Civilinė byla Nr. e2S-106-730/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20247-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.6.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viktorijos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eltposa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viktorijos statyba“ dėl skolos, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 37 217,30 Eur skolą, 584,85 Eur palūkanų, 1 657,47 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 817 Eur žyminio mokesčio, 2 662 Eur advokato pagalbos išlaidų. Nurodė, kad sutinka ir prašo, jog būtų priimtas teismo sprendimas už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 37 127,30 Eur skolą, 584,85 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 37802,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 136,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovės 8,36 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašo teismo sprendimą už akių panaikinti, ieškinį atmesti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad iš teismo negavo jokių procesinių dokumentų, apie pradėtą bylą, kurioje priimtas sprendimas nežinojo. Pažymi, kad siunta su procesiniais dokumentais buvo įteikta L. M., tačiau šis asmuo atsakovei dokumentų neperdavė. Nurodo, kad minėtas asmuo nėra nei akcininkas, nei valdymo organas, šiuo atveju dokumentų nepriėmė ir jos bendrovės darbuotojas. Teigia, kad dėl šių aplinkybių atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Taip pat nurodo, kad byla buvo išnagrinėjo formaliai. Pažymi, kad ieškovė nesiderėjo su atsakove dėl trūkumų ištaisymo, ginčo atveju nebuvo pasirašyti priėmimo – perdavimo aktai, todėl tarp šalių liko ginčas dėl darbų kokybės, kiekio ir perdavimo.
4. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 16 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašo atsakovės prašymo netenkinti. Teigia, kad šiuo atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės registruotos buveinės adresu akcininkui L. M.. Pažymi, kad viešai skelbiamais duomenimis, atsakovės kontaktinis elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini), tai yra asmuo, kuris priėmė procesinius dokumentus. Pažymi, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės buveinėje, kas leidžia daryti išvadą, jog minėtas asmuo turėjo teisę spręsti dėl procesinių dokumentų priėmimo, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog minėtas asmuo nėra susijęs su bendrove, nėra jos darbuotojas. Taip pat nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog teismo sprendimas už akių yra neteisingas, atsakovės nurodomi argumentai yra deklaratyvūs ir jais vadovautis nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eltopsa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viktorijos statyba“ dėl skolos, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
6. Dėl procesinių dokumentų įteikimo nurodo, kad ieškinys ir jo priedai atsakovei išsiųsti buveinės adresu ir juos 2025 m. liepos 29 d. priėmė L. M. (akcininkas). Procesiniai dokumentai taip pat buvo išsiųsti elektroninio pašto adresais. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą, tai yra iki 2025 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą už akių. Nurodo, kad nors atsakovės teigimu L. M. nėra atsakingas už procesinių dokumentų priėmimą, tačiau iš 2025 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad atsakovės oficialus Juridinių asmenų registre nurodytas el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Be to, šio fizinio asmens deklaruota gyvenamoji vieta, sutampa su atsakovės registruotu buveinės adresu. Teigia, kad šiuo atveju pati atsakovė prisiėmė riziką sužinoti apie jai registruotu paštu siunčiamus teismo dokumentus.
7. Dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Pažymi, kad atsakovė neginčija skolos dydžio, jos fakto, be to, dalį skolos yra sumokėjusi. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų reiškęs pretenzijas ieškovei dėl ginčo darbų trūkumų ar ieškovo išrašytų ir atsakovui apmokėti pateiktų PVM sąskaitų faktūrų; Pažymi, kad į bylą pateiktas 2025 m. balandžio 25 d. – 2025 m. liepos 7 d. el. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė skolos dydžio bei savo prievolės skolą ieškovei sumokėti neginčijo, pati pateikė skolos sumokėjo grafiką, nenurodė jokių prieštaravimų dėl skolos sumokėjo ryšium su tariamai netinkamai atliktais darbais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Dėl procesinių dokumentų įteikimo nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti svarbias priežastis, dėl ko atsakovė apie pradėtą bylą ir teismo sprendimą nežinojo. Nurodo, kad procesinius dokumentus priėmęs asmuo nėra nei atsakovės darbuotojas, nei valdymo organas ar raštinės darbuotojas. Teigia, kad procesinius dokumentus priėmęs asmuo nėra susijęs su atsakovės vadovu ar valdymo organais ir nurodytas asmuo nėra atsakingas už procesinių dokumentų perdavimą atsakovo vadovui. Atsakovas nebuvo informuotas apie posėdžio datą ir jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nors ieškovė žinojo kitus atsakovės kontaktus, tačiau jų teismui nepateikė.
5.2. Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nurodo, kad šiuo atveju teismas priėmė formalų sprendimą, teismui priimant sprendimą už akių įrodymų tikrumas, pagrįstumas nėra vertinamas. Teigia, kad šiuo atveju ne visi ieškovės darbai buvo tinkamai atlikti ir priimti, tačiau atsakovė ne karto nebuvo informuota apie vykstantį procesą, dėl ko neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį ar dalyvauti teismo posėdžiuose. Mano, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nesiderėjo su atsakove dėl defektų ištaisymo, nepasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktų.
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, prašo apeliantės atskirojo skundo reikalavimų netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Dėl procesinių dokumentų įteikimo nurodo, kad apeliantei procesiniai dokumentai buvo įteikti per L. M., taip pat buvo įteikti elektroniniu paštu. Pažymi, kad minėto fizinio asmens deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su apeliantės buveinės adresu, apeliantė nepateikė duomenų jog apeliantė kaip nors kitaip organizavo dokumentų įteikimą. Mano, kad šiuo atveju laikytina, jog apeliantė procesinius dokumentus gavo, todėl atsižvelgiant į tai, kad nei apeliantės pareiškimas, nei atskirasis skundas nėra grįsti svarbiomis aplinkybėmis, kurios pateisintų procesinio termino atsiliepimo praleidimą, laikytina, kad apeliantei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
6.2. Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nurodo, kad apeliantė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog sprendimas už akių yra neteisingas ir ar pažeidžiantis apeliantės teises. Pažymi, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, jog apeliantė skolos dydžio ir savo prievolė skolą ieškovei sumokėti neginčijo, pati pateikė skolos sumokėjimo grafiką, nenurodė prieštaravimų dėl skolos dydžio. Teigia, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių grindžia deklaratyviais ir nepagrįstais argumentais, kurie nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei buvo įvertinta priimant teismo sprendimą už akių.
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta atsisakyti tenkinti apeliantės prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) Apeliantei procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, ji nežinojo apie teismo procesą ir priimtą teismo sprendimą už akių, kadangi procesiniai dokumentai buvo įteikti ne su apeliante susijusiam asmeniui; 2) Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių, neatsižvelgė į tai, jog šalys nesudarė darbų priėmimo – perdavimo aktų, teigia, kad ieškovė nesiderėjo su apeliante dėl defektų, pažeidė bendradarbiavimo pareigą.
11. Teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTYtMzEzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-16-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-16-313/2019">e3K-7-16-313/2019</a>).
12. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. Nagrinėjamoje byloje keliamas procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumo klausimas. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
13. CPK 123 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 22 d. rezoliucija priėmęs ieškovės ieškinį nustatė 14 dienų terminą apeliantei pateikti atsiliepimą į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. pranešimas išsiųstas apeliantei elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenų apie gavimo patvirtinimą nėra) ir 2025 m. liepos 24 d. išsiųstas apeliantės deklaruotu buveinės vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 31 d. gauta Lietuvos pašto pažyma – siuntos įteikimo patvirtinimas, jog siuntą priėmė „L. M. akcininkas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti.
15. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmiausia nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog procesinius dokumentus priėmęs asmuo – L. M. nėra apeliantės valdymo organas, akcininkas ar darbuotojas, jis taip pat nėra atsakingas už procesinių dokumentų perdavimą apeliantės vadovui. Teigia, kad apeliantė nebuvo informuota apie posėdžio datą ir jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nors ieškovė juos žinojo, tačiau teismui jų nepateikė. Su šiais apeliantės argumentais sutiktina.
16. Pirmiausia, kaip nustatyta, apeliantei siųstus procesinius dokumentus priėmė L. M.. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. CPK 123 straipsnis nustato subjektus, kuriems gali būti įteikiami juridiniam asmeniui siunčiami procesiniai dokumentai – juridinio asmens vadovas, kiti juridinių asmenų registre nurodyti valdymo organų nariai, juridinio asmens atstovai teisme arba raštinės darbuotojai (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Remiantis 2025 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija nustatyta, kad L. M. yra buvęs bendrovės akcininkas (iki 2021 m. sausio 22 d.), nėra šios bendrovės valdymo organas ir apeliantės teigimu jos darbuotojas. L. M. pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl procesinių dokumentų priėmimo, kuriuose nurodė, kad siuntą priėmė, nes bendrovės savininkas nėra peradresavęs ir pakeitęs bendrovės adreso, dėl ko gauna laiškus (duomenys neskelbtini) nors tai nėra bendrovės adresas (Nr. DOK-138519).
17. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei siųstus procesinius dokumentus priėmė subjektas, kuris nepatenka į CPK 123 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje nustatytą subjektų ratą, galima daryti išvadą, jog apeliantei procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju bendrovės elektroninio pašto adresas sutampa su L. M. inicialais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis asmuo nėra bendrovės akcininkas, valdymo organas, ta aplinkybė, jog L. M. anksčiau yra buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas (Nr. DOK-136755), neleidžia daryti išvados, jog minėtas asmuo yra subjektas, turėjęs teisę priimti apeliantei 2025 m. rugsėjo 24 d. išsiųstus procesinius dokumentus ir turėjęs pareigą juos perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Viktorijos statyba“ valdymo organams. Šiuo atveju faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad įteikiant procesinius dokumentus L. M. nurodė klaidingą informaciją, tai yra jog jis yra bendrovės akcininkas, šią aplinkybę paneigia byloje pateiktas 2025 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, tai leidžia nuspręsti, kad procesiniai dokumentai apeliantei nebuvo įteikti ir apeliantės nežinojimas apie pradėtą teismo procesą buvo nulemtas ne apeliantės pasyvumo, o dėl netinkamam asmeniui įteiktų procesinių dokumentų. Pažymėtina, kad nors procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir elektroniniais laiškais, tačiau apeliantė šių dokumentų gavimo nepatvirtino, o ir be to, teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu asmenys CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis) šiuo atveju, byloje tokių duomenų nėra, todėl šiuo atveju nėra ir pagrindo išvadai, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti fiziškai ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis.
18. Apeliantė taip pat nurodo, kad šiuo atveju teismas priėmė formalų sprendimą už akių, jį priimant įrodymai buvo įvertinti formaliai. Teigia, kad apeliantė neturėjo galimybės dalyvauti posėdžiuose, pažymi, kad pati ieškovė nepasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktų, nesiderėjo su apeliante dėl defektų ištaisymo, dėl ko ji pažeidė bendradarbiavimo pareigą.
19. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEtODIzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-21-823/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-21-823/2023">e3K-3-21-823/2023</a>).
20. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė argumentų ir įrodymų jog pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirma – apeliantė nurodo, kad ieškovė nepasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktų, kas leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių yra ginčas dėl prievolės apimties. Antra – teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą. Kadangi šiuo atveju padaryta išvada, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą, tai yra, kad jai siųstus procesinius dokumentus priėmė subjektas, kuris nepatenką į CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytą subjektų ratą, leidžia konstatuoti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas ir 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), todėl dėl šių priežasčių nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantės prašymą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Erinija Kazlauskienė
