Dėl asmens paskelbimo mirusiu priėmimo klausimas

Civilinė byla Nr. e2S-52-440/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07709-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.6; 3.1.11.1; 3.1.11.2; 3.1.11.3; 3.1.11.4; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1; 3.4.6.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. S. (T. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-19528-1149/2025, kuria buvo išspręstas pareiškėjos T. S. pareiškimo dėl asmens paskelbimo mirusiu priėmimo klausimas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja T. S. 2025 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, juo prašė paskelbti pareiškėjos senelį N. S. (N. S.), gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirusiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodant mirties vietą – (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad, jos žiniomis, N. S. dar iki pareiškėjos gimimo išvyko iš Lietuvos į Ukrainą, su savo sūnumi ir šeima nustojo bendrauti, ryšių nepalaikė. Pareiškėja apie savo senelį jokių duomenų neturi, nėra jo mačiusi. Apie senelio išvykimą sužinojo iš savo motinos. Dėl senelio paieškos kreipėsi į policiją, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos požymių, jokių duomenų apie jo buvimo vietą nenustatė. Pareiškėjos žiniomis, senelis turėjo tik vieną vaiką, pareiškėjos tėvą V. S. (V. S.), kuris mirė (duomenys neskelbtini). N. S. žmona J. S. mirė (duomenys neskelbtini) dar iki senelio išvykimo iš Lietuvos. Pareiškėjos mama V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Senelis turėjo dvi anūkes, t. y. pareiškėją ir jos seserį E. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra vienintelė gyva savo senelio palikuonė. Kadangi N. S. yra dingęs daugiau kaip prieš 3 metus, galbūt prieš 30 metų, yra teisinis pagrindas paskelbti jį mirusiu. Paskutinė žinoma jo buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), todėl ši vieta laikytina jo mirties vieta. Senelio vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad prašymą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu pateikė paveldėjimo tikslu.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pareiškimo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Išaiškino, kad nustatytu terminu pašalinus nurodytus pareiškimo trūkumus, pareiškimas bus laikomas paduotu pradinio pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

4. 2025 m. rugpjūčio 8 d. gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2025 m. rugsėjo 8 d. Prašymas 2025 m. rugpjūčio 8 d. rezoliucija buvo patenkintas, pareiškėjai terminas pareiškimo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2025 m. rugsėjo 8 d.

5. 2025 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjos 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymas dėl procesinio termino pratęsimo, juo prašė procesinį terminą pareiškimo trūkumams pašalinti pratęsti 3 savaitėms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi prašymo dėl termino pareiškimo trūkumams pašalinti pratęsimo netenkino, pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu laikė nepaduotu ir pareiškėjai išaiškino, kad, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas procesinį dokumentą grąžinti, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu, atitinkančiu įstatymų reikalavimus.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėja per 31 dienos terminą nepašalino nė dalies teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų, duomenų, kad per šį laiką ėmėsi kokių nors veiksmų pareiškimo trūkumams pašalinti, nepateikė. Pažymėjo, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. prašyme dėl termino pratęsimo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos nebendravimo / nebendradarbiavimo su savo atstovu negali būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjai teismo nustatytu terminu pašalinti pareiškimo trūkumus. Nusprendė, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. prašyme dėl termino pratęsimo nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

8. Pažymėjo, kad paskutinė diena pareiškėjai pašalinti teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytus procesinio dokumento trūkumus – 2025 m. rugsėjo 8 d. Nustatęs, kad pareiškėja teismo nustatytu terminu nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, laikė, kad teismo nutartis neįvykdyta, todėl egzistuoja pagrindas pareiškimą laikyti nepaduotu. Kadangi procesinis dokumentas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, procesinis dokumentas pareiškėjai negrąžintas.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja T. S. (toliau – ir apeliantė) prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:

9.1. Ėmėsi jai prieinamų priemonių ir padedant policijai bandė gauti duomenis apie savo senelį. Kartu su pareiškimu teismui buvo pateiktas policijos atsakymas, jame nurodyta, kad pasinaudojus tarptautine pagalba iš Interpolo Ukrainos nacionalinio skyriaus gautas atsakymas, kad duomenų apie N. S. Ukrainoje nėra. Teisėsaugos institucijos turi įgaliojimus tikrinti Gyventojų registrus ir kitas duomenų bazes, todėl nėra pagrindo netikėti policijos atsakymu, kad Interpolo Ukrainos nacionalinis biuras patikrino visas jiems prieinamas gyventojų duomenų bazes ir jokių duomenų apie pareiškėjos senelį nerado. Esant tokiems duomenims manytina, kad, jeigu net teisėsaugos institucija apie N. S. jokių duomenų nerado, tikėtis, kad pareiškėja, nuvykusi į Ukrainą, ras daugiau duomenų apie senelį nei policija, nėra jokio pagrindo. Teismas neįvertino, kad be specialaus parengimo, palydos vykti į Ukrainą yra nesaugu dėl vykstančių karo veiksmų. Bylai pateiktas policijos atsakymas yra pakankamas įrodymas, kad apie pareiškėjos senelį Ukrainoje jokių duomenų nėra, Lietuvoje jis taip pat nerastas, todėl yra pagrindas nagrinėti civilinę bylą dėl N. S. paskelbimo mirusiu.

9.2. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos senelio pilietybę, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas jį laikė Ukrainos piliečiu. Nesant šių duomenų, svarstyti apie bylos teismingumą Ukrainai nebuvo pagrindo. Kita vertus, net jei būtų nustatyta, kad N. S. buvo Ukrainos pilietis, ši aplinkybė netrukdo bylą nagrinėti Lietuvoje (pareiškėja gyvena Lietuvoje, Lietuvoje yra pareiškėjos seneliui priklausantis nekilnojamasis turtas, dėl karo veiksmų tikėtis efektyvios teisinės pagalbos Ukrainoje yra sudėtinga).

9.3. Pateikė savo tėvo gimimo liudijimą, iš kurio matyti, kad jo tėvai buvo N. S. ir J. S.. Todėl yra pakankamai duomenų apie pareiškėjos senelio sutuoktinę. Be to, pareiškėja pateikė savo močiutės mirties liudijimą. Tačiau mirusios sutuoktinės duomenys neturi jokios reikšmės bylos nagrinėjimui, jie negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad senelis yra gyvas ar miręs. Papildomų duomenų apie pareiškėjos senelio sutuoktinę nepateikimas nekliudo nagrinėti civilinę bylą dėl šio asmens pripažinimo mirusiu. Kita vertus, jeigu šių duomenų būtinumas taptų neišvengiamas, teismas turi galimybę gauti duomenis iš Gyventojų registro arba šie duomenys gali būti papildomai pateikiami bylos nagrinėjimo metu.

9.4. Visi dokumentai, kurie yra surašyti rusų kalba, yra pateikti teismui išversti. Teismo nurodyti santuokos ir gimimo liudijimai yra surašyti dviem kalbomis – rusų ir lietuvių, be to, šiuose dokumentuose yra įrašyti iš esmės tik asmens duomenys kirilicos rašmenimis, bet patys pavadinimai, vardai, pavardės nėra verčiami, todėl atlikti šių dokumentų vertimą nėra būtina. Tačiau net jeigu ir kiltų būtinumas išversti šių dokumentų rankraštinius įrašus (pats dokumentas yra surašytas ir lietuvių kalba), tai tokį veiksmą yra galimybė atlikti bylos nagrinėjimo metu ir tai nėra kliūtis teismui nagrinėti bylą dėl asmens pripažinimo mirusiu.

9.5. Teismas turėjo nagrinėti pareiškėjos pareiškimą dėl senelio pripažinimo mirusiu, nes yra pakankamai duomenų, kad jis prieš daug metų yra miręs. Pareiškėja yra vienintelė gyva senelio palikuonė, tačiau negali įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teisių. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kad apie asmenį nėra jokių duomenų daugiau nei 30 metų, tačiau niekas negali paveldėti tokio asmens nekilnojamojo turto, todėl palikti tokią neišspręstą ir neapibrėžtą laike situaciją nėra teisinga. Asmeniui, siekiančiam pripažinti mirusiu giminaitį, apie kurį tiek daug metų nėra jokių žinių, ir siekiančiam realizuoti paveldėjimo teises, neturėtų būti sudaryta kliūčių naudojantis įstatymo numatytomis galimybėmis pripažinti asmenį mirusiu ir priimti jo palikimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Byloje nustatyta, kad 2025 m. liepos 30 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens, N. S., paskelbimo mirusiu.

13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismas, nustatydamas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti, nutartyje nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog ji pati ar per pasitelktus atstovus aktyviai siekė įrodymus apie N. S. gauti iš Ukrainos: kreipėsi į Metrikacijos skyrių, Gyventojų registrą ar kita dėl duomenų apie N. S., t. y. ar asmuo gyvas, ar miręs, apie jo gyvenamąją vietą Ukrainoje. Be to, šiuo atveju pareiškėjos senelis yra užsienio šalies (Ukrainos) pilietis, išvykęs į savo kilmės šalį. Todėl pareiškėja, tikslindama pareiškimą, turėtų pagrįsti dvišalės 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 24 straipsnio 2 dalyje numatytą teismingumą Lietuvos teismams. Pasiūlė pareiškėjai pateikti Gyventojų registro tarnybos duomenis apie šeimos sudėtį tam, kad galėtų pagrįsti visų pareiškime nurodomų asmenų giminystės ryšį. Nurodė, kad pateiktas pareiškimas neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi ne visi pareiškimo priedai išversti į valstybinę lietuvių kalbą (santuokos, gimimo liudijimai).

14. 2025 m. rugpjūčio 8 d. gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2025 m. rugsėjo 8 d. Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą pašalinti trūkumus nėra galimybės dėl šių priežasčių: pirma, pareiškėjos atstovas iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. atostogauja ir, antra, teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodyti trūkumai, susiję su informacijos gavimu iš Ukrainos, negali būti pašalinami per 7 kalendorines dienas, kadangi informacijos iš Ukrainos gavimas yra apsunkintas dėl šioje šalyje vykstančio karo, be to, pareiškėja ryšių Ukrainoje neturi. Pažymėjo, kad šiuo metu ieško informacijos apie galimybes gauti teismo nurodytus duomenis, atlieka kitus veiksmus trūkumams pašalinti (bylai pateiktų įrodymų vertimas, šeimos sudėties duomenų paieška ir kita).

15. 2025 m. rugpjūčio 8 d. prašymas 2025 m. rugpjūčio 8 d. rezoliucija buvo patenkintas, terminas pareiškimo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2025 m. rugsėjo 8 d.

16. 2025 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjos (jos atstovo advokato R. N.) prašymas dėl procesinio termino pareiškimo trūkumams pašalinti pratęsimo, juo prašė procesinį terminą pareiškimo trūkumams pašalinti pratęsti 3 savaitėms. Nurodė, kad pareiškėja savo atstovui iki šiol nepateikė jokių dokumentų, jų vertimų ar informacijos, į atstovo laiškus neatsako, telefonu nėra galimybės susisiekti. Todėl atstovas neturi jokių galimybių įvykdyti teismo nutartį iki nustatytos datos.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti pakartotinai pratęsti procesinį terminą ir neištaisius trūkumų pareiškimą laikyti nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2010">3K-3-43/2010</a>). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio (pareiškimo) įforminimu.

19. Pareiškimai dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 2 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 2 dalį, pareiškimas ypatingosios teisenos byloje turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111–115 straipsniai), su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys (pareiškimas) atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus.

20. Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis (CPK 11 straipsnis, 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, sprendžiantis ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai į valstybinę kalbą, nebent teisės aktuose nustatyta, kad procesinis dokumentas gali būti pateikiamas ne valstybine kalba.

21. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, procesinio dokumento trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y., teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina procesinio dokumento trūkumus, pareiškimas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą, nustatė pareiškimo trūkumus, todėl 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui motyvuotą prašymą pratęsti pareiškimo trūkumų šalinimo terminą iki 2025 m. rugsėjo 8 d. Prašymas 2025 m. rugpjūčio 8 d. rezoliucija buvo patenkintas, pareiškėjai terminas pareiškimo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2025 m. rugsėjo 8 d. 2025 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjos (jos atstovo advokato R. N.) prašymas dėl procesinio termino pareiškimo trūkumams pašalinti pratęsimo. Prašymas dėl procesinio termino pratęsimo motyvuojamas tuo, kad pareiškėja savo atstovui, vykdant teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį dėl pareiškimo trūkumų, iki šiol nepateikė jokių dokumentų, jų vertimų, kitos informacijos, o atstovui su pareiškėja susisiekti nepavyksta.

23. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi jeigu teismo nustatyto termino nepakanka pareiškimo trūkumams pašalinti, šis terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatyta tvarka.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja teismo nustatytu terminu nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, taigi teismo nutarties neįvykdė. Įvertinęs 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymo turinį nusprendė, kad prašyme nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Dėl šių priežasčių pareiškimą laikė nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

25. Apeliantė su ginčijama nutartimi nesutiko. Apeliantės vertinimu, kliūčių bylą nagrinėti teisme nebuvo.

26. Pažymėtina, kad teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje konkrečiai nurodyta, kokie pareiškimo trūkumai turi būti pašalinti. Minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji pati ar per pasitelktus atstovus aktyviai siekė gauti įrodymus apie N. S. (ar asmuo gyvas, ar miręs, apie jo gyvenamąją vietą Ukrainoje) iš Ukrainos: kreipėsi į Metrikacijos skyrių, Gyventojų registrą ar kitas kompetentingas institucijas dėl duomenų gavimo. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 8 d. prašyme nurodė, kad ryšių Ukrainoje neturi, dėl karo vykti į šią šalį nepageidauja, todėl nurodytų duomenų gavimas yra pasunkėjęs. Nors pareiškėja teigė, kad, nepaisydama šių aplinkybių, atlieka informacijos apie galimybes gauti teismo nurodytus duomenis paiešką, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, duomenų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes, bylai nepateikė. Tokių duomenų nepateikė ir su 2025 m. rugsėjo 9 d. prašymu. Apeliantė atskirajame skunde argumentavo, kad ėmėsi jai prieinamų priemonių ir padedant policijai bandė gauti duomenis apie savo senelį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie veiksmai neįrodo, kad pareiškėja aktyviai siekė gauti įrodymus apie N. S. iš Ukrainos kompetentingų institucijų. Apeliantės argumentai, kad teisėsaugos institucijos turi įgaliojimus tikrinti Gyventojų registrus ir kitas duomenų bazes, todėl nėra pagrindo netikėti policijos atsakymu, kad Interpolo Ukrainos nacionalinis biuras jokių duomenų apie N. S. nerado, taip pat tai, kad vykti į Ukrainą yra nesaugu dėl šioje šalyje vykstančių karo veiksmų, nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

27. 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nurodžiusi, jog N. S. turėjo sutuoktinę J. S., jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl pasiūlė pareiškėjai pateikti Gyventojų registro tarnybos duomenis apie šeimos sudėtį visų pareiškime nurodomų asmenų giminystės ryšiui pagrįsti. Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad ne visi pareiškimo priedai išversti į valstybinę lietuvių kalbą. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 8 d. prašyme teigė atliekanti šeimos sudėties duomenų paiešką ir dokumentų vertimus. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (pavyzdžiui, kad kreipėsi į atitinkamas valstybines institucijas dėl duomenų gavimo ar kad kreipėsi į vertimų biurą dėl užsienio kalba parengtų dokumentų išvertimo į valstybinę kalbą ir kita), nepateikė. Tokių duomenų nepateikė ir 2025 m. rugsėjo 8 d. prašyme. Apeliantės argumentai, kad santuokos ir gimimo liudijimuose yra įrašyti iš esmės tik asmens duomenys kirilicos rašmenimis, bet patys pavadinimai, vardai, pavardės nėra verčiami, todėl atlikti šių dokumentų vertimą nėra būtina, nepaneigia pareigos pateikti dokumentus, atitinkančius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikriems teismo prašomiems papildomiems duomenims byloje gauti reikia parengti užklausas, gauti informaciją iš valstybinių institucijų, o tai gali užtrukti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 31 dienos terminas buvo pakankamas pašalinti bent dalį teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų ar pateikti duomenis, kad buvo imtasi aktyvių veiksmų teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, dėl to egzistuotų objektyvus pagrindas tenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, 2025 m. rugsėjo 9 d. gauto prašymo turinį, argumentus dėl procesinio termino pratęsimo ir skundžiamos nutarties motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 2025 m. rugsėjo 8 d. prašyme dėl termino pratęsimo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos nebendravimo / nebendradarbiavimo su savo atstovu negali būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjai teismo nustatytu terminu pašalinti pareiškimo trūkumus. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė ir nesutiko su skundžiama nutartimi, tačiau atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti tenkinti 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl termino pareiškimo trūkumams pašalinti pratęsimo 3 savaitėms yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nesiėmė priemonių teismo įpareigojimams vykdyti, per teismo nustatytą terminą bent dalies trūkumų neištaisė ir pakartotinai kreipėsi į teismą dėl procesinio termino pratęsimo nenurodydama svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymo dėl procesinio termino pratęsimo pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų. Nustatytos ir aptartos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad priimta nutartis neužkerta kelio pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas procesinį dokumentą grąžinti, ir gavus papildomus duomenis pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu, atitinkančiu įstatymų reikalavimus.

32. Be kitų argumentų, apeliantė teigė, kad teismas turėjo nagrinėti jos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo mirusiu, nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad N. S. prieš daug metų yra miręs, be to, asmens pripažinimas mirusiu turi ir tam tikro viešo intereso požymių, kadangi valstybė turi sudaryti sąlygas įpėdiniams paveldėti mirusiojo turtą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ištaisyti nurodytus trūkumus, pareiškėja jų neištaisė, todėl nuspręsti, kad duomenys yra pakankami, nėra teisinio pagrindo, o kiti argumentai patys savaime negali daryti įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė