbdavys privalo įrodyti, kad šią pareigą įvykdė. Taigi, nėra teisinio pagrindo apeliantės teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.

25. Apeliantei argumentuojant, jog įsakymuose, kuriais atsakovas buvo siųstas į komandiruotę, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad komandiruotės metu darbuotojui bus mokami dienpinigiai, kurių dydis nustatytas 2024 m. gegužės 24 d. įsakyme Nr. 24-05/24, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2024 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. K2024-40 „Dėl siuntimo į komandiruotę“ nurodyta, kad UAB „Rubifa“ įsipareigoja apmokėti (duomenys neskelbtini) (atsakovui) dienpinigius pagal darbo sutarties 6.3 punktą bei bendrovėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; dienpinigių norma nustatyta UAB „Rubifa“ 2024 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 24-04/02, nors nuo 2024 m. birželio 1 d. įsigaliojo direktorės 2024 m. gegužės 24 d. įsakymas. Taigi, siunčiant atsakovą į komandiruotę 2024 m. birželio 20 d. įsakyme buvo nurodytas jau nebegaliojantis konkrečią dienpinigių normą nustatantis įsakymas. Tuo tarpu, 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. K2024-173 „Dėl siuntimo į komandiruotę“ jau nurodyta, kad dienpinigių norma nustatyta UAB „Rubifa“ 2024 m. gegužės 24 d. įsakymu, o, kaip minėta, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovas su šiuo įsakymu buvo supažindintas tinkamai, kad jam buvo aišku ir suprantama, jog bus mokami būtent 50 proc. dydžio dienpinigiai, kad jam aiškūs ir suprantami dienpinigių sumažinimo kriterijai ir pagrindai. Darbuotojui dar iki komandiruotės turi būti aišku, koks konkretus dienpinigių dydis bus taikomas konkrečiai komandiruotei ir kokiu pagrindu, o nagrinėjamu atveju to nebuvo.

26. Nors apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą motyvavo neįvykdyta informavimo ir konsultavimo procedūra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne šis motyvas lėmė ieškinio atmetimą, todėl plačiau dėl jo nepasisako. Tuo tarpu, apeliantei argumentuojant, kad atsakovas neginčijo jos pateiktų įrodymų, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė jokių priešingų įrodymų ar paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovas šiame procese buvo pasyvus, tačiau pažymi, jog tai savaime nereiškia, kad ieškinys turi būti patenkintas ar atsakovo, kaip darbuotojo, teisės ir interesai neginami. Priešingai, įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą yra ieškovės procesinė pareiga ir konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ji šios pareigos neįvykdė.

27. Pripažintina, kad, atsižvelgiant į darbdavio diskreciją nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus, skirtingose įmonėse, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, komandiruočių pobūdį ir pan., objektyvūs kriterijai gali būti skirtingi ir, atitinkamai, kiekvienas darbdavys turi teisę juos individualiai nustatyti, įtvirtindamas, kokiais atvejais ir kokiu dydžiu dienpinigiai mažinami, tačiau tai negali paneigti nei dienpinigių tikslo, nei mažinimo kriterijų objektyvumo, nei nustatytų dienpinigių dydžio konkretumo ir tinkamo darbuotojo informavimo reikalavimų.

28. Iš ieškovės pateiktos 2025 m. kovo 6 d. dienpinigių pažymos duomenų nustatyta, kad per visą atsakovo darbo laikotarpį jam apskaičiuota ir išmokėta 4 557 Eur dienpinigių, kurie apskaičiuoti taikant 50 proc. jų dydį. Dėl to pripažintina, kad ieškovė darbuotojui ginčo laikotarpiu sumokėjo tokia pačia suma mažiau dienpinigių negu privalėjo mokėti taikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui priteisė 4 557 Eur dienpinigių iš ieškovės.

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai jo teisėtumo nepaneigia. Į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Apie priimtą procesinį sprendimą informuotina Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija, kaip ginčą privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjusi institucija (darbo bylos Nr. APS-131-4616/2025) (CPK 412 straipsnis, DK 231 straipsnis).

32. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apie priimtą procesinį sprendimą informuoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją.

Teisėja Irma Čuchraj