Civilinė byla Nr. e2S-75-618/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25719-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. V. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, juo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) P. V. jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas nurodė, kad su atsakove J. V. susilaukė dviejų vaikų – J. V. ir B. V. Pastaruoju metu atsakovė tapo linkusi į smurtą, jos elgesys tiek nepilnamečių vaikų, tiek ieškovo atžvilgiu šiuo metu yra itin agresyvus. Ne kartą, kai ieškovo nebuvo šalia, atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių užsipuolė vaikus, trankė juos, šaukė, niekinamai kalbėjo apie juos pačius ir apie ieškovą. Šeimos namuose nuolat vyksta konfliktai, santykiai tarp šalių yra labai įtempti ir konfliktiški. Vaikai nuolat patiria mamos agresijos priepuolius, atsakovė dėl nepaaiškinamų priežasčių išlieja savo pyktį ant vaikų, šaukia, nepagarbiai kalba apie tėvą ir kitaip traumuoja vaikus. Vaikai yra įbauginti mamos dėl iš jos pusės patiriamo emocinio ir fizinio smurto. Pastarasis atsakovės išpuolis prieš ieškovą įvyko 2025 m. rugsėjo 14 d. šeimos namuose. Tą kartą ieškovas buvo priverstas iškviesti policijos pareigūnus, kurie paskyrė atsakovei orderį dėl nesiartinimo prie šeimos narių dviem dienoms. Ieškovas, suprasdamas, kad atsakovė po dviejų dienų sugrįš į šeimos namus, o vaikai daugiau negali gyventi tokiomis sąlygomis, siekdamas juos apsaugoti, išsikraustė į broliui priklausantį butą Vilniuje. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir 2025 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
2. Atsakovė J. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, juo prašė ieškovo prašymą atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovas nenurodė duomenų, kurie leistų bent hipotetiškai manyti, kad atsakovės elgesys keltų grėsmę vaikams ir kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nėra duomenų, kad motina prieš vaikus smurtautų, kad ribotų vaikų ir tėvo bendravimą ir pan.). Anot atsakovės, didžiausią žalą vaikų interesams kelia neadekvatus ir vaikų interesams prieštaraujantis tėvo elgesys, įtraukiant vaikus (jais pasinaudojant ir manipuliuojant), norint išspręsti savo ir vaikų mamos tarpusavio nesusipratimus. Ieškovo prašymas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo, jo brolio bute prieštarauja vaikų interesams, nes esant stipriam emociniam prieraišumui ir tokio amžiaus vaikų atskyrimas nuo mamos gali sukelti vaikams nepataisomas pasekmes emocinei sveikatai, be to, butas, kuriame prašoma nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, priklauso ieškovo broliui, kuriame nėra sąlygų pilnaverčiam vaikų gyvenimui.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Tarnyba nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški (tai patvirtina tiek pačios šalys, tiek šalių nepilnametė dukra). Bendraudama su Tarnybos specialistais mergaitė nurodė, kad fiziškai namuose niekas nesmurtauja, mergaitė nepasakojo nieko ir apie tai, kad ją skriaustų mama ar tėtis. Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad vaikų motina smurtavo jų atžvilgiu ar kitaip veikė priešingai jų interesams. 2025 m. rugsėjo 17 d. ir 2025 m. rugsėjo 18 d. gauti pranešimai iš vaikų ugdymosi įstaigų, kad vaikais domisi abu tėvai, vaiko teisių pažeidimų vaikų atžvilgiu nepastebėta. Dėl šių aplinkybių Tarnyba mano, jog šiuo metu nėra tikslinga nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmestas ieškovo P. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutarta grąžinti ieškovui P. V. 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) užstatą, sumokėtą 2025 m. rugsėjo 16 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai pagrindė priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4.2. Teismas nustatė, kad ieškovas gyvena skyriumi nuo atsakovės, dėl to sprendė, kad pirmoji sąlyga dėl ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui – laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu – egzistuoja.
4.3. Teismas nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti.
4.4. Teismo vertinimu, išskyrus paties ieškovo išsakytus teiginius, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad atsakovės elgesys ar gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaikų interesams.
4.5. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė neturinti duomenų apie tai, kad vaikų motina būtų smurtavusi vaikų atžvilgiu ar kitaip veikusi prieš jų interesus. Tarnybos nuomone, šiuo metu nėra tikslinga nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą.
4.6. Įvertinęs visą bylos medžiagą, įskaitant atsakovę charakterizuojančius duomenis iš jos darbovietės, ugdymo įstaigų, teismas Tarnybos pozicijai pritarė, todėl ieškovo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria buvo atmestas P. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo; taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo: nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų J. V. ir B. V. gyvenamąją vietą su jų tėvu P. V. jo gyvenamojoje vietoje. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantas pažymi, kad ir atsakovė turi galimybę išsikraustyti iš šeimos namo, kuris priklauso ieškovui ir atsakovei bei apsigyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, tokiu būdu suteikiant vaikams galimybę likti gyventi jiems įprastoje aplinkoje.
5.2. Teigia, kad atsakovės elgesys tiek nepilnamečių vaikų, tiek ieškovo atžvilgiu yra itin agresyvus. Nurodo, jog 2025 m. rugsėjo 14 d. šeimos namuose atsakovė puolė ieškovą, trankė per veidą, draskėsi, vėliau jam išeinant iš koridoriaus į garažą, atsakovė tris kartus trenkė jam garažo durimis, grasino susidorojimu, ko pasekoje ieškovas buvo priverstas iškviesti policijos pareigūnus. Atsakovei buvo skirtas orderis dėl nesiartinimo prie šeimos narių dviem dienoms.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad dėl atsakovės veiksmų šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį (smurtas artimoje aplinkoje). Ši aplinkybė pati savaime neabejotinai parodo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepilnamečiai vaikai gali patirti emocinį ir fizinį smurtą. Taigi reali grėsmė vaikų interesams iš vieno iš tėvų (atsakovės) pusės neabejotinai egzistuoja.
5.4. Apeliantas nurodo įrodymus, jo nuomone patvirtinančius, kad atsakovės netinkamas elgesys šeimoje tęsiasi jau ilgą laiką. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad atsakovės elgesys ar gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaikų interesams.
5.5. Pirmosios instancijos teismas turėjo pažvelgti į šeimoje susidariusią situaciją plačiau ir taikyti vaikų interesų viršenybės principą.
5.6. Pažymi, kad ieškovas aktyviai rūpinasi vaikų gerove, organizuoja jų priežiūrą, bendradarbiauja su institucijomis, lanko psichologo konsultacijas, siūlo konstruktyvius sprendimus, vaikų tėvas deda visas pastangas, kad vaikai augtų saugioje aplinkoje, turėtų tinkamas sąlygas augti ir vystytis.
5.7. ieškovas vaikų interesus iškelia aukščiau už savo asmeninius, todėl susidarius situacijai, kai vaikai gyvena su asmeniu, dėl kurio smurtinių veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris kelia vaikams realią grėsmę, neturint galimybės išspręsti šios situacijos kitais būdais, kreipiasi į teismą siekdamas užkirsti kelią galimiems vaikų interesų pažeidimams.
5.8. Ieškovas deda maksimalias pastangas, kad atsakovė galėtų bendrauti ir matytis su vaikais, kad vaikai neprarastų ryšio su savo mama. Ieškovo tikslas nėra apriboti vaikų santykius su motina, o užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo galimos emocinės ir psichologinės žalos. Į šią civilinę bylą yra pateikta pakankamai įrodymų (garso įrašų, žinučių forma), kuriuose užfiksuota, kad motina, bendraudama su vaikais, dažnai naudoja gėdinimą, kaltinimus, žeminimą ir psichologinį spaudimą. Tokios sąveikos kenkia vaikų emocinei gerovei, todėl būtina imtis prevencinių apsaugos priemonių, kol ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir civilinė byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išnagrinėta iš esmės.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Apeliantas neįrodė tariamos grėsmės vaikams nei reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, nei kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus.
6.2. Apeliantas nurodo teismui tikrovės neatitinkančią informaciją – atsakovei niekada nebuvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Apeliantas sąmoningai meluoja apie atsakovės tariamos agresijos priepuolius.
6.3. Pažymi, kad apelianto atskirojo skundo teiginiai ir jo elgesys yra kardinaliai skirtingi. Apelianto teigimu, jis buvo priverstas su vaikais išsikraustyti iš šeimos namų, tačiau tiek šalių vaikai, tiek apeliantas, tiek atsakovė gyvena kartu. Faktinė apelianto vieta nepasikeitė, o vaikai gyvena namuose, kuriuose visada gyveno.
6.4. Apelianto teiginius apie atsakovės agresiją paneigia kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio) pateiktas mokyklos, kurioje mokosi šalių dukra, 2025 m. rugsėjo 22 d. raštas, kuriame akcentuojama, kad mergaitė apie mamą kalba pozityviai, dalinasi pasakojimais apie bendras su mama veiklas, džiaugiasi mamai atėjus.
6.5. Jeigu vertinant atsakovo teiginį, kad su vaikais yra netinkamai elgiamasi nuo jų gimimo, o jis pagalbos kreipėsi tik dabar (praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui), atsakovas laikytinas bendrininku ir jo elgesys (neveikimas) turėtų būti tiriamas teisėsaugos institucijų.
6.6. Nors apeliantas teigia, kad deda maksimalias pastangas, kad atsakovė galėtų bendrauti ir matytis su vaikais, tačiau toks teiginys yra melagingas. Atsakovė pilnai rūpinasi savo vaikais be apelianto pastangų, kuris, be kita ko, nuo pareiškimo parašymo dienos vyksta į darbo komandiruotes.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovė 2025 m. gruodžio 12 d. pateikė naują įrodymą – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32779-25.
10.1. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-684/2019">e3K-3-237-684/2019</a>).
10.3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamą įrodymą pažymi, kad jis yra susijęs su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, jo atsakovė objektyviai negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl atsakovės pateiktą įrodymą priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
11. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) sprendė, kad vien tik konfliktiški šalių tarpusavio santykiai nesudaro pagrindo nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Teismo vertinimu, išskyrus paties ieškovo išsakytus teiginius, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad atsakovės elgesys, ar gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaikų interesams. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje ieškovas neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nenustačius laikinos vaikų gyvenamosios vietos su tėvu, gali nukentėti esminiai vaikų interesai, todėl ieškovo prašymą atmetė.
12. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino vaiko apklausos psichologiniu aspektu ir per didelę reikšmę teikė Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadai, kurioje nurodoma nurodė, kad „šiuo metu nėra tikslinga nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą”. Apelianto nuomone, Vaiko teisių apsaugos tarnyba vertino situaciją tik paviršutiniškai, o jų išvados neatspindi visų rizikos faktorių, ypač atsižvelgiant į atsakovės naudojamą smurtą artimoje aplinkoje. Apelianto įsitikinimu, atsakovės elgesys akivaizdžiai prieštarauja geriausiems vaikų interesams, o ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto. Teigiama, kad pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina keliamą grėsmę jo nepilnamečių vaikų interesams, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o taip pat užtikrinti vaikų teisę į saugią aplinką.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
15. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzgtMzcwLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-38-370/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-38-370/2021">e2-38-370/2021</a>). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzQ0LTE4MC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-744-180/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-744-180/2015">e2-744-180/2015</a>).
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEwLTc4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-210-781/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-210-781/2023">e3K-3-210-781/2023</a>).
17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
18. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą, ieškovas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys negalėjo būti pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, jog ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tačiau negalėjo to padaryti, kol nėra baigta privalomosios mediacijos procedūra (mediacijos procedūra bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pradėta). Teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai pagrindė priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pridėtina, privalomas kreipimasis dėl privalomosios mediacijos laikytinas svarbia ir reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Tokios praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo) laikosi ir kiti teismai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTI1NDktNjAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-2549-603/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-2549-603/2022">e2S-2549-603/2022</a>; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE2MjAtOTY3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1620-967/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1620-967/2023">e2S-1620-967/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE5NTAtODYzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1950-863/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1950-863/2023">e2S-1950-863/2023</a>; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTEwMzYtMzI0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1036-324/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1036-324/2023">e2S-1036-324/2023</a>; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTkzNi04MjYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-936-826/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-936-826/2025">e2S-936-826/2025</a>).
19. Sprendžiant klausimą dėl pareikšto prašymo pagrįstumo nustatyta, kad tarp nepilnamečių vaikų tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, egzistuoja tarpusavio įtampa ir abipusis nepasitikėjimas, kompromiso rasti nepavyksta. Tokius ginčo šalių santykius patvirtina šalių teikiamos aplinkybės vienas kito atžvilgiu ir kitų institucijų medžiaga.
20. Pažymėtina, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas, esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
21. Pažymėtina, kad nors ieškovas prašyme nurodė, kad išsikraustė į broliui priklausantį butą, esantį Vilniuje, tačiau atsakovė teigia, kad ir toliau ieškovas gyvena šeimos bute. Taigi ieškovas šiuo atveju besąlygiškai neįrodė, kad gyvena skyriumi nuo atsakovės (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip minėta, viena sąlygų, kada laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas, kai tėvai gyvena skyriumi.
22. Svarstydamas atsakovės elgesį grėsmės esminiams nepilnamečių vaikų interesams kontekste, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, pažymi tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės veiksmų ieškovo atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, apie kurį atskirajame skunde teigia atsakovas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu yra nutrauktas, nes nusikalstamos veikos sudėtis nenustatyta.
23. Kitas aspektas tas, kad vien tik konfliktiški šalių tarpusavio santykiai nesudaro pagrindo nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Kaip teisingai nurodė teismas, bendraudama su Tarnybos specialistais šalių mažametė dukra nurodė, kad su mama sutaria gerai. Mergaitė papasakojo, kad jų tėvai labai pykstasi, tačiau namuose nei tėtis, nei mama nesimuša (mušasi tik ji su broliu). Mergaitė taip pat neišsakė jokių nusiskundimų, kad būtų skriaudžiama tėčio, ar mamos. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė neturinti duomenų apie tai, kad vaikų motina būtų smurtavusi vaikų atžvilgiu, ar kitaip veikusi prieš jų interesus. 2025 m. rugsėjo 17 d. ir 2025 m. rugsėjo 18 d. Tarnyboje buvo gauti pranešimai iš vaikų ugdymosi įstaigų, kuriuose nurodyta, jog vaikais domisi abu tėvai, vaiko teisių pažeidimų vaikų atžvilgiu nepastebėta. Tarnyba padarė išvadą, jog šiuo metu nėra tikslinga nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą. Aktualu ir tai, jog kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio) pateiktas mokyklos, kurioje mokosi šalių dukra 2025 m. rugsėjo 22 d. raštas, kuriame akcentuojama, kad mergaitė apie mamą kalba pozityviai, dalinasi pasakojimais apie bendras su mama veiklas, džiaugiasi mamai atėjus. Mokykla pažymi, kad atsakovė domisi dukters pasiekimais, bendradarbiauja su mokytojais, aprūpina dukrą visomis būtinomis priemonėmis ir panašiai. Be to, šalių sūnaus ikimokyklinio ugdymo buvusi mokytoja 2025 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodė, jog su mama vaikas visada ateidavo su nuotaika, mama yra atsakinga, rūpestinga, rūpinasi sūnumi, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys.
24. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nors tėvų konfliktas liečia ir vaikus, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kadangi ši situacija neatitinka anksčiau nurodyto šioms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtino aplinkybių viseto. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta duomenų apie tai, jog atsakovė elgiasi neadekvačiai ir jos gyvenimo būdas, ar elgesys kelia grėsmę esminiams vaikų interesams. Nors ieškovas teikė įrodymus. jo nuomone, pagrindžiančius netinkamą bei pavojingą atsakovės elgesį, tačiau jos nėra pakankamai pasitvirtinusios. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, jog vaikais domisi abu tėvai, vaiko teisių pažeidimų vaikų atžvilgiu nepastebėta, pati šalių dukra patvirtino, kad vaikų tėvai neskriaudžia (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo duomenų, patvirtinančių pagrindą, juo labiau skubiai – dar iki ieškinio pareiškimo laikinai nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
25. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, apeliacinės teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog motinos elgesys kelia akivaizdžią grėsmę šalių nepilnamečių vaikų interesams, kad atsakovės gyvenimo būdas ar sąlygos vaikui įprastoje gyvenamojoje vietoje neatitinka vaikų interesų ar neužtikrina jų poreikių patenkinimo, kad vaiko motina neužtikrina saugių ir visaverčių vaikų gyvenimo sąlygų, todėl laikinoji vaiko gyvenamoji vieta nedelsiant turėtų būti nustatyta su ieškovu. Kaip minėta, vaikais yra rūpinamasi, užtikrintas jo lavinimas, ugdymas, gydymas, kiti poreikiai, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje duomenų, kad vaikams yra daroma neigiama emocinė, psichologinė ar fizinė įtaka, kad vaikus supanti aplinka šiuo metu vaikams yra nesaugi, byloje nėra. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog vaikams įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, spręstina, kad šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vien tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, savaime neįrodo šio ieškovo prašymo pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą ginčo situacijoje teikė būtent nepilnamečių vaikų interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio ieškovui, pareiškiant ieškinį, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2010">3K-3-287/2010</a>, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad apelianto atskirasis skundas netenkinamas, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos. Atsakovė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nesvarstomas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
priimti atsakovės J. V. su 2025 m. gruodžio 12 d. prašymu (DOK-15382) pateiktą naują įrodymą – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32779-25.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Larisa Šimanskienė
